Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovams A. K. ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. K. (toliau – ieškovė) prašė teismo pripažinti atsakovo A. K. su atsakovu A. B. 2024 m. sausio 7 d. sudarytą transporto priemonės „Mercedes Benz A 170 CDI“, unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2002 m. gegužės 6 d., pardavimo–perleidimo sandorį negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti transporto priemonę atsakovui A. K., nesant galimybės taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. transporto priemonės vertę – 1 200 Eur, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad antstolio E. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0190/23/17314 pagal Vilniaus 20-ajame notarų biure 2023 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 7747 dėl skolos ieškovei išieškojimo iš atsakovo A. K. Pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui, atsakovas A. K. nesumokėjo skolos ieškovei, antstoliui patikrinus registrus, nustatyta, jog atsakovas A. K. neturi jokio turto. 2024 m. sausio 7 d. atsakovas A. K. jam priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz A 170 CDI“ perregistravo atsakovo A. B. vardu. Tokiais savo veiksmais atsakovas A. K. sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo užkirstas kelias atgauti skolą ir sumokėtas vykdymo išlaidas. Šie atsakovo A. K. veiksmai prieštarauja geros moralės ir sąžiningumo principams, dėl ko yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnį ir 2024 m. sausio 7 d. transporto priemonės perleidimo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją ir transporto priemonę grąžinti atsakovo A. K. nuosavybėn, o teismui nustačius, jog natūra šios transporto priemonės grąžinti nėra galimybės, ieškovei iš atsakovo A. B. priteisti transporto priemonės vertę – 1 200 Eur.

3. 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovė žodžiu patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. transporto priemonės vertę – 1 200 Eur. Ieškovė paaiškino, kad nors transporto priemonė yra perleista kitam asmeniui, gyvenančiam užsienyje, tačiau transporto priemonės savininkas yra atsakovas A. B., jis neišsaugojo transporto priemonės. Atsakovas A. K. tik laikinai buvo transporto priemonės savininkas, transporto priemonės savininku vėl tapo atsakovas A. B.

4. Atsakovas A. B. nesutiko su ieškiniu, prašė netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, to nepadarius, atmesti ieškinį. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. K. transporto priemonę „Mercedes Benz A 170 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. K. VĮ „Regitra“ pateikus įgijimo deklaraciją, atsakovas A. B. 2023 m. lapkričio 22 d. VĮ „Regitra“ pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, 2023 m. lapkričio 23 d. VĮ „Regitra“ pateikė pranešimą dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo. Nuo to momento atsakovas A. B. neturi jokių duomenų apie parduotą transporto priemonę. Atsakovas A. B. nepažįsta atsakovo A. K., buvo su juo susitikęs tik 2023 m. lapkričio 9 d. parduodamas transporto priemonę. Atsakovas A. B. nei 2024 m. sausio 7 d., nei vėliau jokių sandorių dėl transporto priemonės „Mercedes Benz A 170 CDI“ pirkimo nėra sudaręs.

5. Atsakovas A. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui A. B. 24,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 63,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

7. Teismas padarė išvadą, kad piniginę prievolę ieškovei turi atsakovas A. K., o ne atsakovas A. B. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. B. jam priklausiusią transporto priemonę 2023 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovui A. K., taigi nuo 2023 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės savininku (įgijėju) tapo atsakovas A. K., kuris šios transporto priemonės neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka, o 2023 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido transporto priemonę užsienio piliečiui. Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šie sandoriai nuginčyti ar panaikinti, transporto priemonė parduota teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo. Ieškovei vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo A. K. išduotas 2023 m. gruodžio 11 d., t. y. po to, kai 2023 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas konstatavo, kad 2023 m. lapkričio 9 d. sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo reikalavimo teisės nei į atsakovą A. K., nei į atsakovą A. B., todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. 1 200 Eur automobilio vertę. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodomas 2024 m. sausio 7 d. sandoris tarp atsakovų apskritai neegzistuoja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, savo išvadas apie nustatytas byloje aplinkybes padarė neįvertinęs kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, jų tarpusavio ryšio, sąsajumo ir įrodymų visumos.

1.2. Teismas nesilaikė motyvuojamosios dalies turinio reikalavimų, teismo nustatytos bylos aplinkybės prieštarauja faktinėms, esančioms byloje. Tai teismui sukliudė tinkamai įvertinti pateiktus rašytinius įrodymus ir pritaikyti įstatymus.

