- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eAS-767-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03245-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NMA) 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. SP11169 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, ir nustatęs, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos suma, skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad susidarė bendra 2 823,80 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti atsakovui. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus. Pasak pareiškėjo, įsipareigojimų vykdymas nebuvo galimas dėl objektyvių sąlygų (gamtinių sąlygų), kurių teikdamas paraišką jis negalėjo numatyti. Pareiškėjo nuomone, NMA pritaikyta sankcija yra neproporcinga ir neteisinga. Taip pat pažymėjo, kad Sprendimą gavo elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl skundo padavimo pabaiga turėtų būti laikoma 2021 m. spalio 1 d.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė pareiškėjui pateikti motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti. Susipažinęs su NMA pateikta informacija apie Sprendimo įteikimą pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimtą Sprendimą galimai buvo informuotas dviem būdais – išsiunčiant jam Sprendimo išrašą Paraiškoje nurodytu būdu ir paskelbiant Sprendimo išrašą NMA informaciniame portale (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir NMA Portalas). Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos“ (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis (62.9, 69, 71.1, 71.11, p.), pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbimas NMA Portale.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, kad iš NMA pateiktos informacijos, pareiškėjui apie jam nepalankų sprendimą buvo žinoma dar 2021 m. liepos mėn., kuomet pareiškėjas kreipėsi į NMA su 2021 m. liepos 18 d. raštu „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame nurodė, jog nesutinka su Sprendimo išrašu. Sprendimo išraše, be kita ko, buvo nurodyta, kad skundas dėl 2021 m. gegužės 25 d. skolos sprendimo išrašo gali būti pateiktas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo pateikdamas atsakovui 2021 m. liepos 18 d. raštą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu (išrašu) turėjo galimybę susipažinti nuo Sprendimo išrašo patalpinimo NMA Portale, taip pat į tai, kad pareiškėjas į NMA dėl Sprendimo išrašo neteisėtumo kreipėsi su 2021 m. liepos 18 d. raštu (apie savo teisių pažeidimą suprato), todėl teismas padarė išvadą, kad paduodamas skundą teismui 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Atsižvelgdamas į teismo nutartį pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. spalio 12 d. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad pirmą pranešimą apie neapmokėtą skolą gavo SMS žinute 2021 m. liepos 2 d., ir toje pačioje žinutėje buvo nuoroda, kad išsamesnę informaciją galima rasti NMA Portale. Šiame portale buvo pateikta informacija kokie yra skolos apmokėjimo būdai, prašymas skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą, lydraštis, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė bendra 2 823,80 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA ir pats skundžiamas sprendimas, kuriame buvo akcentuota, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė bendra 2 823,80 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.
Pareiškėjas nurodė, kad elektroninis laiškas apie susidariusią skolą buvo siųstas iš NMA darbuotojos G. V. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir nukeliavo į pareiškėjo elektroninio pašto šiukšlių dėžę, ir jis objektyviai negalėjo žinoti apie Sprendimo egzistavimą, nes netikrina elektroninio pašto šiukšlių dėžės. Pareiškėjo nuomone, NMA taikomas kontaktavimo su suinteresuotais asmenimis būdas privalo užtikrinti tinkamą ir savalaikį tarpusavio susižinojimą, kuris negali priklausyti nuo informacinių technologijų ypatumų. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešimai NMA Portale yra itin reti, pareiškėjas neturėjo duomenų apie tai, kad buvo padarytas pažeidimas ir prieš jį ruošiamas sprendimas dėl sankcijų taikymo, todėl sistemingai NMA Portalo netikrino. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Sprendimo išraše nebuvo pateikta nei sprendimo priėmimo data, nei NMA sprendimo numeris. Pareiškėjo nuomone, tai yra būtini legitimaus administracinio sprendimo, kurį galima skųsti įstatymų nustatyta tvarka, rekvizitai. Jam nebuvo aišku ar Sprendimo išrašas buvo galutinis administracinis sprendimas, ar preliminari NMA pozicija. Anot pareiškėjo, skaitant Sprendimo išrašą, susidarė įspūdis, kad sprendimo esmė yra ta, jog jam buvo pervesta daugiau pinigų negu priklauso. Tačiau nuo 2019 spalio 30 d. pareiškėjas nebuvo gavęs jokių išmokų, todėl sprendimo esmę „kažką grąžinti“ taip pat vertino kaip nepagrįstą ir tinkamai neparengtą, nesuprato, kaip ši „skola“ galėjo susidaryti dėl netinkamo plotų deklaravimo, nors deklaruotas plotas prieš tai atlikto NMA tikrinimo metu buvo pripažintas kaip tinkamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo Ž. M. skundą.