Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-566-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
2A-566-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03216-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Romualda Janovičienė
Atsakovas
A. T., UAB „TYSART“
Ieškovas
E. B.
Civilinė byla Nr. 2A-566-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03216-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.2.; 44.5.1.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams A. T. ir UAB „TYSART“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ solidariai 26 000 Lt skolos, 3 237,53 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-06-29, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal 2008-04-22 paskolos sutartį paskolino atsakovui A. T. 150 000 Lt; 65 000 Lt paskolos dalis buvo paskolinta 2007 m., iki paskolos sutarties pasirašymo, kita 85 000 Lt paskolos dalis – sutarties pasirašymo dieną. Kaip paskolos grąžinimą užtikrinančią priemonę paskolos gavėjas pasirašė du paprastuosius vekselius – 2007 m. – 65 000 Lt sumai, ir 2008-04-22 – 85 000 Lt sumai. Už skolininką A. T. laidavo UAB „TYSART“. Ginčo tarp šalių dėl paskolos sumos ir paskolos fakto nėra. Atsakovas A. T. bankiniu 2008-08-11 pavedimu sumokėjo į ieškovo sąskaitą 72 000 Lt, tokiu būdu apmokėdamas 2007 m. pasirašytą vekselį 65 000 Lt sumai, kuris iš karto po apmokėjimo buvo grąžintas atsakovui, bei dalį 2008-04-22 pasirašyto vekselio 85 000 Lt sumai. 2008-12-12 bankiniu pavedimu atsakovas A. T. sumokėjo dar 52 000 Lt, todėl likusi neapmokėta suma pagal 2008-04-22 vekselį sudarė 26 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad ši suma turėjo būti apmokėta 2009-01-01, tačiau, kadangi šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas nei vieno iš atsakovų, atsakovai privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. šiuo atveju už 2 metus ir 179 dienas (nuo 2009-01-01 iki 2011-06-29).

