- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-478-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18870-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. Z., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. Z., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. nušalinimo, įspėjo atsakovą, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda. Teismo pirmininko pavaduotoja nurodė, kad 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje paskelbus bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, nušalinimas teisėjui nebuvo pareikštas. Atsakovas nušalinimą teisėjui pareiškė tik po to, kai teisėjas žodine nutartimi atmetė atsakovo teismo posėdyje pareikštus procesinius prašymus leisti susipažinti su bylos medžiaga, šalių dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu ir išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus. Teismo pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo ribojama atsakovo teisė susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Teismo pirmininko pavaduotoja konstatavo, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie teisėjo L. B. šališkumą.
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. nušalinimo, atsakovui skyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vertindama atsakovo argumentą, kad atsakovui kilo abejonių teismo nešališkumu, nes atsakovui buvo netinkamai nurodyta teismo posėdžių salė, teismo pirmininko pavaduotoja pažymėjo, jog informacija apie teismo posėdį buvo suteikta ir išviešinta tinkamai, atsakovui nebuvo sudaryta kliūčių ją patikrinti. Ji sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su teismo darbo organizavimu, negali būti įvertintos kaip teismo nepagarba proceso šalims ar sistemingas proceso šalių apgaudinėjimas, atsakovas nepateikė kitų duomenų, kurie leistų suabejoti bylą nagrinėjančio teisėjo L. B. nešališkumu. Teismo pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad atsakovas nušalinimą teismo sudėčiai šioje civilinėje byloje reiškia antrą kartą, toks nušalinimų pareiškimas sąlygojo teismo posėdžių byloje atidėjimą. Atsakovo teisėjui L. B. pareikštas nušalinimas kaip nepagrįstas buvo atmestas 2017 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos motyvuota nutartimi, tačiau atsakovas ir vėl pareiškė nušalinimą teisėjui išimtinai dėl teismo darbo organizavimo. Tokie šalies veiksmai, kai nušalinimas reiškiamas ne dėl aplinkybių, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, o tik dėl to, kad nesutinkama su teismo darbo organizavimu, teisėjo procesiniu elgesiu byloje ar teismo priimtais procesiniais sprendimais, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismo pirmininko pavaduotojos vertinimu, baudos skyrimas yra vienintelė priemonė, galinti padėti užkirsti kelią nepagrįstų nušalinimų reiškimui ir proceso trukdymui. Dėl to atsakovui skyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto nušalinimo teisėjui pareiškimą.
Šalies argumentai
2017 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą prašymui paduoti ir panaikinti paskirtą baudą. Atsakovas prašyme nurodė, kad jis neturi pagrindo netikėti teismo šaukime nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, ją tikslintis. Po 2017 m. gegužės 2 d. nutarties priėmimo teisėjas L. B. 2017 m. birželio 21 d. vėl netenkino atsakovo prašymo leisti susipažinti su bylos medžiaga. Teisėjas, sąmoningai nurodydamas neteisingą bylos nagrinėjimo vietą, žinojo, kad tuo privers negalią turintį atsakovą papildomai kankintis, o ieškovei, turinčiai advokatę, niekuo nepakenks, tuo viešai tyčiojosi iš atsakovo. Išgirdęs atsakovo pareiškimą dėl nušalinimo, teisėjas L. B. neatsiprašė atsakovo dėl jam sukeltų kančių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atnaujino atsakovui terminą prašymui panaikinti baudą paduoti, atmetė atsakovo prašymą panaikinti 200 Eur baudą, paskirtą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Teismo pirmininko pavaduotoja nustatė, kad atsakovas prašymą panaikinti jam skirtą baudą motyvuoja tuo, jog nesutinka su baudos skyrimo motyvais, tačiau jais atsakovas įvardija teismo pirmininko pavaduotojos argumentus, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, atsakovas nenurodė kitų argumentų, kodėl prašoma panaikinti jam skirtą baudą. Teismo pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad 2017 m. birželio 26 d. teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi atsakovui buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, konstatuota, jog atsakovas antrą kartą byloje teisėjui nepagrįstai pareiškė nušalinimą dėl teismo darbo organizavimo po to, kai 2017 m. gegužės 2 d. teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi kaip nepagrįstas buvo atmestas atsakovo teisėjui pareikštas nušalinimas. Teismo pirmininko pavaduotoja sprendė, kad tokie atsakovo veiksmai – antras nušalinimo akivaizdžiai nepagrįstais motyvais pareiškimas rodo kryptingą atsakovo siekį sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą, todėl baudos skyrimas buvo vienintelė priemonė, galinti padėti užkirsti kelią nepagrįstų nušalinimų reiškimui ir proceso trukdymui. Teismo pirmininko pavaduotoja nurodė, kad aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato, kiek kartų gali būti reiškiamas nušalinimas, nereiškia, kad šalis gali šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Teismo pirmininko pavaduotoja konstatavo, kad atsakovas prašymą nušalinti teisėją L. B. grindė argumentais, susijusiais išimtinai su teismo darbo organizavimu, o trukdymas išnagrinėti bylą taip pat yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovas įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjui naudojosi ne pagal jos paskirtį. Tokį atsakovo elgesį teismo pirmininko pavaduotoja vertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad atsakovui paskirtos baudos dydis yra minimalus palyginti su CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytu galimos paskirti baudos dydžiu, panaikinus arba sumažinus atsakovui skirtą baudą, baudos paskyrimas neatitiktų savo tikslo – sudrausminti nepagrįstus nušalinimus reiškiantį asmenį.