Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės pilys“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, įrodymų vertinimą, teismo sprendimo išvados prieštarauja tarpusavyje, yra nelogiškos ir tarpusavyje nesusiję, dėl ko teismo sprendimas netapo vientisu, aiškiu, teisingumą įgyvendinančiu teisės aktu ir negali įgyti įstatymo galios.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis) ir teismas turi pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). Apelianto skundžiamame teismo sprendime yra nurodytos esminės kilusio ginčo aplinkybės (pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus), pateiktas teisinis šių aplinkybių įvertinimas. Tai, kad, ieškovės vertinimu, teismo sprendimas nėra pakankamai išsamus, ir juo labiau tai, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nesudaro absoliutaus ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. Turto perdavimo - priėmimo akto Nr. KA7455 sąlygos pripažinimo negaliojančia

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. KA7455 atsakovė perdavė ieškovei profesionalų kavos aparatą Wega Polaris EVD 2, gamyklinis Nr.: 575725 (1 t. b. l. 26). Ieškovė laikė, kad akte nurodyta sąlyga, jog „Perduotas turtas yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti“ pripažintina negaliojančia, nes byloje ieškovė įrodė, kad kavos aparatas buvo techniškai netvarkingas ir netinkamas tolimesniam naudojimui. Šį turto perdavimo – priėmimo aktą, atstovaujant ieškovę, pasirašė jos pardavimo vadybininkas K. K., neturintis kompetencijos spręsti dėl perduoto turto techninės būklės ir tinkamumo naudoti, todėl prašė šią sąlygą pripažinti negaliojančia įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimo pagrindu (CK 1.92 straipsnis).

CK 1.92 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Apeliantas teisingai nurodė, kad neprašė pripažinti negaliojančiu visą 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo–priėmimo aktą. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo, sprendimą priėmė neatsižvelgęs į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Turto perdavimo–priėmimo akte Nr. KA7455 nurodytą ieškovės ginčijamą sąlygą - „Perduotas turtas yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti“, nes būtent šį sąlyga buvo nurodyta teismo sprendime aptariamu aspektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, ginčydama tik vieną turto perdavimo – priėmimo sąlygą, pati nelaiko pardavimo vadybininko K. K. viršijusio savo įgaliojimus, šiuo aktu atsiimant iš atsakovės jai nuosavybės teise priklausantį išnuomotą turtą, kuris buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau net ir sutikus su apeliantu, ko nagrinėjamu atveju negalima padaryti, kad ši sąlyga gali būti ginčijama sandorių negaliojimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimo pagrindo teisingai taikė šiuos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Pažymėtina, kad atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamojo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti.

Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad K. K. 2013m. birželio mėn. 19 d. pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą dėl Aparato bei kitos įrangos nuomos bei produktų tiekimo (1 t. b. l. 122-139), sutarties Specialiųjų sąlygų 1 punkte, skiltyje „Paslaugos teikėjas" jis nurodytas paslaugos tiekėjo aptarnaujančio padalinio atsakingu asmeniu, būtent šis asmuo, atstovaudamas ieškovę, 2013-11-20 pasirašė Turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. KA4885, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė turtą nuomai, taip pat kaip ir Turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. KA4887, Turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. KA4888 bei Turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. KA4889, kuriais buvo įformintas kito turto perdavimas; byloje yra šio asmens el. laiškai, kurie patvirtina, kad jis nuolat bendravo su atsakove, sprendžiant su nuomojamu turtu susijusius klausimus, t. t. ir dėl ieškovo pretenzijų dėl kavos aparato sugadinimo. Pažymėtina, kad K. K. pasirašė aktą dėl ieškovės UAB „Pardavimo automatai“ ir atsakovės UAB „Saulės pilys“ 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties vykdymo, o ne dėl jos sudarymo, kuomet šalims derantis dėl paslaugų teikimo sąlygų ieškovę atstovavo bendrovės generalinis direktorius. Šioje sutartyje nėra nurodyta jokių apribojimų paslaugos teikėjo aptarnaujančio padalinio atsakingam asmeniui, vykdant šią sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad akivaizdu, jog esant aptartai faktinei situacijai ne tik atsakovė, bet ir pati ieškovė laikė aktą pasirašiusį asmenį savo teisėtu atstovu, kuriam suteikti įgaliojimai apėmė ir sutarties pagrindu sudaromų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymą bei, esant reikalui, jų korekciją ar pastabų aktuose apie grąžinamos įrangos defektus (arba galimus defektus) įrašymą.

Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad abiejų šalių pasirašytame dvišaliame 2015 m. rugpjūčio 26 d. Turto perdavimo - priėmimo akte Nr. KA7455 įrašytas sakinys – „Perduotas turtas yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti“, nagrinėjamo ginčo atveju yra byloje įrodinėtina aplinkybė, kuri sudaro ieškovės ieškinio, o atsakovės atsikirtimo į ieškinį pagrindą, todėl net šią sąlygą (aplinkybę) nuginčijus, ieškovės materialinės teisės – gauti nuostolių atlyginimą, nebūtų apgintos. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį dėl paminėtame akte nurodytos aplinkybės dėl perduoto turto apibūdinimo kaip techniškai tvarkingo ir tinkamo naudoti, turėjo šį reikalavimą ne atmesti, o bylą šio reikalavimo dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl tai yra pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir bylos dalį nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sutartinių prievolių vykdymo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar neteisingai vertino atsakovės sutartinių prievolių pagal ieškovės UAB „Pardavimo automatai“ ir atsakovės UAB „Saulės pilys“ 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.2 punktą vykdymą, nes jos nuomone reikiamo geležies kiekio kontrolė pačios atsakovės tiekiamame vandenyje iš jai nuosavybės teise priklausančio artezinio šulinio, tapo atsakovės prievole pagal sutartį.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė savo poreikiams naudoja vandenį iš individualaus artezinio gręžinio. Apeliantas nekvestionuoja aplinkybės, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakovė ir UAB „Vandens filtrai“ sudarė sutartį dėl Nr. PS 13-0911/1 nugeležinimo ir vandens minkštinimo filtrų įrengimo, 2013 m. rugsėjo 26 d. darbų atlikimo aktu sutarties šalys konstatvo, kad buvo atlikti sumontuotų filtrų bandymai ir, kad įrenginiai dirba gerai (1 t. b. l. 140-142). Šie vandens filtrai įrengti prie įvado visai pastato vandens tiekimo sistemai. Byloje yra Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. paimtų mėginių Tyrimų protokolas Nr. 5248Ch, kuriame nurodyta, kad savitasis elektrinis laidis yra 1493, nitratas mažiau už 1,33 µg/l, nitritas mažiau už 0,05 mg/l, amonis 0,97 mg/l, permanganato skaičius mg/lO2 yra 3,9 (3 t. 80 b.l.).

Byloje yra duomenys, kad 2014 m. lapkričio 27 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko atsakovės patikrinimą ir atsakovė 2014 m. gruodžio 2 d. trūkumų šalinimo planu įsipareigojo atlikti vandens cheminį tyrimą (3 t. b. l. 79). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. paimtų mėginių Tyrimų protokole Nr. 7567Ch nurodyta, kad amonis <0,05, bendroji geležis 338 µg/l, suminio kalcio ir magnio kiekis <0,05 mmol/l (1 t. b.l 42.). Protokole ženklu < žymimas rodmuo, kai ieškomos analizės kiekis yra mažesnis už normą, tačiau tokios ženklo nėra prieš bendrosios geležies analizę.

Kauno technologijos universiteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros prof. A. Š., atsakydamas į ieškovės paklausimą kas galėjo nulenti kavos aparato pažeidimą (sugadinimą) dėl korozijos bei ar po vandens filtro regeneracijos su druska, per neatsargumą užsilikusi druska, patekusi į kavos aparatą sistemą galėjo nulemti, kad aparatas būtų pažeistas (sugadintas) korozijos, parengė 2017 m. balandžio 10 d. pažymą (5 t. b. l. 34-35). Įvertinęs pirmiau nurodytų vandens tyrimo protokolų Nr. 7567Ch (2014-12-16) ir Nr. 5248Ch (2013-09-23) duomenimis nustatė, kad kavos aparate naudojamas labai minkštas vanduo (vandens kietumas <0,05 mol/l) bei konstatavo, kad nustatyta bendrosios geležies jonų koncentracija 338 µg/l, net 1,69 karto viršija higienos normoje HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodytą leistiną geležies normą (200 µg/l). Kadangi kavos aparato viduje sumontuoti ne tik variniai vamzdeliai ar jungimosi detalės, bet ir metalinės (plieno) lanksčiosios sujungimo žarnelės, tai darė išvadą, kad esant nedidelei 0,3 g/l (300 µg/l) Fe (III) koncentracijai terpės ph kitimas ir ypač jos temperatūros didėjimas sukelia nerūdijančiojo plieno potencialo poslinkį į teigiamą pusę, bet neturi įtakos variui ir anglinio plieno potencialui. Toks metalų korozijos potencialų verčių pokytis sąlygoja korozijos srovių atsiradimą, todėl galima teigti, kad terpėje turinčioje Fe jonų, nerūdyjantysis plienas yra pasyvus, o varis ir anglinis plienas koroduoja (5 t. b. l. 34-35).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad mokslininko išvada, padaryta remiantis mokslinėmis publikacijomis bei ieškovės pateiktomis kavos aparato nuotraukomis bei vandens tyrimų protokolais, leidžia daryti prielaidą, kad tokia vandens sudėtis galėjo būti priežastimi (ar viena iš priežasčių), dėl ko ieškovės kavos aparatą pažeidė korozija. Tačiau, priešingai nei mano apeliantė, tokia išvada nėra pakankama, kad nagrinėjamu atveju atsakovei atsirastų civilinė atsakomybė, nes pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tuo atveju, kai sutartį pažeidžia įmonė (verslininkas), ji už sutarties pažeidimą atsako nepriklausomai nuo jos kaltės, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra įmonės, o ieškovės veikla susijusi su kavos aparatų nuomos ir priežiūros paslaugų teikimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė turėjo elgtis su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas šioje profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto kavos aparatų tiekėjo ir techninio prižiūrėtojo, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis, o nepakankamas atidumas ir nepakankamas rūpestingumas gali suponuoti jos pačios veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Dėl šalių sutartinių pareigų vykdymo ir jų veiksmų vertinimo, pagal apeliacinio skundo argumentus, bus pasisakyta toliau.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų, vykdant sutarties 6.2.2 punkto, kuris reikalauja eksploatuojant įrangą laikytis gamintojo ir paslaugos teikėjo rekomendacijų, galiojančių standartų ir techninių reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje nėra nuostatų apie tai, kad atsakovei buvo perduoti gamintojo reikalavimai dėl kavos aparatui naudojamo vandens konkrečios cheminė sudėties ar rekomendacijos ir reikalavimai naudotojui periodiškai ją tikrinti. To nepatvirtina ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo– priėmimo aktas Nr. KA7455, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei profesionalų kavos aparatą Wega Polaris EVD 2, gamyklinis Nr.:575725 (1 t. b. l. 29). Ieškovės atstovas 2017 m. kovo 10 d. raštu pateikė į bylą kavos aparato Wega Polaris gamintojo parengtą leidinį „Naudojimo ir priežiūros vadovas. Naudojimo instrukcijos“ (4 t. b. .l. 1-229) ne valstybine kalba ir rašte nurodė, kad jis buvo pateiktas atsakovei. Atstovas pats išvertė į lietuvių kalbą tik 36 lapo užrašą ir 40 lape esantį 3.1 punktą, todėl akivaizdu, kad atsakovė nėra gavusi jokių gamintojo instrukcijų ar rekomendacijų valstybine kalba ir, kad ieškovė neįrodė, jog gamintojo instrukcijoje yra nurodyti kitokie cheminių medžiagų parametrai, nei jie taikomi geriamo vandens kokybei pagal Lietuvos teisės aktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Todėl sutinkant su pirmosios instancijos teismu nekartotini argumentai, susiję su 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos Direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir Lietuvos higienos normos HN 24:2003 nuostatų dėl indikatorinių rodiklių ir parametrų vertės nustatymo. Pagal pastarosios normos 21.1 punkto nuostatas, geležis nėra priskiriama tiems geriamojo vandens rodikliams, kurių neatitikimas kelia tiesioginę grėsmę vartotojų sveikatai, o didesnė nei 0,3 mg/l (300 µg/l) geležies koncentracija pablogina tik vandens juslines savybes.

