Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimu su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – sumažinta 50 MGL (2 500 EUR) dydžio bauda, taip pat jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 19 d., ir nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 380 EUR – konfiskavimas valstybės naudai,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,94 promilių neblaivumą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. V., būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2024 m. kovo 18 d., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, 2024 m. balandžio 15 d. supažindintas pasirašytinai su 2024 m. balandžio 3 d. „Bausmės, auklėjimo, ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane“ Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis, jis 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,94 promilės neblaivumą, tokiu būdu jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. rugsėjo 16 d. įtariamuoju apklaustas A. V. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja kartais. Parodymus duos lietuvių kalba. Gynėjas nereikalingas. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo broliui P. V., jis yra automobilio savininkas ir valdytojas. Valdytoju buvo ir jo tėvas M. V. 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 18 val. išėjęs iš namų (duomenys neskelbtini), iš stotelės „(duomenys neskelbtini)“ autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“, susitikti su draugais. Su draugais kalbėjosi, jis su savimi turėjo „Grand Cavaler“ 0,2 l talpos, su draugais jį išgėrė. Tuomet, apie 20 val. paskambino jo brolis P., kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) M. V. Tuomet jis, susinervinęs, nubėgo iki brolio P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie automobilių aikštelės, ir turėdamas su savimi atsarginį automobilio „Opel Zafira“ raktą, nežino, ar brolis žinojo, kad turi atsarginį raktą, nes jį jam dar nuo automobilio pirkimo davė tėvas. Tuomet atsirakinęs automobilį įsėdo į jį, su tikslu skubiai nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) namų, (duomenys neskelbtini). Brolio tuo metu namuose, (duomenys neskelbtini), nebuvo. Įsėdęs į automobilį, pradėjo važiuoti per (duomenys neskelbtini) gatvę, link sankryžos, prie „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Tuo metu, vairuodamas automobilį, buvo streso būsenoje, verkė, buvo kiek nesusikoncentravęs į vairavimą, neatsimena aplinkybių kaip įvyko eismo įvykis. Kas įvyko, suprato tik tuomet, kai išlipo iš automobilio ir pamatė apgadintus kitus automobilius – Mercedes, Toyota Prius. Tuomet, po 20 val. atvyko policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iškart jiems pranešė, kad yra neblaivus ir nori greičiau, užpildęs procesinius dokumentus, vykti į (duomenys neskelbtini) namus. Pareigūnai patikrino jo girtumą. Nustatė jam 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracijos. Su nustatytu girtumu sutinka. Automobilį išvežė į aikštelę, o jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Taip pat noriu parodyti, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., žinodamas apie paskirtą bausmę, susipažinęs su įpareigojimais, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdydamas 2024 m. vasario 29 d. teismo sprendimo, apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 34, vairavo automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu už skirtą baudą, už automobilį, antstoliai iš jo banko sąskaitos, kas mėnesį nuskaičiuoja po 200 eurų. Antstoliai nuskaičiuoja, nes galvojo, kad jam atidėta visa bauda metams už VMI ir automobilį, tačiau paaiškėjo, kad bauda už automobilį nebuvo atidėta. Šį tyrimą pageidautų baigti baudžiamuoju įsakymu. Dėl savo veiksmų labai gailisi (el. b. t. 1, b. l. 124-126).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, 2024 m. spalio 22 d. įtariamuoju apklaustas A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad lieka prie savo 2024 m. rugsėjo 16 d. duotų parodymų (el. b. t. 2, b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