Atsiliepimas

Atsakovai A. T. ir UAB „TYSART“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Teigė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimus dėl 26 000 Lt skolos ir 3 237,53 Lt palūkanų priteisimo. Nurodė, kad 2008-08-11 atsakovas A. T. 2008-08-11 pervedė ieškovui 72 000 Lt, 2008-08-12 – 52 000 Lt, o likusią pagal 2008-04-22 pasirašytą vekselį skolos dalį atsakovas sumokėjo ieškovui grynaisiais pinigais 2008 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad kadangi kreditorius ir skolininkas buvo verslo partneriai, tarp šalių susiklostė pasitikėjimo santykiai, dėl to paskolos dalies grąžinimo dokumentas nebuvo pasirašytas, o šiuo pagrindu ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, klaidindamas teismą, siekdamas praturtėti A. T. sąskaita, pareiškė ieškinį. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. viduryje atsakovo A. T. ieškovui E. B. grąžintą 30 000 Lt pinigų sumą ieškovas ir atsakovas kartu įnešė į ieškovui priklausančią sąskaitą banke (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad A. T. geranoriškai sumokėjo ieškovui 4 000 Lt daugiau. Atsakovų žiniomis, šią sumą ieškovas E. B. įnešė į UAB „MF namai“ banko sąskaitą ir vėliau panaudojo atsiskaitymui su UAB „Bildunga LT“ už atliktus darbus. 2008-04-22 atpirkimo sutarties 2.1 p. ir 2.2 p. šalys susitarė, kad A. T. pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal 2008-04-22 susitarimą dėl paskolos sutarties, A. T. atpirks UAB „TYSART“ akcijas iš ieškovo už sutartyje nurodytą kainą. 2009-01-02 tarp šalių pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas žinojo, kad vieninteliu UAB „TYSART“ akcininku nuo 2009-05-14 yra A. T. ir ši aplinkybė patvirtina, kad A. T. tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Atsižvelgdami į tai, atsakovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto 3 apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškovo E. B. ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ solidariai 26 000 Lt skolos, 3 237,53 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 26 000 Lt sumą nuo 2011-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei po 938,50 Lt ir po 11,25 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno iš atsakovų. Teismas nurodė, kad ginčo byloje nekyla dėl 124 000 Lt atsakovo A. T. ieškovui E. B. grąžintos paskolos sumos. Ginčas kyla dėl 26 000 Lt paskolos dalies, kurią atsakovas A. T. teigia grąžinęs ieškovui, o šis šio fakto nepripažįsta. Teismas nustatė, kad atsakovų prašymo bylos nagrinėjimo metu išreikalauti ieškovo E. B. ir jo vadovaujamos įmonės UAB „MF namai“ sąskaitų banke (duomenys neskelbtini) išrašai rodo, kad 2008-12-15 iš ieškovo E. B. sąskaitos į UAB „MF namai“ sąskaitą buvo pervesti 30 000 Lt, tačiau išrašai nepatvirtina, kad į ieškovo sąskaitą, kaip teigė atsakovai, 2008 m. gruodžio mėn. viduryje buvo įnešta grynais pinigais 30 000 Lt, kuriuos ieškovas ir sumokėjo UAB „MF namai“. Teismas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, aplinkybė apie 30 000 Lt pervedimą iš ieškovo sąskaitos į UAB „MF namai“ sąskaitą atsakovams tapo žinoma, nes UAB „TYSART“ tvarkė ir saugojo UAB „MF namai“ buhalterinės atskaitomybės dokumentus, o tai patvirtina į bylą pateikta UAB „TYSART“ 2009-10-29 PVM sąskaita-faktūra, išrašyta pirkėjui UAB „MF namai“, nurodytoms paslaugoms apmokėti. Teismas byloje surinktais duomenimis nustatė, kad ieškovą ir atsakovą A. T. siejo artimi asmeniniai, sudėtingi verslo santykiai, tačiau šie faktai ir liudytojo I. Ž. parodymai neįrodo atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas A. T. grąžino ieškovui 26 000 Lt grynaisiais pinigais. Šių pinigų grąžinimo aplinkybių nepatvirtina ir UAB „TYSART“ akcijų perleidimo aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad 2009-05-12 prašymą Juridinių asmenų registrui dėl duomenų apie UAB „TYSART“ akcininkų pasikeitimą įregistravimo pateikė A. T., o ieškovas E. B. nepasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria akcijos būtų perleistos A. T. nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad atsakovai pažymi tik duomenų Juridinių asmenų registre 2009-05-14 pasikeitimą, bet akcijų pirkimo-pardavimo sutarties į bylą nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie 10 000 Lt sumos ieškovui E. B. sumokėjimą už akcijų perleidimą A. T. nuosavybėn, kaip numatyta 2008-04-01 susitarime ir 2008-04-22 atpirkimo sutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad į bylą pateiktas 2008-04-22 vekselis suteikia ieškovui teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą, o leistinų įrodymų, patvirtinančių 26 000 Lt grąžinimą ieškovui, teismui nepateikta, dėl to ieškovo ieškinys tenkintas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai A. T. ir UAB „TYSART“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo, kad 2008-04-22 atpirkimo sutarties pagrindu ieškovas E. B. ir atsakovas A. T. susitarė, jog pilnai įvykdžius susitarime aptartus įsipareigojimus, atsakovas atpirks iš ieškovo UAB „TYSART“ akcijas. Taigi, atsakovas A. T. UAB „TYSART“ akcininku vėl būtų galėjęs tapti tik jam pilnai įvykdžius savo prievoles ieškovo naudai. Akcininkų pasikeitimo fakto ieškovas neginčijo jokiais būdais, dėl to, darytina išvada, kad su šiuo faktu sutinka. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas A. T. pilnai atsiskaitė su ieškovu, nes, priešingu atveju, jis neturėtų galimybės atpirkti UAB „TYSART“ akcijų. Atsakovų įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog visiškai padengus paskolos sumą, akcijos atsakovui perleistos jam pilnai neatsiskaičius su E. B., tenka pačiam ieškovui.

