- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- A5.-270-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00038-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pažeidėjas
- D. J.
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, išsituokusiam, vykdančiam individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J. būdamas darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, 2019 m. vasario 26 d. leido dirbti miško pjovėjo darbą A. T. ir pagalbinio darbininko darbą S. R. ir J. Z., nesudaręs su jais darbo sutarčių raštu ir nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV (SODROS) teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais D. J. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą D. J. paaiškinime nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad visos protokole užfiksuotos aplinkybės nurodytos teisingai. Paaiškino, kad jis buvo pasikvietęs keletą pažįstamų, su kuriais susitarė, kad jie sutvarkys mišką. Protokole nurodyti asmenys A. T., J. Z. ir nepilnametis S. R. dirbo pas jį, t. y. padėjo ruošti malkas. D. J. nurodė, jog jis savo veiklą deklaravo. Nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas, t. y. sūnus Tautvydas gyvena su juo, o dukra gyvena su buvusia žmona. Nurodė, kad jis verčiasi individualia veikla – medienos ruošimu, gamyba. Jo gaunamos pajamos sudaro 400 Eur per mėnesį, todėl prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog patikrinus asmenis vykdančius medienos ruošos darbus Varėnos rajone buvo nustatytas nelegalus darbas. Vykdant patikrinimą dirbo D. J. ir A. T., jie dirbo su pjūklais ir pjovė medžius, o J. Z., ir S. R., tvarkė nupjautą medieną, nešiojo rąstelius, tvarkė šakas. Buvo nustatyta, kad D. J. turi individualios veiklos pažymą, kiti trys asmenys yra samdomi D. J. ir dirba jo nurodymu bei jam priklausančiomis darbo priemonėmis. Taigi, buvo nustatytas nelegalus darbas, todėl turi būti taikoma administracinė atsakomybė D. J..
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).
Be D. J. prisipažinimo ir 2019 m. vasario 26 d. paaiškinimo, teisės pažeidimų faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius protokole nurodytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta ir kita rašytinė medžiaga.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir išsamios aplinkybės. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 26 d. miško kirtavietėje, esančioje Varėnos rajone, Žeimių kaimo ribose buvo rasti dirbantys 4 asmenys. Du darbuotojai – D. J. ir A. T. dirbo su pjūklais „Stihl“ ir pjovė medžius, o du darbuotojai – J. Z. ir S. R. tvarkė nupjautą medieną, nešiojo rąstelius, tvarkė šakas. Buvo nustatyta, kad tikrinimo dieną D. J. turėjo individualios veiklos pažymą, susitaręs su miško savininku, pjauna (retina) privatų mišką (sausuolius). Kiti trys darbuotojai yra samdomi D. J., dirba jo nurodymu ir su D. J. priklausančiomis darbo priemonėmis - pjūklais, svirtelėmis, žnyplėmis.
VDI Alytaus teritorinio skyriaus vyriausieji inspektoriai akte nurodo, kad A. T. su D. J. buvo susitaręs dėl pjūklininko darbo, dirbo antra diena, nuo vasario 25 d., susitarę dėl darbo užmokesčio už atliktą darbą, t. y. kad D. J. mokės po 15-20 Eur už dieną, priklausomai nuo išpjauti medienos. J. Z. ir S. R. dirbo pagalbiniais darbininkais, abu su D. J. buvo susitarę dėl darbo užmokesčio už atliktą darbą, t. y. kad D. J. mokės po 15 Eur dieną. S. R. dirbo pirma diena, J. Z. – antra diena. Darbuotojams D. J. buvo išdavė svirteles bei žnyples, taip pat išdavė darbines pirštines. Į darbą visus darbuotojus D. J. atvežė su savo automobiliu “VW Passat”, kuris stovėjo šalia kirtavietės. Su darbuotojais darbo sutarčių D. J. nebuvo sudaręs, patikrinus VSDFV (Sodros) informaciją apie dirbusių asmenų draustumą nustatyta, kad D. J. yra deklaravęs individualią veiklą VMI nuo 2018-10-11. J. Z. nebuvo įdarbintas, S. R. yra dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pas D. J. nebuvo įdarbintas, A. T. nebuvo niekur įdarbintas.
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytos aplinkybės patvirtinamos ir 2019 m. vasario 26 d. A. T., J. Z. ir S. R. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad nurodyti asmenys buvo susitarę su D. J. dėl darbo. Dirbęs pjovėju A. T. nurodė, kad dirbo susitaręs su D. J. dėl pjūklininko darbo. Dirba antra diena, nuo vasario 25 d. Pjūklas, tepalai, benzinas yra D. J.. Už darbą sutaręs, kad mokės po 15-20 Eur už dieną, priklausomai nuo išpjauti medienos. Darbo sutarties su D. J. nėra sudaręs. Dirbę pagalbiniais darbininkais J. Z. ir S. R. nurodė, kad dirbo pagalbiniais darbininkais ir nupjovus D. J. ir A. T. medžius, atmeta ir sutvarko šakas, sudeda į krūvas nupjautą medieną. Abu darbuotojai nurodė, kad sutarę su D. J., kad jis mokės po 15 Eur dieną. S. R. nurodė dirbantis pirma diena, o J. Z. antra diena. Darbuotojams D. J. išdavė svirteles bei žnyples, taip pat išdavė darbines pirštines. Į darbą visus darbuotojus D. J. atvežęs su savo automobiliu “VW Passat”, kuris stovėjo šalia kirtavietės. Su darbuotojais darbo sutarčių D. J. nesudaręs, patikrinus VSDFV (Sodros) informaciją apie dirbusių asmenų draustumą nustatyta, kad D. J. yra deklaravęs individualią veiklą VMI nuo 2018-10-11. J. Z., S. R. ir A. T. pas D. J. nebuvo įdarbinti.
Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. bei Valstybinės darbo inspekcijos atstovo pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad D. J. leido dirbti A. T. ir J. Z. nuo 2019-02-25 iki 2019-02-26, taip pat S. R. 2019-02-26, nesudaręs su jais nurodytais laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą VSDFV Alytaus skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios.
Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis įrodyti visi nusižengimo sudėties požymiai: D. J. buvo atsakingas už tinkamą darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams A. T., J. Z. ir S. R. būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad D. J. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti administracinę nuobaudą.
D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-38-303/2016).
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Teismas skirdamas administracinę nuobaudą D. J., vertina, kad pagal savo pobūdį padarytas administracinis nusižengimas nėra itin šiukštus. Jis padarytas tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į padarytą nusižengimo pavojingumą ir pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegaliu darbu pažeidėjas siekė nuslėpti asmenų darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojams ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – vykdantis individualią veiklą, jo gaunamos pajamos yra mažos, turi du nepilnamečius vaikus, teismas neturi duomenų, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio pažeidimus.
Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendžia, jog D. J. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, kurią paskyrus bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti juos padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Dėl skirtinos baudos mokėjimo išdėstymo teismas pažymi, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį, į tai, kad D. J. išlaiko du nepilnamečius vaikus, ir pateiktą prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsniu, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19098198047).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.