Be A. V. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. rugsėjo 18 d. liudytojas P. V. (A. V. brolis) parodė, kad su broliu bendrauja gerai, palaiko ryšį. Automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, t. y. jis registruotas kaip šio automobilio savininkas, o valdė šį automobilį tėvas M. V. iki (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo skirtas kasdieniam naudojimui, kadangi šiuo metu naudojasi darbiniu automobiliu. Automobilis visą laiką, t. y. šiais metais, stovėjo prie jo namų, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo nenaudojamas. Kiek jam yra žinoma, brolis šiuo automobiliu iki eismo įvykio nesinaudojo. Nori parodyti, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 9-10 val. jis su savo šeima buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas uošvienę. Vakare, prieš 20 val. paskambino jam jo mama ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini). Tuomet jis, paskambino broliui A. ir pranešė apie (duomenys neskelbtini), sprendė, kas nuvažiuos iki (duomenys neskelbtini) namų, A. pasakė, kad kažką sugalvos, kaip nuvykti iki (duomenys neskelbtini) namų. A. neminėjo, kad ketina pasinaudoti „Opel Zafira“ automobiliu ir važiuoti pas (duomenys neskelbtini). Taip pat nežinojo, kad brolis A. turėjo atsarginį automobilio raktą. Maždaug 20.30 val. jam paskambino brolis ir verkdamas bandė paaiškinti apie įvykusį eismo įvykį, kad sudaužė automobilį ir liepė jam važiuoti iki (duomenys neskelbtini) namų, kadangi pats jau atvažiuoti nebegali. Sutinka, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu būtų konfiskuotas (el. b. t. 1, b. l. 143-145).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. rugsėjo 23 d. liudytojas S. S. (Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialistas) parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėn. 14 d. apie 20.10 val., pietavo su kolega automobilyje prie pastato „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tuomet išgirdo stiprų garsą ir privažiavę adresu (duomenys neskelbtini), pamatė eismo įvykį. Jam išlipus, pradėjo tikslintis dėl įvykio aplinkybių, o būtent, kad A. V. vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Mercedes-Benz, nuo susidūrimo Opel Zafira automobilis užkabino paskui jį važiuojantį automobilį Toyota Prius, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį. Kilo įtarimų, kad A. V. yra galimai neblaivus, kadangi iš asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai ir nerišli kalba. Taip pat jis minėjo, kad yra išgėręs bei, kad (duomenys neskelbtini). Tad patikrinus A. V. blaivumą, pirmo pūtimo metu buvo nustatytas vidutinis 2,09 prom. girtumo laipsnis, antro pūtimo metu buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas (el. b. t. 1, b. l. 177-179).

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. rugsėjo 30 d. liudytojas K. B. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d., maždaug apie 20.15 val. važiavo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi), automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra jo (duomenys neskelbtini) G. S., <...>, kuomet prieš jo vairuojamą automobilį išvažiavo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Zafira suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) aikštelę, ir nespėjus jam išvengti susidūrimo, įvyko eismo įvykis. Taip pat buvo apgadintas Toyota Prius automobilis, kuris važiavo paskui Opel Zafira ir po susidūrimo su Mercedes Benz automobiliu, Opel Zafira automobilis apsisuko ir susidūrė su Toyota Prius automobiliu. Buvo apgadinta Mercedes automobilio priekinė dalis – visas kairės pusės sparnas ir kairės pusės durys. Opel Zafira vairuotojas važiavo J. K. – Žirmūnų kryptimi. Tik įvykus eismo įvykiui Opel Zafira vairuotojas, išlipo iš automobilio ir nuėjo šiek tiek toliau nuo įvykio vietos, dėl to kilo įtarimas dėl vairuotojo būsenos, t. y. kilo įtarimų, kad jis galimai neblaivus. Tuomet jis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pasitikslino įvykio aplinkybes, patikrino Opel Zafira vairuotojo blaivumą. Pats įvykio metu nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Automobilis Mercedes Benz draustas (el. b. t. 1, b. l. 190-191). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir K. B. 2024 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime (el. b. t. 1, b. l. 15).

N. B. 2024 m. rugsėjo 14 d. paaiškinime (su vertimu į lietuvių k.) nurodoma, kad jis važiavo dešiniąja kelio puse ir tiesiai prieš jį buvo girtas „Opel“ vairuotojas ((duomenys neskelbtini)), kuris norėjo sukti į kairę, jis taip pat, bet jis nematė priešais save kito automobilio „Mercedes“ ((duomenys neskelbtini) kuriam buvo pirmenybė ir į jį atsitrenkė, dėl ko didelis smūgis buvo abiem automobiliams. Tuo pačiu metu „Opel“ apsisuko 180 laipsniu kampu ir atsitrenkė į jo automobilį iš priekinės pusės, dėl ko jis taip pat pateko į eismo įvykį. Jo automobilis „Prius 3“ ((duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 17-18).

