Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-417-336/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-04
Bylos Nr.
1-417-336/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17332-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kaltinamasis
D. Č., A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-417-336/2022 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17332-2021-4Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1; 2.1.14; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 4 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamojo D. Č. gynėjai adv. R. Š. ,kaltinamojo A. A. gynėjui adv. Antanui Jarašiui,vertėjai E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2001-09-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 105 str. 8 p. (galiojo iki 2003-05-01). 2003-09-22 veika perkvalifikuota į LR BK 129 str. 2 d. 9 p. - 10 m. laisvės atėmimu;

2. 2010-09-29 pagal LR BK 180 str. 1 d. - galutinė subendrinta bausmė 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

3. 2014-01-27 pagal LR BK 259 str. 1 d. - galutinė bausmė 1 m. 1 mėn. 20 d. laisvės atėmimo;

4. 2015-09-11 pagal LR BK 140 str. 2 d. - galutinė bausmė 6 mėn. laisvės apribojimo su įpareigojimais;

5. 2016-03-17 pagal LR BK 180 str. 1d. - galutinė bausmė 20 parų arešto;

6. 2016-07-19 pagal LR BK 286 str. - galutinė bausmė 8 MGL (301,28 eurų) bauda. 2017-03-03 teismo nutartimi bauda pakeista į 4 (keturių) parų areštą;

7. 2017-11-20 pagal LR BK 138 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. - vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė 1/3 sumažinta ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo. 2019-06-20 paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2021-05-30 slaptas svetimo turto pagrobimas) ir

D. Č., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2021-05-30 slaptas svetimo turto pagrobimas) ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. A. ir D. Č., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2021 metų gegužės 30 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 13.00 val., per du kartus, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, individualiai įmonei ,,T.“ priklausantį bendros 6050 eurų vertės turtą – du medvežės vikšrus.

Kaltinamasis A. A. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies, neigia nusikalstamą veiką padaręs veikdamas bendrininkų grupėje. 2021-11-08 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su bendrakaltinamuoju draugai. Nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį jis buvo miške, vaikščiojo, nes jam patinka gamta. Miške vaikščiojo tris dienas, nematė jame dirbančių asmenų, miškovežių, ten kelias užtvertas iš abiejų pusių. Nurodė, kad jis vieną kelio pusę atsitvėrė, ir ten vaikščiojo. Griovyje rado vikšrus, pamanė, kad jie likę dar nuo tarybinių laikų, kai toje vietoje buvo karinis aerodromas. Todėl paprašė D., kad jam padėtų juos išvežti ir jis padėjo. Kartu nuvažiavo į įvykio vietą, tikslaus laiko nepamena, gal buvo apie 5 val. ryto, jau buvo šviesu. Pasikrovė vienus vikšrus, juos išvežė. Po kiek laiko atvažiavę išvežė kitus vikšrus. Kai pridavinėjo priekabą, kažkas baltu autobusiuku užtvėrė kelią. Pasakė, kad dabar kažkas tai bus, nes neva jis kažką pavogė. Netrukus atvažiavo policija, pasakė, kad pavogė turtą, todėl iš karto grąžino, parodė vietą, kur yra vikšrai. Jeigu būtų žinojęs, kad tie vikšrai kažkam priklauso, tikrai būtų jų neėmęs. Jis paėmė juos iš buvusio karinio oro uosto kaip metalą. Vikšrai buvo nuo tanko, ar dar nuo kažko, bet jie buvo sunkūs. Nurodė, kad miške vaikščiojo tris dienas, buvo atėjęs pėsčiomis, kitus kartus buvo atvažiavęs dviračiu, mašina. Jokių ženklų, kad miške būtų dirbama, kertami medžiai ar pan., nebuvo. Matė, kad buvo sukrauta mediena, bet ne rąstai, tokius medžius pjauti būtų nuodėmė. Pagaliukus pjauna ir kelią užsitveria iš abiejų pusių, viskas keistai atrodo. Kelias iš abiejų pusių buvo užtvertas, iš vienos pusės kelias buvo užpiltas žemėmis, o iš kitos pusės buvo užmesti rąstai. Rąstus nuo kelio patraukė, tokiu būdu galėjo pravažiuoti automobiliu. Jokių ženklų, iškabų, kad miške būtų dirbama nebuvo. Jeigu būtų dirbama, būtų kažkokios aikštelės, girdėtųsi iš toli garsiai dirbantys benzopjūklai, bet tris dienas nebuvo jokių požymių, kad ten vyktų kokie tai darbai. Todėl nusprendė, kad jis tuos vikšrus rado. Nurodė, kad miške tris dienas lankėsi jis vienas, be bendrakaltinamojo. Į mišką atvažiavo automobiliu „Audi A3“. Šį automobilį pirko iš aukšto žmogaus, su akiniais. Dabar automobilis pas šeimininkę, nes jis automobilį nusipirko neįforminęs pirkimo dokumentų. Už automobilį buvo sumokėjęs pusę sumos. Pasirodo, kad automobilio savininkė buvo pranešusi policijai, kad iš jos apgaule išgavo automobilį tas pats asmuo, iš kurio jis nusipirko automobilį. Priekabą išnuomojo jis, bet kadangi jis neturi vairuotojo teisių, kurių niekada neturėjo, todėl paprašė D. Č., kad jis savo vardu išnuomotų priekabą. Priekabą išsinuomojo gegužės 29 d., ar tą pačią dieną, tiksliai nepamena. Išsinuomojo priekabą su prietaisu, kuris įtrauktų sunkų daiktą į priekabą. Vienus vikšrus įtraukę į priekabą, nuvežė juos pas R. į sodybą, (duomenys neskelbtini). Po to grįžo atgal į mišką, pasikrovė kitus vikšrus, juos nuvežė pas K.. Kas K. prašė palaikyti sodyboje vikšrus, neatsimena. Nurodė, kad vikšrus krovė į automobilio priekabą gal nuo 4 val. ryto, jau buvo šviesu, švito. Nurodė, kad su D. Č. susitiko iš vakaro pas jį (A.) namuose. Tą naktį nemiegojo, laukė kol prašvis, nes dieną turėjo planų dirbti, todėl taip anksti važiavo. Nurodė, kad vikšrus ėmė tikslu priduoti kaip metalą. Vežė juos pas R. ir K., o ne į metalo supirktuvę, nes buvo sekmadienis, ne darbo diena. Nurodė, kad vikšrų neslėpė, juos padėjo į pakraštį, uždangstė polietilenu, kad tvarkingai atrodytų. Kai sužinojo, kad jis neva juos pavogė, nedelsiant juos grąžino, todėl nepripažįsta, kad juos jis vogė, jis vikšrus rado paliktus likimo valiai. Nurodė, kad tokį brangų daiktą už 6000 Eur taip niekas nepalieka. Nurodė, kad iš dalies kaltas ir vikšrų savininkas, kuris netinkamai juos saugojo. Nurodė, kad D. Č. apie vikšrus sakė, kad jie jo, klausė, ar jis gali jam padėti juos pasikrauti. D. Č. sakė, kad vikšrus rado, ar pirko, tačiau tokių smulkmenų neprisimena. Nurodė, kad vikšrų iš karto nepaėmė, jis miške būdamas tris dienas, žiūrėjo kaip juos ištraukti, juos kilnojo, vertino situaciją, kaip geriau juos būtų išsitraukti, žiūrėjo ar miške iš tikrųjų niekas nedirba, kad nebūtų taip, jog juos vagia. Buvo tylu, ramu, benzopjūklai nedirbo, jokių mašinų, miškovežių neišvažinėta, vikšrai gulėjo apaugę žolėmis. Nurodė, kad vienus vikšrus padėjo pas R., o kitus pas K., nes pas R. kieme buvo papiltas žvyras, o nuo svorio sėdo priekaba, tokiu būdu iškraudamas gadino jo kiemą, todėl nusprendė kitus vikšrus palikti pas K. Nurodė, kad priekabą jie buvo palikę miške dar iki paimant vikšrus, netoli (duomenys neskelbtini). Kai išsinuomojo priekabą, iš karto nevežė iš miško vikšrų, nes neturėjo laiko. Kitaip logiškai negali paaiškinti, kodėl išsinuomoję priekabą, iš karto nevežė iš miško vikšrų. Kodėl vikšrus ėmė sekmadienį, nežino. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes pasirodo, kad vikšrus pavogė.