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir atsakovui paskirtą 200 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad bauda atsakovui skirta ir nepanaikinta dėl to, jog jis teisėtomis priemonėmis siekė, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teisėjas, o ne teismo pirmininko pavaduotojos parinktas šališkas teisėjas L. B. 2017 m. balandžio 2 d. teisėjui L. B. pareikštą nušalinimą atsakovas argumentavo teisėjo neleidimu atsakovui susipažinti su bylos medžiaga ir neleidimu atsakovui pateikti į bylą įrodymus, teisėjo atsisakymu tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti įrodymus. Dėl šių teisėjo veiksmų atsakovui kilo abejonės teisėjo nešališkumu. 2017 m. birželio 22 d. nušalinimą teisėjui L. B. atsakovas argumentavo kitomis, po 2017 m. balandžio 2 d. išaiškėjusiomis aplinkybėmis – teisėjas atsakovui neteisingai nurodė bylos nagrinėjimo vietą, todėl 50 proc. judėjimo negalią turintis atsakovas buvo priverstas patirti papildomus skausmus be reikalo užlipinėdamas vienu aukštu aukščiau, vėliau vėl lipti žemyn, teisėjas neatsiprašė dėl atsakovui sukeltų papildomų kančių, teismo posėdžio metu teisėjas kūno ir veido išraiškos kalbomis spinduliavo pasitenkinimą, savo veiksmais atsakovui sukėlęs kančias. Visos atsakovo 2017 m. balandžio 2 d. ir 2017 m. birželio 22 d. pareikštuose nušalinimuose nurodytos aplinkybės atitiko tikrovę, pagrįstai atsakovui kėlė abejones teisėjo L. B. nešališkumu. Ieškovė ieškinio dydį yra susiejusi su bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įvykdymo trukme, todėl atsakovas neturėjo intereso vilkinti bylos išnagrinėjimą, didindamas ieškovo ieškinio sumą, atvirkščiai, norėjo, kad byla būtų išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir kuo greičiau. Iš prie atsakovo apeliacinio skundo pridėto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-5041-200671 teismo pirmininko pavaduotojai buvo žinoma, kad atsakovas yra nepasiturintis, todėl, nepanaikindama baudos, teismo pirmininko pavaduotoja negalėjo siekti užkirsti kelią atsakovo vykdomam bylos vilkinimui, ji siekė kuo labiau pakenkti atsakovo socialinei padėčiai. Bylos išnagrinėjimas užtruko dėl teismo darbo organizavimo, sprendžiant nušalinimo klausimą, o ne dėl atsakovo sąžiningai pareikšto nušalinimo. Aplinkybė, kad teismo pirmininko pavaduotoja atmetė atsakovo pareiškimus dėl nušalinimo, neįrodo, kad pareiškimai dėl nušalinimo buvo nesąžiningi, jais atsakovas siekė vilkinti bylos išnagrinėjimą, o ne siekė realizuoti savo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 95 straipsnio 2 dalyje apibrėžta teismo teisė paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikoma nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) nesąžiningas pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui 200 Eur bauda buvo paskirta dėl to, kad atsakovas pakartotinai (antrą kartą) pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo ir, reikšdamas tokį prašymą, turėjo tikslą sukliudyti teismui operatyviai išnagrinėti bylą. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. nušalinimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas nušalinimą teisėjui pareiškė tik po to, kai teisėjas žodine nutartimi atmetė atsakovo teismo posėdyje pareikštus procesinius prašymus leisti susipažinti su bylos medžiaga, šalių dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu ir išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog buvo ribojama atsakovo teisė susipažinti su civilinės bylos medžiaga, ir iš kurių būtų galima daryti išvadą apie teisėjo L. B. šališkumą. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. nušalinimo, atsakovui skyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, padariusi išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su teismo darbo organizavimu, negali būti įvertintos kaip teismo nepagarba proceso šalims ar sistemingas proceso šalių apgaudinėjimas, atsakovas nepateikė kitų duomenų, kurie leistų suabejoti bylą nagrinėjančio teisėjo L. B. nešališkumu, atsakovas nušalinimą teismo sudėčiai šioje civilinėje byloje reiškia antrą kartą, toks nušalinimų pareiškimas sąlygojo teismo posėdžių byloje atidėjimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, jau pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais, tvirtindamas, jog nušalinimai paminėtais atvejais buvo pareikšti pagrįstai, t. y. dėl neleidimo atsakovui susipažinti su bylos medžiaga, pateikti į bylą įrodymus, atsisakymo išreikalauti įrodymus, neteisingai nurodytos bylos nagrinėjimo vietos, dėl to patirtų papildomų skausmų, neatsiprašymo dėl sukeltų kančių. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis neturėjo intereso vilkinti bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas užtruko dėl teismo darbo organizavimo, sprendžiant nušalinimo klausimą, baudos skyrimu siekta pakenkti atsakovo socialinei padėčiai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atskirojo skundo ribose sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo baudai, paskirtai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nušalinimo institutu), panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis, kuria išsprendžiamas teisėjo nušalinimo klausimas, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tokia aplinkybė lemia išvadą, jog atsakovo argumentai dėl esą ginčui aktualiu metu egzistavusio teisėjo nušalinimo pagrindo ar nušalinimą sprendusio teisėjo veiksmų nepagrįstumo nagrinėjamu atveju nevertinami.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais, o ne asmenų pageidavimais (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl to proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Pirmą kartą atsakovas nušalinimą teisėjui L. B. pareiškė 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, jį grįsdamas tuo, kad teisėjas neleido atsakovui susipažinti su bylos medžiaga, pateikti į bylą įrodymus, atsisakė išreikalauti įrodymus. Antrą kartą atsakovas nušalinimą teisėjui L. B. pareiškė 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdyje dėl to, kad atsakovui buvo neteisingai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, dėl to jis patyrė papildomų skausmų, teisėjas neatsiprašė dėl sukeltų kančių. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmą kartą nušalinimas teisėjui buvo grindžiamas atsakovui nepalankių procesinių veiksmų atlikimu, o antrąjį kartą nušalinimas pareikštas iš esmės dėl teismo darbo organizavimo.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-63/2012, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-54/2012, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-49/2012).
Dėl tokios suformuotos teismų praktikos teisėjų nušalinimo bylose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas klausimus, susijusius su teisėjo L. B. priimamais procesiniais sprendimais ir jų teisėtumu bei pagrįstumu, turėjo spręsti kreipdamasis į aukštesnės instancijos teismą, bet ne reikšdamas šiam teisėjui nušalinimą. Taip pat teismo darbo organizavimo ypatybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne teisėjas asmeniškai informuoja šalis apie bylos nagrinėjimo vietą, pats savaime negali būti pagrindas teisėjui nušalinti, nesant kitų duomenų apie CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytus objektyviuosius ar subjektyviuosius teisėjo nušalinimo pagrindus. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai reiškė nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui, o tai trikdė proceso eigą, iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nušalinimus teisėjui L. B. pareiškė 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovo pareikšto nušalinimo klausimas negalėjo būti išspręstas nedelsiant, todėl bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas. Jeigu pirmą kartą reikšdamas nušalinimą teisėjui L. B. atsakovas galėjo to nežinoti, tai antrą kartą reikšdamas nušalinimą teisėjui L. B. atsakovas šią aplinkybę neabejotinai žinojo. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, bylos nagrinėjimas užtruko dėl jo teisėjui L. B. pareikštų nepagrįstų nušalinimų, o ne dėl teismo darbo organizavimo, sprendžiant nušalinimo klausimą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas turi teisę teikti pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo ir tokią teisę jam garantuoja ne tik CPK, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Visgi pažymėtina, kad atsakovui bauda paskirta ne dėl to, kad jis pasinaudojo teise reikšti nušalinimą, bet dėl to, kad jis šia teise piktnaudžiavo, pakartotinai pareikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą nušalinti teisėją ir tokiu būdu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Atsakovui atskirajame skunde nenurodžius argumentų, paneigiančių piktnaudžiavimą procesine teise pateikti pareiškimą dėl nušalinimo, atsakovo atskirajame skunde išdėstyta nuomonė ir pasvarstymai apie teisės aktų garantuojamą teisę reikšti nušalinimą, jo pareiškimų dėl nušalinimo pagrįstumą atmetami kaip nedarantys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui (CPK 12, 178 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja pagrįstai paskyrė atsakovui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, tačiau paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, yra per didelis. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo jam suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Aplinkybė dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, todėl atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 200 Eur bauda jo turtinę padėtį gali dar labiau pabloginti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirta bauda sumažintina iki 50 Eur sumos, toks baudos dydis yra pakankamas, kad atsakovas būtų realiai nubaustas ir atgrasytas nuo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovui R. Z. skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sumažinant iki 50 Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.