Tyrėjos 2024 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių informuojama apie tai, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje buvo ekipažas (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, kad pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo 3 transporto priemonės, t. y. Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip paaiškėjo, automobilio Mercedes-Benz vairuotojas K. B. ir Toyota Prius vairuotojas N. B. važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, po ko Opel automobilio vairuotojas A. V. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės (iš šalutinio) kelio adresu (duomenys neskelbtini), po ko sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo ir medikų pagalbos niekam neprireikė. Ekipažui (duomenys neskelbtini) kilo įtarimas, kad automobilio Opel Zafira vairuotojas A. V. yra galimai neblaivus, kadangi iš asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai ir nerišli kalba. Patikrinus A. V. blaivumą, pirmo pūtimo metu buvo nustatytas vidutinis 2,09 prom. girtumo laipsnis, o antro pūtimo metu buvo nustatytas vidutinis 1,94 prom. girtumo laipsnis. Ekipažui (duomenys neskelbtini) nepavyko surašyti tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, taip pat nepavyko atlikti procesinių veiksmų dėl didelės darbo apimties (įvykių kiekio). Taip pat, A. V. nurodė, kad šiuo metu niekas negali pasirūpinti Opel automobiliu, o būtent pasiimti, todėl transporto priemonė buvo nuvežama vilkiku į saugojimo aikštelę (el. b. t. 1, b. l. 28-29).

Iš 2024 m. rugsėjo 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. V. pirmu tikrinimu 20.53 val. nustatytos 2,09 promilės girtumas, o antruoju – 21.10 val. nustatytas 1,94 promilės girtumas (el. b. t. 1, b. l. 22). Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis galiojo iki 2024 m. spalio 7 d. (el. b. t. 1, b. l. 20-21).

Daiktų apžiūros protokolu 2024 m. rugsėjo 14 d. apžiūrėtas automobilis Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 11-14). Apžiūros priedas – foto-lentelė el. b. t. 1, b. l. 40-56).

Tyrėjos 2024 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl susisiekimo su N. B. informuojama apie tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-36015-24, 2024 m. spalio 14 d. buvo susisiekta N. B., kuris nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio metu pats nenukentėjo, į medikus nesikreipė, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas 2024 m. rugsėjo 14 d. eismo įvykio metu, yra apdraustas „(duomenys neskelbtini)“ draudimu (el. b. t. 1, b. l. 198-199).

Tyrėjos 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo informuojama, kad A. V. vengė atlikti jam 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metus (terminą skaičiuojant nuo 2024 vasario 19 d.), o būtent: jis būdamas supažindintas su paskirta bausme ir teismo skirtais įpareigojimais, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nevykdymas teismo sprendimo, piktybiškai 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos požymiai atitinka BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tikslinga ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36015-24, tęsti ir pagal BK 243 straipsnį (el. b. t. 1, b. l. 101-105).

Iš Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos Skyriaus gautas priežiūros planas, su kuriuo A. V. pasirašytinai susipažinęs. Informuojama, kad 2024 m. balandžio 2 d. į Asmenų, kuriems paskirtos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą įtrauktas A. V., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 19 d. Pridėtas Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, kurį pasirašė pareigūnė J. D. B. ir 2024 m. balandžio 15 d. kaltinamasis A. V. (el. b. t. 1, b. l. 182).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. rugsėjo 27 d. apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimu:

1) „PSS-20240914-202310UTC+0300“, kurio trukmė – 04 minutės 23 sekundės. Fiksuojamas vaizdas iš policijos tarnybinio automobilio. Matoma kaip sustojus automobiliui, iš automobilio išlipa filmuojantis „Body“ kamera pareigūnas ir prieina prie eismo įvykio vietos. Įvykio vietoje matomi trys apgadinti automobiliai – „Opel“, „Mercedes“ ir „Toyota“ ir šalia automobilių stovintys trys vyrai. Užfiksuojamas policijos pareigūnų ir vyrų pokalbis, vyrai paaiškina eismo įvykio aplinkybes. Vyras („Opel“ vairuotojas – kaltinamasis A. V.) nurodo: Neturiu teisės vairuoti neblaivus. (duomenys neskelbtini), va prieš pusvalandį. Kviečiamas kitas pareigūnų ekipažas.

2) „PSS-20240914-204038UTC+0300“, kurio trukmė – 08 minutės 40 sekundės. Fiksuojamas vaizdas iš įvykio vietos – eismo įvykio. Matomas stovintis „Opel“ vairuotojas, su kuriuo bendrauja policijos pareigūnas. Vyras patvirtina, kad jam atimtos teisės, paaiškina, kad: Tai už….(duomenys neskelbtini) šiandien, išgėriau. Teisės atimtos už tą patį alkoholį, mašina brolio. Vaizdo įraše matomi sudaužyti automobiliai - „Opel“, „Mercedes“ ir „Toyota“. Vyksta pokalbis tarp filmuojančio pareigūno ir kitų dviejų pareigūnų. Pareigūnai laukia kito policijos ekipažo.