Paskutinio teisiamojo posėdžio 2022-01-24 metu nurodė, kad pripažįsta, kad minėtą dieną atvažiavo su D. Č. į įvykio vietą, iš kur pavogė vikšrus. Iki vagystės 3–4 dienas apsižiūrėjo teritoriją, galvojo kaip paimti, išsitraukti tuos vikšrus. Buvo dienos metu, jokių žmonių, jokių darbininkų nematė, negirdėjo jokių garsų, negirdėjo dirbančio pjūklo garsų. Buvo matyti, kad kažkur buvo pjautas miškas, kažkokios aikštelės, bet kur buvo vikšrai, tai ten tikrai nieko nebuvo. Paprašė pagalbos pas D. Č., jis atvažiavo ir vikšrus išsivežė. Nurodė, kad išsinuomoję priekabą, ją paliko miške netoli įvykio vietos, aerodrome, o abu grįžo pas jį į namus, o prašvitus ėjo vogti. Vikšrus pavogė per du kartus. Suprato, kad daro vagystę, o ką suprato D. Č., jam nežinoma. Savo veiką vertina neigiamai. Yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis suprato, kad vikšrai yra svetimas turtas, iš jų didelių gabaritų, taip pat iš darbo aplinkos, nes ten buvo kertami medžiai. Suprato, kad ten buvęs aerodromas ir, kad jame gali būti gal lėktuvų dalių, o vikšrų negali būti. Nurodė, kad D. Č. nebuvo pasakęs, kad čia yra vagystė. Jis negalėjo suprasti, kad vykdoma vagystė, tuo labiau, kad atvažiavo auštant ir ten nelabai ką pamatysi. Nurodė, kad D. Č. nieko nesakė, neužsiminė, kad tai neteisėta veikla, jis tik D. Č. paprašė pagalbos, o jam neįvardijo kaip jis pats mato tą situaciją. Nurodė, kad D. Č. pagalbos paprašė gal prieš dvi dienas, ar dieną iki vagystės, tiksliai nepamena. Nurodė, kad jis suprato, kad daro vagystę, kodėl to nesuprato D. Č., nežino. Jam nesakė, kad jis čia galimai vagia, jo paprašė pagalbos ir tiek.

