- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-25-1146/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02936-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei G. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės G. V. priešieškinį ieškovui K. P. dėl 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir kt., institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai, atsikirtimai ir argumentai
1. Ieškovas K. P. ieškiniu (patikslintu) (Nr. DOK-6511) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini): nepilnametės R. P., gimusios (duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu - ieškovu K. P., iki kol R. P. sulauks pilnametystės. Nepilnametės R. P., išlaikymui įpareigoti atsakovę G. V., mokėti po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, kiekvienais metais šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant tėvą K. P.. Nenumatytos išlaidos, skirtos dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatos atstatymui ir/ar išsilavinimui, viršijančios 100 eurų (vieną šimtą eurų), yra apmokamos abiejų tėvų lygiomis dalimis. Nustatyti tokia bendravimo tvarką: nustatyti, kad atsakovė su dukra bendraus kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdama R. P. iš jos gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val., ir grąžindama ją į jos gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 19.00 val. Jei atsakovė neketina pasinaudoti savo teise praleisti jai priklausantį savaitgalį su vaiku, atsakovė iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., praneša ieškovui SMS žinute ar el. paštu. Nustatyti, kad atsakovė dukrą R. P. pasiima atostogų kiekvieną vasaros mėnesį po savaitę laiko (po septynias dienas per kiekvieną vasaros mėnesį). Birželio mėnesį - trečią mėnesio savaitę, liepos mėnesį – antrą mėnesio savaitę, rugpjūčio mėnesį – pirmą mėnesio savaitę arba nepertraukiamai 3 savaites iš eilės vasaros atostogų metu. Jei atsakovė neketina pasinaudoti savo teise praleisti jai priklausančią atostogų laiką su vaiku, atsakovė iš anksto, ne vėliau kaip prieš 48 val., praneša ieškovui SMS žinute ar el. paštu. Nustatyti, kad atsakovė G. V. gali bendrauti su dukra per vaizdo ir garso priemones kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18.00-19.00 val., kai tai nesutampa su buvimu pas mamą. Nustatyti, kad atsakovė G. V. sudarytų sąlygas ieškovui K. P. bendrauti su dukra nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis, kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį, 18.00-19.00 val., kai tai sutampa su buvimu pas mamą. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos numatytuose punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametė R. P. praleidžia su ieškove, mama G. V.. Atsakovė G. V. pasiima dukrą 10.00 val. ryto, ir grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, praleidžia su tėvu K. P.. Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų. dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) nepilnametė R. P. praleidžia su motina, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu; neporiniais metais - Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) praleidžia su tėvu, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina. Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną – su motina; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu. Atsakovė G. V. pasiima dukrą pagal jai priklausantį grafiką 10.00 val. ryto, ir grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Nepilnametės R. P. gimimo dieną – kovo 18 dieną, poriniais metais nepilnametė R. P. praleidžia su mama G. V., neporiniais metais – su tėvu K. P.. Nustatyti, kad visais atvejais vaiką iš tėvo pasiima ir pristato atgal atsakovė G. V. savo lėšomis ir laiko sąnaudomis. Nustatyti, kad dukrai susirgus, ar esant kitoms svarbioms priežastims (vaiko stovykla, ekskursija, artimųjų giminaičių laidotuvės, atsakovės liga), dėl kurių vaikas negalės išvykti pas atsakovę, šalys viena kitą informuoja SMS žinute kuo greičiau, bet ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatomo susitikimo pagal grafiką. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas K. P. ieškinyje (patikslintame) (Nr. DOK-6511) nurodė, kad K. P. ir G. V. (iki santuokos nutraukimo - P.) santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Santuokos metu šalims gimė dukra R. P., gimusi (duomenys neskelbtini) Ieškovas ir atsakovė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitarė dėl visų būtinų sąlygų, siekiant nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, tarp jų - ir dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Sprendimu buvo patvirtinta, kad R. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina G. V., o tėvas K. P. materialiai rems dukrą, kiekvieną mėnesį mokėdamas jos išlaikymui po 200 eurų iki jos pilnametystės, o nenumatytos išlaidos, skirtos dukros sveikatos atstatymui ir/ar išsilavinimui, viršijančios 100 eurų, apmokamos tėvų lygiomis dalimis (sprendimo 2.1, 3.1, 3.2.). Teismas sprendimu patvirtino, kad R. P. gyvenamoji vieta yra su atsakove, tačiau šiuo metu dėl smarkiai pasikeitusios ir pablogėjusios atsakovės psichinės būklės šalių dukra R. P. nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. gyvena su ieškovu. Po savaitgalio bendravimo su dukra ieškovas 2020 m. rugpjūčio 9 d., kaip buvo sutarta su atsakove, atvežė dukrą R. P. į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nei ieškovo, nei dukros niekas neįsileido, prie durų sutiko, bandančias patekti pas atsakovę, atsakovės mamą ir tetą; jų į butą atsakovė neįsileido taip pat. Iškvietus buto savininką, iš kurio atsakovė nuomojasi butą, ir bandant atrakinti buto duris, atsakovė atidarė jas, melavo, kad maudėsi, kalbėjo nerišliai ir elgėsi neadekvačiai. Namuose buvo rasta betvarkė, primėtyta įvairių daiktų, nešvaru, daug neplautų indų, neišneštų šiukšlių maišų, virtuvėje sustatyti išgerto alaus buteliai, šaldytuve labai mažai maisto, vaikui nieko nepagaminta. Į klausimus atsakovė neatsakinėjo, buvo arogantiška, ignoravo visus artimuosius, elgėsi neadekvačiai - bėgo per duris į lauką, kieme griuvo, susižalojo rankas, veidą, buvo iškviesti medikai ir policija. 2020 m. rugpjūčio 9 d. su policijos pagalba atsakovė greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į Marijampolės ligoninę, paskui - į Kauno Dariaus ir Girėno psichiatrinę ligoninę, dabar gydoma psichiatrinės ligoninės Marių filiale. Atsakovė, būdama ligoninėje, parašė atsisveikinimo žinutes ieškovui, savo klientėms, bendradarbėms, taip pat rašė neadekvačias žinutes. Pažymėta, kad tai ne pirmas atvejis, kai atsakovė dėl savo sveikatos būklės elgiasi neadekvačiai, ar yra gydoma psichiatrijos skyriuje, tokių atvejų yra buvę šalims gyvenant santuokoje, atsakovė kelis kartus bandė šokti per balkoną iš 9-ojo aukšto. Medikams paskyrus gydymą, nutraukdavo vaistų vartojimą pati, nes jausdavosi sveika. Teismui nutraukus santuoką, 2018 m. gegužės 15 ar 16 d. atsakovė vėl buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, tai ieškovas sužinojo iš atsakovės motinos. Iš dukros R. P. pasakojimų ieškovas daro išvadą, kad dukra daugiau laiko praleidžia su močiute, o ne su motina, nes motina negali suderinti savo darbo su vaiko auginimu, bei negali rūpintis dukra dėl savo sveikatos būklės. Esant dabartinei situacijai, gyvenimas su motina yra nesaugus, neprognozuojamas, kenkia vaiko interesams ir negarantuoja tinkamo pasirūpinimo vaiku. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad atsakovė, R. P. motina, dėl savo sveikatos būklės (gydoma psichiatrinėje ligoninėje daugiau nei mėnesį laiko, vartoja psichotropinius vaistus, tačiau elgiasi neadekvačiai) bei savo gyvenimo būdo (po santuokos nutraukimo jau pakeitė keturias gyvenamąsias vietas, paskutinio apsilankymo metu namai rasti apkrauti bereikalingais daiktais, namuose betvarkė) negali užtikrinti vaiko geriausių interesų. Tarp ieškovo ir dukros R. P. yra susiklostę stiprūs emociniai ryšiai. Ieškovas yra tikras, kad gali užtikrinti tinkamas dukros vystymuisi gyvenimo sąlygas, rūpintis jos sveikata ir ugdymu, bei geriausiai pasirūpinti dukros R. P. tiek fiziniu, tiek dvasiniu ugdymu. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. R. P. mokosi Kaune - (duomenys neskelbtini), gyvena su tėvu jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas gauna stabilias pajamas. Dukra R. P. adaptavosi prie naujos ugdymo įstaigos, aplinkos, susirado draugių, su ieškovu santykiai labai geri, mergaitė jaučiasi puikiai. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, todėl ieškovas kreipiasi į teismą, siekdamas užtikrinti, kad būtų užtikrinti dukros R. P. geriausi interesai. Ieškovas, įgyvendindamas savo, kaip nepilnametės R. P. atstovo teises mano, kad atsakovės G. V. psichologinė būsena, sveikatos būklė, pagal pateiktas medikų pažymas, elgesys ir bendravimas tiek su ieškovu, tiek su dukra rodo, kad atsakovė nepajėgi tinkamai rūpintis šalių dukra. Tai rodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su dukters motina (atsakove) Mama negali suteikti mergaitei tokios saugios nuolatinės gyvenamosios aplinkos ir sąlygų, kurios atitiktų geriausius R. P. interesus. Ieškovas prašo teismo nustatyti nepilnametės R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu K. P. iki dukros pilnametystės. Pakeitus dukros R. P. gyvenamąją vietą, ieškovas tikslina ieškinį ir siūlo nustatyti atsakovės G. V. bendravimo su šalių dukra tvarką. Pakeitus dukros R. P. gyvenamąją vietą, ir ją nustačius su ieškovu, ieškovas mano, kad būtina pakeisti teismo sprendimu patvirtintą sąlygą dėl išlaikymo teikimo R. P., nustatant, kad išlaikymą turi mokėti atsakovė – G. V.. Teismo sprendimu nustatytas dydis yra 200 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Marijampolės apylinkės teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, ir nepilnametės R. P. išlaikymui iš atsakovės G. V. priteistas 150 eurų išlaikymas. Ieškovas K. P. prašo teismo nustatyti 200 eurų išlaikymo dydį, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisiant iš atsakovės G. V., kiekvienais metais šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Dukters išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys K. P., kuris išlaikymui skirtas lėšas įsipareigoja naudoti išimtinai dukros R. P. poreikiams. Nenumatytos išlaidos, skirtos dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatos atstatymui ir/ar išsilavinimui, viršijančios 100 eurų (vieną šimtą eurų), yra apmokamos abiejų tėvų lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
3. Ieškovas K. P. atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka, priešieškinis nepagrįstas, jame nurodomos melagingos, išgalvotos faktinės aplinkybės, atsakovės reikalavimai palikti nustatytą gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti prašomą bendravimo su vaiku tvarką prieštarauja vaiko interesams, todėl tokios apimties ieškinys yra atmestinas. 2018 m. kovo 23 d. nutraukiant santuoką teismo sprendimu, atsižvelgiant į visuomenėje egzistuojančius papročius ir praktiką, ieškovas sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir tikėjosi, kad motina tinkamai, o gal net geriau pasirūpins dukra nei tėvas. Tačiau realybėje motina dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių (savo charakterio ypatumų, įsivaizdavimo, kad tik ji vienintelė geriausiai išmano ir viskas turi būti tik pagal ją, o bet kokios patirtos nesėkmės yra dėl kitų asmenų kaltės) nesuteikė tokios gerovės, kokią privalėtų suteikti motina savo nepilnametei dukrai, tai pat nesukūrė tokios gyvenimo aplinkos dukrai, kokia yra sukurta šiuo metu dukrai, gyvenančiai su tėvu. Neginčija, kad motina myli savo dukrą ir nori jai geriausio, tačiau šio ketinimo išraiška nebūtinai yra pozityvi, o kartai gali būti ir žalinga vaikui. Krizė, įvykusi 2020 rugpjūčio mėn., dėl atsakovės psichinės ligos lemia būtinumą peržiūrėti nustatytą vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, kad vaiko gyvenamoji vieta labiausiai atsitiktų būtent vaiko, o ne tėvo ar motinos interesą. Atsakovė priešieškiniu bando pavaizduoti ieškovą kaip tironą, su kuriuo gyvendama dukra kenčia, nurodo išgalvotas, melagingas aplinkybes, panašiai elgiasi ir bendraudama su dukra - siekia ją paveikti psichologiškai, suformuoti vaiko nuomonę, kad ji turės teisme pasakyti, jog nori gyventi su mama (atsakove). Toks atsakovės metodų naudojimas nesuderinamas su geros motinystės principais, tad ir vaikui gyvenant tokioje aplinkoje yra nesaugu tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau bet kokiu atveju gyvenimas su tėvu labiau užtikrina vaiko interesus. Atsakovė nurodo, kad „Dukra emociškai labai prisirišusi prie manęs, ji šiuo metu kankinasi gyvendama pas tėvą (tėvas faktiškai vaiko net neprižiūri, nes į darželį neleidžia, todėl vaiko nenuveža ir neparsiveža iš darželio, dukra realiai gyvena pas prosenelę, kuriai yra daugiau, kaipo 85 metai), skundžiasi vaikas tokia padėtimi<...>. Tokie teiginiai yra melagingi arba galima suprasti, kaip atsakovės ligos pasekmė, kurie atskleidžia atsakovės dezorientaciją realybėje. Kaip yra žinoma, dukra gyvena su tėvu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukrai yra įrengtas atskiras kambarys, gyvenimo sąlygas tikrino ne kartą ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, kurios tuo pačiu bendravo ir su dukra, tikrindamos Atsakovės melagingą pranešimą policijai apie „vaiko pagrobimą“. Kaip yra žinoma, dukra jau nebelanko darželio, nes nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti Kauno (duomenys neskelbtini). Progimnazijoje charakterizuojama, kaip savarankiška, iniciatyvi, smalsi. Jokių požymių, kad duktė, gyvendama su tėčiu, kankintųsi nėra, priešingai - dabartinė tėvo sukurta aplinka atitinka visus vaiko poreikius. Duktė, gyvendama su tėčiu, jaučiausi gerai ir saugiai, užtikrinta dėl savo ateities, yra laiminga, neskaitant atsakovės bandymo psichologiškai perkelti savo sumaištį. Teiginiai, kad duktė gyvena pas prosenelę ir tėvas faktiškai dukters neprižiūri, kad vaikas gyvenimą su tėvu apibūdina, kaip nesibaigiančią kančią, yra niekuo nepagrįsti ir melagingi. Atsakovė nurodo, kad darbas, pajamos ir išsilavinimas leidžia vaiką auginti tinkamai. Tačiau realiai atsakovės pajamos yra nepastovios ir, kad pajamos bus užtikrintos ateityje, jokių garantijų nėra. Atsakovės pateikti dokumentai visiškai neatspindi jos materialinės padėties ir praeityje gautų pajamų iš darbinės veiklos. Žinoma, atsakovei padeda jos tėvai ir ieškovo mokamas išlaikymas vaikui leidžia užtikrinti minimalius vaiko poreikius. Tačiau tai nesulyginama su stabiliu ir planuojamu vaiko poreikių gerinimu, kurio galimybes turi ieškovas. Atsakovės požiūrį į vaiko išlaikymą iliustruoja ir ta aplinkybė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo priteistas išlaikymas iš atsakovės, atsakovė sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą tiktai 2021 m. sausio 26 d., kai vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui priverstiniam išieškojimui. Motina, būdama atsakinga, turėtų suprasti savo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau šiuo atveju tokią pareiga buvo įvykdyta tik privestinai. Atsakovė, įrodinėdama, kad tėvas vaiku nesirūpino, pateikė 2021 m. sausio 14 d. parengtą vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) charakteristiką, adresuotą atsakovės advokatei, ir nurodo, kad darželis su tėvu jokių kontaktų neturėjo ir viskuo rūpinosi ir mokesčius mokėjo tik mama. „Jau tada dukra būdavo nelaiminga nuo laikinų pasisvečiavimų pas tėvą“. Charakteristikoje konstatuojama, „kad mamai buvo nelengva vienai auginti dukrą“. Pateikta charakteristika neobjektyvi ir nekvalifikuota, parengta tendencingai, visiškai neaprašyti vaiko pasiekimai pagal jo amžių, bet dėstoma subjektyvi grupės mokytojų nuomonė apie vidinius šeimos reikalus bei numanomos skyrybų pasekmės vaiko elgesiui, apie ką kvalifikuotai ir pagrįstai galėtų spręsti tik vaikų psichologas. Byloje pateikta to paties lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 25 d. charakteristika, adresuota vaiko teisių apsaugos skyriui, kurioje aprašomi vaiko pasiekimai ir pakankamai objektyviai dėstomos aplinkybės, nurodoma, kad mama vaiką pristato į darželį, o parsiveda močiutė arba senelis, jokių užuominų, susijusių su vaiko „kančiomis“, po pasisvečiavimo pas tėtį, nėra. Atkreiptas dėmesys, kad ieškovas gyvena ir dirba Kaune ir pagal buvusį susitarimą paprastai su dukra bendraudavo savaitgaliais, atvažiuodamas į dukros gyvenamą vietą jos pasiimti ir sekmadienį parveždavo atgal. Tad natūralu, kad į darželį ir iš jo vaiką vedžioti privalėjo kartu gyvenanti mama. Visą informaciją apie dukrą, kaip jai sekasi darželyje, kokie pasiekimai ir pan. buvo prašoma suteikti pačios mamos. Būtų keista reikalauti, kad į darželį ar iš jo dukrą turėtų vesti tėvas, gyvenantis kitame mieste. Be to, charakteristikoje nurodoma tendencinga nuomonė, kuri taip pat galimai suformuota pačios atsakovės, kad dukrą augino viena mama. O vaiko nuotaikos svyravimus, po pasisvečiavimo pas tėtį, galėjo lemti grįžimas į darželį ir pas mamą, vėl savaitę laukiant susitikimo su tėčiu. Didelę paramą, žinoma, prižiūrint vaiką yra suteikusi atsakovės mama, kuri dažnai nuvesdavo ir parvesdavo mergaitę, bei daug laiko skirdavo anūkės priežiūrai darbo dienomis, kai atsakovė turėdavo savo kitų užsiėmimų. Atsakovė teigia, kad ieškovas nesidomėjo vaiko ugdymu darželyje, tačiau pati ieškovė, jau nuo lapkričio mėnesio baigusi gydymą stacionare, taip pat nesidomėjo vaiko ugdymu mokykloje – nei su mokykla, nei su tėvu kaip sekasi vaikui neaptarinėjo ir nesidomėjo. Pati atsakovė nurodo, kad su dukra gyveno viena, nuomojamame bute ir šiuo metu liga gydoma medikamentais. Iš Inmedica rašto matyti, kad atsakovė PSC prisirašiusi ir lankosi nuo 2018 m. liepos 9 d. dėl bipolinio afektinio sutrikimo, sunkios depresijos bei psichozės simptomų. Liga yra lėtinė, reikalingas pastovus medikamentinis gydymas medikamentais ir jų dozės koreguojamos pagal būklės dinamiką. Ligos paūmėjimo metu galima nuotaikų kaita, miego, elgesio, apetito sutrikimai. Taigi nėra jokių garantijų, kad atsakovei liga dar labiau nepaūmės, kas gali sukelti vaikui didelį stresą, išgyvenimus ir yra pavojinga sveikatai. Priešingai, gyvenant su tėvu stabilioje ir saugioje aplinkoje, yra visapusiškai užtikrinamas vaiko interesas, ko, deja, gyvendama su mama duktė neturėtų. Atsakovė tradiciškai dėl savo būklės toliau kaltina ieškovą: „Mano gydymas psichiatrijos skyrių stacionaruose yra susijęs su vienintele aplinkybe, atsakovo požiūriu į mane..<...> jie kviesdavo medikus, policiją ir be jokios objektyvios priežasties, pasinaudodamas net pažintimis, mane patalpino į ligonine, psichikos ligų skyrių“. Tokie teiginiai tik parodo atsakovės neadekvatų mąstymą ir realybės nesuvokimą, kas lemia būtinybę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad jai šiuo metu be jokių objektyvių priežasčių neleidžiama matytis su dukra. Nors atsakovės prašymu Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia galimybę atsakovei matytis su dukra savaitgaliais, būtina atsikirsti į šiuos pareiškimus: suprasdamas būtinybę tėvams rūpintis savo vaiku, palaikyti ryšį, o ilgesnio atsiskyrimo atveju - atnaujinti ryšį, ieškovas, kai atsakovės gydymas stacionare buvo baigtas, pats domėjosi galimybėmis ir siūlė atsakovei pereinamajame laikotarpyje susitikti su dukra specialistų akivaizdoje neutralioje aplinkoje. Tokiu būdu būtų atnaujintas motinos ir vaiko ryšys, taip pat sudaryta saugi aplinka. Ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir Kauno miesto socialinių paslaugų skyrių dėl galimybės suorganizuoti mamos ir dukros susitikimą saugioje aplinkoje (susirašinėjimas pridedamas). Apie tokią galimybę 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovas informavo ir atsakovę el. paštu, tačiau atsakovė nereagavo ir nieko nedarė, kad po tokio ilgo nesimatymo su vaiku galėtų vėl susitikti. Suprantama, kad dabartinė atsakovės kategoriška pozicija lems būtinybę ieškovui prašyti Teismo nustatyti ir konkretesnę vaiko bendravimo su atsakove tvarką, kuri priklausys nuo atsakovės sveikatos būklės ir vaiko pozicijos. Minėtas tvarkos projektas bus rengiamas ir Teismui teikiamas artimoje ateityje, priklausys nuo vaiko ir motinos susitikimo savaitgaliais rezultatų. Pažymėta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Šiuo atveju vaikui yra sudarytos jo poreikius atitinkančios sąlygos gyvenant su tėvu - turi privačią erdvę (kambarį) namuose, aprūpintas drabužiais, visomis reikiamomis priemonėmis ugdymui ir pramogoms, vaikas lanko mokyklą, egzistuoja stiprus emocinis ryšys su tėčiu, vaikas jaučiasi mylimas ir saugus. Jokių garantijų nėra kokiomis sąlygomis toliau gyventų vaikas su mama, nes pačiai mamai yra reikalinga pagalba ir gydymas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas K. P. nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Su reiškiamu priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo su mergaite sekėsi bendrauti gana gerai. Bendraudavo kas antrą savaitgalį, per atostogas. 2020 metų vasarą atsakovė reiškė pretenzijas, kad mergaitė yra nuteikinėjama prieš ją, paliekama pas kitus asmenis. Santuokos metu su atsakove visko buvo, bet buvo stengiamasi santuoką išsaugoti. Iki santuokos maždaug pusantrų metų draugavo su atsakove. Iki santuokos apie atsakovės psichikos sutrikimus nieko nežinojo. Bet sužinojo po santuokos, nes jai prasidėjo ligos paūmėjimas, dėl ko buvo paguldyta į stacionarą. Iki tol apie metus kartu gyveno. Atsakovei buvo panikos priepuoliai, baimė, sėdėjimas susigūžus. Buvo apatiška. Jo žiniomis buvo lankomasi pas specialistus, vyko gydymas. Jam žinoma, kad iki tol atsakovė lankėsi pas specialistus, vartojo medikamentus. 2012 m. gruodžio mėn. grįžo iš darbo ir rado atsakovę išgėrusią didelį kiekį raminamųjų vaistų, buvo iškviesti medikai, tačiau atsakovė nesutiko, pradėjo agresyviai elgtis. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir buvo išvežta į ligoninę. Atsakovė tuo metu buvo gydyta apie savaitę – pusantros. Po gydymo grįžo atsakovė namo, lankėsi pas specialistus, vartojo medikamentus. Ir atsakovės mama jo klausdavo ar atsakovė vartoja medikamentus, ar lankosi pas medikus. Atsakovė vartodavo išrašytus medikamentus. Situacija stabilizavosi ir bandė vesti toliau šeimyninį gyvenimą. Nuo 2012 metų iki R. gimimo atsakovei paūmėjimų nebuvo. 2012 metais medikai nurodė, kad reikalingas tinkamas medikamentinis gydymas. 2015 metais atsakovei buvo baimės priepuolis. Buvo nuėjusi į balkoną, sakė, kad iššoks ir mėgino tai daryti (priėjo prie karšto, tačiau jis jai to neleido daryti). Po šio įvykio atsakovė gėrė vaistus, viskas normalizavosi. Tuo metu stacionare negulėjo. Dėl savižudybės šis kartas buvo vienintelis iš ankstesnio gyvenimo. Atsakovė vaistus vartojo, tačiau jis kiekvieną kartą nesužiūrėdavo. Mano, kad atsakovė su jai diagnozuotais psichikos sutrikimais sutiko, nes gydėsi, naudojo medikamentus. Gimus mergaitei, abu ją augino. 2015 metais, kai atsakovei pablogėjo ji savo kaip motinos pareigų vykdyti negalėjo. Ji tuo metu tam tikru metu dirbdavo, bandydavo kažką daryti, bet buvo apatiška, gulėdavo, ilsėdavosi. Skyrybų su atsakove priežastis buvo jos nenoras gyventi, dar net nenutraukus santuokos ji su dukra išsikraustė iš namų, gyveno jam nežinomoje vietoje (apie 2017 m. lapkričio mėn.). Tuo metu išsiaiškino, kad mergaitė ugdymo įstaigą lanko. Mergaitė su atsakove negali gyventi dėl nuolat besikeičiančių gyvenamųjų vietų ir dėl atsakovės sveikatos būklės. Santuokos nutraukimo metu jokių abejonių dėl mergaitės nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nebuvo. Po santuokos nutraukimo su dukra bendravo kas antrą savaitgalį. 2020 m. rugpjūčio 9 d. po susitikimo jis atvežė mergaitę pas motiną. Prie namo laiptinės rado atsakovės mamą ir tetą, kurios nurodė, kad atsakovė jų neįsileidžia. Vėliau atvyko atsakovė dėdė, bandė rakinti buto durys, vėliau atsakovė atidarė duris. Sakė, kad negirdėjo. Bute buvo netvarka, daug nukrautų daiktų, neplauti indai, tuščio alaus butelių taros. Jam atsakovės mama sakė, kad atsakovė buvo vaistus sumaišiusi su alkoholiu. Atsakovei jos giminaičiai sakė, kad jai blogai, reikia gydytis. Atsakovė nesutiko, bėgo į laiptinę, krito, susižalojo. Jau prieš tai atsakovė keistai ir nelogiškai bendravo, todėl kilo įtarimų, kad kažkas negerai. Atvyko medikai, policijos pareigūnai ir atsakovė buvo išvežta į psichiatrijos ligoninę. Mergaitė tą vakarą buvo perduota atsakovės mamai, o po trijų dienų jis pasiėmė mergaitę ir liko pas jį. Atsakovei gulint ligoninėje ji pradėjo siųsti atsisveikinimo žinutes, dėl ko iš atsakovės telefoną medikai paėmė ir su atsakove galėjo bendrauti tik atsakovės mama. Jis bendravo su atsakovės mama, ši nurodė, kad iš pradžių su atsakove nebuvo galimybių susikalbėti. Su atsakovės mama bendravo iki atsakovė neišėjo iš gydymo įstaigos. Mergaitė jam nurodžiusi, kad iki jis mergaitę pasiėmė ji keletą savaičių gyveno pas močiutę. Mergaitė yra sakiusi, kad viena į parduotuvę ėjo, pas močiutę viena išėjo ir nuėjo mamai net nežinant. Po santuokos nutraukimo atsakovė pakeitė keturias gyvenamąsias vietas, vaikui reikalingas stabilumas. Nemano, kad du metai yra tas laikotarpis, kad laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta yra stabili. Marijampolės mieste iš pradžių pas mamą gyveno, vėliau išsinuomojo būstą. Marijampolės mieste atsakovei gyvenant mergaitės ugdymo įstaiga nesikeitė. Jo žiniomis mergaitė lankosi pas psichologą. Dėl bendravimo tvarkos yra linkęs daryti kompromisą. Sutiktų su ieškovės priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka. Sąlygą dėl išlaikymo priteisimo palaiko. Mergaitė pagal laikiną gyvenamosios vietos nustatymą gyveno metus laiko. Mergaitė iš pradžių klausinėjo kur mama, jai buvo paaiškinta. Pati atsakovė iš pradžių nesiekė bendrauti su vaiku. Dėl susitikimų jis susisiekė su vaiko teisių skyriumi, bet atsakovei tai netiko. Mergaitė jo namuose jautėsi gerai, buvo linksma. Nebuvo nei susikausčiusi, nei su kauke. Ugdymo įstaiga tai patvirtino. Mergaitės santykiai su jo sutuoktine buvo geri. Jos pažįstamos ir bendraudavo daug anksčiau. Nei jis, nei jo žmona apie atsakovę mergaitei nėra užsiminę. Kai pavyzdžiui vaikas nenorėjo tvarkytis, jai buvo pasakyta, kad pas mama gal kitokia tvarka buvo, bet šiuose namuose yra kitokios taisyklės. Iš pradžių mergaitės higienos įgūdžiai nebuvo suformuoti – nori daro, nori ne. Reikėdavo viską sakyti, bet vėliau įprato. Netaiko namuose daug taisyklių, bet buvo bendros esminės taisyklės. Buvo rekomendacija suvalgyti kiek įsideda maisto į lėkštę, bet tikrai nebuvo verčiama suvalgyti. Nemano, kad vaiką auklėja griežtai. Mergaitės poreikiai įprastiniai. Mergaitė lankė mokyklą iki 12 val., po to lankė prailgintą grupę. Vėliau prasidėjo nuotolinis mokymas. Namų darbus darydavo kartu. Po mokyklos eidavo į lauką, važiuodavo į mišką ir pan. Sutuoktinė taip pat užsiimdavo su mergaite. Dėl mergaitės apsigyvenimo, tai buvo bendras jo ir sutuoktinės sprendimas. Buvo atvejis, kai sekdamas mergaitę prie automobilio kėdutės, prisegė ranką. Tai įvyko netyčia, jis pripažino tai. Fizinių bausmių vaiko atžvilgiu netaiko. Vaiko ugdymu darželyje 2019-2020 metais nesidomėjo. Mergaitė papasakodavo kaip jai sekasi darželyje. Dirba gamybos meistru, gauna 1200 Eur po mokesčių. Dirba 5 darbo dienas per savaitę, nuo 8 iki 17 arba 18 val. Komandiruotėje buvo prieš 1,5 metų (trims dienoms). Mergaitę buvo palikęs arba seneliams, arba proseneliams. Pas senelius savaitgaliui, pati mergaitė norėdavo likti su nakvyne. Pas prosenelius – porai valandų. Kai atsakovei pablogėdavo sveikata, tai galėdavo trukti ir dieną, ir keturias dienas. Mergaitei reikėjo apsilankyti pas odontologą, nes buvo sugedę keturi dantys. Atsakovė moka gaminti maistą. Su atsakove gyveno tvarkingai. Kai gyveno kartu atsakovė tinkamai rūpinosi vaiku. Gydymo ir ugdymo įstaigose dėl vaiko ieškovas daugiau lankydavosi. Su vaiku ugdymo įstaigoje nebendravo. Anksčiau pasiimdavo mergaitę su nekarpytais nagais ir pan., bet grįžęs į namus susitvarkydavo. Anksčiau nėra pastebėjęs, kad mergaitei reikia psichologo paslaugų. To nepastebėjo ir ugdymo įstaiga. Pastebėjęs buvo mandagumo stoką, dėmesio sukoncentravimo stoką. Mergaitė turėjo draugių mokykloje ir šalia namų, susitikdavo. Ji dukros negrobė, atvyko pas atsakovės mamą, su ja viską tarėsi ir jis paėmė mergaitę pas save. Poziciją, kad atsakovė negali rūpintis mergaitė dėl sveikatos būklės, po ekspertizės akto pateikimo, palaiko. Mergaite atrodo rūpinamasi, tik mergaitė atvykusi sakė, kad kaip gerai turėti savo lovą, nes namuose miega su mama, arba su močiute. Mergaitė nurodė, kad dažnai būna pas močiutę. Nutraukiant santuoką konkreti bendravimo su vaiku nebuvo nustatyta. Mano, kad reikia apsibrėžti bendravimo tvarką, jei būtų ieškinys atmestas. Šiuo metu esanti bendravimo tvarka jį tenkina. Mano, kad kas antras savaitgalis ir atostogos yra tinkamiausias variantas. Tenkina bendravimas su mergaite tą savaitgalį, kai atsakovė dirba, jis bendrauja su vaiku. Laikas – nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio – 18 val. Bendravimas antradienį ir ketvirtadienį vaizdo ryšiu taip pat tenkina. Į laiką žiūri lanksčiai, svarbiausia, kad bendravimas vyktų. Dėl atostogų – atostogos gali kisti, todėl toks konkretus laikotarpis nėra racionalus. Tenkintų nuostata, kad tris savaites iš eilės arba vieną savaitę per mėnesį tėvų tarpusavio susitarimu. Motinos diena su motina, tėvo – su tėvu – tenkintų. Pasiima 10 val. ir grąžintų 19 val. Švenčių dienos – Kūčios ir Šv. Kalėdos – poriniais pas vieną, neporiniais pas kitą, Šv. Velykos – neporiniais metais pas vieną, o poriniais pas kitą. Mergaitės gimtadienio šventę organizuoja poriniais vienas, neporiniais kitas. Su mergaite susitinka, bendrauja laisvai, yra judri, nejaučia jokios įtampos, leidžia laisvalaikį kartu. Su kuo mergaitė nori gyventi jis neklausia, kad nebūtų mergaitei spaudimo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo K. P. atstovas advokatas P. A. nurodė, kad atsakovė serga liga, kuri trukdė ir trukdo tinkamai pasirūpinti vaiku. Mergaitė gyveno su tėvu iki kol mergaitei nebuvo leista išvykti pas tėvą. Vaiko nuomonė buvo nuolat įtakojama. R. gyvenimas su tėvu atitiktų geresnius vaiko interesus. Jai užtikrinta gyvenamoji patalpa, ugdymo įstaiga, kt. Atsakovė elgėsi nesąžiningai nevykdydama laikinųjų apsaugos priemonių, ėmėsi kitų priemonių. Atsakovę gydanti gydytoja nurodė, kad atsakovei remisija, tačiau būklė gali pasikartoti. Taip pat ir suicidinės mintys. Prisiimti riziką mergaitei gyvenant su motina būtų vaiko teisių pažeidimas. Dėl atsakovės ligos ir jos charakterio nebūtų laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos su tėvu, todėl geresnis būdas būtų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Pats ieškovas nėra pažeidęs laikinųjų apsaugos priemonių, skatinęs atsakovę ieškoti išeičių. Vaiko psichika buvo žalojama. Ieškovas darė nuolaidas (dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir kt.), kad vaikui būtų daroma kuo mažesnė žala. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
II. Atsakovės atsikirtimai, reikalavimai, argumentai
6. Atsakovė G. V. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu, kaip ir su pradiniu ieškiniu nesutinka. Prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir tenkinti jos pateiktą priešieškinį. Nuo bylos užvedimo teisme dienos praėjo daug laiko ir iš viso pasikeitė aplinkybės nurodytos civilinėje byloje, susijusios su nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimu (mergaitė bendrauja su mama reguliariai, pagal 2021 m. vasario 2 d. teismo nutartį; bendravimas su vaiku vyksta sklandžiai, emocinis ryšys artimas; mama yra pasveikusi, vykdo darbinę veiklą). Dukros R. P. gyvenamoji vieta turi likti su atsakove, nes mergaitė aiškiai išreiškia tokią valią ir gyvenimas su mama labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Dukra nori gyventi su mama, nurodo, kad tėvo namuose ji jaučiasi vieniša, privalo laikytis labai griežtų taisyklių, ilgą laiką turi praleisti užsidariusi savo kambaryje, nes šeimai (tėvui ir tėvo draugei) reikia pailsėti, pabūti vieniems. Mergaitė skundžiasi, kad nenori bet privalo daug laiko praleisti pas senelius arba su seneliais iš tėvo pusės, su prosenele iš tėvo pusės. Skundžiasi, kad neleidžia pasirinkti maisto (mėgstamų patiekalų, pvz. makaronų), skundžiasi, kad suvalgius pusę porcijos maisto, yra prievarta priverčiama suvalgyti ir kitą pusę porcijos. Vieno susitikimo metu (maždaug vasario mėnesyje), dukra parodė sužalojimo žymes ant rankos, paaiškino, kad sužalojimai atsirado sodinant į automobilį, kai dukra nenorėjo važiuoti, kaip ji paaiškino tėvas yra „nervų kamuolys”, taip jį vadina ir draugė. Dukra skundžiasi, kad tėtė labai susinervina, jį dažnai ištinka nervų priepuoliai. Dukra pasakoja, kad tėvas ją nuteikinėja prieš mane, kad jai trūksta jo meilės ir panašiai. Jos namuose bendravimas su nepilnamete dukra yra turiningas, nepertraukiamas, kadangi jos kartu ugdosi, žaidžia, gamina maistą, kartu leidžia laisvalaikį. Yra labai artimos, artumo nori, siekia ir pati dukra. Kas liečia bendravimo tvarka, ji nustatytina tokia kokią yra nurodžiusi priešieškinyje ir kokia nustatyta 2021 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi Nr. e2 - 190 - 329/2021, kadangi tokią tvarka užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir atitinka atsakovės galimybes bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į jos interesus, darbinę veiklą. Dirba slenkančiu grafiku. Savo darbą planuoja labai atsakingai, darbas susijęs su klientų aptarnavimu, todėl nusistovėjusi bendravimo tvarka jai yra patogi, o jos užimtumas jau žinomas klientams ir klientai prie to yra prisitaikę, t. y. prisitaikė, kad nedirba antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį, kad nedirbu antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio penktadienį po 18 val. ir kt.