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, jog 2021 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlyta pateikti motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo paduoti. Teismas nurodė, jog pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti. Įvertinęs prašyme išdėstytas skundui paduoti praleidimo priežastis, teismas konstatavo, jog jos nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad apie Sprendimo išrašą pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. BRK-6573 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuris 2021 m. birželio 10 d. buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), o išrašas 2021 m. birželio 10 d. buvo patalpintas NMA Portale. Sprendimo išraše, be kita ko, buvo nurodyta (dėl šios aplinkybės, pasak teismo, ginčo nėra), kad skundas dėl Sprendimo išrašo gali būti pateiktas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ir taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatas, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti. Gavęs Sprendimo išrašą pareiškėjas su 2021 m. liepos 18 d. raštu „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ kreipėsi į NMA, nurodydamas, jog nesutinka su Sprendimo išrašu. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, teisiškai reikšminga buvo aplinkybė, jog pareiškėjas, NMA pateikdamas 2021 m. liepos 18 d. raštą, jo atžvilgiu kilusios situacijos teisinį pagrindą suprato ir jį teisiškai įvertino (rašte išdėstyti argumentai dėl nesutikimo su skolos Sprendimo išrašu). Minėta, jog Sprendimo išraše buvo nurodyta išrašo apskundimo tvarka bei išaiškinta, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti. Taigi, pareiškėjui iš esmės nebuvo kliūčių, po sprendimo išrašo gavimo kreiptis nurodyta tvarka dėl savo pažeistų teisių gynimo. Tuo tarpu pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik po išsamaus sprendimo pateikimo (2021 m. rugsėjo 29 d.). Tarp šalių nėra ginčo, kad Sprendimo išrašas NMA Portale buvo patalpintas 2021 m. birželio 10 d., o kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjas yra laikomas tinkamai informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019). Taigi, Sprendimo išrašo apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo Sprendimo išrašo patalpinimo NMA Portale dienos.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2021 m. liepos 18 d. rašto NMA pateikimas, vertintinas kaip esminė aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėjui apie jo teisių pažeidimą tapo žinoma dar 2021 m. liepos mėn., o ne 2021 m. rugsėjo 1 d. gavus išsamų sprendimą, kaip prašyme nurodo pareiškėjas.
Teismas nurodė, kad neįtikinančiais ir subjektyviais laikytini prašymo argumentai, jog pareiškėjui nebuvo žinoma, kad NMA yra nagrinėjamas jo padarytas pažeidimas ir ruošiamas sprendimas dėl sankcijų taikymo; NMA pateiktame išraše nebuvo nei sprendimo priėmimo datos, nei NMA sprendimo numerio, todėl pareiškėjas nesuprato, ar tai galutinis administracinis sprendimas, ar preliminari NMA pozicija; skaitant išrašą, pareiškėjui susidarė įspūdis, kad sprendimo esmė yra ta, jog jam buvo pervesta daugiau pinigų negu priklauso, todėl išrašą vertino kaip nepagrįstą ir tinkamai neparengtą; nesuprato, kaip „skola“ galėjo susidaryti dėl netinkamo plotų deklaravimo, nors deklaruotas plotas prieš tai atlikto NMA tikrinimo metu buvo pripažintas kaip tinkamas; manė, kad NMA pateiktas išrašas yra tiesiog darbinis, pažymėtina, kad pareiškėjo 2021 m. liepos 18 d. rašto parengimas ir pateikimas NMA iš esmės paneigia aukščiau paminėtas pareiškėjo prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis.
Pareiškėjo argumentai, kad laiškas buvo gautas iš NMA darbuotojos asmeninio pašto, todėl laiškas nukeliavo į elektroninių laiškų šiukšlių dėžę, teismo vertinimu, laikytini niekuo nepagrįstais ir paremti tik prielaidomis. Teismo nuomone, pareiškėjo retas lankymasis NMA Portale taip pat negali būti laikoma objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia nustatyta tvarka ir terminais kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo. Be to, kaip jau minėta, šios priežastys taip pat nebuvo kliūtimi pareiškėjui su 2021 m. liepos 18 d. raštu kreiptis į NMA nesutinkant dėl apskaičiuotos skolos.