Kaltinamasis D. Č. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino ir parodė, kad su bendrakaltinamuoju pažįstami, klasiokai, padeda vienas kitam prie sodo darbų, kai reikalinga pagalba. Nurodė, kad A. A. paprašė jo pagalbos, paprašė padėti pakrauti ir išsivežti du vikšrus. Kada A. A. to paprašė, neprisimena, gal tą pačią dieną, kai paėmė vikšrus. Nurodė, kad būtų gal iš karto važiavę, bet kadangi jis pats turėjo reikalų, negalėjo, todėl pasakė, kad jeigu nori, gali ryte padėti. Pamena, kad kartu nuvažiavo ir išsinuomojo priekabą tikslu vežti vikšrus. Vikšrų svoris didelis, todėl savaime buvo aišku, kad reikia išsinuomoti priekabą su trosu. Nurodė, kad jis pats buvo nuvažiavęs kartu su A. A. į mišką ir matė tuos vikšrus, važiavo pasižiūrėti, įvertinti kaip jie atrodo. Nurodė, kad priekabą vežti vikšrus išnuomojo jo (Č.) vardu, nes A. A. neturi teisių. Priekaba buvo didelė, vežti automobiliams. Ją išsinuomojo vakare, o kur ją paliko nepamena, kažkur sode, o gal ir miške ant kelio paliko išnuomotą priekabą. Kur tada grįžo nežino, nepamena. Nurodė, kad jie abu buvo blaivūs tą dieną. Nurodė, kad jam A. A. paskolino savo mašiną, jis su mašina važinėjo, nes turėjo reikalų, o A. A. kažkur nuvežęs paliko, dabar neatsimena. Nurodė, kad kaip po to susitiko, tiksliai neatsimena, nes jis tokių dalykų nefiksuoja, be to įvykis buvo seniai, sunku pasakyti, ką darė prieš keturis mėnesius. Nurodė, kad tą vakarą su A. A. alkoholio nevartojo. Nurodė, kad K. pažinojo abu. Kas skambino K. nežino, gal jis, o gal A. A.. Nurodė, kad pirmą vikšrą iš miško paėmė anksti ryte, jau buvo prašvitę. Atvažiavo „Audi“ automobiliu, kur stovėjo priekaba, ją prikabino prie automobilio ir važiavo vikšrų. Vikšrus pasikrovė per du kartus, vežė priekaboje po vieną. Buvo gal sekmadienis, kai paėmė iš miško vikšrus, o priekabą išsinuomojo greičiausiai šeštadienį. Pirmą vikšrą nuvežė pas R. į (duomenys neskelbtini). Jį pažinojo abu. Kas jam skambino, nepamena. Po to tokiu pačiu būdu pasikrovė antrą vikšrą ir jį nuvežė pas K.. Vežė pas K., nes kaip A. ir sakė, pas R. kieme dėl svorio priekaba klimpo. Nurodė, kad priekabą nuomos punktui atrodo vežė grąžinti ne iš karto. Ar ją plovė prieš grąžinant, neprisimena. Priekabą nuomos punktui grąžinti vežė kartu. Važiuojant jiems kelią užtvėrė kažkoks autobusiukas. Išlipęs žmogus pradėjo klausinėti apie vikšrus, suprato, kad tai vikšrų savininkas. A. A. jam iš karto pasakė, kur yra vikšrai, kurie iš karto buvo grąžinti. Nurodė, kad neprisimena ką sakė A. A. iš kur yra tie vikšrai, gal sakė, kad nusipirko už 200 Eur, ar juos rado. Vikšrai buvo nudrėbti griovyje, jie ten vos matėsi, gulėjo miške prie betoninio kelio, nuošalioje vietoje, kur žmonių aplink visiškai nėra. Nurodė, kad vikšrų paėmimą jis nelaiko, kad tai buvo vagystė. Nurodė, kad už priekabos nuomą mokėjo A. A.. Ta prasme, mokėjo jis, nes jo (Č.) vardu priekaba buvo išnuomota, bet pinigus nuomai davė A. A.. Nurodė, kad jis tik padėjo A. A., kadangi jis jam irgi daug padeda, jie gyvena draugiškai. A. A. vikšrus norėjo priduoti kaip metalą. Nurodė, kad vikšrus iš pradžių miške apžiūrėjo abu, jis dar A. A. sakė, kad bus neįmanoma jų iš griovio ištraukti, o tik po to nuvažiavo išsinuomoti priekabą. Išsinuomoję priekabą kažkur numetė, nes jis pats turėjo kažkokių reikalų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. A. dalinio prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, o kaltinamojo D. Č. neprisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu.

Liudytojas O. T., IĮ „T.“ savininkas ir vadovas, parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo. Nurodė, kad 2021 m. pavasarį – vasarą, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė darbus. Jų darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurį jie kirto ir medieną vežė į tarpinį sandėlį, kur mediena buvo sukraunama tarpiniam laikymui. Vikšrai buvo padėti tarpiniame sandėlyje, kuris randasi toje pačioje teritorijoje prie betoninio keliuko. Prieš pradedant darbus, pagrindiniai keliai buvo užstumti ir praktiškai nepravažiuojami. Juos atkasė tik tada, kai pradėjo medieną iš teritorijos išvežinėti. Nurodė, kad pagal sukrautų medžių kiekį, vežimo žymes, pėdsakus, iš kur traukiama mediena, pagal likusią medieną galima buvo suprasti, kad šioje teritorijoje yra vykdomi darbai. Mediena buvo pastoviai išvežama, bet vis tiek dalis likdavo. Eilinis žmogus tikrai turėjo suprasti, kad čia yra vykdomi darbai. Nurodė, kad atvažiavus į darbo vietą, jis vikšrus tiesiog ten padėjo, nes jie užsideda tik tada, kada reikia, pvz. kai šlapia ar kažkokie kalnai, kur yra apsunkintas pravažiavimas. Vikšrai užsideda ant medvežės ratų. Jie buvo padėti prie sandėlio, prie betoninio keliuko. Nurodė, kad tuo metu kai buvo pagrobti vikšrai, jau buvo žemes nuo kelio atkasę, bet ant kelio buvo uždėję rąstus, kad niekas nevažiuotų. Nurodė, kad dviejų vikšrų svoris apie 1,5 tonos, jų bendra vertė 6050 Eur, ikiteisminiame tyrime buvo pateikta sąskaita faktūra. Vikšrai užsideda ant medvežės ratų rankomis, juos galima atjungti, o po to jie susijungia, yra tokie sujungimai. Nurodė, kad keliukas vedantis į jų darbo vietą buvo stebimas jų pačių įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurias dėl saugumo visada įrengia darbo vietoje. Vaizdo kamera buvo užfiksuotas važinėjantis automobilis „Audi A3“ žalios spalvos. Iš vaizdo kamerų išsitraukė minėto automobilio nuotraukas ir kreipėsi į policiją dėl vikšrų vagystės. Nurodė, kad įmonė civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes jis su kaltinamaisiais susitarė, kad jeigu jis atgauna savo turtą, t. y. kalti asmenys parodo, kur yra vikšrai, tuomet pretenzijų niekam neturi. Ar kaltinamieji patys parodė kur yra vikšrai ir kaip vyko tas procesas, nežino, bet savo turtą jis atgavo, todėl pretenzijų neturi. Nurodė, kad pavogti vikšrai buvo padėti per dvi vietas. Nurodė, kad buvo sugedęs traktorius, todėl vikšrai buvo palikti darbo vietoje, jie buvo laikomi apie savaitę laiko. Nurodė, kad kelias buvo užpiltas žemių pylimu. Pradėjus darbus jį nukasė, kelias tapo pravažiuojamas, bet baigus darbą skersai kelio buvo padėti stori drebuliniai rąstai, kad niekas nepravažiuotų. Jam atvykus, pamatė, kad rąstai ant kelio vienoje vietoje yra prastumti į šoną, kad galima būtų pravažiuoti. Per vaizdo kameras buvo matyti, kad įvykio vietos stebėjimas vyko keletą dienų, bent tą pačią mašiną jie matė vaizdo kamerų įrašuose. Kaip suprato, kaltinamieji stebėjo, ar kažkas vyksta, nes vieną dieną buvo pravažiuota, po to kitą dieną buvo pravažiuota. Kokiu laiku, ar dienos metu, ar sutemus automobilis važinėjo, dabar nepamena, jam atrodo įvairiai buvo. Nurodė, kad ant kelio buvo padėję ne mažiau 3–4 rąstų, bet jie buvo stori. Fiziškai rankomis rąstus pastumti, juos į šoną nuridenti nuo kelio, būtų įmanoma. Nurodė, kad tiksliai nežino kas rąstus patraukė nuo kelio, ar kaltinamieji, ar kiti asmenys, nes vaizdo kameros tos vietos nefilmuoja. Bet esmė ta, kad tie rąstai buvo patraukti tada, kada dingo vikšrai.

Iš BPK 276 str. 4 d. pagarsintų liudytojo Ž. K. apklausos protokolo (1 t., b. l . 135-140) matyti, kad 2021-05-29 jis kartu su savo buvusia žmona R. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur ketino ilsėtis, nudirbti ūkio darbus. Sekančią dieną, priešpiet, jam vis dar būnant sodyboje, iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambino senas pažįstamas D. Č., kuris jo paprašė pasaugoti kažkokį sunkų daiktą. Kadangi su juo seniai pažįstamas, sutiko su jo prašymu. Maždaug po valandos ar pusantros D. į jo žmonos sodybą atvyko su žalios spalvos, lyg tai „Audi“ markės automobiliu, prie kurio buvo prikabinta priekaba, skirta automobiliams vežti. Su D. atvažiavo jų bendras pažįstamas A., kurio pavardės neprisimena. Jiems įvažiavus į kiemą pamatė, kad ant priekabos buvo pakrautas kažkokios transporto priemonės vikšras, kuris atrodė labai sunkus. Jis D. paklausė kaip jis sugebėjo tą vikšrą užkelti ant priekabos, tačiau jis nieko nepasakė. Nuo priekabos vikšrą išstūmė ant pievos, netoli vartelių. V. D. uždengė su polietilenine plėvele, kurią pats buvo ir atsivežęs. D. jam pasakė, kad vikšrą atvažiuos pasiimti sekančią dieną ir išvažiavo. Tos pačios dienos vakare jo buvusi žmona pamatė, kad kieme kažkas šviečia žibintuvėliais, todėl jis išėjo į lauką ir pamatė, kad prie minėto vikšro vaikšto du policijos pareigūnai ir dar kažkokie du vyrai. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad D. atvežtas vikšras yra pavogtas, todėl jie jį paims, tačiau jokių smulkmenų neaiškino. Vikšrą su policijos pareigūnais buvę asmenys pasikrovė ant priekabos ir išsivežė. Jis bandė skambinti D. ir išsiaiškinti, tačiau jis į skambučius neatsiliepė. Iš kur D. su A. buvo gavęs tą vikšrą, nežino, jie jam nesakė, o jis kaltinamaisiais pasitikėjo. Jei būtų žinojęs, kad vikšras vogtas, pas save kieme jo laikyti nebūtų leidęs.