Nustačius didesnę bendrosios geležies koncentraciją Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, ar konkrečios specifikuotos vertės arba parametro vertės pažeidimas nėra geriamojo vandens saugos pažeidimo požymis (12 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės vartojamas gręžinio vanduo keltų pavojų lankytojų sveikatai. Apeliantas nurodo į Lietuvos higienos normos HN 24:2003 V skyriaus geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklius ir parametrų verčių 1, 2 ir 3 lenteles, tačiau nei vienoje iš jų nėra nurodyta bendroji geležis nei kaip mikrobinis, nei kaip toksinis rodiklis. O aptariamos higienos normos 6 punkte nurodoma, jog geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai: 1) jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir 2) geriamasis vanduo atitinka šios higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius bei parametrų vertes.

A. S. 6.2.2 punkte numatytų atsakovės pareigų, eksploatuojant įrangą laikytis gamintojo ir paslaugos teikėjo rekomendacijų, galiojančių standartų ir techninių reikalavimų vykdymą teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad atsakovė jas pažeidė. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, būdama savo srities profesionale, manydama, kad tinkamam aparato veikimui yra reikšmingi ir kiti vandens parametrai, juos turėjo konkrečiai nurodyti atsakovei prieš pajungdama aparatą ir pareikalauti vandens tyrimų. Apeliantės argumentai, kad atsakovė prižiūrėjo tik savo įrangą (pvz. indaplovę), konsultavosi su elektrinių virtuvės parmoninių prietaisų tiekėjai, pastatė papildomą filtrą, o ieškovės įranga susirūpino tik nustačius gedimą, sutarties nuostatų pažeidimo taip pat nepatvirtina. Tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad teismas teisingai nustatė, jog ieškovė, būdama įrangos savininke, savo turtą neprižiūrėjo tinkamai pati, nors tokią sutartinę pareigą prisiėmė pagal Sutarties 6.1.4 punktą.

Pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.4 punktu ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovei perduotos įrangos techninę priežiūrą ir higieninį valymą – pagal sutarties specialiųjų sąlygų 3 punktą, tai privalėjo būti daroma ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir/arba pagal atskirą paslaugos gavėjo užsakymą (2.1 p.). Įrangos aptarnavimas susideda iš: įrangos valymo, higieninio valymo (dezinfekcijos), filtrų patikros, dozavimo sureguliavimo ir testavimo, gedimų diagnozavimo, vandens filtrų keitimo ir nukalkinimo (pagal poreikį) (2.4 p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal gamintojo instrukcijos 15.1 punktą, kavos aparato Wega Polaris vandens minkštinimo filtro regeneracija privalo būti daroma ne rečiau kaip kas 15 dienų, o tam tikrais atvejais – ir dar dažniau, bei nurodyta, kad šio reikalavimo ignoravimas anuliuoja įrenginio garantiją - to pasekoje atsiradę nuosėdos sukelia aparato veikimo trikdžius, todėl garantija nebetaikoma. Byloje nėra duomenų konstatuoti, jog ieškovė vykdė pirmiau nurodytas įrangos techninės priežiūros ir higieninio valymo pareigas Sutartyje nurodytu periodiškumu, nes korozijos, kuri susiformuoja per ilgą laiką, nepastebėjo iki kavos aparato perėmimo. Jai turėjo būti žinoma arba turėjo išsiaiškinti pati, kad atsakovė naudoja vandenį kavos aparatui iš vandens grežinio, kuriame gali būti padidėjęs ar svyruoti bendrosios geležies rodiklis. Esant šio rodiklio svyravimams, gamintojas/tiekėjas turėjo spręsti, ar jo gaminamai/tiekiamai įrangai tokie geležies rodiklių svyravimai yra svarbūs, ir ar siekiant jų išvengti reikalinga imtis papildomų priemonių bei teikti su tuo susijusias rekomendacijas ar nurodymus įrangos naudotojams. Todėl teismas teisingai sprendė, kad ieškovė, kaip kavos aparatų nuomos verslo profesionalė, buvo nepakankamai atidi ir nepakankamai rūpestinguma, prižiūrėdama įrangos techninę būklę.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nesielgė taip, kad išvengtų tokio masto neigiamų pasekmių (kavos aparatą ieškovė pripažino netinkamu naudoti ir nurašė), nes neįrodė, kad ji užtikrino pastovų, periodišką išnuomotos įrangos aptarnavimą, todėl tai suponuoja pačios ieškovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad liudytojas K. K., kuris vykdė ginčo įrangos aptarnavimą, 2017 m. kovo 13 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 31:00-21:50) paaiškino, kad gavęs iš atsakovės pastabas dėl arbatoje jaučiamo pašalinio poskonio, nuvyko patikrinti. Jo paragauta arbata turėjo karšto mineralinio vandens poskonį, o, pakėlus kai kurias įrangos detales, jis pastebėjo, kad varinės detalės pakeitę spalvą. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ieškovė, tinkamai vykdžiusi sutarties 6.1.4. punkte išdėstytas pareigas periodiškai atlikti išnuomotos įrangos techninę priežiūrą, lengvai galėjo pastebėti korozijos požymius jau jos atsiradimo pradžioje ir imtis priemonių žalai išvengti r jai sumažinti. Paminėtas liudytojas (garso įrašas 38:10 – 39:00) parodė, kad pastatant pakaitinį aparatą, jis paprašė atjungti jį nuo vandentiekio ir įrangai naudoti tik pirktą vandenį didelėse talpose. Tai dar kartą patvirtina, kad jau pastatant kavos aparatą turėjo būti pareikalauta pateikti vandens cheminės sudėties tyrimą arba pateikti analogiškas rekomendacijas dėl vandens naudojimo, kaip ir pastatant pakaitinį aparatą ar pareikalauti papildomų filtrų. Todėl toks neveikimas gali būti pripažintas ieškovės dideliu nerūpestingumu išnuomojant jai priklausantį turtą.

Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriuos akcentavo ir apeliantė, kad atsakovė turėjo duomenis apie neįprastą arbatos skonį. Liudytoja I. L. 2017 m. kovo 13 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 2:37:00 – 2:38:50) parodė, kad jai apie tai buvo žinoma beveik nuo aparato eksploatavimo pradžios. Todėl būdama rūpestinga ir apdairi bei vykdydama sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, atsakovė turėjo apie tai informuoti ieškovę. Jeigu pakitusį arbatos skonį vertinti kaip įrangos darbo sutrikimus ar įvykius, trukdančius normaliam įrangos darbui, tai informuoti ieškovę apie tai atsakovę įpareigojo Sutarties 6.2.6 punktas. Tuomet ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galbūt be didesnio delsimo būtų įvertinusi papildomos apsaugos įrangai poreikį, jeigu to nesiėmė ją pastatant atsakovės patalpose. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šalių bendradarbiavimo trūkumą – ieškovė, žinodama, kad vanduo tiekiamas iš individualaus gręžinio, pasitikėdama atsakove, išsamaus vandens tyrimo prieš pajungdama kavos aparatą nepareikalavo, o atsakovė savo iniciatyva tokio tyrimo neatliko, apie pakitusį arbatos skonį ieškovei nepranešė ir pati to priežasčių neieškojo (CK 6. 200 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nelaiko procesiniu teisės pažeidimu, kuomet pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės 2017 m. kovo 14 d. prašymo atlikti UAB „Saulės pilys“ laisvalaikio ir konferencijų centro SIESTA apžiūrą, kad paimti iš atsakovės artezinio šulinio mėginius bei atlikti vandens cheminį tyrimą. Pažymėtina, kad ginčo kavos aparatas iš atsakovės buvo paimtas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. KA 7455, todėl patenkinus ieškovės prašymą, gauti papildomi ne ginčo laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatai jokių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių negalėtų pagrįsti.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, ieškovės 6.1.4. punkte numatytų sutartinių pareigų nevykdymas, neatsargumas pastatant kavos aparatą, kuomet nebuvo pareikalauta naudojamo vandens cheminės sudėties tyrimo, nors ir nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis (bendrosios geležies rodiklio padidėjimu) pakankamu laipsniu lėmė šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė iš esmės pažeidė tik bendrąją sutartinę bendradarbiavimo pareigą su ieškove, kas galėjo lemti greitesnį priežasčių, kurios įtakojo įrangos gedimą, nustatymą, t. t. ir atsakovės naudojamo gręžinio vandens cheminės sudėties ištyrimą.

Apeliantas nekvestionuoja skundžiamo teismo sprendimo argumentų dėl žalos dydžio. Ieškovė 2015 m. lapkričio 9 d. el. laišku pranešė atsakovei (pradinio ieškinio priedas Nr. 12), kad įrangos remonto išlaidos sudaro 1500 Eur. 2017 m. kovo 8 d. prašymu (DOK – 8645) ieškovė sutikslino įrangos likutinę vertę ir nurodė 1275,94 Eur. Nuostolius ieškovė paskaičiavo prie šios likutinės vertės pridėdama 1797,93 Eur negautų pajamų už įrangos nuomą iki ieškovės buhalterinėje apskaitoje apskaityto įrangos nusidėvėjimo termino – 2017 m. gruodžio 1 d. (už 27 mėn.) ir tokiu būdu prašė priteisti iš atsakovės 3037,87 Eur (1 275,94 Eur +1 797,93 Eur). Tačiau manytina, kad ieškovė galėjo atlikti įrangos remontą, nes iki įrangos nusidėvėjimo ji būtų gavusi daugiau pajamų negu turėjusi išlaidų remontui. Ieškovė vienašališkai priėmė sprendimą nurašyti įrangą, nors pagal Sutarties 8.3 punktą, žalos dydžio nustatymo aktas turėjo būti patvirtintas komisijos, susidedančios iš abiejų Sutarties šalių. Pažymėtina, kad šalys nuostolių atlyginimo klausimu susirašinėjo, nes tai patvirtina 2015 m. lapkričio 9 d. ieškovės el. laiškas atsakovei (ieškinio 12 priedas).

Būtina sutikti su atsakove, kad 2017 m. kovo 13 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys - K. K. (garso įrašas nuo 1:08:20–1:08:55), V. Z. (garso įrašas nuo 2:18:40–2:24:50) bei D. K. (garso įrašas nuo 1:52:40 – 1:55:55) paliudijo, jog įranga jos grąžinimo ieškovei metu ir po to, atliekant jo apžiūrą ieškovės serviso centre, veikė, todėl ieškovė turėjo įrodyti, kad įrangos techniškai negalima pataisyti. Tokiu atveju spręstina, kad ieškovė, nepateikusi žalos nustatymo komisijos patvirtinimo, neturėjo spręsti dėl didesnių nuostolių dydžio, negu būtų turėjusi išlaidų įrangos remontui. Be to, pažymėtina, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Serviso darbų aktas Nr. 15109/4-1 buvo surašytas tik ieškovės darbuotojo liudytojo D. K., kuris akte nurodė, kad iš vandens tiekimo sistemos į aparatą buvo tiekiamas mineralinis vanduo, nors byloje niekas tokių akto išvadų nepatvirtino. Ieškovė tą pačią dieną, kaip buvo surašytas šis aktas, surašė ir 2015 m. rugsėjo 4 d. ilgalaikio turto nurašymo aktą Nr. NUR-Z03851, nors šios nutarties 40 punkte paminėtame 2015 m. lapkričio 9 d. el. laiške buvo nurodyta, kad ieškovė gavo galutinį atsakymą iš WEGA tiekėjo, kuris rekomendavo neremontuoti kavos aparato, nes remontas kainuotų virš 1500 Eur. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės išvada, kad aparatas sugadintas nepataisomai, nepakankamai pagrįsta.

CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nustatęs iš esmės tik bendradarbiavimo su ieškove pareigos nevykdymą, įvertinęs tai, kad atsakovė buvo įrengusi vandens filtrus, vandens kokybė atitiko geriamam vandeniui keliamus reikalavimus, ieškovė nekėlė papildomų reikalavimų dėl vandens, naudojamo įrangai, kokybės. Teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus negali ginčijamą teismo sprendimą aptariamoje dalyje pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinis skundas dalyje dėl žalos atlyginimo atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai atsakovei, kuri prašo priteisti iš apeliantės 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (5 t. b. l. 139).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“ reikalavimas dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo–priėmimo akto Nr. KA7455 sąlygos pripažinimo negaliojančia atmestas, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pardavimo automatai“, juridinio asmens kodas 135502063, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės pilys“, juridinio asmens kodas 302561120, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.