Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarė Svajonė Šaltauskienė, G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Pareiškėja paaiškino, kad ją užaugino močiutė. Ji visą gyvenimą gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki šiol gyvena ten jau su savo šeima. Senelis J. V. 20 metų buvo neįgalus, pareiškėja su močiute rūpinosi juo iki pat mirties. Vėliau toliau abi su močiute tame bute gyveno, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, draudė, remontavo. Po močiutės mirties pareiškėja liko toliau jame gyventi. Nurodė, kad tai yra pareiškėjos namai, kuriuose ji gyvena nuo pat gimimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirusioji A. V. turėjo dukterį G. L., gim. 1955-06-21 (el. b. l. 12). Pareiškėja A. A. yra G. L. (K.) dukra (el. b. l. 14).

A. V. (A.) ir J. V. sudarė santuoką 1961-11-18 (el. b. l. 7). J. V. mirė 1994-07-02 (el. b. l. 6).

A. V. yra J. V. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 str., 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Į bylą pateiktas Lietuvos notarų rūmų 2017-01-04 atsakymas į advokatės G. G. 2016-12-27 prašymą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarų, kuriems Lietuvos Respublikos teisingumo ministro buvo nustatyta turto paveldėjimo atvejais aptarnauti (duomenys neskelbtini), gyventojus, 1994-2001 metų archyviniuose dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie J. V., mirusio 1994 m. liepos 2 d., gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra, nurodyta, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. palikimo priėmimo faktai registruojami Testamentų registre (el. b. l. 8).

Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. V. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 9).

A. V. mirė 2007-04-24 (el. b. l. 11).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-12-19 išrašo duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V., įregistravimo pagrindas 1992-07-22 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 11-5244 (el. b. l. 17).

Adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą 1991-08-09 deklaravo A. A. (el. b. l. 13), 1963-07-23 deklaravo A. V. (el. b. l. 12).

2004-09-08 Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės Genovaitės Onos Šilovienės patvirtintas 2004-09-08 A. V. sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, kad A. V. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais namų apyvokos daiktais, bei visą kitą savo turtą palieka vaikaitei A. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10).

Į bylą pateiktas Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šaltauskienės 2016-11-28 raštas A. A., kuriame nurodyta, kad 2016-11-14 Vilniaus m. 29-ajame notaro biure buvo paskelbtas testatorės A. V., mirusios 2007-04-24, testamentas, tačiau A. A. nedalyvavo skelbiant testatorės testamentą, informuota, jog 3 mėnesių terminas A. V. palikimui priimti yra praėjęs ir A. A. nėra pateikusi Vilniaus miesto 29-ajam notaro biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą (el. b. l. 49).

Į bylą pateiktas VĮ Turto bankas 2016-10-24 raštas Vilniaus miesto 29-ajam notaro biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kuriuo prašoma išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą A. V. turtui (el. b. l. 68).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. V. po sutuoktinio J. V. 1994-07-02 mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą, nustatymo

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po sutuoktinio J. V. 1994-07-02 mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad po sutuoktinio J. V. mirties A. V. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius (el. b. l. 18-30).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po J. V. mirties 1994-07-02 A. V. per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po sutuoktinio J. V. 1994-07-02 mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. A. po senelės A. V. 2007-04-24 mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą, nustatymo

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja nuo pat gimimo iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad po senelės A. V. mirties pareiškėja rūpinasi butu, moka mokesčius, sudariusi sutartis su paslaugų teikėjais dėl paslaugų butui teikimo, butą remontuoja, draudžia (el. b. l. 18-48).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja A. A. būdama testamentinė įpėdinė pagal 2004-09-08 testamentą po savo senelės A. V. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po senelės A. V. 2007-04-24 mirties palikimą pagal 2004-09-08 testamentą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1994-07-02 priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo senelės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007-04-24 priėmė jos palikimą pagal 2004-09-08 testamentą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.