Atsižvelgdamas tiek į pareigą laikytis nustatytų skundo padavimo terminų, tiek į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudarančias pagrindo manyti, jog pareiškėjas elgėsi pagal bonus pater familias standartą, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teismas pabrėžė, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas Ž. M. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendimo juodraščio gavimo datą 2021 m. liepos mėn. (ne išsamaus sprendimo gavimo) laikė ta data, nuo kurios skaičiuojamas Sprendimo apskundimo terminas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pirmą pranešimą apie neapmokėtą skolą gavo SMS žinute 2021 m. liepos 2 d., ir toje pačioje žinutėje buvo nuoroda, kad išsamesnę informaciją galima rasti NMA Portale. Šiame portale buvo pateikta informacija kokie yra skolos apmokėjimo būdai, prašymas skolos sumą pervesti į NMA sąskaitą, lydraštis, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė bendra 2 823,80 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA ir pats skundžiamas sprendimas, kuriame buvo akcentuota, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė bendra 2 823,80 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.
Pareiškėjas teigia, kad gavęs Sprendimo išrašą, nesuprato kaip „skola“ galėjo susidaryti dėl netinkamo plotų deklaravimo, nors deklaruotas plotas prieš tai (2020 m. kovo mėn.) atlikto NMA tikrinimo metu buvo pripažintas kaip tinkamas. Pareiškėjas paaiškina, kad manė, jog NMA pateiktas Sprendimo išrašas buvo tiesiog darbinis ir einamasis (profilaktinis) susižinojimas su pareiškėju, kurio tikslas yra gauti reikiamos informacijos. Pareiškėjas nevertino Sprendimo išrašo kaip galutinio sprendimo, kuriam taikomas konkretus ir ribotas apskundimo terminas.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad gavo ne išsamų individualų sprendimą su jame išdėstytomis visomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindimu, o tik Sprendimo išrašą, kuriame buvo išdėstytos netgi paties išsamaus sprendimo, kurį jam atsiuntė tik rusėjo mėn., esmės neatitinkančios aplinkybės. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, jam nebuvo užtikrinta ir garantuota efektyvi tesiminė jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynyba.
Taip pat pareiškėjas pastebi, jog išsamaus Sprendimo išsiuntimo laikas užtruko nuo 2021 m. liepos 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Tai suponuoja pareiškėjui išvadą, kad pats išsamus Sprendimas su visais NMA argumentais tuo metu nebuvo paruošas, ir tik po pareiškėjo kreipimosi jis buvo surašytas. Pareiškėjas mano, kad negalėjo tinkamai ginti savo pažeistų teisių, kol nebuvo supažindintas su sprendimo, kurį jis turi skųsti, turiniu ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Ž. M. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30straipsnio 1dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).
Pažymėtina, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas yra laikomas tinkamai informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pateikė pareiškėjui Sprendimo išrašą 2021 m. birželio 10 d. per NMA Portalą, taip pat papildomai pareiškėjo elektroniniu paštu. Šią datą, atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija laiko skundo eigos pradžios momentu. Iš bylos duomenų matyti, kad pats pareiškėjas pripažįsta, kad vėliausiai 2021 m. liepos mėn. jis žinojo apie Sprendimą.
Įvertinusi Sprendimo išrašo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš jo pareiškėjui buvo (turėjo būti) suprantami esminiai Sprendimo elementai, t. y. Sprendimą priėmusi institucija (šiuo atveju NMA) ir Sprendimu nustatytos teisės ir pareigos pareiškėjui (Sprendimo išraše nurodytas reikalavimas grąžinti paramos sumą, nurodyta konkreti suma, priežastys lėmusios pareigą grąžinti, teisės aktai nustatantys pareigą grąžinti, nurodyta apskundimo tvarka, teisė reikalauti išsamesnio Sprendimo). Tai, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 18 d. (po daugiau nei mėnesio nuo jo pateikimo per NMA Portalą ir elektroniniu paštu) pateikė prašymą, kuriame išdėstė nesutikimo su Sprendimo išrašu motyvus, reikalavo išsamaus Sprendimo, tik patvirtina, kad pareiškėjas suprato Sprendimo turinį, taip pat žinojo teisę reikalauti viso Sprendimo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Sprendimo turinys iš Sprendimo išrašo jam nebuvo aiškus yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad Sprendimo išraše aiškiai nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas apdairus ir rūpestingas pareiškėjas galėjo įvertinti Sprendimo neapskundimo per nustatytą terminą pasekmes, o pasirinkdamas pasyvų vaidmenį ir aktyviai nereikalaujant viso sprendimo (nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 18 d.), laiku neteikiant skundo teismui, prisiėmė iš to kylančius padarinius – praleido terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pateikdamas skundą tik 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas akivaizdžiai praleido ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtinta terminą skundui paduoti, o pareiškėjo nurodytos priežastys nepripažįstamos objektyviomis ir svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujinęs termino skundui paduoti atsisakė priimti skundą.
Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.