1.3. Teismas sprendime rėmėsi actio Pauliana nuostatomis, nors ieškovė šiomis nuostatomis nagrinėjamoje byloje niekada nesirėmė. Teismas nagrinėjamoje byloje išėjo už ieškinio ribų ir netinkamai taikydamas įstatymus klaidingai išsprendė bylą, nes aiškinosi ieškovės galiojančios reikalavimo teisės atsiradimo momentą, tačiau jo tinkamai nenustatė. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą A. K. turi nuo 2023 m. gegužės 15 d. pagal neprotestuotiną vekselį Nr. 7747, todėl atsakovas A. K. pirmiausia privalėjo atsiskaityti su ieškove, o tik po to savo reikmėms iš atsakovo A. B. 2023 m. lapkričio 9 d. įsigyti ginčo transporto priemonę.

1.4. Teismo išvada, kad transporto priemonė buvo parduota teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, jog transporto priemonė buvo tik laikinai perleista prisidengiant pirkimo–pardavimo sutartimi, taip pat paties teismo padarytai išvadai, kad transporto priemonė buvo tik „perleista“, bet ne parduota.

1.5. Teismas netyrė aplinkybių, kad atsiskaitymai už transporto priemonę vyko grynaisiais pinigais, deklaruotos sumos gali būti fiktyvios, kaip ir patys sandoriai, nes savininkas nepasikeitė. Teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, atsakovas A. K. byloje iš viso nedalyvavo, buvo išklausytas tik vienas atsakovas, kas įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

1.6. Teismas nevertino, kad atsakovas A. B. pasiliko ginčo transporto priemonės savininku po 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, siekiant atsakovui A. K. padėti išvengti mokestinių prievolių ieškovei.

9. Atsakovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neturi pinigų sumokėti skolą ieškovei. 2023 m. lapkričio mėn. iš atsakovo A. B. įsigijo ginčo transporto priemonę, nes reikėjo važinėti. Kadangi atsakovas A. K. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, transporto priemonės negalėjo įregistruoti savo vardu, todėl paprašė atsakovo A. B. transporto priemonę įregistruoti savo adresu, už tai sumokėjo jam grynaisiais pinigais. Atsakovai greitai rado (duomenys neskelbtini), kuriems perleido ginčo transporto priemonę. 2024 m. sausio 7 d. atsakovas A. K. užpildė transporto priemonės perleidimo (duomenys neskelbtini) deklaraciją ir VĮ „Regitra“ išregistravo transporto priemonę.

10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kitų įstatymų. Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

13. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

14. Ieškovė 2024 m. sausio 29 d. pateiktame ieškinyje ir 2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje tikslindama ieškinio reikalavimus akcentavo, kad pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 1 200 Eur, atsakovui A. K. jam priklausančią transporto priemonę perleidus atsakovui A. B. ir šiam transporto priemonės neišsaugojus. Pabrėžtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos ieškovė laikosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas teisinius santykius, nes ieškinys pareikštas kitu faktiniu pagrindu – dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atsakovas A. B. liko ginčo transporto priemonės savininku ir po transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, tokiu būdu siekdamas atsakovui A. K. padėti išvengti prievolių ieškovei vykdymo.

15. Taigi ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. transporto priemonės vertę – 1 200 Eur, pati pasirinko asmenį, kuris turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nurodė, kokių materialiųjų teisinių pasekmių ji siekia.

16. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, ir teisingai nurodė, jog šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas A. B. privalo atlyginti ieškovei ginčo transporto priemonės vertę – 1 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė to nepadarė.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovui A. B. ir jis 2023 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ją pardavė atsakovui A. K. Taigi, priešingai, nei teigė ieškovė, atsakovas A. K. ne pardavė ginčo transporto priemonę, kad išvengtų įsipareigojimų ieškovei vykdymo, o ją įsigijo iš atsakovo A. B. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2023 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. K. jam priklausiusią transporto priemonę pardavė D. S., tačiau šiam asmeniui ieškovė jokių reikalavimų nereiškė, nors būtent šiuo sandoriu atsakovas A. K. perleido turėtą turtą – ginčo transporto priemonę. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentavo atsakovo A. B. nuosavybės teisės į ginčo transporto priemonę neišregistravimo faktą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina atsakovo A. B. nesąžiningų veiksmų, taip pat ir jo pareigos atlyginti ieškovei ginčo transporto priemonės vertę.

19. Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 patvirtintą Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, tais atvejais, kai transporto priemonės nuosavybės teisė įgyta Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos subjekto, perleidimo deklaracija (D3) suformuojama VĮ (nuo 2024 m. liepos 1 d. – AB) „Regitra“ automatinėmis priemonėmis po to, kai išnagrinėjama įgijėjo deklaracija. Automatinėmis priemonėmis suformuota perleidimo deklaracija gali būti pateikiama perleidėjo tik po to, kai įgijėjas buvo pateikęs šios transporto priemonės įgijimo deklaraciją Aprašo II skyriaus pirmojo skirsnio nustatyta tvarka pagal joje nurodytus duomenis. Atsakovas A. B. pateikė įrodymus, kad 2023 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui A. K. pardavė ginčo transporto priemonę už 350 Eur, o 2023 m. lapkričio 22 d. deklaravo ginčo transporto priemonės perleidimą, 2023 m. lapkričio 23 d. VĮ „Regitra“ pranešė, kad patvirtino atsakovo A. B. pateiktą transporto priemonės perleidimo deklaraciją, tą pačią dieną buvo panaikintas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas, įgijėjui (atsakovui A. K.) suteiktas naujas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas. Taip pat atsakovas A. B. pateikė VĮ „Regitra“ 2024 m. vasario 21 d. pažymą, kurioje nurodyta aukščiau paminėta informacija, taip pat šioje pažymėta, kad ginčo transporto priemonė 2024 m. sausio 7 d. automatiškai išregistruota (perleidimas užsienyje). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. K. ginčo transporto priemonę už 300 Eur pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui D. S., 2024 m. sausio 6 d. atsakovas A. K. pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją. Tą pačią dieną ši deklaracija buvo patvirtinta ir išregistruotas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas.

20. Nustatyti duomenys patvirtina, kad atsakovas A. B. pardavė jam priklausiusią transporto priemonę atsakovui A. K., tinkamai atliko Apraše nurodytus su ginčo transporto perleidimu susijusius veiksmus, dėl ko 2023 m. lapkričio 23 d. buvo panaikintas transporto priemonės savininko deklaravimo kodas. Ankstesnis transporto priemonės perleidimo deklaracijos pateikimas nebuvo galimas, nes atsakovas A. K. transporto priemonės įgijimo deklaraciją užpildė tik 2023 m. lapkričio 22 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, atsakovas A. K., kaip ginčo transporto priemonės savininkas, o ne atsakovas A. B. atliko vėlesnius ginčo transporto priemonės perleidimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. S. veiksmus. Dėl to kaip nepagrįsti atmetami ieškovės teiginiai, kad atsakovas A. B. liko ginčo transporto priemonės savininku po 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2023 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu atsakovas A. B. turėtų sumokėti ieškovei jos nurodomą ginčo transporto priemonės vertę – 1 200 Eur. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas A. B. negalėjo perleisti jam priklausiusios ginčo transporto priemonės atsakovui A. K. ir tokiu perleidimu padarė kokią nors žalą ieškovei. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, piniginę prievolę ieškovei turi atsakovas A. K., o ne atsakovas A. B. Ieškovė konkrečiais duomenimis nepagrindė priešingų aplinkybių, nepaisant to, kad apeliaciniame skunde ji teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, ginčo esmės neatskleidimo ir nepakankamo teismo sprendime padarytų išvadų motyvavimo.

22. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šis teisės reikalavimas yra susijęs su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos, todėl ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, atmetami kaip nepagrįsti.

24. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau nepateikia tokią poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų. Apeliaciniame skunde ieškovė dar kartą pareiškė nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė ginčą išsprendęs teismas, tačiau toks ieškovės siekis nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė savo argumentų dėl byloje neįvertintų įrodymų ir (ar) bylos esmės neatskleidimo, o hipotetiniai ar prielaidomis paremti ieškovės teiginiai nesukuria sąlygų daryti priešingą išvadą, nei padarė ginčą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė savo interesus pasirinko ginti netinkamu būdu, todėl jos pareikšti reikalavimai negali būti patenkinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamas teismų turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas – 11,45 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,45 Eur (vienuolikos eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.