Iš BPK 276 str. 4 d. pagarsintų liudytojos R. K. apklausos protokolo (1 t., b. l. 141-146) matyti, kad 2021 metų gegužės 29 dieną ji su vyru Ž. K. atvyko į jai priklausančią sodybą, (duomenys neskelbtini), kur ketino pailsėti, padirti ūkio darbus. 2021 metų gegužės mėn. 30 d., tai yra sekmadienį, dienos metu, buvo apie 12.30 -13.00 val., tiksliai laiko nurodyti negali, bet tikrai ne ryte ir ne apie 08.00 val., ar 09.00 val. jos vyrui Ž. K., į jo telefoną Nr. (nurodytas ) paskambino, kaip iš vyro sužinojo, jų pažįstamas D. Č.. Iš kokio numerio Č. skambino vyrui nežino, nes pati Č. numerio nežino. Nurodė, kad D. Č. pažįsta abu jau senai, nuo vaikystės, su kuriuo ji pati paskutiniu metu iš vis nebendravo, o ar vyras Ž. bendraudavo, nežino. Ką vyras su Č. kalbėjo telefonu, nežino, negirdėjo. Tik po pokalbio Ž. su Č. pasakė jai, kad skambino D. Č. ir klausė ar gali atvežti pas juos į kiemą kažkokį daiktą, kadangi kažkas su priekabos ratu, nes Č. sakė, kad iki (duomenys neskelbtini) neprivažiuos. Bet kokį daiktą turėjo atvežti laikinai pasidėti pas juos, jai vyras nenurodė, bei pats Ž. sakė, kad Č. neįvardino ką atveš. Po skambučio jos vyrui, tikslaus laiko pasakyti negali, bet gal iki valandos laiko, prie jų kiemo vartų sustojo automobilis „Audi A3, žalios spalvos, valstybinio numerio nežino, prie automobilio buvo prikabinta priekaba ir ant jos, pati priėjusi matė, kad yra pakrautas kažkoks metalinis daiktas, bet kas ten tiksliai buvo nežino. Nurodė, kad priekaboje buvęs metalinis daiktas nebuvo uždengtas. Kad ten yra vikšras neįtarė, ji neklausinėjo kas čia per daiktas. Ji pati D. (Č.) pasakė, kad gali čia kieme, už vartų trumpam pasidėti savo krovinį, nes krovinys vėliau jai trukdys, nes yra ant įvažiavimo padėtas. Č. užtikrino, kad pirmadienį atvyks ir pasiims. Nurodė, kad su D. Č. buvo ir dar vienas vyras, tai yra iš matymo pažįstamas A. A., nes pažįsta jo sesę, kuri buvo jos klasiokė. A. A. prie jos nieko nekalbėjo, tik kalbėjo vienas D. Č.. Kadangi ji su vyru leido trumpam, tai yra iki pirmadienio pasidėti tą metalinį daiktą-įrenginį, tai kiemo vartus atidarė jos vyras Ž. ir privarę priekabą prie pat kiemo vartų iš priekabos Č. su A. išstūmė tą metalinį daiktą. Po to Č. iš automobilio, bet ar iš bagažinės ar salono, nepasakys, atnešė juodos spalvos plėvelę ir uždengė padėtą metalinį daiktą - įrenginį. Č. su A. dviese užsidengė, dar jų kuoliukus betoninius nuo tvoros užmetė ant viršaus plėvelės ir jie išvažiavo. Č. kai atvažiavo vairavo ir išvažiuojant taip pat Č. vairavo automobilį „Audi A3“. Nurodė, kad ji tikrai matė, kad priekabos dešinės pusės ratas pakrypęs stiprokai, nes kai sustojo atvykęs Č. tai pats jiems rodė, kad priekabos ratui kažkas negerai ir, kad tikrai nenuvažiuos iki (duomenys neskelbtini) pakrauta priekaba, ir dėl to prašo iki kitos dienos, tai yra pirmadienio, 2021-05-31 palaikyti jų krovinį. Ji nežino, ar tas jų krovinys buvo vieno Č., ar vieno A., ar jų abiejų bendras. Ji jų neklausė, jie patys nieko nesakė, bet tik su jais bendravo vienas Č.. Kad pas ją į namus, atvežė Č. su A. vogtą daiktą, nežinojo, neįtarė. Kad Č. su A. pas ją kieme palikę buvo vogtą minėtą metalinį daiktą-įrenginį sužinojo 2021-05-30 vakare, apie 22.30 val., kai atvyko policijos pareigūnai. Iš kur Č. su A. pavogė minėtą daiktą nežino, nurodyti negali. Kai atvyko policija, tai atvyko ir kažkokie vyrai su savo transportu ir pasikrovė iš kiemo atvežtą ir paliktą Č. ir A. daiktą, nes kaip suprato iš policijos, kad tas daiktas priklauso jiems, nes buvo pavogtas ir todėl jie pasiima. Nurodė, kad dar iki policijos atvykimo 2021-05-30 apie 19.00 val. ji būdama kieme pastebėjo, kad yra praverti kiemo vartai ir uždengtas Č. ir A. atvežtas daiktas yra pradengtas, tai yra plėvelė truputį atkelta ir numesti betoniniai stulpiukai. Tačiau ji su Ž. būdami kieme jokių asmenų, ar automobilių, nepastebėjo prie savo kiemo ir jokie asmenys jų namuose neieškojo. Ji tuomet vyro Ž. klausė, gal jau atvažiuoja Č. su A. pasiimti savo paliktą daiktą. Ž. tada, kaip pastebėjo pradengtą plėvelę, skambino Č, bet jis neatsiliepė, o A. vyras neskambino, nes neturi numerio.

Liudytoja B. U., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK tyrėja parodė, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoju R. K.. Liudytojos parodymus užrašė taip, kaip ji pasakojo, t. y. iš jos žodžių. Apklausos protokole surašyta taip, kaip liudytoja nurodė.

Liudytojas K. P., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK tyrėjas parodė kad šiame ikiteisminiame tyrime apklausė liudytoju Ž. K.. Liudytojo parodymus užrašė iš jo žodžių, taip kaip jis pasakojo. Liudytojas nesakė, kad į sodybą važiavo specialiai. Jis parodymus davė ramiai, nesimėtė, jokių įtarimų jį apklausiant nekilo.

Liudytojas D. R. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Gyvena (duomenys neskelbtini), turi sodybą, joje niekas negyvena. Tikslios datos negali nurodyti, prieš 3–4 mėnesius, galėjo būti gegužės mėnesio pabaigoje, pas jį atvažiavo A. A. ir pasakė, kad jo sodyboje paliko, t. y. pasidėjo vikšrą. Tikslaus laiko kada atvažiavo A. A. nepamena, tačiau tai buvo dienos metu. Jis pats neprieštaravo, nes sodyba negyvenama, jam nemaišė. Tai buvo pirmas kartas kai jo sodyboje buvo kažkas padėta. Kas ir kada iš sodybos pasiėmė vikšrą, nežino. Nurodė, kad jis pats vikšro nematė. Kokiu tikslu pasidėjo vikšrą, A. A. jam nesakė. Kada vikšras buvo paimtas iš sodybos, nežino. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu: b. l. 149–152, t. 1, davė teisingus parodymus. Nurodė, kad kaltinamieji žinojo, kad jis turi sodybą, nes kartas nuo karto, maždaug kartą į mėnesį susitikdavo, šašlyką išsikepdavo. Draugai nėra, tik geri pažįstami. Jis pats (duomenys neskelbtini). Su kaltinamaisiais metalo laužo niekada nerinko.

Liudytoja Ž. K., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Nurodė, kad jos kaimynė A., susipažino su vyru vardu G., jo pavardės nepamena. Šis vyras pasiteiravo, ar jie pardavinėja automobilį. Nurodė, kad jie (su vyru) pasakė, kad automobilį parduoda. Vyriškai pasakė, kad nori pirkti automobilį, tačiau šiuo metu neturi pinigų, klausė, ar galėtų palaukti pinigų. Nurodė, kad automobilis jam reikalingas važinėti į darbą. Jie sutiko palaukti pinigų. Jos vyras pakalbėjo su tuo žmogumi, atidavė jam automobilio dokumentus. Po kiek laiko kaimynė su tuo vyru susipyko, tas vyras jų automobiliu išvažiavo, taip ir neatsiskaitęs už automobilį. Nurodė, kad automobilio ji nepardavė. Tas vyras pasakė, kad jam reikia apdrausti automobilį, nes jam reikia automobiliu važinėti. Vyras automobiliu išvažiavo savavališkai. Į policiją iš karto nesikreipė, kurį laiką laukė, kol grąžins automobilį arba atsiskaitys. Taip išeina, kad tas vyras apgaule užvaldė jai priklausantį automobilį. Po to iš (duomenys neskelbtini) policijos jiems pranešė, kad jai priklausančiu automobiliu buvo įvykdyta vagystė. Nurodė, kad ji pamena, kad to asmens vardu G. pavardė buvo J. Nurodė, kad automobilio vertė 500–700 Eur, tiksliai nepamena, vyras dėl kainos tarėsi. Nurodė, kad į policiją kreipėsi (duomenys neskelbtini), maždaug praėjus mėnesiui po mašinos paėmimo, tikslios datos nepamena. Nurodė, kad jie vis tikėjosi, kad vyriškis atveš pinigus už automobilį, kuriuo išvažiavo. J. už automobilį nei kiek nesumokėjo, vyras tarėsi jį parduoti už 500–700 Eur. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai automobilį grąžino.

Iš byloje esančio 2021-05-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad O. T. Kauno a. VPK Kėdainių r. PK pranešė, kad 2021-05-30, apie 09.00 val. pastebėjo, kad nuo kelio, (duomenys neskelbtini), pavogti medvežės du vikšrai, kurie yra IĮ „T.“ nuosavybė. Dviejų vikšrų svoris apie 1,5 tonos, padaryta žala 6000 Eur (1 t., b. l. 12-17).

Iš byloje esančio IĮ „T.“ pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2021-05-30, apie 09.00 val. pastebėjo, kad iš miško, (duomenys neskelbtini), buvo pavogti IĮ „T.“ priklausantys du medvežės vikšrai, padaryta žala 6050 Eur žala su PVM, pateikta PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 29, 30).

Iš byloje esančio 2021-06-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. A. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) esantį mišką ir parodė vietą, kur šlaite buvo sudėti vikšrai, kuriuos jis su D. Č. pasikrovė į priekabą ir automobiliu „Audi A3“ vežė į (duomenys neskelbtini) pas D. R. bei pas Ž. K.. A. A. parodė D. R. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir vietą joje, kur paliko vikšrą. Parodymų patikrinimo metu paimta kieme rasta plėvelė, kuri, kaip nurodė A. A., priklauso jam ir su kuria jis užklojo vikšrą. Taip pat A. A. nurodė Ž. K. sodybą, (duomenys neskelbtini), ir vietą joje, kur paliko vikšrą. Parodymų patikrinimo metu paimta plėvelė (1 t., b. l. 173-184).

Iš byloje esančio 2021-09-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis D. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) esantį mišką ir parodė vietą, kur šlaite buvo vikšrai, kuriuos jis su A. A. pasikrovė į priekabą (1 t., b. l. 188-194).

Iš byloje esančio 2021-05-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. T. pateikė CD laikmeną su 11 nuotraukų, susijusias su medvežės vikšrų vagyste, kuriose užfiksuotas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei asmuo (1 t., b. l. 36,-38, 40-50).

Iš byloje esančio 2021-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomi miško pjovimo darbai. Prie įvažiavimo į keliuką suversti medžių rąstai, kurie išstumdyti. Nuo įvažiavimo pradžios, 500 m. keliuko kairėje pusėje, šalikelėje matosi nuokalnė kurioje išmindyta žolė, išraustas žemės paviršius. Matosi vietomis išvažinėta šalikelė, ant žemės paviršiaus matosi padangų pėdsakų fragmentai. Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta. Fotografuota (1 t., b. l. 56-64).

Iš byloje esančio 2021-05-30 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas priekabų nuomos aikštelėje, (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio raktelis (1 t., b. l. 65-74).

Iš byloje esančio 2021-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilio salone rastas tempimo diržas -trosas, bagažinėje rasta dalis tempimo diržo - troso su kilpa ir dalis tempimo diržo - troso su metaline sagtimi. Apžiūros metu paimtas tempimo diržas – trosas ir dvi tempimo diržo – troso dalys (1 t., b. l. 76-78),

Iš byloje esančio 2021-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta plėvelė, tempimo diržas – trosas ir dvi tempimo diržo – troso dalys (1 t., b. l. 79-85). Daiktai – paketas su tempimo trosu, 2 vnt. tempimo troso dalys, perduoti saugoti Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (1 t., b. l. b. l. 86, 87, 88); plėvelė pakvitavimu grąžinta A. A. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 89);

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra Ž. K. (1 t., b. l. 96). 2021-08-10 Nutarimu grąžinti daiktus ir 2021-08-10 sprendimu grąžinti sulaikytą transporto priemonę matyti, kad nutarta grąžinti transporto priemonę ir raktelį Ž. K. (1 t., b. l. 102-104, 105), pakvitavimu minėti daiktai grąžinti Ž. K. (1 t., b. l. 106).

