Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-402-573/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-06-13Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. Apeliacija2022-08-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-13
Bylos Nr.
II-402-573/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00678-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dainius Ročys (pirm.)
Pažeidėjas
M. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-402-573/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00678-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4; 1.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Lukui Žižiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. ir jo atstovui advokatui M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7168-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22156871471.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7168-2022 M. K. nubaustas už tai, kad 2022 m. sausio 30 d., 10 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelio ruože, kur blogai matomas kelias, dėl priekyje esančio kelio nusisukimo į dešinę. Atlikęs lenkimo manevrą, vairuotojas grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Tęsdamas važiavimą (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kai ant jų leidžiama važiuoti tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, bei kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Toliau važiuodamas vairuotojas, esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai, spausdamas akseleratoriaus pedalą padidino variklio apsukas, sukėlė slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip privertė transporto priemonę slysti į kairę pusę, prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti važiuojamojoje kelio dalyje. Tęsdamas važiavimą vairuotojas, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę taip priversdamas stabdyti iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kad išvengtų susidūrimo. Tokį staigaus stabdymo manevrą vairuotojas atliko tris kartus. Vėliau išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, vairuotojas nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 117, 119, 135.4, 140.3 punktus, 3 priedo 1.1 punktą. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. K. buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas institucijos persiųstas M. K. skundas, kuriame prašoma institucijos 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7168-2022 panaikinti ir administracinio nusiengimo bylos teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti. Teismui nustačius, kad M. K. padarė administracinį nusižengimą, prašo konstatuoti, kad šis nusižengimas buvo išprovokuotas neadekvataus kito eismo dalyvio elgesio kelyje, ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonė atėmimo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. skunde nurodė, kad įvykis filmuotas ne policijos pareigūnų, o trečiojo asmens, kuris galimai ir pateikė video medžiagą pareigūnams. Tas asmuo nėra įvardintas ir nėra apklaustas šioje byloje, nes, pareiškėjo teigimu, būtent jis sukėlė konfliktą kelyje, bandė blokuoti M. K. vairuojamą automobilį, kelis kartus staigiai stabdė, o norint aplenkti tyčia didindavo greitį, kad tai būtų sudėtinga padaryti. Be to, automobiliams prisigretinus rodė įvairius nepadorius gestus ir bandė priversti sustoti M. K.. M. K., kuris yra (duomenys neskelbtini), tarnaujantis karo paramediko pareigose, per 17 metų neturi nei vienos nuobaudos, kelių eisme nusižengimų praktiškai neturi (už parkingą). Nenorėdamas konflikto bandė jo išvengti aplenkdamas jį blokuojantį automobilį, tačiau tai buvo sudėtinga, nes jis, pažeisdamas kelių eismo taisykles ir elgdamasis chuliganiškai, lenkiant padidino greitį, kad M. K. sutrukdytų pabaigti manevrą ir sudarytų avarinę situaciją, tačiau M. K. pavyko pabaigti lenkimo manevrą. Po to iš galo važiuojantis automobilis pradėjo artėti ir prisiartino nesaugiu atstumu bei bandė „spausti“ M. K. vairuojamą automobilį, dėl ko M. K. buvo priverstas pristabdyti, kad parodytų iš paskos arti važiuojančiam automobiliui, kad jis laikytųsi distancijos. Pareiškėjo teigimu, video medžiagą pateikęs asmuo pareigūnams pateikė tik konfliktinės situacijos pabaigą, kurioje jis pavojingai važiuoja iš M. K. paskos, provokuodamas jį ir bandydamas sukelti M. K. stresą, kad jis padarytų kokią nors klaidą. Tai buvo akivaizdi provokacija ir policijai pateikta tik ta dalis, kuri buvo nepalankesnė M. K., todėl iš vaizdo medžiagą pateikusio asmens turi būti išreikalauta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti jo veiksmai prieš tai (ne mažiau kaip 2 min.). Be to, asmuo turi būti apklaustas teismo posėdyje. Taip pat M. K. nesutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, nes lenkdamas rodė posūkį, lenkimo manevrą privalėjo užbaigti staigiau, nes lenkiamas automobilis tyčia padidino greitį, važiuodamas drėgna kelio danga slystelėjo tik dėl to, kad iš paskos važiuojantis automobilis spaudė jį ir priartėdavo pavojingai arti, dėl tos pačios priežasties jis kelis kartus pristabdė, parodydamas iš paskos pavojingai važiuojančiam automobiliui, kad jis turi pristabdyti ir laikytis saugaus atstumo. Jei iš paskos važiuojantis automobilis būtų laikęsis rekomenduojamo atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, tai nebūtų nei pažeidimų, nei konflikto, todėl akivaizdu, kad M. K. atliko veiksmus, kuriuos nežinant situacijos galima vertinti kaip pavojingą vairavimą tik dėl provokuojančio ir pavojingo iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmų. Tačiau pareigūnai šių veiksmų net nevertino. Jei teismas įžvelgtų M. K. kaltę, teismas turėtų atsižvelgti į provokuojantį kito vairuotojo elgesį, kad tariami pažeidimai buvo pasekmė kito vairuotojo spaudimo ir neadekvataus elgesio. Be to, M. K. yra (duomenys neskelbtini) paramedikas, kuris dirba su kariniu medicininės pagalbos automobiliu, todėl teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių jam reikštų ir tarnybos pabaigą, nes jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų. Šiuo atveju pažeidimą, jei tikrai toks buvo, lėmė tyčinis ir provokuojantis kito vairuotojo elgesys kelyje, į ką turi būti atsižvelgta nagrinėjant šią bylą. Be to M. K. nėra linkęs pažeisti Kelių eismo taisyklių, t. y. asmuo nėra linkęs pažeisti nustatytas teisės normas, todėl net jei teismas nustatytų jo kaltę, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Pareiškėjas nurodė, kad jam skirta bausmė nėra proporcinga tariamo pažeidimo padarymo sunkumui ir pažeidžia jo teises labiau nei jo veiksmai buvo pavojingi kitiems eismo dalyviams, nes įvykis vyko tarp 2 vairuotojų, todėl M. K. griežčiausias vertinimas nėra proporcingas. M. K. ne visai deramai elgėsi kelyje išprovokuotas neadekvataus kito vairuotojo elgesio kelyje, bet to tikrai negalima vertinti kaip chuliganiško vairavimo. Jis labai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, tačiau prašo teismo įvertinti, kad jei pažeidimas ir buvo, tai jis buvo išprovokuotas kito asmens ir nesukėlė pavojaus jokiems kitiems eismo dalyviams. Nei tyčios, nei neatsargumo M. K. veiksmuose nebuvo, nes jis tik bandė išvengti konfliktinės situacijos, o ne chuliganiškai vairuoti, todėl jis negalėjo būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į M. K. skundą prašė skundo netenkinti ir palikti institucijos priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje esantis nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės. Pagrindinis, administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas yra vaizdo įrašas, kuriame puikiai matosi įvykio aplinkybės. Institucijos nuomonę padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. ANK 420 straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET reikalavimų pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kurio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Teismų praktikoje yra plačiai išplėtotas aiškinimas dėl chuliganiško vairavimo. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme - kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Šioje administracinio nusižengimo byloje aukščiau paminėtos chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo padarytos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, buvo realiai sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, buvo atkreiptas aplinkinių dėmesys.

Institucijos nuomone, pareiškėjo teiginys, kad atliko tokius savo veiksmus, nes buvo provokuojamas, yra pasirinkta kaip gynybinė poziciją. Pareiškėjo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad atlikęs lenkimo manevrą ir grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Tęsdamas važiavimą nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kai ant jų leidžiama važiuoti tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, bei kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Toliau tęsdamas važiavimą, esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai spausdamas akseleratoriaus pedalą padidino variklio apsukas, sukėlė slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip privertė transporto priemonę slysti į kairę pusę, prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti važiuojamojoje kelio dalyje. Toliau tęsdamas važiavimą, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę taip priversdamas stabdyti iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kad išvengtų susidūrimo. Tokį staigaus stabdymo manevrą vairuotojas atliko tris kartus. Vėliau išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, vairuotojas nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Iš bylos medžiagos visumos matyti, kad pareiškėjas veikė tyčia. Administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo institucija nurodė, kad teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinę asmenybę lygiagrečiai duoda pagrindo suprasti, kad puikiai išmano įstatymus, todėl darytina išvada, jog žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Buvo įvertinta viena lengvinanti aplinkybė. Taip pat įvertintos ir asmens padėtį gerinančios aplinkybės, t. y. asmenį teigiamai charakterizuojanti informacija. Atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda paskirta taip pat atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemonę paskirta skaičiuojant nuo vidurkio ir sumažinta iki minimalios numatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucija teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Mano, kad situacija buvo išprovokuota, jis jaučiasi nekaltas. Jis iš dalies pripažįsta jo veiksmus, nurodytus institucijos nutarime. Neatsargus posūkis buvo dėl to, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas jį „spaudė“, provokavo. Buvo žiema, slidu, jis primažino greitį. Jis važiavo ne su savo mašina, įprastai jis važinėja su mašina, kurioje yra automatinė pavarų dėžė, o tąkart važiavo su mechanine, todėl galėjo sumaišyti pedalus ir paspausti, buvo slidu. Iš principo nutarime surašyta panašiai, kaip buvo, su pažeidimo esme sutinka. Kai jis lenkė asmenį, asmuo priartėjo prie jo, per langą rodė necenzūrinius gestus. Nuvažiavus nuo kalno vairuotojas rodė gestus jam sustoti, kad jie išsiaiškintų. Tai jis matė per veidrodėlius. Jis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Jo tarnyba armijoje susijusi su įvairių transporto priemonių vairavimu, todėl netekus teisės vairuoti, nežino, ar jam bepratęs tarnybą, gali likti be darbo, jei nebus pervestas į kitą skyrių. Pažymi, kad kario paruošimas užtrunka ilgą laiką. Jis prašo bylą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o jei teismas mano kitaip, tai prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad jis yra tolerantiškas kelyje, per visą gyvenimą yra baustas tik už smulkius pažeidimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas M. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, jo nuomone, lenkimas nebuvo toks pavojingas. M. K. veiksmuose nebuvo tyčios. Jo veiksmai nebuvo tokie, kad sukeltų pavojų kitiems eismo dalyviams. Tai buvo konfliktas tarp dviejų asmenų kelyje. Kitas vairuotojas buvo protingesnis ir pateikė vaizdo įrašą policijai. Prašo teismo įvertinti visą situaciją. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš galo važiuojantis vairuotojas akivaizdžiai nesilaiko saugaus atstumo. Pareiškėjas pasidavė jo spaudimui. Prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo darbas yra susijęs su vairavimu, teisių netekimas paveiktų jo tarnybą ir nieko gero neatneštų Lietuvos Respublikai. Prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą, o jei teismas nustatytas, kad pareiškėjas padarė administracinį pažeidimą, prašo atsižvelgti į tai, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skirti švelnesnę bausmę bei netaikyti specialiosios teisės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 30 d. 12.23 val. administracinių nusižengimų registre užfiksuotas anoniminis pranešimas, kad vairuotojas pavojingai atlieka lenkimą prieš pat posūkį bei priešais atvažiuojantį automobilį. Bando blokuoti galinius ratus, taip sukeldamas automobilio slydimą. Kelis karto stabdo, bandydamas sukelti eismo įvykį bei pateikta nuoroda į vaizdo įrašą.