Šalies argumentai
7. Atsakovė G. V. teismui pateiktu priešieškiniu prašė 2018 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nekeisti, palikti galioti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, palikti galioti išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš tėvo nuostatas; pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyti sekantį motinos bendravimo su nepilnamete dukra grafiką: įpareigoti K. P. užtikrinti mamos bendravimą per vaizdo ir garso priemones, su dukra R. P. per Skype, Messenger, Viber ir/ar WhatsApp programas (pasirinktinai), kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį, 18-19 val. Lietuvos laiku, kai tai nesutampa su dukros buvimu pas mamą; nustatyti, kad mama su dukra bendraus, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., mamos gyvenamojoje vietoje ar kitoje poilsiui ir gyvenimui skirtoje vietoje, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje; nustatyti, kad mama su dukra kiekvieną vasarą bendraus, birželio mėnesyje vieną savaitę, liepos mėnesyje vieną savaitę ir rugpjūčio mėnesyje vieną savaitę savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje gyvenimui ir poilsiui skirtoje vietoje; nustatyti, kad visais atvejais vaiką iš tėvo pasiima ir pristato atgal motina, G. V. savo lėšomis ir laiko sąnaudomis; įpareigoti K. P., ne vėliau kaip likus 24 val. iki vaiko paėmimo iš tėvo, pranešti ieškovei, pagal priešieškinį, apie tai, kad vaikas serga ar dėl kitų svarbių priežasčių (vaiko liga, tėvo gimimo diena, Tėvo diena, artimų giminaičių iš tėvo pusės laidotuvės ar kt.), negalės išvykti, pagal grafiką pas mama; įpareigoti ieškovę, ne vėliau kaip likus 24 val. iki vaiko paėmimo, pranešti tėvui, kad pasimatymas neįvyks dėl svarbių priežasčių (ieškovės liga, artimų giminaičių laidotuvės ir pan.); priteisti iš atsakovo pagal priešieškinį, K. P., civilinės bylos vedimo išlaidas ieškovės pagal priešieškinį naudai ir valstybės naudai, pagal oficialius dokumentus, pateiktus į bylą, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė G. V. priešieškinyje nurodė, kad nesutinka, kad būtų keičiamas 2018 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama ir priteistas išlaikymas iš tėvo, nes nėra teisinio pagrindo sprendimą keisti. Nėra aplinkybių įtvirtintų LR CK 3. 51 straipsnyje, 3. 53 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant būtų galima nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą keisti ją nustatant su tėvu ir priteisti išlaikymą iš atsakovės. Sutinka, kad dukra su tėvu gyventų pagal jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje arba kol dukra bus išklausyta ir pasisakys su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi ir/arba kol dukra pradės lankyti pirmą klasę 2021 m. rugsėjo 1 - ąją, tačiau vaiką į mokyklą nuo rugsėjo mėnesio leis Marijampolėje ir to sieks teisinėmis priemonėmis, nes dukra tinkamai rūpinasi ir tinkamai ją prižiūri, jos mama yra mokytoja, todėl dukros ugdymu rūpinsis abi bendromis pastangomis ir vaiko ugdymą užtikrins kur kas geriau negu K. P.. Dukra emociškai labai prisirišusi prie jos, ji šiuo metu kankinasi gyvendama pas tėvą (tėvas faktiškai vaiko net neprižiūri, nes į darželį neleidžia, todėl vaiko nenuveža ir neparsiveža iš darželio, dukra realiai gyvena pas prosenelę, kuriai yra daugiau kaip 85 metai), skundžiasi vaikas tokia padėtimi, kadangi dukra yra labai gabi nori papildomų užsiėmimų kurių negauna (nori žaidimų darželyje su vaikais; nori skaityti, rašyti, skaičiuoti; vaidinti; dainuoti ir šokti). Ji laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, nes buvo pasimetusi ir reikėjo ilgesnio laiko kol pasiruošė bylai, rimtam ginčui teisme, todėl yra susitarusi su dukra, kad ji pakentėtų kol teismas pritaikys laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos. Pasiruošimas bylai ilgiau užtruko dėl objektyvių priežasčių, pandemijos ir karantino laiku buvo sunku susirasti advokatą. Gyvenimą su tėvu dukra apibūdina kaip nesibaigiančią kančią, todėl vaiko atžvilgiu taikytinos LR CK 3.3 straipsnio normos ir nagrinėjant bylą prioritetiškai turi būti paisoma nepilnamečio vaiko interesų, o ne tenkinti tėvo nebrandžias emocijas ir principus. Visi veiksmai kuriuos atlieka prieš ją ir vaiko atžvilgiu K. P. yra ne kas kita, kaip jo užgaidos ir diktatoriški veiksmai. Dėl darbo, pajamų, išsilavinimo, gyvenimo sąlygų vaiką augino ir gali auginti tinkamai. Yra baigusi visuomenės sveikatos studijas Kauno kolegijoje ir jai suteiktas visuomenės sveikatos ir technologo profesinis bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Šiuo metu jau ruošiasi nuo rudenio pradėti magistro studijas nuotoliniu būdu. Pateikiami dokumentai ir apie tai, kad dirba pagal specialybę ir iš to gauna reguliarias pajamas. Bute (duomenys neskelbtini), kurio adresas nurodytas ieškinyje ir priešieškinyje, gyveno su dukra nuo 2019 m. ir gyvena šiuo metu faktiškai. Prasidėjus bylai teisme, pareikalavo nuomotojų, kad būtų sudaryta oficiali buto nuomos sutartis ir ji buvo sudaryta. Nuomojamas butas yra dviejų kambarių su virtuve ir komunaliniais patogumais, vienu kambariu, pritaikytu vaikui, visą laiką naudojosi dukra, todėl bute yra visos sąlygos ir galimybės tinkamai vaiką auginti, auklėti ir ugdyti. Vaiko ugdymo įstaiga, Marijampolės vaikų lopšelis - darželis (duomenys neskelbtini) nurodo, kad dukra darželį lankė du metus, visą laiką atsakovė mokėjo mokesčius už darželį, darželis su tėvu neturėjo jokių kontaktų. Darželio darbuotojai pastebėjo, kad dukros ir mamos santykiai artimi, emocinis ryšys stiprus, nors pastebėjo ir tai, kad abi buvome paveiktos skyrybų. Pažymoje objektyviai nurodoma, kad dukra rūpinausi visada gerai, domėjausi jos savijauta darželyje, į darželį pristatydavau tvarkingą, vaikas visada buvo aprūpintas ugdymo priemonėmis. Nurodoma, kad daug prisidėjo prie papildomo dukros ugdymo ir jį skatino, visada aprūpindavo daiktais ir drabužiais, kurie buvo reikalingi dalyvaujant papildomuose užsiėmimuose, pasirodymuose ir vienintelė lankydavosi darželio organizuojamuose tėvų susirinkimuose, renginiuose. Pažymėta, kad jau tada dukra būdavo nelaiminga nuo laikinų pasisvečiavimų pas tėvą, buvo nelaiminga, kad ją palieka tėvas pas prosenelę ir kt., kas nurodyta charakteristikoje. Prasidėjus skyrybų bylai, 2018 metais jos psichikos sveikata nežymiai sutriko, nes iš pergyvenimų pradėjo mažai miegoti ir mažai valgyti. Pirmiausia, 2018 m. liepos 9 d. buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, pasireiškiantis nuotaikos svyravimais, vėliau perėjo į sunkią depresiją pasireiškiančią miego ir valgymo sutrikimais, tačiau jai yra taikomas medikamentinis gydymas ir kuo daugiau laiko praeina po ištuokos, tuo geriau ji jaučiasi. Ligos yra lėtinės, medikų rekomendacijas vykdo, vaistus vartoja reguliariai, todėl prognozuojama teigiama ligos eiga. Gydytoja D. G. nurodžiusi, kad ligos paūmėjimo metu jai pasireiškia nuotaikos kaita, miego, elgesio ir apetito sutrikimai, tačiau akivaizdu ir tai, kad dėl tokių požymių ji pilnai gali auginti vaiką ir juo rūpintis. Jos gydymas psichiatrijos skyrių stacionaruose yra susijęs su vienintele aplinkybe, atsakovo požiūriu į ją. Jis niekada nepuoselėjo atjautos jai, o kai neįtikdavo ieškovui ką kalba ir ką daro (jis dėl valdingo, diktatoriško charakterio niekada man neleido būti savimi), jis kviesdavo medikus, policiją ir be jokios objektyvios priežasties, pasinaudodamas net pažintimis, ją patalpindavo į ligoninę, psichikos ligų skyrių. Nuo 2018 metais gydėsi psichikos ligų skyrių stacionare, Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, tačiau dėl to jos, kaip piliečio teisės ribojamos nebuvo (jai neįsteigta globa ir nepaskirtas globėjas; jai neuždrausta užsiimti darbine veikla; kurti šeimyninius santykius; vairuoti automobilį ar kt.). Todėl 2018 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su mama ir priteistas išlaikymas iš tėvo, nekeistinas, o ieškovo pareikštas nepagrįstas ieškinys atmestinas. Analogiška mamos bendravimo su vaiku tvarka nustatytina ir tuo atveju, jeigu bus pakeista vaiko gyvenamoji vieta ir su tuo susiję kiti klausimai – išlaikymas.
9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė G. V. paaiškino, kad su K. P. susipažino keletą metų prieš santuoką. Kartu iki santuokos gyveno apie du metus. Santuoką su ieškovu nutraukė, nes ieškovas buvo nepatenkintas, kad atsakovė daug dirba. 2018 metais jai buvo diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas. Anksčiau nebuvo diagnozuotas. 2012 metais nepamena dėl ko gydėsi. Kitų psichikos sutrikimų neturi. Apie ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jai 2012 metais buvo paūmėjusi psichinė sveikata, nežino. Žino, kad lankėsi ligoninėje, bet nepamena dėl ko. Psichikos sutrikimas pasireiškė nuovargiu. Jai diagnozuota tik bipolinis afektinis sutrikimas, atskiru laikotarpiu ir depresija, kurios šiuo metu nėra. Šiuo metu jaučiasi gerai. Nuolatos lankosi pas medikus. Kiekvieną mėnesį. Jai skiriami medikamentai, juos naudoja. Gydymas jai gali būti koreguojamas nuolatos. 2020 metais jos mama, teta ir tetos vyras pas ją atvyko jos neįspėją, nesusitarę ir įvyko nesusipratimai, po kurių ji atsigulė į ligoninę. Tuo metu namuose ji tvarkėsi, vėliau maudėsi. Ji tuo metu buvo vonioje ir negirdėjo skambučio į duris. Vėliau ji visus įsileido į butą. Buvęs vyras atvežė vaiką. Įėjo į butą, buvęs vyras ją filmavo. Buvęs vyras teigia, kad jos mama iškvietė med. Pagalbą. Nežino kodėl mama kvietė jai pagalbą. Ji remiasi savo gydytojos komentaru, nei žmonių, kurie tame įvykyje dalyvavo. Ji vėliau bendravo su savo mama. Jos mama buvo susirūpinusi, bet kuo buvo susirūpinusi ji nežino. 2020 metais ji jautėsi kitaip nei 2012 metais. 2020 metais jai nebuvo paaiškinta kodėl ji yra guldoma į ligoninę, ji buvo guldoma per prievartą. Santykiai su mama geri. Iš pradžių ji buvo atvežta į Marijampolės ligoninę. Vėliau vyko į Dariaus ir Girėno ligoninę. Ji prieštaravo, bet į tai niekas neatsižvelgė. Ją gydanti gydytoja pritarė, kad pagrindo ją gydyti per prievartą nebuvo. Vėliau ji buvo pristatyta į Marių ligoninę. Marių sektoriuje ji apie jos sveikatą bendravo tik su rezidentu. Ją gydančią gydytoją ji matė kelis kartus tik prieš išvykstant. Marių sektoriuje gulėjo apie 1,5 mėn. Per visą gydymą Marių sektoriuje jos sveikata nesikeitė. Su Mariaus sektoriaus diagnozės dalimi – Manija su psichozės simptomais, nesutinka. Vėliau ją gydanti gydytoja nurodė, kad jai tuo metu gydymo ligoninėje nereikėjo. Gydytojai buvo sunku patikėti, nes neseniai ji lankėsi pas gydytoją ambulatoriškai. Miego, apetito, nuotaikos kitimas pasireiškia su šiuo sutrikimu. Jai daugiau pasireiškia jėgų stygius, nuovargis, kurie kaitaliojasi su aktyviu gyvenimo būdu. Ji sau uždavinius kelia aukštus, dirba intensyviai. 2020 m. liepos mėnesį jos pajamos buvo didesnės, bet tai savaime nereiškia, kad ji daugiau dirbo. Ji stengiasi dirbti daug. Dirba 3 dienas per savaite, gali būti 12 val. gali būti ir mažiau. Įprastai dirba 10-12 val. Jos vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei vienas vidutinis darbo užmokestis, tikslaus skaičiaus nepamena. Tiesiogiai darbo krūvis su sutrikimo nuokrypiu nesusiję. 2012 metais nešoko iš balkono. Mano normalu yra grįžti iš darbo pavargus. Dėl ieškovo nurodytų įvykio, kad ji vartojo daugiau medikamentų nei kad reikėjo, ji nepamena. 2021 metais kovo mėn. jai žinoma, kad buvo diagnozuotas pagerėjimas. Jai nežinoma apie nurodytu laikotarpiu jos sveikatos būklės pablogėjimą. Ji pas gydytojus lankėsi dėl bipolinio afektinio sutrikimo. Poreikis keisti sveikatos priežiūros įstaigos gavo iš R. M.. Pasiūlė sudalyvauti terapijos užsiėmimuose. Užsiėmimų tikslas prižiūrėti sveikatą. Jie vyko kiekvieną dieną po kelias paskaitas. Vyko Kaune, nuotoliniu būdu. Buvo muzikos, dailės terapija, mankšta, mitybos įpročių konsultavimas, streso valdymas ir kt. Dirba kosmetologe nuo 2010 metų. Jos darbo vieta yra Kauno mieste. Kai dirba mergaite pasirūpina močiutė. Mama jai padeda. Mamos santykiai su senele ir seneliu yra geri. Šis sutrikimas gali būti paveldimas, ji pati nežino iš kur galėjo ir ar galėjo paveldėti. Po santuokos nutraukimo ieškovas su mergaite bendravo, bet tikrai ne kas dvi savaites. Kartais jam primindavo, kad turi bendrauti su mergaite. Darželyje auklėtojos pastebėjo, kad mergaitei grįžus iš susitikimo su tėvu, ji labai pasikeisdavo. Mergaitė norėdavo su tėčiu bendraudavo. Ji skatindavo, kad mergaitė bendrautų ir su kitais giminaičiais. Mergaitė po susitikimų su tėvu minėdavo, kad tėvas yra nervingas. Minėdavo, kad praleisdavo mergaitė savaitgalį ir pas prosenelę, bet mergaitei tai patikdavo. Nesutarimų su ieškovu dėl mergaitės auklėjimo nekildavo. Ieškovo teiginiai, jog mergaitė yra netvarkinga yra melas. Šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena nuo 2019 m. lapkričio mėn. Butas dviejų kambarių. Mergaitė atskiro kambario neturi, bet kambariai nėra paskirstyti. Vienas kambarys yra svetainė, kitas miegamas. Mergaitė žaidžia visame bute. Pati mergaitė visada nori būti kartu, ji nenori atskiro kambario. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini). Mergaitė į mokyklą ir iš jos veža automobiliu. Lanko baseino būrelį, Lispos būrelį, dar būną papildomos pamokos kūno kultūros ir matematikos. Lispo būrelis kainuoja 60 Eur/mėn. Baseinas – 20 Eur/mėn. Mergaitė jai yra sakiusi, kad sakė, jog nori gyventi su tėčiu dėl baimės. Jai sakė, kad ji turi sakyti taip kaip nori, nieko nebijodama. Ji drąsino mergaitę. Mergaitė buvo įbauginta. Ji mergaitę ragindavo vykti pas tėvą. Psichologė pateikusi išvadą dirba toje pačioje mokykloje kaip ir jos mama, mama jai ją ir rekomendavo ir patvirtino, kad ji gera specialistė. Daugiau išlaikytinių neturi. Paveldi sodybą. Turi automobilį. Ginčo dėl išlaikymo sumos nėra. Ji sutiko, kad ir vyras jai mokėtų po 130 Eur bylos nagrinėjimo metu, kad būtų lygybė. Ginčo dėl reiškiamo reikalavimo, dėl išlaikymo mergaitei dydžio teikimo, nėra. Dėl reiškiamo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo taip pat nėra ginčo. Mergaitei nėra teigusi ir bendravusi su kitais asmenimis jai girdint apie šią bylą. Žinutes vyrui siuntinėjo siekdama paerzinti. Sveikatos pablogėjimas pasireiškia noru daugiau miego, todėl ji stengiasi daugiau pamiegoti, pailsėti. Sumažėjęs energijos kiekis, toks požymis jai būdingas, ligos pablogėjimui. Nėra pasireiškęs jokia agresija ar pyktis. Nežino ar sirgo šia liga pagimdžius dukrą, liga buvo diagnozuota 2018 metais. Sumažėjusi energija jai netrukdė rūpintis vaiku. Mergaitė yra labiau prisirišusi prie jos. 2012 metais medikai sakė, kad nesupranta kodėl ji yra paguldyta Aleksoto sektoriuje. 4 kartus Aleksoto sektoriuje gulėjo, nes toks sutarimas buvo su medikais, kad ji galėtų dirbti, neprarasti klientų, o medikai galėtų pritaikyti tinkamus vaistus. Priverstinai buvo gydyta tik 2020 metais. Kai gyveno su ieškovu, jai tekdavo išlaikyti šeimą, todėl daug dirbo, labai pavargdavo, todėl ir pablogėdavo. Po santuokos nutraukimo ji nebuvo gydoma stacionariai. Ji mano, kad Mariose buvo gydoma nepagrįstai. Ji remiasi savo gydytojos teiginiais. Jos išsilavinimas medicinos kosmetologė. Mergaitė pas psichologą darželyje lankėsi, nes labai pasikeisdavo grįžusi iš tėvo. Vaiko nuomonės pasikeitimą įtakojo, kad ji pamatė, kad yra mama, kuri ją gina ir drąsina. Mergaitė šiuo metu gyvenamojoje vietoje draugų neturi. Vasarą yra vaikų su kuriais pabendrauja. Ji siekė, kad mergaitė lankytų mokyklą, ėjo į mokyklą, švietimo skyrių, kalbėjosi mediacijos metu ir su ieškovu. Buvo manyta, kad po kelių dienų (duomenys neskelbtini) mokykla išregistruos mergaitę ir ji galės toliau lankyti (duomenys neskelbtini). Grįžo mergaitė į mokyklą rugsėjo mėnesio pabaigoje. Ji sužinojo rugsėjo 1 dieną, kad mergaitė negali lankyti (duomenys neskelbtini), tačiau į Kauną mergaitės nevežė, nes buvo gaila mergaitės ją kiekvieną dieną vežiojant. Neigia, kad grasino (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorei. Nuo namų iki mokyklos yra apie 10 min. automobiliu. Jei pasiima iš mokyklos mama, tai mergaitė pabūna pas mamą. Mergaitė namų darbus atlieka mokykloje, prailgintos grupės metu. Prailgintoje grupėje mergaitė gali būti iki 18 val., bet dažniausiai ją paima iki 17 val. Pati mergaitė nori būti prailgintoje grupėje. Pas močiutę mergaitė nakvoja retai (lapkričio mėn. nakvojo tik kartą), tada mergaitę į mokyklą nuveža mama. Mergaitė lankosi pas psichologą, nes taip rekomendavo, kad ji būtų stipresnė dėl visos situacijos. Lankėsi mokamose konsultacijose, nes patiko specialistai. Buvo vienas vaistas, kuris sukeldavo didelį (kormezipinas) šalutinį poveikį, jį naudojo nuo 2018 metų. Jie labai apsunkindavo, išvargindavo, jausdavosi negerai. Ji juos toliau vartojo, kentėjo, buvo pasišventus viską daryti ką gydytojai rekomenduoja. 2019 metais ji šių vaistų vartojimą nutraukė, nes gydytoja taip rekomendavo. Ji jaučia kada jai pradeda blogėti. Sutinka, kad medikamentų naudojimas padės jos būklei nepablogėti. O daktarės pritaikė kitą vaistą, kurio vartojimas nesijaučia (lomotriginas). Ji nuo 16 metų turi susidūrimų su negalavimais, bet ji manė, kad tik 2018 metais nustatytas bipolinis afektinis sutrukimas. Nežinojo, kad jai nuo 2012 metų nustatytas šis sutrikimas. Siekiant užkardyti pablogėjimą svarbu naudoti vaistus, užsiimti terapijomis, gydytojo priežiūrą. Kokių priemonių imasi, kad į maniją ir psichozę neišsivystytų - atsako – esminis dalykas savo gydytojo turėjimas. Kai nueina pas kita gydytoja, jis nėra susipažinęs. Negalima laukti. Net kai ir gerai, reikia vis tiek kas mėnesį lankytis pas mediką, kai pati pradžia pablogėjimo, lengviau pristabdyti. Medikamentų vartojimas, kurie šiuo metu jai tinka. Stengtis darbo krūvį reguliuoti, yra patirtis ir mano, kad bus geriau. Lankyti įvairias terapijas. 2020 metais buvo atsigavimas, gerai sekėsi, todėl vis norėjo dar daugiau, plėsti verslą ir buvo per didelis užsimojimas. Mano, kad vaikui grėsmė nėra, iki šiol grėsmės nebuvo net ir esant pablogėjimui. Dėl savavališko gydymo, vaistų naudojimo korekcijų – šiuo metu tokių minčių nėra, anksčiau kai neturėjo prižiūrinčios gydytojos, kuri reaguotų į juos nusiskundimus, todėl nepaisant jų, vis tiek skirdavo tokius pats vaistus, todėl ji koreguodavo. Šiuo metu ji klauso tik gydytojo pagal tuo metu skiriamą rekomendaciją. 2020 metais ji jautė, kad keičiasi savijauta, ji lankėsi pas medikus. Šiuo metu yra remisija, jei jaustų, kad blogėja arba gerėji, apsilankytų pas gydytoją. Ir šiuo metu ji su gydytoja kruopščiai seka, savo sveikatos būklę. Šiuo metu ji nesiryžtų savavališkai keisti gydymą, nes turi su kuo pasitarti. Su ekspertize nesutinka, nes nenurodoma ji gali ar ne auginti vaiką. Su visa kita dalimi sutinka. Grįžo pas savo buvusią gydytoją – Inmedika (R. M.) klinika. Lankosi kas mėnesį, jei viskas gerai, o jei reikia gali lankytis kada reikia. Vaistai tęsiami kas mėnesį. Metams bėgant sutrikimas tiek neįtakoja gyvenimo. Ji geriau pažįsta ligą, ją geriau pažįsta medikai, patirtis įgyta. Darbo krūvis šiuo metu yra pastovus. Dirba kas antrą dieną. Ir ateityje taip planuoja dirbti. 2020 m. vasarą dirbo kasdien, bet trumpiau. Šiuo metu dirba apie 8 val. Jei jaus, kad yra pervargus, jis pasiims savaitę atostogų. Nebijos atostogauti, tiek nereikalaus pati iš savęs. Pati agresyvi nėra. Liga vaiko prižiūrėti netrukdo. Mama mergaitę prižiūri kol ji yra darbe. 2012 metais nepamena ar buvo ir dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai. Nemano, kad dėl jos agresijos. Apie T. P. elgesio sutrikimus ji nieko nežino. 2020 metais ji kreipėsi į medikus ir ji darė viską ką reikia. Daktarė sakė gerti vaistus, ligoninės nereikia. 2020 metais ji buvo prieš savo valią gydoma. Su 2020 metų diagnoze ji nežino ar gali sutikti, nes prieš kelias savaites jai daktarė sakė, kad viskas gerai. 2020 metų stacionarizavimo ji jautėsi taip pat kaip ir prieš kelias savaites apsilankiusi pas medikę. Sutinka, kad reikia apsibrėžti bendravimo tvarką, jei būtų ieškinys atmestas.
10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės G. V. atstovė advokatė V. K. nurodė, kad byloje esminių aplinkybių dėl kurių reikėtų keisti vaiko gyvenamąją vietą nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad pažeisti vaiko interesai dėl jos ligos. Nėra duomenų, kad pačia atsakove reikėtų rūpintis. Atsakovė šiuo metu sėkmingai valdo du verslus. Stabilizavus sveikatos būklę motina gebės rūpintis vaiku. Abu tėvai dirba, gauna pajamas, gali užtikrinti tinkamas buities sąlygas. Esant vienodoms sąlygoms pas tėvus, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į vaiko pasirinkimą. Nėra byloje duomenų, kad vaiko nuomonė buvo įtakojama, todėl į ją turėtų būti atsižvelgiama. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad šiuo metu atsakovės sveikatos būklė vaikui grėsmės nekelia. Darželio išduotoje charakteristikoje nurodomas itin glaudus mergaitės ir motinos ryšys. Teismo psichologė nurodo, kad vaikas pasirinko gyventi su mama. Toks pasirinkimas motyvuojamas tuo, kad mama mergaitei duoda daugiau meilės ir kt. Nustatytinas vaiko prisirišimo laipsnis kiekvieno iš tėvų. Tėvo namuose mergaitei mikroklimatas nėra tinkamas. Pats ieškovas neneigė, kad pakelia toną, nurodo, jog jo auklėjimas yra griežtas, bet teisingas. L. P. apklausos metu tai tik patvirtino – nurodė, kad bardavosi dėl tvarkos (pakeldavo toną), įsakmiai įsakydavo (nurodydavo, kad nebūk tokia kaip mama, tavo mama ligonis). Atsakovė sutrikimu susirgo nuo penkiolikos metų. Sirgdama ji susipažino su ieškovu, sukūrė šeimą, todėl ieškovo argumentas, kad jis nieko nežinojo apie atsakovės ligą yra nepagrįstas. Tiek gydytoja, tiek ir ekspertė pasisakė, kad atsakovės būklė pagerėjusi, vaistai paskirti tinkami, o su amžiumi šio sutrikimo simptomai menkėja. Šiuo metu mergaitei motinos šeimoje nėra jokios grėsmės. Paūmėjimų metu motina nėra pažeidusi vaiko interesų, nes jos elgesys nėra nukreiptas į žalingą elgesį (nuotaiką arba gerėja, arba blogėja). Atsakovei padeda visa šeima. Nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, jis atmestinas kaip nepagrįstas. Priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priešieškinys tenkinamas.
III. Vaiko nuomonė
11. 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei S. B., buvo išklausyta nepilnametės R. P. nuomonė. R. P. nurodė, kad dabar gyvena su mama Marijampolėje. Marijampolėje gyvena 1-2 savaites. Kaune gyveno apie pusę metų. Jai būnant Kaune, ji ryte atsikeldavo, bet su ja niekas neužsiimdavo. Nieko daugiau neveikdavo tik piešdavo viena. Vieną kartą ją pusę dienos mokino užsirišti batus. Su tėčiu gyvena jo žmona L.. Kai į paruošiamukus eidavo, keldavosi ryte apie 7.30 val. Spėdavo pusryčius pavalgyti, juos paruošdavo tėtis. Sumuštinius ir dribsnius. Pamokos baigdavosi apie 12 val. Pasiimdavo tėtis arba L.. Tėtis dirbdavo. Kai grįždavo iš mokyklos, būdavo ne viena. Kartais su seneliais būdavo. Kai Kaune gyveno, jai ten niekas nepatiko, vienatvė, kaip kalėjime. Su tėčiu sutarė gerai. Su tėte pasikalbėdavo. Su L. sutaria normaliai. Su L. šuniuką patikdavo vedžioti. Kaune su ja niekas neužsiima, o Marijampolėje su ja užsiima. Mama su ja žaidžia su žaislais, piešia. Nori gyventi su mama ir susitikinėti su tėčiu. Mama apkabina, pasako kad myli. Tėtis taip pat apsikabina kartais, norėtų, kad tėtis dažniau apsikabintų ir parodytų meilę. Tėvai prie jos nesipyksta. Kai pas tėtį išėjo gyventi jautėsi vieniša. Su tėte apie tai nekalbėjo. Ji dar prieš 2021 m. rugpjūčio 1 d. prieš savaitę norėjo pasakyti tėčiui, kad nelips į mašina ir nevažiuos pas tėtį. Ji nenorėjo lipti į automobilį ir važiuoti pas tėtį į Kauną. Nori užaugti ir būti tokia linksma kaip mama. Jai nepatinka, kad tėtis verčia ją valgyti maistą iki paskutinio kąsnelio, nors ji ir nenori. Mamos draugas T. atvažiuoja savaitgaliais, žaidžia su ja, visai nieko toks. Jai nepatikdavo, kad L. negražiai kalbėdavo apie mamą. Ją pribaigdavo su tokiais kalbėjimais. Mama sako, kad jos sveikata yra gera. Gyvendama su mama užaugtų linksma, judri, o su tėte tokia neužaugtų. Su tėte norėtų susitikti su vaiko teisių skyriaus priežiūra, nes tėte gali jos neatiduoti mamai. Jei gyventų pas tėtę, norėtų bendrauti ir su mama. Norėtų daugiau su mama būti. Kaune lankė paruošiamukus, jai patiko, mokykla gera, mokytoja gerai, vaikai geri. Kai pradės eiti į mokykla Marijampolėje eitų į plaukimą, kitus būrelius. Jei Kaune gyventų, eitų į tą pačią mokyklą. Jai nepatiko vaiko teisių skyriaus specialistė Š., nes ją puolė. Atvažiavo į vaiko teisių skyrių anksčiau ir tėčio planas nepavyko (kad ji grįžtų su tėte į Kauną). Sakė, kad nori su tėte gyventi, nes jai buvo uždėta kaukė (tėtis ir L. jai visko prikalbėdavo). Ji lankosi pas psichologę ir ji padėjo jai tą kaukę nusiimti ir ji dabar gali atvirai kalbėti. Tėtis sakydavo, kad ji turi gyventi Kaune. Kodėl nesakė. Tėtis ją myli. Ji tėtį myli. L. jai vieną kartą pasuko ranką. Nežino tyčia ar ne. Apie tai niekam nepasakojo. Pasakė, kad ji turi gyventi Kaune ir pasuko jai ranką. Kaune per Kalėdas ją tėtis barė, kad pribarstė popierėlių. Mamai pasakė, kad jai uždėta kauke ir tada mama vedė ją pas psichologę. Ir mama kažkaip nuėmę jai tą kaukė ir ji pasijuto laisva ir ji galėjo išdėstyti savo nuomonę. Tėtis su L. būdavo viename kambaryje, o ji kitame. Ji pati nenorėjo su jais bendrauti. Žiūrėdavo bendrai televizorių. Tėtis su L. važiavo prie jūros ir jai pamelavo ir paliko pas senelę. L. blogai kalbėjo apie mamą daug kartų. L. negražiai kalba, mažai su ja bendrauja. Su tėte L. gražiai bendrauja. Su ja ne. Tėtis bendrauja su ja švelniai. Labiausiai mama meiliai bendrauja. Turi kelias močiutes – L. ir V.. Bendrauja su L.. L. sako, kad turėtų gyventi pas mamą. L. nori gero, nori, kad užaugtų linksma, judri. Sako tu geriau lik čia, bus geriau, užaugsi linksmesnė, judresnė. L. nesakė ką sakyti nuomonės išklausyme. Mama sako, kad ji turi gyventi pas mamą, tą patį sako, kaip L.. Ji pati mamai pasakė ką sakys ir mama sakė taip ir pasakyk tam teisme. Tėtis niekada neprašė, tik ta jo kaukė prašė (reikalavo). Mama pasakė, kad jai kaukė uždėta. Marijampolėje ėjo į darželį. Darželį sekėsi gerai, auklėtojos nepamena, draugus truputį pamena. Su vaikais iš darželio nedraugauja. Kaune draugų neturėjo. Draugauti norėjo, bet kiti vaikai nenorėjo. Pas mamą draugių neturi. Tėtis nėra dažniausiai linksmas. Mamos judrumas pasireiškia, kad ji daug dirba. Su tėčiu niekur nekeliaudavo, niekur nevažiuodavo. Nori būti panaši į mamą. Mėgstamiausias sporto šaką yra važiuoti su dviračiu. Neseniai išmoko. Tėtis išmokino važiuoti su dviračiu. Per 2 dienas išmoko važiuoti. Dviratį turėjo. Šiandien matė tėtį, bet su juo nekalbėjo.
IV. Liudytojų parodymai
12. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. P. parodė, kad ieškovas yra jos sutuoktinis. Nuo 2018 metų bendrauja (draugavo). Su R. susipažino 2018 m. pavasarį. Iš pradžių mergaitė buvo nedrąsi, bet vėliau įsidrąsino. Nuo to laiko jos gražiai bendrauja. Ją mergaitė vadina vardu. Nuo 2020 metų rugpjūčio mergaitė gyveno su jais. Ji važiavo su ieškovu perduoti mergaitę. Atsakovės teta jai atvedė į automobilį. Kelis mėnesius mergaitei sunku buvo, verkdavo, klausdavo kur mama. Ji ją apkabindavo. Ji pati ateidavo ir prisiglausdavo prie jos. Mergaitė klausė jos ar gali ją vadinti mama. Jos kartu vedžiodavo šunį, namuose dėliodavo dėlionę, kepdavo pyragus, darė mokyklai darbelius. Ieškovas mokino mergaitę važiuoti dviračiu, pasakas skaitydavo, važiuodavo į vandens parkus, prie jūros, pas jų giminaičius. Vėliau mergaitė jau nekalbėjo apie mamą. Ji stengdavosi nekalbėti apie mamą. Kai bardavosi su mergaite dėl tvarkos, ar kad nesiprausia, tai sakė, kad čia nebus taip kaip pas mamą. Mergaitė norėdavo maudytis tik sekmadienį, nenorėdavo dantų valytis. Mergaitė atvykusi iš motinos buvo nešvari, netvarkinga. Sakydavo jai eiti praustis, ar nepadarysi pamokų, tai negalėsi žaisti. Nebuvo tokios taisyklės namuose, kad privalo viską suvalgyti. Fizinių bausmių mergaitės atžvilgiu nėra taikę. Tardavosi su sutuoktiniu kaip auklėti mergaitę. Tuo metu nematė poreikio psichologo pagalbai. Nėra raginę mergaitę pabūti vienai. Ieškovas yra griežtas ir teisingas. Pirmiausia turi padaryti pareigą, o tada žaidimai. Tėtis fizinių bausmių netaikė, nešaukdavo. Tėvas nėra peržengęs ribų. Ribų peržengimas būtų fizinė bausmė. Stiprus balso pakėlimas, netinkamų žodžių panaudojimas nebūtų ribų peržengimas. Mergaitės nedrausmindavo, kad ji nekalbėtų apie mamą. Mano, kad mergaitę mama įtakojo sakyti, kad ji negražiai kalbėjo apie atsakovę. Mergaitei nėra rankos pasukusi, jei taip būtų, ji nenorėjusi jos mama vadinti. Nepamena, kad būtų mergaitei sakiusi, kad pusei metų mamai tavęs nereikėjo. Mergaitei yra sakiusi, kad jos mama yra ligonis. Ji augino ir rūpinosi mergaite metus laiko, todėl yra pasiruošusi ją kartu su ieškovu auginti. Jos giminaičiai taip pat gerai priima mergaitę. Namuose yra visi daiktai, reikalingi mergaitei. Kartą ją lifte užsipuolė atsakovė, ją vadino durnele, samariete, tarnaite. Mergaitė pasakodavo, kad Marijampolėje nuolat žaisdavo su planšetiniu kompiuteriu. Mergaitę stengdavosi ugdyti ir papildomai. Pasakojo, kad mama turi draugą T.. Sakė su juo savaitgaliais žaisdavo, minėjo, kad kartą buvo uždėjęs jai ant galvos pagalvę ir tai jai labai nepatiko. Vieną kartą yra mergaitės klausę kur nori gyventi, ji nurodė, kad su jais. Jei mergaitė neklausydavo, ji pakeldavo toną. Savo vaikų neturi. Yra prižiūrėjusi dukterėčią. Nuolat su vaiku nėra gyvenusi. Telefonus visada buvo įjungtas, mama turėjo rūpintis bendravimu su dukra. Mergaitė mėgsta skaityti knygas, žiūrėti filmukus. Sveikatos būklė mergaitės gera. Jos išsilavinimas yra profesinis. Dirbo medicinos operatore. Ieškovas kas antrą savaitgalį ir per atostogas bendraudavo su mergaite.
13. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. P. parodė, kad K. P. yra jo sūnus. Su R. anksčiau matydavosi dažnai, tačiau jau kuris laikas yra nesimatę. Du kartus tik pavyko paskambinti. Kiek skambino R., jos telefonas visada išjungtas. Skambino ir atsakovei, bet niekas neatsakė. Jam iš atsakovės mamos telefono numerio skambino nepažįstamas vyras ir grasino. Tačiau vėliau jam leido pabendrauti su R.. Jo žmona taip pat bandė skambinti mergaitei, bet jai nepavyko. Mergaitei būnant pas sūnų, matydavosi dažnai. Santykiai su mergaite buvo labai artimi. Vykdavo pramogauti į Kauną, taip pat ir jų sodyboje. Mergaite, kai gyveno pas motina buvo įsitempusi. Mergaitė yra sakiusi, kad per Kalėdas mama pragulėjo, o ji viena žaidė su lėlėmis. Mergaitė niekada nebuvo nuteikinėjama iš jų pusės, jai sakydavo, kad mama pasveiks ir ji bendraus su ja kaip bendravo. Kai mergaitė nuolatos pradėjo gyventi su tėvu, ji buvo tokia laukinukė. Nemokėjo mandagumo taisyklių, kt. Vėliau pagyvenus, ji nurimo, baigėsi isterijos, tapo mandagi. Jam teko girdėti mergaitės ir atsakovės pokalbį, mergaitė yra sakiusi, kad jei atsakovė mokins ją kaip reikia kalbėti, ji nutrauks pokalbį. Mergaitei pas sūnų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mergaitė pas juos likdavo išskirtiniais atvejai, kai sutapdavo ieškovo ir jo sutuoktinės darbo grafikai, arba norėdavo likti nakvoti. Per atostogas yra likusi ir keturias dienas. Mergaitė jausdavosi puikiai, daug veiklos. Pasivaikščiojimų metu mergaitė atsiskleisdavo, pasakodavo kaip gyveno, kaip ja rūpinosi. Pasakojo, kad viena tarp automobilių aikštelėje su paspirtuku važinėjo, o mama miegojo. Kai siuntė mergaitę į parduotuvę nusipirkti maisto. Taip pat sakydavo, kad mama sakydavo, kad grįžus iš senelių turi pinigų pati nuspirk (bananą, melioną, kt.). Mergaitei duodavo šiek tiek kišenpinigių. Mergaitė jiems nėra išreiškusi nusiskundimų dėl jo sūnaus, ar jo sutuoktinės elgesio. Mergaitė yra sakiusi, kad L. myli, bet nedrįsta jai pasakyti. Vėliau mergaitė sakė, kad atsakovė ją išvijo iš kambario, kai ji pasakė, kad myli L.. Sūnus mergaitę auklėja teisingai, ne griežtai. Mergaitės ryšys yra susiformavęs ir su L. tėvais. Mergaitė buvo norą išreiškusi gyventi pas tėvą. Apie atsakovės mamą mergaitė nėra nieko blogo pasakiusi, tik sakydavo, kad daug laiko pas ją praleidžia.
14. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. M. parodė, kad dirba LSMU Kauno ligoninėje ir Inmedica klinikoje. Yra gydytoja psichiatrė. Inmedika klinikoje dirba psichiatrės pareigose. Pacientė G. V. žinoma. Nuo 2018 metų ją gydo. Pirmas kontaktas su G. V. buvo ligoninėje 2018 metais, tuomet buvo nustatytas Bipolinis afektinis sutrikimas, depresijos epizodas. Nuo to laiko pradėjo lankytis pas ją klinikoje gydymo tęstinumui. Taikomas medikamentinis gydymas, šalia psichoterapija. Gydymo eigoje stebėti keli paūmėjimai. Ligai būdinga depresijos ir manijos epizodų kaita. 2018 metais buvo depresijos epizodas, o 2020 metais – manijos epizodas. Šiuo metu apie metus laiko būklė yra stabili, atitaikytas medikamentinis gydymas, kuris jai labai tinka ir paūmėjimų išreiktų nėra stebima. G. V. yra labai atsakingas, šiltas, atviras ir geranoriškas žmogus. Vartoja skirtus medikamentus, domisi gydymu, yra suinteresuota pasiekti kuo geresnį gydymo rezultatą, bendradarbiauja su medikais. Siekia pasveikimo, nes tuomet gali dirbti mėgstamą darbą, gali pasirūpinti mylima dukra, apie kurią visą laiką šiltai atsiliepia konsultacijų metu. Bipolinio afektinio sutrikimo prognozės lyginant su kitais psichikos sutrikimais yra neblogos, labai retai kada išsivysto asmenybės regresas. Ilgai išlaiko darbines charakteristikos. Pacientai išlieka socialiai adaptuoti. Šiuo metu yra būsenos pagerėjimas ir viltis, kad pacientei G. V. yra viskas gerai. Ji išmoko per eilę metų kontroliuoti savo ligą, žino kur kreiptis pagalbos, jei pastebi, kad prasideda paūmėjimas ir tai labai svarbu gydymo procese. Pacientė paskutiniu metu kas mėnesį gydymą gauna, prieš tai buvo dienos stacionare, buvo išrašytas medikamentinis gydymas. Buvo, kai vaistų ji nenaudojo, nes jautėsi gerai. Yra buvę momentų ankstesniais metais, kai gydymas nebuvo reguliarus. Vaistų tęstinumas yra pastovus apie pusę metų ir yra užtikrintas, už tokį laikotarpį, neturėdama konkrečių duomenų (yra kitoje darbovietėje), gali pasakyti užtikrintai. Gydymas turi būti reguliarus, dozės koreguojamos pagal būseną, stebint ligos dinamiką. Gydymas pastovus ir ilgalaikis. Vaistų savavališkai nutraukti negalima. Šiuo metu G. V. būklė yra pastovi, remisijoje. Paskirtų medikamentų forma yra pastovi. Liga yra lėtinė ir atkričiai yra galimi. Gali turėti įtakos stresas, bet net ir naudojant medikamentus ligos fazės gali keistis. Liga paūmėja ir priežastys nebūna aiškios. Gali būti netinkamas medikamentinis gydymas, pirmųjų paūmėjimo ženklų nepastebėjimas, nes tada dar galima koreguoti medikamentinį gydymą. Dažniausiai per vieną dieną paūmėjimas neprasideda, gali būti savaitė, dvi. Manijos epizodo metu būna aktyvus, sujaudintas, depresijos fazėje būna energijos lygis žemas. Jei manija išryškėja pradeda mažiau miegoti, viskas paprasčiau atrodyti, G. atveju pradeda apsipirkinėti. Nesustabdžius paūmėjimo formavimosi, gali išsirutulioti į stipresnį priepuolį. Negali pasakyti kodėl 2020 metais jai pablogėjo. Psichikos sutrikimai yra lėtinės ligos ir atkričiai galimi bet kada. G. atveju hospitilizacijos nėra dažnos. G. padariusi didžiulę pažangą, atpažįsta ligos simptomus ir dažnai gali nuspėti, kad yra paūmėjimas arba, kad jis artėja. Tokia liga sirgdami pacientai linkę labiau suprasti depresijos epizodą, nes pačiam žmogui liūdna, negera, jis stinga jėgų. O manijos atveju, sunkiau atpažinti, tada turėtų padėti aplinkiniai. Nes tokiu etapu jam viskas puikiai sekasi, mažai miega, daug veikų atlieka, save labai gerai vertina. Ji G. nėra teigusi, kad 2020 metais Marių sektoriuje jai gydymo nereikėjo, nes jei pateko į gydymo įstaigą, buvo vertinta specialistų, vadinasi gydymas buvo reikalingas. Pablogėjimą gali sukelti stresas, turėtų būti užtikrintas rėžimas, sveika gyvensena, vaistų vartojimas, žmogus turi pakankamai pailsėti, bet tai 100 proc. neapsaugo nuo atkričio. Medgintro psichiatrijos dienos stacionaras yra ambulatorinis gydymas. Pacientas dienos metu lankosi dienos stacionare, o po pietų grįžta namo ir gyvena savo gyvenimą. Pusę dienos jam taikomas gydymas, psichoterapija, psichologo konsultacijos, meno terapija, kineziterapija. Tai tarpinis variantas tarp ligoninės ir medikamentinio gydymo. Dažniausiai į dienos stacionarą pacientai patenka, kai mato, kad savijauta šiek tiek pablogėjusi. Tokiu būdu lengviau pakoreguoti medikamentinį gydymą. Po šio stacionaro buvo atitaikyti vaistai, kurie jai labai tinka. Yra buvęs G. ir suicido atvejis, kai išgėrė per daug vaistų, Manijos epizodu buvo ir neadekvataus elgesio, bet kiek ji bendrauja su šia paciente, ji pasipasakoja, yra rūpestinga, vaikas jai yra labai svarbus, tai ji galvoja, kad ji gali rūpintis mergaite. Bipolinis afektinis sutrikimas nėra tokia sunki psichikos liga, kaip šizofrenija ir tokia liga sergantys žmonės užsiaugina vaikus. O šiuo atveju mergaitę vežioja į būrelius, maldos grupeles, jų ryšys stiprus. Ne jos rekomendacijomis Medgintre G. V. lankė papildomas konsultacijas. Skyrybos, netektys priskiriamos prie stiprų stresą keliančių aplinkybių. G. V. serga nuo 16 metų. Net ir du metus besitęsiantys teismai, covid -19, karai įtakoja žmogaus, ypač sergančio psichikos sutrikimais, sveikatą. Apie metus laiko G. V. sveikata yra gera, nors patiria tokį didelį stresą. Tas rodo, kad liga yra pakankamai gerai kontroliuojama šiuo metu. Agresyvios nėra mačiusi. 2018 metais, kai gulėjo stacionare nebuvo agresyvi. G. V. atveju amžius yra jos sąjungininkas. Kai suserga jaunas žmogus, kuris dar nemoka tvarkytis su savo emocijomis, nepasitiki medikamentiniu gydymu. G. V. domisi savo liga, jai skiriamais medikamentais, bendradarbiauja su gydytojais, linkusi paisyti rekomendacijų, todėl amžius, branda duoda teigiama poveikį ligos eigai. Kitų psichikos sutrikimų neatsirado. Mato ar išperkami medikamentai, G. V. atveju medikamentus ji išsiperka. Apie vienas procentas populiacijos serga šiuo sutrikimu. Bipolicinio afektinio sutrikimo remisijų metu žmogus jaučiasi visiškai sveikas, tik reikia vartoti medikamentus, socialinės adaptacijos sutrikimų, asmenybės regresų, dažniausiai nebūna, ypač jei žmogus gydosi ir kontroliuoja ligos simptomus. Paūmėjimų metu asmuo gali nesuprasti, kad serga, ypač esant psichozei. Jei asmeniui atrodė, kad tuo metu jautėsi gerai, o paguldyta į ligoninę, gali išlikti jausmas, kad be reikalo buvo paguldyta. Šiuo metu liga kontroliuojama, o 2020 metų epizodo ji gali nepripažinti. Šiuo metu ji supranta, kad serga, kad gydymas reikalingas. G. V. lankėsi psichoterapijose, psichologo, psichiatro konsultacijose, todėl ji geba atpažinti ligos paūmėjimus, žmogus gyvena su savo liga ir mokosi. Konsultacijų metu užduodami tikslinamieji klausimai, analizuojama ir sprendžiama kokia yra ligos būsena ir planuojamas tolimesnis gydymas. Dažniausiai ji rašo siuntimą į dienos stacionarą. Nepamena kokių aplinkybių visumoje rašė siuntimą G. V. dienos stacionarui. Kontroliuoja tik tuos pacientus, kuriems teismo nutartimi paskirtas ambulatorinis gydymas. G. V. turi vartoti medikamentus, lankytis pas medikus. Jei ji nesilankytų, jos niekas neieškotų. Tai yra jos ir jos artimųjų atsakomybės klausimas. Depresija sergantis žmogus gali rūpintis savo vaiku, paūmėjimo metu, kai reikia atsigulti į ligoninę, jis iškrenta iš ritmo, bet grįžęs gyvena toliau. Kaip sveikas žmogus gali būti paguldytas į ligoninę apendicito operacijai, tai tuo metu vaiku kažkas rūpinasi. Vaistų vartojimas yra nuolat kintantis. Yra periodų, kai pacientė vaistus vartojo savo nuožiūra.
15. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas T. P. parodė, kad G. V. pažįsta kokius 3-4 metus. Santykiai draugiški, daugiau kaip bičiuliai. Susitinka kas antrą savaitę, kartais Marijampolėje, kartais Kaune. Kartais leidžia laiką G. V. namuose, mergaitę pažįsta, kartais tenka leisti laiką su mergaite. Papasakojo jam apie turimus sveikatos sutrikimus. Jis pats nėra pastebėjęs kažko tokio išsiskiriančio G. V. elgesyje. Pats neturi psichikos sutrikimų. Susipažino abu per pažįstamus. Mano, kad tuo metu jau nebuvo ištekėjusi. Paskutinį kartą visi kartu su vaiku buvo nuėję į kavinę. Taip pat buvo nuvykę ir į Palangą, buvo savaitę. Pas jį mergaitė nėra buvusi. Kai jis lankosi mergaitė būna šalia. Mergaitė sugalvoja ką žaisti. Santykiai su atsakove normalūs, būna pasipyksta, bet nedažnai. 2020 m. rugpjūčio mėn. tuo metu ji labai daug dirbo, labai daug energijos, veiklos, klientų. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, baseiną lanko, piešia. Nėra jokių planų tuoktis ir pan. Šiuo metu pas ją periodas yra labai sunkus. Šiuo metu visą pagrindinį dėmesį ji skiria vaikui. R. daugiau nusprendžia kur važiuos ir ką veiks.
16. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. S. parodė, kad yra atsakovės motina, santykiai su dukra yra geri. Su K. P. šiuo metu nebendrauja. Dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje mokytoja – kūno kultūros. Sveikata jos yra puiki. Su mergaite bendrauja kiekvieną diena, skambina, dalijasi tiek geromis, tiek ir blogomis naujienomis. Mamos elgesiu mergaitė nesiskundžia. Mergaitė lanko visus būrelius kiek nori. Mergaitė pas ją būna kartą ar nei to per savaitę. Mergaitė pas ją nenakvoja, mama paima, pati mergaitė nori nakvoti savo namuose. Mergaitė sako, kad tėtis nėra blogas, bet yra piktas, trankosi aplink. Mergaitė nurodė, kad su tėtės sutuoktine santykiai nėra draugiški. Mergaitė yra jai nurodžiusi, kad važiuoja pas tėvą, nes reikia. Mergaitė yra prie mamos labai prisirišusi. Apie mamą tik gerai atsiliepia. Mergaitė nurodo, kad nori gyventi su mama, o pas tėvą nori nuvykti tik aplankyti. Dukra turi Bipolinį afektinį sutrikimą, bet šiuo metu vartojami vaistai kurie tikrai padeda. Mato iš dukters elgesio, kad jis pasikeitęs. Dukra puikiai supranta. Ji pati jokių baimių neturi. Anksčiau jos požiūris buvo paviršutiniškesnis. Anksčiau buvo daugiau svajonių. Dukrai šiuo metu yra svarbiausia dukra ir darbas. Dėl gerų vaistų dukra nejaučia šalutinio poveikio, vartoja medikamentus, lankosi pas medikus. Mato iš dukters gyvenimo būdo, kad viskas yra tvarkoje. Dukra kas mėnesį lankosi pas medikus. Po vizitų bendrauja, kalbasi ką medikai sako. Prie jos išgeria vaistus, matė, kad vežiojasi su savimi tos dienos vaistus. Su dukra bendrauja kiekvieną dieną, arba fiziškai arba telefonu. Ji klausia kaip ji jaučiasi, dukra ir pati pasako. Dukra nuo mokyklos laikų turi psichikos sutrikimų. Streso atvejais paūmėjimas. Tais atvejais ji būdavo liūdna, verkdavo, apatiška. Tokiu atveju ji suprastų, kad dukros sveikata pablogėjo. Ji žino, kad jei dukros nuotaika per gera taip pat yra blogai. Turi būti per vidurį. Užfiksavusi tokį atvejį ji iš karto kreiptųsi į medikus. Tą diena dukra neatsiliepė, todėl atvyko pasižiūrėti kas yra. Ji iškvietė medikus, bet daugiau dėl bendros situacijos, nes dukra krito ant laiptų, susižalojo rankas, prieš tai dukra kreipėsi į medikus dėl širdies sutrikimo. Policijos ji nekvietė. Tuo metu dukrai buvo pakilimas, kuris truko apie septynias - dešimt dienų. Buvo rūbų prisipirkusi, kalbėjo apie verslą, kt. Dukra be reikalo buvo gydyta, nei vaistai ten buvo pritaikyta, nei kt. Jai tik pakenkė. Ji skambindavo, bet bendravimo jai neteikė. Rezidentė nurodė, kad nieko negali pasakyti, nes tyrimai jai nebuvo atlikti. Anūkę pasiėmė savaitei tėvas, bet vėliau mergaitės negrąžino. Dukra nebūna agresyvi. Noro žudytis nėra, dukra nori gyventi, kuria planus. Dukra pilnai atpažįsta ligą ir geba ją kontroliuoti. Iki vaistų pakeitimo, ji dažnai būdavo nedarbinga dėl vaistų šalutinio poveikio. Situacijos gerėjimą lėmė pačios dukros nusiteikimas, noras augintą vaiką, vaistų pakeitimas. Gyvena maždaug kilometro atstumu. Jei dukra pasiskųstų sveikata per dešimt minučių galėtų atvykti. Mergaitė lanko robotikos ir plaukimo būrelius. Dukra gyvena dviese su anūke. Mergaitė mokykla yra patenkinta. Turi anūkę keletą draugų, keičiasi žaislais. Dukra su mergaite kartu leidžia laiką (aplanko parkus, eina pasivaikščioti, kt.). Dukra dirba vidutiniškai šešias valandas, Kaune. Grįžta šeštą, septintą. Anūkės parilginta grupė iki šeštos valandos. Su anūke pasiskambina kiekvieną dieną, bendrauja iš mamos telefono. Su dukra derina anūkės pasiėmimą. Ji pati laikas nuo laiko bendrauja su dukros daktare. Vaikas buvo nurodęs, kad žudysis, bet negrįš pas tėvą. Turi pas ją atskirą kambarį, yra nakvojusi.
IV. Išvadą byloje teikiančios institucijos išvada
17. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. Š. teismo posėdžio metu teikdama išvadą byloje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susitarė nutraukdami santuoką, kad vaikas gyvena su motina. Keičiant aplinką reikia nustatyti, kad esama vaiko aplinka jam tapo nesaugi. Nuo 2018 metų vaikas gyvena su mama, toks buvo tėvų susitarimas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. dienos mergaite gyvena su tėvu. Mergaitės nuomonė išklausyta 2020 m. rugsėjo 28 d. – R. P. nurodė, kad gyveno su mama, bet paskutiniu metu mama pradėjo labai keistai elgtis, išsakė norą gyventi su tėvu. 2020 m. gruodžio 29 d., R. P. pasakojo, kad jai patinka gyventi tiek su tėčiu, tiek ir su mama. 2021 m. gegužės -13 d., nurodė, kad jai gyventi pas tėtį patinka, pas mamą buvo pilna pintinė vaistų, ją dažnai išleisdavo į lauką vieną, būdavo pas močiutę, nes amam būdavo užsiėmusi. 2021 m. gegužės 29 d., kur ji nurodė, kad mamai nėra sakiusi, kad pas tėtį važiuoti nenori, pas tėtį jaučiasi laisvai. 2021 m. birželio 15 d., mergaitė nurodė, kad nori gyvento pas tėtį, o mamą aplankyti. 2021 m. rugpjūčio 2 d., mergaitės nuomonė išklausyta dalyvaujant mamai, iki tol tik dalyvaujant specialistui, mergaitė nurodė, kad jai patinka mamos namuose, nori gyventi su mama, nes tėtės namuose dažnai būdavo viena. 2021 m. rugpjūčio 3 d. mergaitė nurodė, kad jos nuomonė pasikeitė, ji nori bendrauti su tėčiu, o gyventi su mama. 2021 m. rugsėjo 6 d. su mergaite bendrauta dalyvaujant mamai, mergaitė nurodė, kad su tėčiu nenori susitikti, bijo, kad jos mamai neatiduos. Du metus gyvenanti su motina mergaitė išsakė stiprų ir aiškų norą gyventi su tėvu. Po santuokos nutraukimo atsakovės sveikata blogėja. Per du metus keturis kartus gydyta stacionariai. Ekspertizės akte nurodoma, kad atsakovei yra remisija. Atsakovę gydanti gydytoja nurodė, kad būklė gali blogėti ir kartotis. Įvertinus kad per du metus ji gydyta keturis kartus, todėl daryta išvada, kad situacija po vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina yra pasikeitusi iš esmės. Pas abu tėvus sudarytos sąlygos nepilnamečiui vaikui. Skyriuje iki 2020 m. rugpjūčio mėn. duomenų apie galimus vaiko pažeidimus nebuvo gauta, tačiau bylos nagrinėjimo metu motina neužtikrino vaiko teisių, negrąžino vaiko tėvui, nesuteikė galimybių lankyti ugdymo įstaigą, neužtikrinta teisė tėvui bendrauti su vaiku, specialistams trukdė išklausyti vaiko nuomonę nedalyvaujant tėvams, visų siūlomų pagalbos priemonių atsisakė. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, keistųsi vaiko gyvenamoji vieta, ugdymo įstaiga, tačiau vaikui gyvenant su motina nėra galimybių numatyti ar motinos sveikata išliks stabili, kaip ji kis pablogėjimų metu ir įtakos vaiką. Žvelgiant į ateities perspektyvą, stabilios ir saugios vaikui aplinkos prasme, Skyrius mano, kad mergaitės gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, bus užtikrintos stabilesnes vaiko gyvenimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
18. Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra K. P. ir G. V. dukra.
19. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta K. P. ir G. V. santuoka bendru sutikimu, sudaryta 2012 m. rugsėjo 1 d., patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte numatyta, kad R. P. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina G. P. (V.), iki duktė sulauks pilnametystės.
20. 2021 m. sausio 14 d. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) R. P. charakteristikoje nurodoma, kad R. P. įstaigą lankė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Pastebėta, kad motinos ir dukros santykiai buvo draugiški ir artimi. <...> R. pasakodavo, kad su mama tariasi ką gamins valgyti, kur eis kai mamai bus laisva diena, kuo rengsis į darželį, ką veiks savaitgalį. <...> R. netrūko nei mamos meilės, nei dėmesio.
21. 2021 m. balandžio 9 d. psichologės R. B. rašte dėl R. P. psichologinės būklės nurodoma, kad mergaitė dalyvavo penkiose konsultacijose, kerpėsi mama, pastebėjusi mergaitės nerimastingumą (kai parsiveža iš tėčio), išgyvenamą įtampą. <...> kurdama istorijas, šeimos piešinyje nukrypsta į malonius dalykus, kai visa šeima buvo kartu <...>, fiksuojamas artimesnis ryšys su mama. Fiksuotas mergaitės bendravimo poreikis, didelis nerimastingumas, susikaupusi emocinė įtampa, neurozinė agresija nukreipta į supančia aplinką. Tai pastebimą ir mergaitės elgesyje jai su grįžus iš tėčio. <...> Verbalinėje dalyje išsakomas noras gyventi Marijampolėje su mama, kad kuo greičiau įtempta situacija šeimoje baigtųsi, saugumo jausmo poreikis, agresijos baimė.
22. 2021 m. rugsėjo 7 d. Kauno (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešime nurodoma, kad R. P. nuo rugsėjo 1 d. nelanko mokyklos.
23. VšĮ „Šeimos santykių institutas“ 2022 m. sausio 6 d. rašte nurodoma, kad R. P. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. buvo suteiktos 7 nemokamos konsultacijos pagal projektą ir 4 mokamos. Į įstaigą mama kreipėsi dėl mergaitės emocijų (labiausiai pykčio) raiškos įgūdžių gerinimo. Konsultacijų metu mergaitė neišsakė baimės bendrauti su tėčiu, mamai rekomendacijos dėl santykių su tėčiu nebuvo teiktos.
24. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 28 d. pažymoje nurodoma, kad R. P. nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. mokosi (duomenys neskelbtini) 1-ojoje klasėje, pagal pradinio ugdymo programą.
25. 2021 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodoma, kad R. P. šnekamoji kalba išlavėjusi, labai komunikabili. Mokymo priemones turi, knygos, sąsiuviniai tvarkingi, aplenki, jaučiasi didelė mamos priežiūra ir pagalba. Mama rūpinasi mergaitės mokymusi, seka elektroniniuose dienynuose dukros individualią pažangą, dažnai skambina pasiteirauti, pasitarti rūpimais klausimais, dalyvavo tėvų susirinkime. R. visada tvarkingai, švariai aprengta. Mama dukrą visada išleidžia į ekskursijas, edukacines pamokas. Po pamokų lanko pailgintą dienos grupę, vežioja į baseiną. Mama tolerantiškai bendrauja su kitų vaikų tėvais. Su tėvu bendrauti neteko, niekada mokyklos neprašė jokių pastebėjimų, mokymosi pasiekimų, nesusisiekė su mokytoja <...>.
26. 2021 m. sausio 18 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje apie įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį nurodoma, kad G. V. neteista.
27. G. V. pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 metus nurodomos šios individualios veiklos pajamos: už 2020 m. sausio mėn. – 1500 Eur, už 2020 m. vasario mėn. – 2090 Eur, už 2020 m. kovo mėn. – 2000 Eur, už 2020 m. balandžio mėn. – 0 Eur, už 2020 m. gegužės mėn. – 2000 Eur, už 2020 m. birželio mėn. – 2500 Eur, už 2020 m. liepos mėn. – 4500 Eur, už 2020 m. rugpjūčio mėn. – 0 Eur, už 2020 m. rugsėjo mėn. – 0 Eur, už 2020 m. spalio mėn. – 0 Eur, už 2020 m. lapkričio mėn. – 2000 Eur, už 2020 m. gruodžio mėn. – 2300 Eur. 2021 m. vasario mėn. pajamas sudaro – 1630 Eur, išlaidas – 388,94 Eur, 2021 m. kovo mėn. pajamas sudaro – 3280 Eur, išlaidas – 873,57 Eur, 2021 m. balandžio mėn. pajamas sudaro – 3860 Eur, išlaidas – 1049,34 Eur, 2021 m. gegužės mėn. pajamas sudaro – 2480 Eur, išlaidas – 632,65 Eur, 2021 m. birželio mėn. pajamas sudaro – 2670 Eur, išlaidas – 688,87 Eur, 2021 m. liepos mėn. pajamas sudaro – 2730 Eur, išlaidas – 707,37 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. pajamas sudaro – 2355 Eur, išlaidas – 592,88 Eur, 2021 m. vasario mėn. pajamas sudaro – 2377 Eur, išlaidas – 600,88 Eur.
28. G. V. ir R. P. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
29. G. V. sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
30. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM 2021 m. lapkričio 19 d. G. V. atžvilgiu surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo ir paskyrė nuobaudą – įspėjimą, dėl to, kad G. V. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. be pateisinamos priežasties vengė leisti nepilnametę dukra R. P. į ugdymo įstaigą, kurioje nepilnametė mokėsi, taip neužtikrindama vaiko teisės mokintis.
31. Teismui pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, sudaryta tarp J. M. ir G. V., kuria atsakovei metams laiko išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
32. Pagal pateiktus duomenis G. V. 2010 metais Kauno kolegijoje baigė visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos koleginių studijų programą. G. V. įregistravusi individualią veiklą – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla.
33. Teismui pateiktais duomenimis, 2021 m. liepos 10 d. buvo sudaryta K. P. ir L. P. santuoka.
34. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 15 d. pažymos apie K. P. darbo užmokestį seka, kad K. P. gaunamas darbo užmokestis sudaro virš 1000 Eur.
35. 2021 m. sausio 11 d. Inmedica klinikos rašte nurodoma, kad G. V. klinikoje lankosi nuo 2018 m. liepos 9 d. Taikomas medikamentinis gydymas. PSC įskaitoje neregistruota <...>.
36. 2021 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Medgintras“ pateiktame rašte nurodoma, kad G. V. psichiatrijos dienos stacionare gydyta 2021 m. kovo 19 – 2021 m. balandžio 30 d. dėl bipolinio afektinio sutrikimo, sunki depresija be psichozės. Išrašant iš dienos stacionaro pacientės psichikos būklė stabilizuota, rekomenduotas tęstinis medikamentinis gydymas ir tolimesnis ambulatorinis psichiatro stebėjimas. Pakartotinai pacientė buvo atvykusi privačioms psichiatro konsultacijoms 2021 m. gegužės 14 d., 2021 m. birželio 11 d., 2021 m. liepos 9 d., stebėta stabili psichikos būklė – be psichozės reiškinių, be neadekvataus elgesio ar psichomotorinio sujaudinimo, be suicidinių tendencijų, be išreikštos depresinės simptomatikos ar manijos simptomų. Nurodoma, kad G. V. psichikos būklė ženkliai pagerėjo – redukavosi depresinė simptomatika, pagerėjo kasdieninio funkcionavimo lygis.
37. 2022 m. sausio 7 d. UAB „Medgintras“ rašte nurodoma, kad G. V. gydymui skiriami medikamentai išrašomi elektroniniais receptais (2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 25 d.). Nurodoma, kad pacientė lankėsi kas mėnesį.
38. Teismui pateiktos G. V. per socialinį tinklą rugpjūčio 14 d. siųstos žinutės ieškovui, kitiems asmenims, kuriose ji atsisveikina su asmenimis, kuriems adresuoja žinutes.
39. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodoma, kad G. V. Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2012 metų gydėsi 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2018 m. rugsėjo 22 iki 2018 m. spalio 5 d., Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais. Konsultacijų kabinete paskutinį kartą lankėsi 2019 m. vasario 22 d., diagnozė Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodoma, kad G. V. Marių sektoriaus stacionare gydėsi vieną kartą nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. Diagnozė – Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais. Pagerėjus psichinei būsenai išrašyta tolimesniam ambulatoriniam gydymui.
40. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos 2022 m. sausio 3 – 28 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-5/2022 pateiktoje išvadose nurodoma, kad paveldimumas psichikos sutrikimais neapsunkintas. Psichikos sutrikimas debiutavo maždaug 16 metų amžiuje, kuomet stebėta depresinės būsenos kaita į pakilios nuotaikos epizodus kas pusę metų. Lankėsi pas psichiatrą, buvo skirtas gydymas antidepresantu sertralinu, depakinu chrono. 2006 metais gydyta psichiatrijos klinikoje, buvo nustatyta diagnozė: Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Pakartotinai gydėsi psichiatrijos stacionare 2012 metais diagnozuotas Bipolinis afektinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresija. 2016 m. spalio 19 d. gydytojų konsultacinės komisijos nustatyta diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija. Medicininės dokumentacijos duomenimis remisijos trukmė nuo 2013 iki 2018 metų. 2018 metais pablogėjus psichinei būsenai išsivystė suicidinės mintys, jautė didelį nerimą, baimę, stebėtos depresinės būklės su psichozės simptomais. 2018 metais gydyta 3 kartus, buvo nustatytos diagnozės: Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės; 2 kartus- Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais. Tuo metu patyrė stresines situacijas- skyrybas su vyru, buvo nepalanki socialinė situacija, turėjo skolų, neturėjo gyvenamosios vietos. 2 kartus išgėrusi didesnę dozę vaistų nuimti šiems simptomams. Išvykusi iš stacionaro vartojo paskirtus vaistus. Gydyta psichiatrijos stacionare 2020 metais, nustatyta diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais ir 2021 m. kovo 19 d. – 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Medgintras“ dienos stacionare, diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. Reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, vartoja paskirtus vaistus reguliariai, taikomas palaikomasis gydymas antidepresantu anafranilu 50mg/p, neuroleptiku serokveliu 50mg/n, priešepileptiniu preparatu lamiktaliu 200mg. Po paskutinio gydymosi stacionare 2021 m. gegužės mėnesio yra psichikos būsenos pagerėjimas remisijos lygyje, nestebima manijos ar depresijos epizodų, yra stebimas pasveikimo laikotarpis, kuris būdingas dvipoliui afektiniam sutrikimui. Darbinė veikla nenutrūkusi, rūpinasi ir prižiūri dukrą. Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu skundų sveikata neturi, sąmonė aiški, pilnai orientuota, nuotaika lygi, nestebima nuotaikos ar aktyvumo kitimo epizodų, nuotaika lygi, suicidinių minčių nėra. Darbinė veikla nenutrūkusi. Savarankiškai rūpinasi dukra. Mąstymas nuoseklus. Atminties ir dėmesio sutrikimų nestebima. Haliucinacijų ir kliedėjimo idėjų nėra. Psichologinio vertinimo duomenimis, šiuo metu tiriamosios pažintinė veikla pakankamai kryptinga, produktyvi; pažintinių procesų (suvokimo, dėmesio, atminties, mąstymo, asociacijų) kliniškai reikšmingų patopsichologinių pokyčių nenustatyta; emocinėje būsenoje (subjektyviu vertinimu ir kitais tyrimo duomenimis), tipiškų depresyvumo ar nerimo požymių nefiksuota, šiuo metu emocinė būsena stabili. Tiriamosios socialinė adaptacija patenkinama. G. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija (F31.7). Į teismo pateiktus klausimus atsakyta: pagal medicininę dokumentaciją pirmą kartą psichikos sutrikimas konstatuotas 2006 metais, nustatyta diagnozė: Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas. Medicininės dokumentacijos duomenimis psichinė būsena pasikeitė 16 metų amžiuje, stebėti nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, gydyta psichiatro, bet medicininės dokumentacijos su oficialiais įrašais nėra; G. V. 2006 metais diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas. Nuo 2006 iki 2012 metų medicininės dokumentacijos apie G. V. lankymąsi ir gydymąsi psichikos sveikatos centre nėra. 2012 metais gydyta psichiatrijos klinikoje, nustatyta diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresija; 2016 m. spalio 19 d. konstatuota diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, kurios trukmė medicininių dokumentų duomenis nuo 2013 iki 2018 metų. 2018 metais tiriamoji psichiatrijos klinikoje gydyta 3 kartus, buvo konstatuotos šios diagnozės: 2 kartus- Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais ir vieną kartą diagnozuotas Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų; nuo 2018 m. liepos 30 d. lankėsi UAB „InmediCa“ psichikos sveikatos centre, skirtas ambulatorinis gydymas; 2020 metais gydyta psichiatrijos klinikoje, nustatyta diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozes simptomais; paskutinį kartą gydyta UAB „Medgintras“ psichiatrijos dienos stacionare 2021 m. kovo 19 d. – 2021 m. balandžio 30 d., nustatyta diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų; G. V. psichikos sutrikimu susirgo 16 metų amžiuje. Liga debiutavo depresine simptomatika, stebėta nuotaikų kaita iš depresinės į pakilią kas pusę metų. Buvo taikytas gydymas. 2006 metais ir 2012 metais gydyta psichiatrijos klinikose, buvo skirtas ambulatorinis gydymas. 2013 metais pradžioje gydymą savavališkai baigė, dirbo kosmetologe, darbas sekėsi. 2016 m. spalio 19 d. konstatuota remisijos būsena, kuri tęsėsi nuo 2013 iki 2018 metų. Ryškesnis psichinės būsenos pablogėjimas stebėtas 2018 metais, kuomet 3 kartus gydėsi psichiatrijos klinikoje, paryrė stresinę situaciją, buvo išsivystę sunkios depresijos epizodai su psichozės simptomais ir be psichozės. Tuo metu tiriamoji patyrė stresinę situaciją po skyrybų su vyru, turėjo išsikraustyti iš buto. 2018 metais lankėsi ir gydėsi pas psichiatrą psichoterapeutą, lankėsi psichikos sveikatos centre. Po paskutinio stacionarinio gydymo 2021 m. kovo 19 d. – 2021 m. balandžio 30 d. psichinė būsena palaipsniui gerėjo, nuo 202lm gegužės mėnesio stebima remisija, t. y. pasveikimo laikotarpis be pasikartojančių nuotaikos ir aktyvumo epizodų, taikant palaikomąjį gydymą; nėra oficialių medicininių dokumentų apie G. V. lankymąsi ir gydymąsi psichikos sveikatos centre iki 2016 metų. 2016 m. birželio 19 d. konsultuota gydytojų konsultacinės komisijos VŠĮ RKL PK Aleksoto sektoriuje, buvo nustatyta diagnozė: F 31.7 Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija; pakartotinai konsultuota 2018 m. spalio 17 d., statusuose atžymėta, kad G. V. savavališkai nutraukė gydymą 2013 metais pagerėjus psichinei būsenai, remisijos laikotarpiu nuo 2013 iki 2018 metų. Nuo 2018 m. liepos 30 d. lankosi pas psichiatrą UAB „Medgintras“, skiriamas palaikomasis gydymas. Pagal diagnozuotus psichikos sutrikimus jai reikia nuolat vartoti medikamentus. Šiuo metu skiriami medikamentai: anafranilis 50mg, serokvelis 50mg, lamiktalis 200mg. Medikamentai skirti psichikos sutrikimų simptomams reguliuoti; G. V. gydyta psichiatrijos stacionare 2020 m. rugpjūčio 9 d. – 2020 m. rugsėjo 22 d. Nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. G. V. gydyta vieną kartą UAB „Medgintras“ dienos stacionare 2021 m. kovo 19 d. – 2021 m. balandžio 30 d., nustatyta diagnozė: Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. Po išrašymo iš psichikos stacionaro nuo 2021 m. balandžio 30 d. nestebėti pasikartojantys nuotaikos ar aktyvumo kritimo epizodai, šiam psichikos sutrikimui būdingas tarp epizodų pasveikimo laikotarpis, kuris tęsiasi nuo 2021 m gegužės mėnesio iki šiol taikant palaikomąjį gydymą; G. V. diagnozuotas Bipolinis afektinis sutrikimas gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, dažniau jaunesniame, specifinių premorbidinių savybių nėra nustatyta, 75 proc. moterų šis sutrikimas prasideda depresija, kartais depresija susijusi su stresu. Sergant Bipoliniu afektiniu sutrikimu vidutinė negydomos manijos trukmė- 3-5 mėnesiai; o depresijos - 4-6 mėnesiai; per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų- nuo 2 iki 30 priepuolių, dažniausiai 9. Bipolinio afektinio sutrikimo atveju 15 proc. visiškai pasveiksta, 45 proc. - priepuoliai kartojasi, tačiau tarp jų būna visiškas atoslūgis; Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis. G. V. serga Bipoliniu afektiniu sutrikimu, šiam sutrikimui suvaldyti, kad jis nedarytų neigiamos įtakos asmens ir jį supančių žmonių gyvenimui, nekeltų jiems grėsmės reikalingas medikamentinis gydymas. G. V. psichinė sveikata gali blogėti tinkamai negydant diagnozuotų psichikos susirgimų; ne teismo psichiatrų, psichologų ekspertų kompetencija atsakyti į klausimą- ar dėl diagnozuotų psichikos ligų (sutrikimų) G. V. gali ir galės tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos valdžią (auginti nepilnametį vaiką, tinkamai juo rūpintis, užtikrinti jam saugią aplinką, kt. (CK 3.155 straipsnis)); šiuo metu G. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas - Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, todėl nėra rizikos sukelti grėsmę kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei (psichologinei) sveikatai. Sergant Bipoliniu afektiniu sutrikimu, išsivysčius šioms psichikos būsenoms- Sunkios depresijos epizodui su psichozės simptomams ir manijai su psichozės simptomais galima grėsmės rizika kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei, psichologinei sveikatai ir aplinkiniams.
41. 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo psichologės pateiktoje išvadoje po individualių pokalbių su ieškovu ir jo sutuoktine bei atsakove nurodoma, kad atsakovė yra bendraujanti, atvira, noriai ir jautriai kalbasi apie reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovu ir dukra. Kalbantis su atsakove, jaučiama neišgyventos nuoskaudos, pyktis, nusivylimas esama situacija. <...> kalbantis apie priežastis, dėl kurių atsakovė ilgą laiką buvo gydoma įstaigoje, ji jų neneigia, sako, jog yra išmokusi valdyti situaciją, kad neatkristų ir jai tai daryti gerai sekasi. Taip pat nurodoma, kad ieškovas yra komunikabilus, kalbus, noriai dalinasi savo įžvalgomis apie esamą situaciją. Po individualaus pokalbio su ieškovo sutuoktine L. nurodoma, kad ji pasakojo, jog apie mergaitės mamą nėra negražiai kalbėjusi <...>stengdavosi visai nekalbėti apie mamą, yra tik kartą pasakiusi, kad tavo mama ligonis. 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo psichologės pateiktoje išvadoje apie išklaustą vaiko nuomonę nurodoma, kad vertinant situaciją, kodėl per nuomonės išklausymą mergaitė iš karto pradėjo pasakoti apie gyvenimą su tėčiu nuo labai blogų atsiminimų ir emocijų, galima daryti prielaidą, kad galimai buvo girdėjus apie tai kalbant suaugusius, nes ką reiškia emocijos, kodėl jos kyla, vaikai išmoksta iš aplinkinių, paprastai iš tėvų, nes patys dar nelabai supranta, kodėl jie patiria vienokias ar kitokius išgyvenimus, stengiasi tikėti tuo, ką paaiškina suaugusieji. Per nuomonės išklausymą, pokalbio pradžioje mergaitės pasakyti žodžiai apie tai, jog ji aptarė su mama ką kalbės, ką sakys, kaip sakys, ar čia priklauso taip sakyt, ar nepriklauso, teikė pagrindą išvadai, kad galėjo būti suformuotos mergaitės mintys. Galimai mergaitės pasakyti žodžiai apie jai buvusią uždėtą įsivaizduojamą kaukę, kurią jai nuėmė mama ir yra pavyzdys to, ką girdėjo iš suaugusiųjų, nors pati tiksliai paaiškinti dar negebėjo, kas tai per daiktas. Bet būtų neteisinga manyti, kad šiame amžiuje galima labai stipriai įtakoti vaiką, jei jis pats to nenori, nes tokio amžiaus vaikams svarbus tampa teisingumo jausmas ir jie natūraliai gali atstumti tuos, kurie su jais nedraugauja, nėra geranoriški, kelia blogas emocijas. Tikėtina, kad mergaitė namuose su suaugusiais aptarė ką reikėtų kalbėti tuomet, kai atėjo į individualų pokalbį <...>. Mergaitė kalbėjo, kad nori gyventi pas mamą (nes mama man duoda daugiau meilės ir aš jai jaučiu daug meilės, su mama galiu pasišnekėti apie viską, galiu mamą apkabinti kada noriu, man patikdavo gyvent su mama ir susitikinėti su tėčiu savaitgalį, aš noriu gyventi su mama). Atkreiptas dėmesys, kad mergaitės amžius yra toks, kuomet reikia daugiau motiniško švelnumo bei kitų savybių ir mergaitė šiuos jausmus labiau sieja su mama. Mergaitė daug kalbėjo apie vienišumo jausmą gyvenant pas tėtę ne todėl, kad tėtis jos nemyli ir skriaudžia, bet pagal savo amžių ji dar negebėjo tiksliai įvardinti jausmų.
42. Ieškovas ir atsakovė teisminės mediacijos metu, 2021 m. rugsėjo 21 d., raštu 3 punktu aptarė ieškovo ir R. P. bendravimo tvarką pradedant 2021 m. spalio 3 d .
43. Taip pat nustatyta, kad jog 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šioje byloje teismas taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1. laikiną gyvenamosios vietos nustatymą – ir nepilnametės dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti su tėvu K. P.; 2. laikiną materialinio išlaikymo priteisimą – ir priteisti iš atsakovės G. V. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai R. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2020 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkant tėvui K. P.. Taip pat šioje byloje 2021 m. vasario 2 d. teismo nutartimi nagrinėtas atsakovės G. V. prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu, priešingu atveju prašė nustatyti laikiną G. V. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra R. P., gimusia (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje. Minėta nutartimi teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnametės R. P., gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu K. P., panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau teismas prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo – taikymo tenkino ir nustatė G. V. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra R. P. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Taip pat teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nagrinėjo pakartotinį atsakovės G. V. prašymą dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš motinos – panaikinimo. Tačiau minėta nutartimi tokį prašymą atmetė. 2021 m. liepos 9 d. nutartimi tenkintas atsakovės G. V. prašymas dėl teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atmestas atsakovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės - nepilnametės dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini) laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu K. P., panaikinimo. Nors nepilnametės R. P. laikina gyvenamoji vieta 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatyta su tėvu K. P., tačiau mergaitė nuo 2021 m. liepos 30 d. faktiškai gyvena su motina G. V.. Atsakovės G. V. teigimu, mergaitė po apsilankymo pas ją 2021 m. liepos 30 – rugpjūčio 1 d., atsisakė vykti pas tėvą. 2021 m. rugpjūčio 4 d. teisme gautas ieškovo K. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo netenkintas išaiškinant, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, vienos priemonės pakeitimo kita arba jos panaikinimo pati savaime yra ir turi būti laikoma vykdomuoju dokumentu, todėl šios nutarties pagrindu vykdomasis raštas nėra išduodamas. Taip pat nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje užvesta vykdomojo byla Nr. 0023/21/00689, kuri 2021 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu buvo sustabdyta iki bus baigta teisminė mediacija civilinėje byloje Nr. e2-190-1146/2021. Minėtas patvarkymas antstolio išsiųstas tiek ieškovui, tiek ir atsakovei, juos įpareigojant pranešti apie teisminės mediacijos baigtį. Teisminė mediacija byloje baigta 2021 m. spalio 14 d., šalims pasirinkus tęsti ginčo procesą. A. A. A. apie tai informuotas teismo iniciatyva 2021 m. gruodžio 15 d. raštu, nustačius faktinę aplinkybę, kad yra užvesta vykdomoji byla ir ji sustabdyta. A. A. A. 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu vykdomąją bylą atnaujino. 2022 m. sausio 12 d. nutartimi vertinta, kad teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. vasario 2 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, laikino materialinio išlaikymo priteisimas ir vaiko laikinos bendravimo tvarkos su motina nustatymas) neatlieka savo pagrindinės funkcijos – laikino ginčo situacijos sureguliavimo, taip pat neužtikrina prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimo, todėl jos panaikintos. Panaikinus teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. vasario 2 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, R. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teikimo klausimams taikytinas 2018 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų klausimui sureguliuoti, įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo K. P. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra R. P., iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
44. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnio 3 dalį visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
46. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
47. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
48. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
49. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
50. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
51. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje M. prieš Bulgariją).