Iš byloje esančio 2021-05-31 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėta automobilio priekaba, (duomenys neskelbtini), kuri prikabinta prie automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priekaba skirta transporto priemonių transportavimui. Po apžiūros priekaba perduota saugoti pagal pakvitavimą nuomos aikštelės atsakingam asmeniui (1 t., b. l. 108,-114),

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad priekabos, (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. K. (1 t., b. l. 115); pakvitavimu priekaba (duomenys neskelbtini) perduota V. M. (1 t., b. l. 118).

Iš byloje esančio 2021-07-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. M. pateikė 2021-05-29 nuomos sutartį (1 t., b. l. 119-121), Iš pateiktos automobilio priekabos nuomos sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2021-05-29 19.15 val. su D. Č. iki 2021-05-30, 17.35 val., kuria išsinuomojo priekabą, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122);

Iš byloje esančio 2021-05-30 - 2021-05-31 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta neaptverta teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje rastas vikšras, kuris dalinai apdengtas juodos spalvos plastikine plėvele. Apžiūros metu paimtas vikšras. Taip pat apžiūrėtas aptvertas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kur rastas plastikine plėvele uždengtas ir betoniniais bortais paremtas vikšras. Apžiūros metu paimtas vikšras (1 t., b. l. 123-133). Pakvitavimu 2 vnt. vikšrai grąžinti įmonei (1 t., b. l. 134);

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015).

Nors kaltinamasis D. Č. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, o kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies, neigia bendrininkavimą, tačiau teismas kaltinamojo D. Č. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, o kaltinamojo A. A. duotus parodymus, kurias neigia bendrininkavęs vertina taip pat kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo kaltę, bei padėti bendrakaltinamajam išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad abu kaltinamieji padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. abu kaltinamieji, veikdami kaip bendrininkų grupė, 2021 metų gegužės 30 d., laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 13.00 val., per du kartus, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, individualiai įmonei ,,T.“ priklausantį bendros 6050 eurų vertės turtą – du medvežės vikšrus.

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011). T. y. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį.

Pagal teismų suformuotą praktiką apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad minėtą turto vagystę įvykdė bendrininkų grupe veikdami kartu abu kaltinamieji, nes nuo pat nusikalstamos veikos pradžios kaltinamieji veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai), kartu realizavo objektyviuosius vagystės sudėties požymius. Kaltinamųjų parodymus, kad jokio susitarimo vogti nebuvo, t. y., kaltinamojo A. A. parodymus, kad D. Č. nebuvo pasakęs, kad čia yra vagystė, bei, kad bendrakaltinamasis negalėjo suprasti, kad vykdoma vagystė, kad D. Č. nieko nesakė, neužsiminė, kad tai neteisėta veikla, jis tik D. Č. paprašė pagalbos, bei kaltinamojo D. Č. parodymus, kad jis nieko nežinojo apie daromą vagystę, nesuprato, kad medvežės vikšrai vagiami, jis tik padėjo bendrakaltinamajam iš miško ištraukti medvežės vikšrus, paneigia byloje išanalizuoti įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, abu kaltinamieji patvirtino, kad abu apžiūrėjo iki vagystės įvykio vietą, aptarė kaip galima išvežti vikšrus, abu išsinuomojo priekabą, su prietaisu, kuris įtrauktų sunkų daiktą į priekabą, automobilį vairavo kaltinamasis D. Č.. Išsinuomoję priekabą ją paliko miške dar iki paimant vikšrus, netoli (duomenys neskelbtini) (netoki įvykio vietos), t. y. tą pačią dieną nevažiavo vogti. Kaltinamasis A. A. parodė, kad su D. Č. susitiko iš vakaro pas jį namuose. Tą naktį nemiegojo, laukė kol prašvis, ir apie 4 val. ryto, atvykę į įvykio vietą, abu patraukė kliūtį – pašalino nuo kelio uždėtus medžių rąstus, kaltinamasis A. A. parodė, kad kelias iš abiejų pusių buvo užtvertas, iš vienos pusės kelias buvo užpiltas žemėmis, o iš kitos pusės buvo užmesti rąstai. Rąstus nuo kelio patraukė, tokiu būdu galėjo pravažiuoti automobiliu; po to abu kaltinamieji pavogė 1-ną miškovežės vikšrą, jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), po to grįžo pasikrovė antrą miškovežės vikšrą, kaltinamasis D. Č. derino vietą kur jį paslėpti su liudytojais K., bei nuvežė į (duomenys neskelbtini) t. y. pagrobtą turtą abu kaltinamieji slėpė, nuvežę į skirtingas sodybas, vikšrus apdengė juodos spalvos plėvele. Kaltinamasis A. A. nurodė, kad jis suprato, kad daroma vagystė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. T. patvirtino, kad miškovežės vikšrai buvo palikti (duomenys neskelbtini). Jų darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kurį jie kirto ir medieną vežė į tarpinį sandėlį, kur mediena buvo sukraunama tarpiniam laikymui. Vikšrai buvo padėti tarpiniame sandėlyje, kuris randasi toje pačioje teritorijoje prie betoninio keliuko. Prieš pradedant darbus, pagrindiniai keliai buvo užstumti ir praktiškai nepravažiuojami. Juos atkasė tik tada, kai pradėjo medieną iš teritorijos išvežinėti. Nurodė, kad pagal sukrautų medžių kiekį, vežimo žymes, pėdsakus, iš kur traukiama mediena, pagal likusią medieną galima buvo suprasti, kad šioje teritorijoje yra vykdomi darbai. Eilinis žmogus tikrai turėjo suprasti, kad čia yra vykdomi darbai. Nurodė, kad teritorija buvo iš abiejų šonų apsaugota, iš vieno šono apkasta iš kito šono uždėta gan storų nupjautų medžių rąstais, tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, jog įvykio vieta yra, (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomi miško pjovimo darbai. Rasta išstumdyti medžių rąstai (1 t., b. l. 56-64). Teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji suvokė, kad vagia svetimą turtą. Išanalizuoti byloje įrodymai patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti, kad nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupės ir, kad abu kaltinamieji suprato vienas kito veiksmus ir vienas kitą palaikė bei siekė bendro tikslo, t. y. kartu pavogti kaltinime nurodytą turtą – miškovežės vikšrus. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti ir tikslingi. Teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą ir tai padarė. Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad abu kaltinamieji savo noru pašalino padarytą žalą, (nurodė, kur paslėpė pagrobtus miškovežės vikšrus). Minėtą lengvinančią atsakomybę buvo nurodęs prokuroras kaltinamajame akte kaltinamajam A. A..

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik nustačius dvi sąlygas: prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-66-976/2019).

Iš byloje išanalizuotų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. A. paskutinio teisiamojo posėdžio metu nors ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau jis prisipažino tik po liudytojo O. T. apklausos, po baigiamųjų kalbų (prokuroro pasisakymo) dėl ko teismas atnaujino įrodymų tyrimą, t. y., be to jis ir paskutinio teisiamojo posėdžio metu neigė veikimą bendrininkų grupėje, t. y. teismui nebuvo nuoširdus, savo veiksmų kritiškai nevertino, t y. visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nenurodė. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nurodymas, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką yra formalus ir deklaratyvus, neatitinkantis atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamojo D. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas skirdamas bausmes kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamieji padarė 1 nesunkų, baigtą, nusikaltimą (BK 11 str.), jų nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis A. A. teisiamas 8 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2019-06-20, teistumas neišnykęs, recidyvistas ( BK 27 str. 1 d.), išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis kaltu prisipažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, civ. ieškinio nukentėjęs šioje byloje nepareiškė, miškovežės vikšrai surasti ir grąžinti įmonei, t. y. žala pašalinta kaltinamųjų, nurodė kur slėpė pagrobtą turtą. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 79-102, 103-108); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą – realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam anksčiau nuosprendžiais paskirtos bausmės- laisvės apribojimas, areštas, bauda, tikslų nepasiekė. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam D. Č. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis neteistas, teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka, (2 t., b. l. 160-166), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 167-170), jis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2, b. l. 175,176, 177); (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 174); kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Civ. ieškinio byloje nėra pareikšta, miškovežės vikšrai surasti ir grąžinti įmonei, t. y. žala pašalinta kaltinamųjų, nurodė kur slėpė pagrobtą turtą.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas ir vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus ir draudimus. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs , todėl šiuo atveju kitos sankcijoje numatytos bausmės - areštas, laisvės atėmimo bausmė būtų per griežtos, o viešuosius darbus ir baudą skirti netikslinga, jis nedirba, turto neturi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Teismas atsižvelgęs į paminėtas mano, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė – sankcijos minimumas. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nesigaili. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaltinamąjį D. Č. gynė adv. R. Š., (teikė antrinę teisinę pagalbą (3 t., b. l. 24), teismo nutartimi kaltinamajam paskirtas gynėjas pagal BPK 51 str. 1 d. 4 p.,( 3 t., b. l. 20-21), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 247,00 Eur (3 t., b. l. 50-51). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 4 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, savo turto, pajamų neturi, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d.. iš kaltinamųjų priteistina: iš kaltinamojo A. A. priteistina proceso išlaidos – 7,82 Eur (pašto išlaidos), valstybei; iš kaltinamojo D. Č. – 7,82 Eur (pašto išlaidos), valstybei.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Du vikšrai – pakvitavimu grąžinti O. T. (1 t., b. l. 134), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami O. T. žinioje.

Priekaba, (duomenys neskelbtini), priklausanti V. K., pagal pakvitavimą grąžinta V. M. (1 t., b. l. 115, 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama savininko V. K. žinioje.

Plėvelė, pagal pakvitavimą grąžinta A. A. (1 t., b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama A. A. žinioje.

Paketas, kuriame yra tempimo trosas ir 2 vnt. tempimo troso dalių, saugomų Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriais Turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Automobilis „AudiA3“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelis, pagal pakvitavimą grąžinti Ž. K. (1 t., b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai paliekami Ž. K. žinioje.

Skaitmeninė laikmena 1 vnt. su nuotraukomis (1 t., b. l. 39) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti byloje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str. , teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubausti jį: laisvės atėmimu keturiems (4) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. A. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-05-30, 18.00 val. iki 2021-05-31, 15.47 val. -1 parą (BK 65,66 str. tvarka)

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubausti jį: 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nuteistuoju A. A.. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-05-30, 18.00 val. iki 2021-05-31, 15.48 val. ( BK 65, 66 str. tvarka).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Du vikšrus – pakvitavimu grąžintus O. T. (1 t., b. l. 134), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti O. T. žinioje.

Priekabą, (duomenys neskelbtini), priklausančią V. K., pagal pakvitavimą grąžintą V. M. (1 t., b. l. 115, 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko V. K. žinioje.

Plėvelę, pagal pakvitavimą grąžintą A. A. (1 t., b. l. 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. A. žinioje.

Paketą, kuriame yra tempimo trosas ir 2 vnt. tempimo troso dalių, saugomą Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriais Turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Automobilį „AudiA3“valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį, pagal pakvitavimą grąžintus Ž. K. (1 t., b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus palikti Ž. K. žinioje.

Skaitmeninę laikmeną 1 vnt. su nuotraukomis (1 t., b. l. 39) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš nuteistųjų, A. A. ir D. Č., iš kiekvieno, po – 7,82 Eur (pašto išlaidas) valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. A. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Audra Kriščiūnienė