3) „PSS-20240914-205440UTC+0300“, kurio trukmė – 06 minutės 07 sekundės. Fiksuojamas vaizdas iš įvykio vietos – eismo įvykio. Įvykio vietoje matomi trys apgadinti automobiliai – „Opel“, „Mercedes“ ir „Toyota“. Matoma kaip filmuojantis pareigūnas prieina su alkotesteriu prie „Opel“ vairuotojo, ir duoda šiam vyrui pūsti į alkotesterį, pirmu pūtimu 2,09.

4) „PSS-20240914-211142UTC+0300“, kurio trukmė – 10 minučių 05 sekundės. Fiksuojamas vaizdas iš įvykio vietos – eismo įvykio. Matomi stovintys du pareigūnai ir „Opel“ vairuotojas, 17 minučių intervalu antruoju pūtimu įpučia 1,94. Filmuojantis pareigūnas paaiškina eismo įvykio situaciją, pareigūnai supildo dokumentus, įsėda į tarnybinį automobilį ir išvažiuoja (el. b. t. 1, b. l. 184-189).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų loginę grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Minėta, kad ikiteisminiame tyrime A. V. savo kaltę pripažino, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su draugais susitiko prie parduotuvės, išgėrė stipriųjų gėrimų, tada broliui telefonu pranešus apie (duomenys neskelbtini), jis nubėgo iki brolio namų ir atsarginiu raktu užvedęs brolio automobilį „Opel Zafira“ skubiai pradėjo važiuoti per (duomenys neskelbtini) gatvę pas (duomenys neskelbtini). Vairuodamas buvo streso būsenoje, verkė, buvo kiek nesusikoncentravęs į vairavimą, nesuprato kaip įvyko eismo įvykis. Šie kaltinamojo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas P. V. patvirtino, kad pranešė broliui apie (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „Opel Zafira“ priklauso jam, nežinojo, kad A. V. vairuos neblaivus, tačiau sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 20.10 val., pietavo su kolega automobilyje, kai išgirdo stiprų garsą ir privažiavę adresu (duomenys neskelbtini), pamatė eismo įvykį, pradėjus tikslintis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad A. V. vairavo automobilį Opel Zafira ir įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Mercedes-Benz, nuo susidūrimo Opel Zafira automobilis užkabino paskui jį važiuojantį automobilį Toyota Prius, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį. Kilo įtarimų, kad A. V. yra galimai neblaivus, kadangi tą pripažino jis pats, nurodęs, kad išgėręs bei, kad (duomenys neskelbtini). Tad patikrinus A. V. blaivumą, pirmo pūtimo metu buvo nustatytas vidutinis 2,09 prom. girtumo laipsnis, antro pūtimo metu buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas K. B., kuris paaiškino, kad automobilis Opel Zafira nepraleido jo pagrindiniu keliu, jis nespėjo sustabdyti, dėl ko atsitrenkė į Opel Zafira, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, po susidūrimo, automobilio vairuotojas išlipo ir nuėjo šiek tiek toliau nuo įvykio vietos, dėl to kilo įtarimas dėl vairuotojo būsenos, t. y. kilo įtarimų, kad jis galimai neblaivus. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir jo bei kito, į eismo įvykį pakliuvusio Toyota Prius vairuotojo paaiškinimuose. Policijos pareigūnai patikros metu nustatė, kad kaltinamasis A. V. vairavo neblaivus, tą patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.

Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines A. V. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. V., 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,94 promilių neblaivumą. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai. Veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir patvirtino, kad jai inkriminuotu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Taigi, tokiais veiksmais pastarasis nesilaikė jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 19 d., tokiu būdu vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu, A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta sumažinta 50 MGL (2 500 EUR) dydžio bauda, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 19 d., ir nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 380 EUR – konfiskavimas valstybės naudai. Probacijos tarnybos raštu informuojama, kad 2024 m. balandžio 2 d. į Asmenų, kuriems paskirtos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą įtrauktas A. V., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, sudarytas priežiūros planas, su kuriuo A. V. 2024 m. balandžio 15 d. pasirašytinai supažindintas. Taigi auksčiau išvardinti bylos įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog A. V. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu (el. b. t. 2, b. l. 36-39).

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, praeityje teistas, įskaitant, už nusikaltimą transporto eismo saugumui (el. b. t. 1, b. l. 57-66), administracine tvarka baustas (el. b. t. 1, b. l. 69-73). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad pastarasis dirba (el. b. t. 1, b. l. 67-68). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertintina ir tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė paveiktas itin skaudžios ir netikėtos žinios, t. y. jau po alkoholio vartojimo, sužinojo apie (duomenys neskelbtini), todėl norėdamas skubiai važiuoti (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai ši teisė jam buvo atimta.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyta 90 MGL (4 500 EUR) baudos bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei 24 MGL (1 200 EUR) baudos bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, kitas bylos aplinkybes, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos apėmimo būdu – griežtesne bausme 90 MGL (4 500 EUR) bauda apimant švelnesnę bausmę – 24 MGL (1 200 EUR) baudą – ir A. V. skirtina subendrinta 90 MGL (4 500 EUR) bausmė. Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu A. V. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 60 MGL (3 000 EUR) bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga A. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertintina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad A. V. jau antrą kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Nors savo kaltę kaltinamasis pripažino nuo pat pirmų bendravimo su policijos pareigūnais akimirkų, net nesant kaltinamojo formalaus prisipažinimo, bylos įrodymai patvirtina jo kaltę padarius aptariamą nusikaltimą. Minėta, kaltinamasis vairavo neblaivus po to, kai sužinojo apie (duomenys neskelbtini), kaip pats pripažino, buvo stresinės būsenos, verkė, net nepastebėjo kaip sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu išvengta skaudžių pasekmių asmenų sveikatai, tačiau padaryta žala tiek paties kaltinamojo vairuotam automobiliui, tiek dviem kitiems į avariją pakliuvusiems automobiliams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis tyčia, piktybiškai vartojo alkoholinius gėrimus, siekdamas vėliau vairuoti, priešingai, matyti, kad nors tai buvo ir visiškai nepateisinamas, tačiau spontaniškas sprendimas. Visų aptartų aplinkybių visumos pagrindu, teismo vertinimu, A. V. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant trumpesnį negu prokuroro siūlytą – 5 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis yra proporcingas padarytam pavojingam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (el. b. t. 1, b. l. 131-134). Apie sprendimą informuotina VĮ „Regitra“.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, jog automobilis „Opel Zafira“ 1.6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytojas-savininkas yra P. V. (el. b. t. 1, b. l. 81). Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 2 060 EUR su PVM (el. b. t. 1, b. l. 82).

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogišką veiką, vairuojant tą patį automobilį. Aptariamu atveju kaltinamasis minėjo, kad automobiliu naudotis jam leido brolis, o apskritai, automobiliu naudodavosi jų tėvas. Apklaustas liudytojas P. V. buvo nurodęs ir tai, kad brolis A. V., dėl vairavimo neblaiviu labai gailėjosi, išgyveno, atsiprašinėjo. Taigi, konkrečiu atveju akivaizdu, jog antrą kartą vairuojant neblaiviu tą patį automobilį kaltinamasis galėjo nekliudomai juo pasinaudoti, nes turėjo jo raktelius. Nors kaltinamojo brolis ir nurodė, kad nežinojo, jog kaltinamasis turėjo atsarginius automobilio raktelius, visgi, jau aptartos aplinkybės dėl pirmojo atvejo, kai kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus, sudaro pagrindą konstatuoti, kad automobilio savininkas P. V., elgėsi lengvabūdiškai, neužtikrindamas atsarginių automobilio raktelių saugų laikymą bei neužkirto kelio tam, jog kaltinamasis nesėstų už vairo.

Todėl yra pagrindas automobilį „Opel Zafira“ 1.6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti valstybės naudai.

Dėl kardomųjų priemonių.

Ikiteisminiame tyrime kaltinamajam paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 131-134), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl kitų procesinių prievartos priemonių.

Ikiteisminiame tyrime prokuroro 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, P. V. turtui – keleiviniam automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. sausio 17 d., apribojimo mastas – visiškas apribojama nuosavybės teisė, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti bei naudotis (el. b. t. 1, b. l. 150-153), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.

A. V., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 24 MGL (1 200 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme – 90 MGL (4 500 EUR) dydžio bauda – apimant švelnesnę bausmę – 24 MGL (1 200 EUR) dydžio baudą, ir A. V. paskiriant subendrintą 90 MGL (4 500 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. skirti galutinę subendrintą ir sumažintą 60 MGL (3 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. Apie sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, valstybės naudai iš P. V. konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. V. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

P. V. taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

1) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.