52. Ieškovas poreikį keisti teismo sprendimu nustatyta nepilnametės R. P. gyvenamąją vietą grindžia aplinkybe, jog atsakovės G. V. psichologinė būsena, sveikatos būklė, pagal pateiktas medikų pažymas, elgesys ir bendravimas tiek su ieškovu, tiek su dukra rodo, kad atsakovė nepajėgi tinkamai rūpintis šalių dukra. Tai, anot ieškovo, rodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su dukters motina (atsakove). Mama negali suteikti mergaitei tokios saugios nuolatinės gyvenamosios aplinkos ir sąlygų, kurios atitiktų geriausius R. P. interesus. Esant dabartinei situacijai, gyvenimas su motina yra nesaugus, neprognozuojamas, kenkia vaiko interesams ir negarantuoja tinkamo pasirūpinimo vaiku.
53. Taigi sekančiai šiame sprendime bus analizuojama ar iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, ar esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu K. P..
54. Byloje nustatyta, kad nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta nuo 2018 m. kovo 23 d., t. y. šalių santuokos nutraukimo dienos, buvo nustatyta su motina G. V.. Mergaitė su motina gyveno iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., t. y. iki G. V. buvo stacionarizuota psichiatrijos ligoninės Marių sektoriuje, kur buvo gydoma iki 2020 m. rugsėjo 22 d. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas gyvenamosios vietos nustatymas – ir nepilnametės dukters R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyta su tėvu K. P.. Mergaitė su tėvu K. P. gyveno ir pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką bendravo su motina G. V. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., kai po viešnagės pas motiną, R. P. atsisakė vykti pas tėvą K. P.. 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teismas atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės - laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, panaikinimo, netenkino. Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. R. P. gyvena su motina. Ilgą laiką neišsprendus klausimo dėl vaiko teisės bendrauti su tėvu užtikrinimo, antstoliui ilgą laiką priverstine tvarka nevykdžius teismo nutarties dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes nei viena iš šalių neinformavo antstolio, kad mediacijos procesas pasibaigęs (nors apie tai antstolio buvo informuotos), pačioms šalims nesusitariant, teismas savo iniciatyva 2022 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. vasario 2 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną R. P. bendravimo su K. P. tvarką. Taigi, R. P. su motina G. V. gyvena nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei G. V. psichikos sutrikimas nustatytas maždaug 16 metų amžiuje (depresinis sutrikimas). 2012 metais diagnozuotas Bipolinis afektinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresija. Sutrikimo remisija truko nuo 2013 iki 2018 metų. 2018 metais gydyta 3 kartus (2 iš jų nustatyta diagnozė - Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais). Ekspertizės akte nurodoma, kad tuo metu patyrė stresines situacijas- skyrybas su vyru, buvo nepalanki socialinė situacija, turėjo skolų, neturėjo gyvenamosios vietos. Sekančiai gydyta psichiatrijos stacionare 2020 metais, diagnozė - Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais. Paskutinis fiksuotas gydymas jau dienos stacionare – 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., diagnozė - Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. Nuo 2021 m. gegužės mėn. stebima remisija. Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodoma: 1. šiam sutrikimui suvaldyti, kad jis nedarytų neigiamos įtakos asmens ir jį supančių žmonių gyvenimui, nekeltų jiems grėsmės reikalingas medikamentinis gydymas; 2. Bipolinis afektinis sutrikimas gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, dažniau jaunesniame, specifinių premorbidinių savybių nėra nustatyta, 75 proc. moterų šis sutrikimas prasideda depresija, kartais depresija susijusi su stresu. Sergant Bipoliniu afektiniu sutrikimu vidutinė negydomos manijos trukmė- 3-5 mėnesiai; o depresijos - 4-6 mėnesiai; per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų- nuo 2 iki 30 priepuolių, dažniausiai 9. Bipolinio afektinio sutrikimo atveju 15 proc. visiškai pasveiksta, 45 proc. - priepuoliai kartojasi, tačiau tarp jų būna visiškas atoslūgis; Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis; 3. Bipolinio afektinio sutrikimo, remisijos metu nėra rizikos sukelti grėsmę kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei (psichologinei) sveikatai, o išsivysčius šioms psichikos būsenoms- Sunkios depresijos epizodui su psichozės simptomams ir manijai su psichozės simptomais galima grėsmės rizika kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei, psichologinei sveikatai ir aplinkiniams.
56. Taigi, iš esmės jau metai laiko atsakovei G. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas yra suvaldytas, stebima remisija.
57. Pati atsakovė G. V. teikdama paaiškinimus akcentavo, kad šiuo metu ji geriau pažįsta ligą, ją geriau pažįsta medikai, įgyta patirtis. Darbo krūvis šiuo metu yra pastovus. Dirba kas antrą dieną. Ir ateityje taip planuoja dirbti. Jei jaus, kad yra pervargus, pasiims savaitę atostogų. Šiuo metu yra remisija, jei jaustų, kad blogėja arba gerėji, apsilankytų pas gydytoją. Ir šiuo metu ji su gydytoja kruopščiai seka, savo sveikatos būklę. Šiuo metu ji nesiryžtų savavališkai keisti gydymą, nes turi su kuo pasitarti. Analizuodama ankstesnį laikotarpį nurodė, kad buvo skiriamas vienas vaistas (kormezipinas), kuris sukeldavo didelį šalutinį poveikį, jį naudojo nuo 2018 metų. Jis labai apsunkindavo, išvargindavo, jausdavosi negerai. Ji juos toliau vartojo, kentėjo, buvo pasišventus viską daryti ką gydytojai rekomenduoja. Nurodė, kad ji jaučianti kada jos sveikata pradeda blogėti. Akcentavo, kad siekiant užkardyti pablogėjimą svarbu naudoti vaistus, užsiimti terapijomis, gydytojo priežiūra. Net kai ir gerai, reikia vis tiek kas mėnesį lankytis pas mediką, kai pati pradžia pablogėjimo, lengviau pristabdyti. Šiuo metu paskirti ir vartojami medikamentai jai tinka. Ji turi stengtis darbo krūvį reguliuoti, yra patirtis ir mano, kad bus geriau. Paaiškino, kad 2020 metais buvo atsigavimas, gerai sekėsi, todėl vis norėjo dar daugiau, plėsti verslą ir buvo per didelis užsimojimas. Mano, kad vaikui grėsmės nėra, iki šiol grėsmės nebuvo net ir esant pablogėjimui. Dėl savavališko gydymo, vaistų naudojimo korekcijų – šiuo metu tokių minčių nėra, anksčiau kai neturėjo prižiūrinčios gydytojos, kuri reaguotų į juos nusiskundimus, todėl nepaisant jų, vis tiek skirdavo tokius pats vaistus, todėl ji koreguodavo. Šiuo metu ji klauso tik gydytojo pagal tuo metu skiriamą rekomendaciją.
58. Atsakovę G. V. gydanti psichiatrė R. M. parodė, kad šiuo metu apie metus laiko G. V. būklė yra stabili, atitaikytas medikamentinis gydymas, kuris jai labai tinka ir paūmėjimų išriektų nėra stebima. G. V. padariusi didžiulę pažangą, atpažįsta ligos simptomus ir dažnai gali nuspėti, kad yra paūmėjimas arba, kad jis artėja, žino kur kreiptis pagalbos. Pacientė paskutiniu metu kas mėnesį gydymą gauna, prieš tai buvo dienos stacionare, buvo išrašytas medikamentinis gydymas. Dažniausiai per vieną dieną paūmėjimas neprasideda, gali būti savaitė, dvi. G. V. atveju amžius yra jos sąjungininkas. Kai suserga jaunas žmogus, kuris dar nemoka tvarkytis su savo emocijomis, nepasitiki medikamentiniu gydymu. G. V. domisi savo liga, jai skiriamais medikamentais, bendradarbiauja su gydytojais, linkusi paisyti rekomendacijų, todėl amžius, branda duoda teigiama poveikį ligos eigai.
59. Atsakovės G. V. motina L. S. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dukra diagnozuotas Bipolinis afektinis sutrikimas, bet šiuo metu vartojami vaistai kurie tikrai padeda. Mato iš dukters elgesio, kad jis pasikeitęs. Anksčiau jos požiūris buvo paviršutiniškesnis, buvo daugiau svajonių. Dukrai šiuo metu yra svarbiausia dukra ir darbas. Dėl gerų vaistų dukra nejaučia šalutinio poveikio, vartoja medikamentus, lankosi pas medikus. Mato iš dukters gyvenimo būdo, kad viskas yra tvarkoje. Dukra kas mėnesį lankosi pas medikus. Po vizitų bendrauja, kalbasi ką medikai sako. Prie jos išgeria vaistus, matė, kad vežiojasi su savimi tos dienos vaistus. Su dukra bendrauja kiekvieną dieną, arba fiziškai, arba telefonu. Ji klausia kaip ji jaučiasi, dukra ir pati pasako. Anksčiau paūmėjimus suprasdavo, kai ji būdavo apatiška, liūdna, verkdavo. Tokiu atveju ji suprastų, kad dukros sveikata pablogėjo. Bet dabar ji žino, kad jei dukros nuotaika per gera, tai taip pat yra blogai. Turi būti per vidurį. Užfiksavusi tokį atvejį ji iš karto kreiptųsi į medikus. Dukra pilnai atpažįsta ligą ir geba ją kontroliuoti. Iki vaistų pakeitimo, ji dažnai būdavo nedarbinga dėl vaistų šalutinio poveikio. Situacijos gerėjimą lėmė pačios dukros nusiteikimas, noras augintą vaiką, vaistų pakeitimas. Gyvena maždaug kilometro atstumu. Jei dukra pasiskųstų sveikata per dešimt minučių galėtų atvykti.
60. Teismo vertinimu, atsakovės G. V. nurodomas aplinkybes, kad šiuo metu ji geriau pažįsta ligą, bendradarbiauja su medikais ir jais pasitiki, vartoja jai skirtus medikamentus, kurie jai tinka (nesukelia šalutinio poveikio), reguliariai lankosi pas medikus, galinti identifikuoti blogėjančią sveikatos būklę, patvirtina tiek liudytojai R. M., tiek ir L. S., kurių parodymuose nėra prieštaravimų, jie susisieja į vientisą loginę grandinę, todėl jais netikėti ir nesiremti nėra jokio pagrindo. Be to, atsakovės nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. atsakovė lankė ir mokamas specialistų konsultacijas, 2021 m. kovo 19 d. - 2021 m. balandžio 30 d. buvo gydoma dienos stacionare, nors tuo metu jai nebuvo diagnozuoti Bipolinio afektinio sutrikimo depresijos su psichozės ar manijos su psichozės simptomais epizodai. Atsakovę gydančios psichiatrės teigimu, ji nepamena kokių aplinkybių visumoje rašė siuntimą dienos stacionarui, bet dažniausiai į dienos stacionarą pacientai patenka, kai mato, kad savijauta šiek tiek pablogėjusi. Teismo vertinimu tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo eigoje, prieš kiek daugiau nei metus laiko, buvo identifikuota šiek tiek pablogėjusi atsakovės sveikata, tačiau laiku nustačius prasidėjusio ūmėjimo požymius, ji buvo gydyta dienos stacionare (gydymas gydymo įstaigoje iki pietų, vėliau pacientai grįžta į namus), po ko jos liga yra remisijoje.
61. Visos anksčiau šiame sprendime nurodytos aplinkybes patvirtina, kad atsakovei diagnozuotas susirgimas yra suvaldytas (remisijoje), paskirtas gydymas yra sėkmingas, ji reguliariai vartoja jai paskirtus medikamentus, lankosi pas medikus, imasi papildomų priemonių diagnozuotam susirgimui suvaldyti (papildomos konsultacijos, terapijos, kt.), kas reiškia, jog atsakovei diagnozuota liga nekliudo jai tinkamai vykdyti motinos pareigas.
62. Minėta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Kaip jau anksčiau minėta šiame sprendime, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta K. P. ir G. V. santuoka bendru sutikimu, sudaryta 2012 m. rugsėjo 1 d. Įvertinus šiuos duomenis pažymėtina, kad jau 2012 metais iškart po santuokos sudarymo, ieškovui K. P. turėjo būti žinoma, kad atsakovei yra diagnozuotas psichikos sutrikimas. Tai patvirtina ir pačio K. P. paaiškinimai, kurių metu jis nurodė, kad iki santuokos apie atsakovės psichikos sutrikimus nieko nežinojo. Bet sužinojo po santuokos sudarymo, nes atsakovei prasidėjo ligos paūmėjimas, dėl ko buvo paguldyta į stacionarą. Tai reiškia, kad šalims 2018 metais nutraukiant santuoką ir bendru sutarimu nutarus, kad nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. V., ieškovas K. P. žinojo apie atsakovės ligą, tačiau tai nedarė įtakos tokio susitarimo turiniui. Taip pat nors atsakovė 2018 metais buvo gydyta 3 (tris) kartus, o ieškovas nurodė, kad su mergaite susitikdavo kas antrą savaitgalį, tačiau tuo metu bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neinicijavo, kas teikia pagrindą išvadai, kad nurodytu laikotarpiu mergaite buvo pasirūpinta tinkamai ir jokių grėsmių iš motinos pusės nebuvo identifikuota.
63. Skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad įvertinus tai, jog per du metus atsakovė gydyta keturis kartus, darytina išvada, kad situacija po vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina yra pasikeitusi iš esmės.
64. Skyriaus taip pat nurodė, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, keistųsi vaiko gyvenamoji vieta, ugdymo įstaiga, tačiau vaikui gyvenant su motina nėra galimybių numatyti ir motinos sveikata išliks stabili, kaip ji kis pablogėjimų metu ir įtakos vaiką. Žvelgiant į ateities perspektyvą, stabilios ir saugios vaikui aplinkos prasme, Skyrius mano, kad mergaitės gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, bus užtikrintos stabilesnes vaiko gyvenimo sąlygos.
65. Ieškovas taip pat akcentuoja, jog nėra jokių garantijų, kad atsakovei liga dar labiau nepaūmės, kas gali sukelti vaikui didelį stresą, išgyvenimus ir yra pavojinga sveikatai.
66. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama ta linkme, jog teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), turi įvertinti ne tik konkretų faktą, bet jų visumą ir apskritai susiklosčiusią situaciją vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).
67. Minėta, jog ekspertizės akte nurodoma, kad šiuo metu G. V. diagnozuotas psichikos sutrikimas - Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, todėl nėra rizikos sukelti grėsmę kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei (psichologinei) sveikatai. Sergant Bipoliniu afektiniu sutrikimu, išsivysčius šioms psichikos būsenoms - sunkios depresijos epizodui su psichozės simptomams ir manijai su psichozės simptomais galima grėsmės rizika kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, fizinei ir psichinei, psichologinei sveikatai ir aplinkiniams.
68. Visų pirma pažymėtina, kad kaip nurodyta ekspertizės akte, išsivysčius šioms psichikos būsenoms - sunkios depresijos epizodui su psichozės simptomams ir manijai su psichozės simptomais galima grėsmės rizika kartu gyvenančiam nepilnamečiui vaikui. Kas reiškia, kad egzistuoja galima grėsmės rizika, tačiau nebūtinai ji konkrečiu atveju gali pasireikšti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia individualizuoti situaciją. Iki šios bylos iškėlimo atsakovei net keletą kartų buvo išsivystę psichikos būsena - sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais ir vieną kartą – manija su psichozės simptomais. Visus šiuos kartus nepilnametė R. P. gyveno su motina. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šiais laikotarpiais atsakovė netinkamai vykdė jos, kaip motinos pareigas, veikė priešingai vaiko interesams. Kaip nurodė Skyriaus atstovė, iki šios bylos iškėlimo momento, Skyrius negavo jokių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Tokiais objektyviais duomenimis nedisponuoja ir ieškovas. Todėl teismo vertinimu, vien nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovė per tam tikrą laikotarpį buvo gydyta keturis kartus, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, pati savaime nepatvirtina, kad dėl to G. V. netinkamai vykdė ar vykdo savo, kaip motinos, pareigas, R. P. neprižiūrėjo, sukėlė jai grėsmę ir kt., kas galėtų būti vertinama kaip iš esmės pasikeitusi situacija, ar pagrindas mergaitės gyvenamąją aplinką vertinti kaip nesaugia ir priešinga vaiko interesams. Taigi, aplinkybės dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina nepasikeitė, atsakovės gyvenamoji vieta netapo nesaugia ar kitaip pažeidžiančia vaiko interesus. Individualizuojant situaciją taip pat svarbu įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, sąlygojusias atsakovės sveikatos pablogėjimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovės sveikatos būklės pablogėjimą galėjo lemti pačios atsakovės tinkamas nesusipažinimas su jai diagnozuota liga, jos simptomatika, netinkamas ir nereguliarus vaistų vartojimas, kuris yra viena iš esminių sąlygų tinkamam ligos suvaldymui, stiprų stresą sukeliantys faktoriai, negebėjimas identifikuoti blogėjančios sveikatos (pirmųjų ženklų nepastebėjimas), atsakovei paskirti jai nevisiškai tinkami medikamentai (buvo šalutinių poveikių), kt. Šiuo metu byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei diagnozuotas susirgimas yra suvaldytas, liga yra remisijoje, o toks rezultatas pasiektas taip pat ir nagrinėjamos bylos fone, kas, be jokios abejonės, taip pat vertintina kaip stiprų stresą keliantis dirgiklis, kuris dėl tinkamai valdomos ligos neišprovokavo atsakovės sveikatos būklės pablogėjimo. Anksčiau šiame sprendime detaliai analizuoti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė yra pažinusi savo ligą, vartoja jai skirtus medikamentus, bendrauja ir bendradarbiauja su medikais, geba atpažinti blogėjančią savijautą, imasi papildomų priemonių ligai suvaldyti. Atsakovę prižiūrinti gydytoja nurodė, kad tokia liga sirgdami pacientai linkę labiau suprasti depresijos epizodą, nes pačiam žmogui liūdna, negera, jis stinga jėgų. O manijos atveju, sunkiau atpažinti, tada turėtų padėti aplinkiniai. Atsakovės motina L. S. nurodė, kad su atsakove bendrauja kiekvieną dieną (telefonu arba fiziškai), yra susipažinusi du dukros liga, žino, kad per gera dukters nuotaika taip pat yra blogai, užfiksavusi tokį atvejį kreiptųsi į medikus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. rūpinasi savo dukra, anksčiau taip pat atsakovei yra kvietusi medicininę pagalbą (2020 metais), yra susipažinusi su dukters liga, susikūrusi artimą ryšį su anūke R. P., yra pedagogė, dukrai padeda rūpintis R. P., kai ši dirba ar būna sveikatos priežiūros įstaigoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ir jos artimieji, gali atpažinti abu atsakovei diagnozuoto psichikos sutrikimo – Bipolinio afektinio sutrikimo paūmėjimo epizodus, t. y. tiek depresiją, tiek ir maniją. Atsakovės motina bylos nagrinėjimo metu kaip vieną iš esminių aplinkybių, lėmusių atsakovės elgesio jai diagnozuotos ligos atžvilgiu, pasikeitimą, įvardijo jos norą auginti savo dukrą. Atsakovės noras auginti savo dukrą yra neabejotinas. Teismo vertinimu, tai itin stiprus motyvas, kurio pagalba atsakovė (jos artimieji) turės susitelkti, laikytis šiuo metu suformuoto rėžimo, kad ligos atkryčių nebūtų (jie būtų identifikuoti pradžios stadijoje, kurios metu galimas gydymo koregavimas) arba jie būtų laiku suvaldyti. Taip pat teismas pastebi, kad kaip nurodė atsakovę prižiūrinti psichiatrė, atsakovei diagnozuoto susirgimo paūmėjimai neprasideda per vieną dieną, tai gali trukti savaitę ir kelias. Šią išvadą patvirtina ir šioje byloje ieškovo paaiškinimai, kad jau prieš 2020 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė keistai ir nelogiškai bendravo, todėl kilo įtarimų, kad kažkas negerai. Tai reiškia, kad tiek pati atsakovė, tiek ir su ja nuolat artimai bendraujanti jos motina, susipažinę su atsakovei diagnozuota liga, turės galimybę fiksuoti pirmuosius paūmėjimo požymius ir imtis priemonių jam suvaldyti. Teismo vertinimu, vien prielaida, kad atsakovės sveikata gali pablogėti, pati savaime nėra pakankamas pagrindas keisti stabilią ir nusistovėjusią vaiko gyvenamąją aplinką. Teismas akcentuoja, jog psichikos ligos ar sutrikimo turėjimas, savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė sudaranti pagrindą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nesant objektyvių duomenų, kad dėl to kyla grėsmė vaikui, jo teisėms ir teisėtiems interesams.
69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
70. R. P. kartu su motina gyvena jau kiek daugiau nei devyni mėnesiai, lanko motinos gyvenamojoje vietoje esančią mokyklą, būrelius. Akivaizdu, kad net ir per sąlyginai ne ilgą laikotarpį aštuonių metų vaikui jau nusistovėjo įprasta aplinka, rėžimas, juolab, kad mergaitė su motina iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. gyveno nuolat nuo gimimo. Taip pat pažymėtina, kad teismo psichologės išvadoje akcentuojama, kad mergaitei tokiame amžiuje reikia daugiau mamos, su kuria iki tol ji sukūrė stiprų ryšį. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Teismas sprendžia, jog šioje byloje ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė tokių šiuo metu egzistuojančių aplinkybių, kurių pagrindu R. P. įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Įvertinus tai, kad R. P. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. gyveno su motina, nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. – su tėvu, o nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. vėl su motina, darytina išvada, kad nesant jokių objektyviai pateisinamų motyvų, R. P. gyvenamosios aplinkos keitimas sukeltų jai didesnę socialinę ir psichologinę žalą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė užtikrina dukros poreikius ir gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.
71. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
72. Visų pirma pastebėtina, kad Skyriaus išvadoje nurodoma, kad atsakovė yra sudariusi tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė su dukterimi gyvena nuomojamame bute, kur mergaitei užtikrintas jos poreikius atitinkantis būstas. Atsakovė dirba atsakingą darbą, uždirba pakankamas pajamas, kas rodo, kad yra socialiai integravusi. Mokyklos pateikta informacija patvirtina, kad mergaitė yra aprūpinama visomis reikiamomis mokymosi priemonėmis, lanko būrelius.
73. Vertinant R. P. prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, spręstina, kad jis iš esmės panašus. Nors R. P. su motina G. V. gyveno du metus, tačiau po to mergaitė vienerius metus gyveno su tėvu K. P., o šiuo metu vėl gyvena su motina G. V.. R. P. noriai bendrauja tiek su motinos G. V. giminaičiais, tiek ir su tėvo K. P. giminaičiais. Nors mergaitė su motina iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., visada gyveno kartu ir 2021 m. sausio 14 d. Marijampolės vaikų lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) R. P. charakteristikoje nurodoma, kad pastebėta, kad motinos ir dukros santykiai buvo draugiški ir artimi. <...> R. pasakodavo, kad su mama tariasi ką gamins valgyti, kur eis kai mamai bus laisva diena, kuo rengsis į darželį, ką veiks savaitgalį, tačiau laikotarpiu nuo 2018 iki 2020 metų ieškovas K. P. taip pat bendravo su mergaite, vėliau vienerius metus su ja gyveno, po to vėl gi bendravo su mergaite nustatyta tvarka. Byloje fiksuoti duomenys, jog mergaitė yra prisirišusi prie abiejų tėvų, jai reikia jų abiejų.
74. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
75. Bylos nagrinėjimo metu nepilnametės R. P. nuomonė dėl tėvų konfliktiškų santykių buvo išklausyta net keletą kartų (VTAS specialistų, teismo, teismo psichologės), t. y.: 1. 2022 m. rugsėjo 28 d. R. P. nurodė, kad gyveno su mama, bet paskutiniu metu mama pradėjo labai keistai elgtis, išsakė norą gyventi su tėvu; 2. 2020 m. gruodžio 29 d. R. P. pasakojo, kad jai patinka gyventi tiek su tėčiu, tiek ir su mama; 3. 2021 m. gegužės 13 d. mergaitė nurodė, kad jai gyventi pas tėtį patinka, pas mamą buvo pilna pintinė vaistų, ją dažnai išleisdavo į lauką vieną, būdavo pas močiutę, nes amam būdavo užsiėmusi; 4. 2021 m. gegužės 29 d. nurodė, kad mamai nėra sakiusi, kad pas tėtį važiuoti nenori, pas tėtį jaučiasi laisvai; 5. 2021 m. birželio 15 d. mergaitė nurodė, kad nori gyvento pas tėtį, o mamą aplankyti; 6. 2021 m. rugpjūčio 2 d. R. P. nuomonė išklausyta dalyvaujant mamai, iki tol tik dalyvaujant specialistui, mergaitė nurodė, kad jai patinka mamos namuose, nori gyventi su mama, nes tėtės namuose dažnai būdavo viena; 7. 2021 m. rugpjūčio 3 d. mergaitė nurodė, kad jos nuomonė pasikeitė, ji nori bendrauti su tėčiu, o gyventi su mama; 8. 2021 m. rugpjūčio 9 d. R. P. nuomonė išklausyta teisme, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą; 9. 2021 m. rugsėjo 6 d. su mergaite bendrauta dalyvaujant mamai, mergaitė nurodė, kad su tėčiu nenori susitikti, bijo, kad jos mamai neatiduos; 10. 2021 m. rugsėjo 14 d. R. P. nuomonė išklausyta teismo psichologės; 11. 2021 m. gruodžio 21 d. mergaitė nurodė, kad norėtų su tėčiu bendrauti telefonu, nes turi ką papasakoti, norėtų, kad tėtis atvažiuotų jos aplankyti, norėtų vykti pas tėtį į svečius.
76. Nors ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ir teikė prašymą pakartotinai išklausyti R. P. nuomonę teisme, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaiko nuomonė bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyta jau net keletą kartų, sprendė, kad pakartotinas vaiko nuomonės išklausymas neatitiktų jo interesų, darytų jam neigiamą įtaką, todėl tokio prašymo netenkino.
77. Teismas nagrinėdamas atsakovės G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje analizavo R. P. nuomonės pasikeitimo priežastis ir įvertinęs byloje pateiktą garso įrašą, mergaitės išsakytas mintis apie jai tėtės uždėtą kaukę, objektyviai nepaaiškinamą ir kardinalų nuomonės pasikeitimą, vertino, kad mergaitės staigus nuomonės pasikeitimas galimai nesusiformavo jos laisva valia ir buvo įtakotas.
78. Teismas visapusiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis sprendžia, kad vaiko nuomonė išreikšta prieštaringai ir palanki priklausomai nuo to, kurio iš tėvų gyvenamojoje vietoje tuomet buvo apklausiamas, vaikas galimai patiria interesų konfliktą dėl konfliktiškų tėvų santykių.
79. Tačiau mergaitei su motina gyvenant daugiau nei devynis mėnesius, teismas akcentuoja keletą esminių aspektų analizuojamu klausimu. Visų pirma, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi, nutarta teismo iniciatyva taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną bendravimo tvarkos nustatymą – ir nustatyti K. P. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra R. P. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje tokia tvarka: pirmas ieškovo K. P. ir dukros R. P. susitikimas ir bendravimas nustatytinas 2022 m. sausio 16 d. nuo 10 iki 13 val., R. P. gyvenamosios vietos mieste (Marijampolėje); <...> nustatoma, jog K. P. su dukra R. P. bendraus kas antrą savaitgalį (pradedant 2022 m. sausio 21-23 d.), nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., K. P. gyvenamojoje vietoje ar kitoje poilsiui ir gyvenimui skirtoje vietoje, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Taigi, ieškovas K. P. su mergaite susitikdami bendrauja nuo 2022 m. sausio 16 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos, ieškovas su mergaite turėjo leisti 9 (devynis) savaitgalius (realiai praleido dviem mažiau, nes vieną sirgo pats, o Šv. Velykų savaitgalį mergaitė praleido su atsakove ir jos giminaičiais). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo laiku, kai mergaitė būna pas jį, ji jaučiasi laisvai, jie kartu leidžia laisvalaikį. Nurodo, kad su kuo mergaitė nori gyventi jis neklausia, kad nebūtų mergaitei spaudimo. Tačiau vis tik įvertinus tai, kad R. P. yra itin komunikabili, ieškovas akcentuoja, kad su juo mergaitė jaučiasi laisvai, spręstina, jog mažai tikėtina, kad per įvykusius 7 (septynis) susitikimus mergaitė tėčiui nebūtų pasakiusi, kad ji vis tik nori gyventi su tėčiu, ar kad gyventi su motina jai nėra gerai, nesaugu, tai neatitinka jos valios ar kt. Šioje dalyje teismas sutinka su teismo psichologės išdėstyta pozicija, jog būtų neteisinga manyti, kad šiame amžiuje galima labai stipriai įtakoti vaiką, jei jis pats to nenori, nes tokio amžiaus vaikams svarbus tampa teisingumo jausmas ir jie natūraliai gali atstumti tuos, kurie su jais nedraugauja, nėra geranoriški, kelia blogas emocijas. Antra, (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodoma, kad R. P. šnekamoji kalba išlavėjusi, mergaitė labai komunikabili. Įvertinus šiuos duomenis spręstina, jog tuo atveju, jei mergaitė nenorėtų gyventi su motina, ir priešingai, jei ji norėtų gyventi su tėvu, tokie duomenys neišvengiamai būtų fiksuojami ugdymo įstaigoje, juolab, kad mergaitė mokykloje lanko prailgintą grupę. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad toliau nagrinėjant šią bylą nebuvo teikiamą įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. nuomonę toliau buvo siekiama įtakoti. Galiausiai pažymėtina, jog pagal aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių sprendžiamo klausimo kontekste, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju įvertinus visumą byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad R. P. gyvenimas kartu su motina G. V. neprieštarauja jos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl R. P. laisvai bendraujant su tėvu K. P. ir neišreiškus noro gyventi su tėvu, jam nenurodžius ir nepateikus įrodymų, kad jos nuomonė šiuo metu yra įtakojama, byloje nesant įrodymų, kad šiuo metu mergaitės nuomonė yra pasikeitusi, spręstina, kad šiuo metu esanti R. P. pozicija (paskutinį kartą fiksuota 2021 m. gruodžio 21 d.), jog ji nori pas tėvą K. P. tik svečiuotis, o pas mamą G. V. gyventi, laikytina neprieštaraujanti jos interesams.
80. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, ir/ar, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinis tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
81. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta K. P. ir G. V. santuoka bendru sutikimu, sudaryta 2012 m. rugsėjo 1 d., patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nustatyta ieškovo K. P. bendravimo tvarka su nepilnamete R. P.. Sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad auklėjimo klausimus įsipareigoja spręsti savitarpio supratimu bei susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukters pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes.
82. Ieškovas ieškinyje nėra suformulavęs alternatyvaus reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamete dukterimi nustatymo tuo atveju, jei ieškinys būtų netenkintas.
83. Pažymėtina, kad vaikas turi prigimtinę teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
84. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kitą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 376 straipsnio 2 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.
85. Šiuo atveju įvertinus šalių konfliktinius santykius, tai, kad abipusiu susitarimu šalys reikšmingų susitarimų nepasiekia, spręstina, kad šioje situacijoje egzistuoja poreikis nustatyta ieškovo K. P. bendravimo tvarka su nepilnamete R. P. (CPK 376 straipsnis).
86. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, kad reikėtų apsibrėžti bendravimo tvarką, jei ieškinys būtų atmestas. Nurodė, kad šiuo metu esanti laikina bendravimo tvarka ieškovą tenkina. Teismo posėdžio metu šalys susitarė, kad: ieškovas su mergaite bendrauja kas antrą savaitgalį (tą savaitgalį, kai atsakovė dirba), laikas nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; bendravimas antradienį ir ketvirtadienį vaizdo, garso, ryšiu; dėl bendravimo atostogų metu – tenkintų nuostata, kad tris savaites iš eilės pas vieną ir tiek laiko pas kitą, arba vieną savaitę per mėnesį vasaros metu, tarpusavio susitarimu nustatant laiką; Motinos dieną mergaitė bendrauja su motina, Tėvo dieną – su tėvu, mergaitę pasiima 10 val. ir grąžina 19 val. Švenčių dienos - Kūčios, Šv.Kalėdos, Šv.Velykos – poriniais metais pas vieną, neporiniais pas kitą; mergaitės gimtadienio šventę organizuoja poriniais vienas, neporiniais kitas (2022 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 0 val. 15 min. 00 sek. – 0 val. 30 min. 00 sek.).
87. Pagal tai nustatytina sekanti ieškovo K. P. bendravimo su nepilnametė dukra R. P. tvarka: 1. nustatyti, kad ieškovas K. P. su dukra R. P. bendraus kas antrą savaitgalį (toliau tęsiant bendravimą tą savaitgalį, kai atsakovė dirba (iki sprendimo priėmimo K. P. turėjo bendrauti su R. P. balandžio 16-17 d., balandžio 30 - gegužės 1 d., gegužės 14-15 d.), paimdamas R. P. iš jos gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val., ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 18.00 val. Jei ieškovas K. P. neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausantį savaitgalį su vaiku, ieškovas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., praneša atsakovei G. V. SMS žinute ar el. paštu; 2. G. V. įpareigojama užtikrinti K. P. bendravimą su dukra R. P. per vaizdo ir garso priemones (Skype, Messenger, Viber ir / ar WhatsApp programas (pasirinktinai)), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, 18 – 19 val. Lietuvos laiku; 3. nustatyti, kad ieškovas dukrą R. P. pasiima atostogų kiekvieną vasaros mėnesį po savaitę laiko (po septynias dienas per kiekvieną vasaros mėnesį) arba nepertraukiamai 3 (tris) savaites iš eilės vasaros atostogų metu, laiką suderinant tėvų tarpusavio susitarimu; 4. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos numatytuose punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametė R. P. praleidžia su mama G. V.; 5. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu K. P.. K. P. pasiima dukrą 10.00 val. ryto, ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 6. švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.) nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu K. P., o neporiniais metais - Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.) nepilnametė R. P. praleidžia su motina G. V.; poriniais metais Šv. Velykas nepilnametė R. P. praleidžia su motina G. V., o neporiniais metais - Šv. Velykas nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu K. P.. Ieškovas K. P. pasiima dukrą pagal jam priklausantį grafiką 10.00 val. ryto, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19.00 val.; 7. nepilnametės R. P. gimimo dienos šventę poriniais metais organizuoja motina G. V., o neporiniais metais nepilnametės R. P. gimimo dienos šventę organizuoja tėvas K. P.; ieškovas K. P. pasiima dukrą pagal jam priklausantį grafiką 10.00 val. ryto, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 8. nustatyti, kad visais atvejais vaiką iš motinos pasiima ir pristato atgal tėvas K. P. savo lėšomis ir laiko sąnaudomis; 9. nustatyti, kad dukrai susirgus, ar esant kitoms svarbioms priežastims, dėl kurių vaikas negalės išvykti pas ieškovą, šalys viena kitą informuoja SMS žinute kuo greičiau, bet ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatomo susitikimo pagal grafiką.
88. Šioje byloje 2022 m. sausio 12 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas bendravimo tvarkos nustatymas, įsiteisėjus šiam sprendimui, naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89. Ieškinį atmetus ir priešieškinį patenkinus, iš ieškovo priteisiamos atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
90. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus, atsakovė šioje byloje patyrė 2312,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 237,49 Eur išlaidos už ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei 2000 Eur (1500 + 500) išlaidos advokato pagalbai. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai), todėl priteistina iš ieškovo. Taip pat atsakovei iš ieškovo priteistina 75 Eur atsakovės sumokėto žyminis mokestis bei 237,49 Eur išlaidos už ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
91. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 30,66 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 30,66 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 376 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo K. P. ieškinį atmesti. Atsakovės G. V. priešieškinį tenkinti.
Nustatyti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
1. nustatyti, kad ieškovas K. P. su dukra R. P. bendraus kas antrą savaitgalį (toliau tęsiant bendravimą tą savaitgalį, kai atsakovė dirba (iki sprendimo priėmimo K. P. turėjo bendrauti su R. P. balandžio 16-17 d., balandžio 30 - gegužės 1 d., gegužės 14-15 d.), paimdamas R. P. iš jos gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val., ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 18.00 val. Jei ieškovas K. P. neketina pasinaudoti savo teise praleisti jam priklausantį savaitgalį su vaiku, ieškovas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., praneša atsakovei G. V. SMS žinute ar el. paštu;
2. G. V. įpareigojama užtikrinti K. P. bendravimą su dukra R. P. per vaizdo ir garso priemones (Skype, Messenger, Viber ir / ar WhatsApp programas (pasirinktinai)), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, 18 – 19 val. Lietuvos laiku;
3. nustatyti, kad ieškovas K. P. dukrą R. P. pasiima atostogų kiekvieną vasaros mėnesį po savaitę laiko (po septynias dienas per kiekvieną vasaros mėnesį) arba nepertraukiamai 3 (tris) savaites iš eilės vasaros atostogų metu, laiką suderinant tėvų tarpusavio susitarimu;
4. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos numatytuose punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametė R. P. praleidžia su mama G. V.;
5. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo kituose bendravimo tvarkos punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu K. P.. K. P. pasiima dukrą 10.00 val. ryto, ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;
6. švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.) nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu K. P., o neporiniais metais - Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24 - 26 d.) nepilnametė R. P. praleidžia su motina G. V.; poriniais metais Šv. Velykas nepilnametė R. P. praleidžia su motina G. V., o neporiniais metais - Šv. Velykas nepilnametė R. P. praleidžia su tėvu K. P.. Ieškovas K. P. pasiima dukrą pagal jam priklausantį grafiką 10.00 val. ryto, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19.00 val.;
7. nepilnametės R. P. gimimo dienos šventę poriniais metais organizuoja motina G. V., o neporiniais metais nepilnametės R. P. gimimo dienos šventę organizuoja tėvas K. P.; ieškovas K. P. pasiima dukrą pagal jam priklausantį grafiką 10.00 val. ryto, ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
8. nustatyti, kad visais atvejais vaiką iš motinos pasiima ir pristato atgal tėvas K. P. savo lėšomis ir laiko sąnaudomis;
9. nustatyti, kad dukrai susirgus, ar esant kitoms svarbioms priežastims, dėl kurių vaikas negalės išvykti pas ieškovą, šalys viena kitą informuoja SMS žinute kuo greičiau, bet ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatomo susitikimo pagal grafiką.
Priteisti atsakovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2312,49 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvylika eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,66 Eur (trisdešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. sausio 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną bendravimo tvarkos nustatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.