Atsiliepimas

Ieškovas E. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pareiga įrodyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą šiuo atveju tenka apeliantams, bet ne ieškovui. Nurodo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ieškovas nepasirašė, visi trys originalūs akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto egzemplioriai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir nei viename iš jų nėra ieškovo parašo. 2009-05-12 prašymą Juridinių asmenų registrui dėl duomenų apie UAB „TYSART“ akcininkų pasikeitimą įregistravimo pateikė atsakovas A. T.. Šios aplinkybės įrodo, kad UAB „TYSART“ akcijų ieškovas atsakovui nepardavė. Nurodo, kad atsakovų teiginiai, jog ieškovas jokiais būdais neginčijo akcininkų pasikeitimo fakto Juridinių asmenų registre, yra nepagrįsti, nes, pirma, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, antra, dėl šios aplinkybės pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio eiga ir greitis nepriklauso nuo ieškovo valios ir norų. Pažymi, kad visi paskoliniai santykiai, kai suma viršija 2 000 Lt, tarp fizinių asmenų turi būti rašytinės formos, todėl apeliantai pinigų grąžinimo faktą turėtų pagrįsti tinkamai rašytiniais įrodymais, nes kitokių įrodymų, išskyrus niekuo nepagrįstus teiginius apie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovai A. T. ir UAB „TYSART“ neįrodė, kad 26 000 Lt paskolos sumą atsakovas A. T. grąžino ieškovui E. B. grynaisiais pinigais, ir pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovų solidariai. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. B. ir atsakovas A. T. 2008-04-22 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 150 000 Lt. Dalis paskolos - 65 000 Lt buvo paskolinta 2007 m., t.y. iki paskolos sutarties pasirašymo, kita paskolos dalis - 85 000 Lt buvo paskolinta sutarties pasirašymo dieną. Paskolos grąžinimą paskolos gavėjas užtikrino pasirašydamas du paprastuosius vekselius – 2007 m. – 65 000 Lt sumai, ir 2008-04-22 – 85 000 Lt sumai. Už paskolos gavėją laidavo UAB „TYSART“. Atsakovas A. T. bankiniu 2008-08-11 pavedimu sumokėjo į ieškovo sąskaitą 72 000 Lt, tokiu būdu apmokėdamas 2007 m. pasirašytą vekselį 65 000 Lt sumai, bei dalį 2008-04-22 pasirašyto vekselio 85 000 Lt sumai. 2008-12-12 bankiniu pavedimu atsakovas A. T. sumokėjo dar 52 000 Lt. Likusi neapmokėta suma pagal 2008-04-22 vekselį sudaro 26 000 Lt. Atsakovų teigimu, 2008 m. gruodžio mėn. viduryje A. T. grąžino ieškovui 30 000 Lt grynaisiais pinigais, o šią pinigų sumą ieškovas ir atsakovas kartu įnešė į ieškovui priklausančią sąskaitą banke (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigia, kad A. T. geranoriškai sumokėjo ieškovui 4 000 Lt daugiau. Atsakovų žiniomis, šią sumą ieškovas E. B. įnešė į UAB „MF namai“ banko sąskaitą ir vėliau panaudojo atsiskaitymui su UAB „Bildunga LT“ už atliktus darbus. 2008-04-22 tarp šalių pasirašyta atpirkimo sutartis, kuria šalys susitarė, kad pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal 2008-04-22 susitarimą dėl paskolos sutarties, A. T. atpirks UAB „TYSART“ akcijas iš ieškovo už sutartyje nurodytą kainą. 2008-10-28 – 2009-05-14 laikotarpiu UAB „TYSART“ akcininku buvo įregistruotas E. B., o nuo 2009-05-14 vieninteliu UAB „TYSART“ akcininku yra A. T.. Faktas, kad 2009-05-14 Juridinių asmenų registre nuosavybės teisė į UAB „TYSART“ akcijas buvo įregistruota atsakovo A. T. vardu, atsakovų nuomone, patvirtina, jog atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, be to, jų nuomone, šį faktą patvirtina ir 2009-01-02 pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, neįvertino, kad ieškovas E. B. teismui nepateikė jokios versijos, kuri paaiškintų, kodėl ieškovas perleido visas UAB „TYSART“ akcijas A. T., jei atsakovas tariamai nėra pilnai įvykdęs savo įsipareigojimų ieškovui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai pažymi duomenų Juridinių asmenų registre 2009-05-14 pasikeitimą, kuris atliktas tik A. T. 2009-05-12 prašymu dėl duomenų apie UAB „TYSART“ akcininkų pasikeitimą įregistravimo, bet akcijų pirkimo-pardavimo sutarties į bylą nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie 10 000 Lt sumos ieškovui E. B. sumokėjimą už akcijų perleidimą A. T. nuosavybėn, kaip numatyta 2008-04-01 susitarime ir 2008-04-22 atpirkimo sutartyje, dėl to šios aplinkybės neįrodo fakto, jog ieškovas perleido visas UAB „TYSART“ akcijas A. T.. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime bei daro išvadą, kad aukščiau minėti atsakovų teiginiai yra nereikšmingi, nes ieškovas neturi teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurios nėra įrodytos byloje surinktais duomenimis.

Be to, pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindė tarp šalių sudaryta rašytine paskolos sutartimi, 2008-04-22 tarp šalių pasirašytu vekseliu bei banko išrašais, iš kurių matyti atsakovo vykdytų įsipareigojimų ieškovui sumos. Savo ruožtu atsakovai, teigdami, kad ieškovo reikalaujamas 26 000 Lt įsiskolinimas buvo padengtas, šį faktą įrodančių dokumentų į bylą nepateikė. Atsakovų teiginių taip pat neįrodo ir byloje surinkti neginčijami įrodymai – nei atsakovų nurodyto fakto, kad atsakovo A. T. ieškovui grynaisiais pinigais grąžinta 30 000 Lt suma buvo įnešta į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), nei kad ieškovas pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdu perleido UAB „TYSART“ akcijas atsakovui A. T.. Be to, atsakovų teigimu ieškovui grąžintos skolos sumos permokėjimą paaiškinantys teiginiai, kad A. T. ieškovui 4 000 Lt daugiau sumokėjo geranoriškai, ir tai parodo jo sąžiningumą tarp šalių susiklosčiusių verslo santykių atžvilgiu, vertintini kritiškai. Dėl to sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams neįrodžius bei nepateikus į bylą patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas A. T. atsiskaitė su ieškovu pagal paskolos sutartį, nėra pagrindo konstatuoti šį faktą įvykusiu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieškovo E. B. naudai iš atsakovų priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 000 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ lygiomis dalimis, t.y. po 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų A. T. ir UAB „TYSART“ ieškovo E. B. naudai po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Teisėjai Romualda JanovičienėDalia KačinskienėKolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius