Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

Nors rašytiniuose paaiškinimuose teismui T. U. nurodė manantis, jog jo, kaip tuometinio (duomenys neskelbtini) vadovo, atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams, o ne VMI, nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio teismo, posėdžio metu jis iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, kad vadovaudamas bendrovei (duomenys neskelbtini), žinodamas jos prastą finansinę padėtį, skolą VMI ir pareigą pirmumo teise atsiskaityti su VMI, atliko, jo manymu, bendrovės veiklai svarbius atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, o ne su VMI. Dėl to gailisi.

Iš VMI registrų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2024 m. sausio 12 d. yra T. U.. 2025 m. vasario 3 d. duomenimis bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 21471,38 Eur pridėtinės vertės mokesčio, ši skola susidarė nuo 2024 m. sausio 25 d., pateikus pridėtinės vertės deklaracijas už 2024 m. sausio mėn. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė su VMI 2024 m. vasario 5 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl dalies mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau sutartis buvo nutraukta 2024 m. rugpjūčio 7 d. VMI mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės vykdo nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti iš sąskaitų, 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. priimti VMI sprendimai išieškoti iš turto, kurie perduoti vykdyti antstoliui.

Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti bendrovės dalyvavimas finansinėse operacijose, atsiskaitymai su įvairiais juridiniais asmenimis bei pačiu T. U. nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Pastaroji norma yra blanketinė ir nagrinėjimu atveju yra aktualios CK nuostatos, kur įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismui pateikti duomenys liudija, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats T. U., kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo neįvykdytą prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai.

T. U. teisme taipogi parodė, kad jo vadovaujama bendrovė tuo metu nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, tai patvirtina ir jo kreipimasis į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, taip pat – pats minėtos prievolės VMI savalaikis neįvykdymas – mokesčių nesumokėjimas. Jis taip pat patvirtino žinojęs apie pareigą pirma sumokėti įsiskolinimą VMI. Nepaisant to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), vadovaujama T. U., šiam žinant apie bendrovės nesumokėtus mokesčius VMI ir negalėjimą bendrovei realiai tai padaryti, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. atliko tam tikrus atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Taigi bendrovės vadovas, užuot sumažindamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, panaudojo pinigines lėšas atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kurie nepatenka į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąją ar antrąją privalomo atsiskaitymo eilę. Pastarųjų aplinkybių neginčija ir pats bendrovės vadovas T. U..

Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Teismas pažymi, kad nors T. U., jo paties teigimu, kaip bendrovės vadovas, kitiems kreditoriams mokėjo siekdamas veiklos tęstinumo, pastarieji jo teisme išsakyti teiginiai apie bendrovės mokestinės nepriemokos VMI priežastis ir minėtos įstatyminės tvarkos nesilaikymą neeliminuoja jos pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų ir neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-146-576/2023, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-1049/2023, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-491/2022 ir kt.).

Taigi, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog T. U., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Tokie T. U. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jis baustinas.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų bauda.

Nors Institucija savo pareiškimu prašė (duomenys neskelbtini) vadovui T. U. paskirti 2200 eurų dydžio baudą, teismas nagrinėjamu atveju mato pagrindą T. U. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę nei numatyta minimali baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, Nr. 2AT-54-489/2018 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. U. padarė vieną administracinį nusižengimą, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, jis neteistas, nusižengimo padarymo metu buvo administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, teismas mano, kad nėra pagrindo netikėti, jog T. U. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė Bendrovės veikla. Taipogi T. U. teisme parodė, jog pats yra vedęs, turi vieną nepilnametį vaiką, sutuoktinė šiuo metu nedirba (ji taip pat dirbo toje įmonėje anksčiau, turėjo mažinti darbuotojų skaičių, todėl ji buvo atleista), jis turi finansinių įsipareigojimų, jų šeimos turtinė padėtis bloga.

Taigi, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, į kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas T. U. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 644, 646, 675 straipsniais,

nutaria:

T. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti T. U., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-10-1082/2025.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.