Nustatyta, kad pranešime nurodytą Citybee automobilį „VW Golf“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. K..

2022 m. vasario 23 d. M. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 30 d., 10 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelio ruože, kur blogai matomas kelias, dėl priekyje esančio kelio nusisukimo į dešinę. Atlikęs lenkimo manevrą, vairuotojas grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro. Tęsdamas važiavimą (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kai ant jų leidžiama važiuoti tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, bei kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Toliau važiuodamas vairuotojas, esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai, spausdamas akseleratoriaus pedalą padidino variklio apsukas, sukėlė slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip privertė transporto priemonę slysti į kairę pusę, prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti važiuojamojoje kelio dalyje. Tęsdamas važiavimą vairuotojas, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę taip priversdamas stabdyti iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kad išvengtų susidūrimo. Tokį staigaus stabdymo manevrą vairuotojas atliko tris kartus. Vėliau išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, vairuotojas nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 117, 119, 135.4, 140.3 punktus, 3 priedo 1.1 punktą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7168-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22156871471 už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. K. buvo paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Pareiškėjas M. K. iš esmės sutinka su nutarime konstatuota nusižengimo esme ir nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pabrėžė, kad vairuotojas, su kuriuo kilo konfliktas, pateikė ne visą įvykio vaizdo įrašą. Mano, kad jis buvo išprovokuotas kito vairuotojo.

Nutarime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina policijai anoniminio pranešėjo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti pareiškėjo veiksmai, važiuojant automobiliu. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę dėl esančio nusisukimo į dešinę blogai matomame kelyje. Po lenkimo manevro vairuotojas grįždamas į savo eismo juostą nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kurio privalomumą numato KET 82.2, 86 punktai, tai yra tai, kad jis turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro.

Toliau važiuodamas vairuotojas M. K. nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepaisė kelio horizontaliojo ženklinimo, užvažiavo ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų, kai ant jų leidžiama važiuoti tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, bei kirto siaurą baltą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kai vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos, tuo pažeisdamas KET 117, 119 punktus.

Kaip matyti iš vaizdo įrašo, toliau važiuodamas M. K., esant kelio posūkiui į dešinę bei šlapiai kelio dangai, spausdamas akseleratoriaus pedalą padidino variklio apsukas, sukėlė slydimą, neatsižvelgdamas į slidžią dangą, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip privertė transporto priemonę slysti į kairę pusę, prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti važiuojamojoje kelio dalyje. Tęsdamas važiavimą vairuotojas, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę taip priversdamas stabdyti iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotoją, kad išvengtų susidūrimo. Tokį staigaus stabdymo manevrą vairuotojas atliko tris kartus. Tokiu būdu nesilaikė KET 135.4, 140 punktų reikalavimų.

Vėliau išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, vairuotojas M. K. nerodė dešiniojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

ANK 420 straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y., pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET reikalavimų pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kurio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme - kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, vaizdo įrašo ir kitos bylos medžiagos, šioje administracinio nusižengimo byloje chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo padarytos.

Pareiškėjas M. K. sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9, 82.2, 86, 117, 119, 135.4, 140.3 punktus, 3 priedo 1.1 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo išprovokuotas kito vairuotojo, dalyvavusio šiame įvykyje, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga nėra paneigta. Tačiau akivaizdu, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad M. K. chuliganiškai vairavo, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Institucijos nutarimu M. K. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 450 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam 12 mėnesių terminui.

Skundžiamu nutarimu nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta galimybė paskirti mažesnę baudą nei minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus visus pateiktus duomenis bei įvertinus bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių M. K. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Skiriant nuobaudą M. K. buvo teisingai atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimo pobūdį – padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, chuliganiškai vairavo. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, konstatuotina, kad pareiškėjui institucijos nutarimu paskirta nuobauda – piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui yra pagrįsta ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

M. K. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. M. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina nepaneigta jo nurodyta aplinkybė, kad jis nutarime nurodytus veiksmus atliko išprovokuotas kito vairuotojo.

Sprendžiant nuobaudos individualizavimą, vienu iš aspektų vertinama ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią apibūdina šeiminė padėtis, darbo santykiai, asmens charakterizavimas ir kt. M. K. yra (duomenys neskelbtini), tarnaujantis paramediko pareigose, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas yra baustas administracine tvarka už nesunkius administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Pareiškėjas nurodė, kad atėmus teisę vairuoti, jam kils problemų dėl darbo, nes jo darbo pobūdis susijęs su įvairių transporto priemonių vairavimu. Tačiau teismo vertinimu, nei pareiškėjo darbo pobūdis, nei asmens charakterizavimas, nesudaro pagrindo teismui spręsti apie nepriekaištingą jo asmenybę tiek, kad tai palankiai įtakotų asmenybės vertinimą nagrinėjamo nusižengimo atžvilgiu.

Teismas taip pat neabejoja, kad specialiosios teisės neturėjimas pareiškėjui sukelia ir kurį laiką sukels tam tikrus nepatogumus, tačiau poreikis vairuoti transporto priemonę egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tad jis dar prieš darydamas nusižengimą privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šio nusižengimo padarymo, o ne tikėtis, kad jų bus išvengta, todėl dabar privalu prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Tai, kad M. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra tos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą administracinio poveikio priemonės netaikymui, kadangi daug žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslais, o šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, pats pasirinko elgtis neatsakingai. Teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar kitų asmenų šeimos narių interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šiuo atveju, paskyrus tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naujus pageidavimus tenkinančią administracinę nuobaudą ir nepritaikius poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, nebūtų pasiekta ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis, todėl pareiškėjo skundo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atmetamas. Tuo pačiu byloje nenustatyta jokių pagrindų, leidžiančių sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-7168-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22156871471 priimtas pagrįstai, M. K. paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, jos keisti nėra pagrindo, paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl panaikinti ar pakeisti institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7168-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 22156871471 nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK 22156871471, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys