Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“ ieškinį atsakovei „Swedbank, akcinei bendrovei, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Grįsdamos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad teikia prašymą, kuris sutampa su ieškinio reikalavimais ir laiko, kad toks prašymas yra teisėtas, kadangi tai įmanoma prevencinio ieškinio padavimo atveju. Pažymėjo, kad yra reali grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, be to, trečiasis asmuo yra pareiškęs atsakovei reikalavimus išmokėti lėšas pagal turimas garantijas, o atsakovei patenkinus tokį prašymą, ji galėtų reikalauti šių sumų iš ieškovo, kuris patirtų žalą. Akcentavo, kad trečiajam asmeniui išmokėtų sumų pagal banko garantijų susigrąžinimas būtų apsunkintas, sudėtingas ir užtruktų ilgą laiką. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės yra restruktūrizuojamos įmonės, tad garantijos išmokėjimas sukeltų ir kitų esminių neigiamų pasekmių: padidėtų įsipareigojimai bankui, nuo didesnės sumos bus skaičiuojamos palūkanos, susiformuos naujas kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, taip pat, garantijos išmokėjimas sukeltų ieškovėms ir netiesioginių nuostolių (reputacijos pablogėjimas).

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Paaiškina, kad ieškovių prašymo tenkinimas prieštarauja viešojo intereso gynimo, efektyvumo ir proporcingumo principams, nes dėl ieškovių kaltės šilumos trasų rekonstrukcijos darbų kaina išbrango, jei iki orų atšalimo šilumos trasų rekonstrukcija ir vėl nebus užbaigta, antros žiemos atviros šilumos trasos galimai neatlaikys, trasose galimos avarijos, dėl ko vartotojai liktų be karšto vandens ir šilumos žiemos metu, be kita ko, trečiasis asmuo galimai būtų priverstas patirti didesnes išlaidas, organizuojant naują viešąjį pirkimą dėl ieškovių neužbaigtų darbų pagal Sutartis, kas didintų šilumos ir karšto vandens tiekimo kainas vartotojams.

12. Akcentuoja, kad teismas neįvertino, jog nepriklausomoms, pagal pareikalavimą išmokamoms garantijoms negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes taip paneigiama jų esmė. Paaiškina, kad nepriklausoma banko garantija nepaneigia skolininko teisės ginčyti piniginių sumų pagal nepriklausomą garantiją išmokėjimo, tačiau tai yra daroma tik po to, kai bankas išmoka sumas pagal nepriklausomą garantiją ir, pasinaudodamas atgręžtinio reikalavimo teise, išieško šias sumas iš pagrindinio skolininko, tik tada pagrindinis skolininkas, jeigu mano, kad kreditoriaus reikalavimas yra nepagrįstas, turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą ir reikalauti grąžinti skolininkui banko išmokėtas sumas. Pažymi, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. 2-927/2012 ir Nr. e2-435-790/2019.

14. Paaiškina, kad šioje civilinėje byloje prevencinis ieškinys pareikštas atsakovei „Swedbank, AB, o Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-764-390/2023 atsakovė yra AB „Kauno energija“, kuriai pareikšti reikalavimai dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo, paskaičiuotų delspinigių panaikinimo arba sumažinimo, neteisėto viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, nurodytoje byloje „Swedbank“, AB, nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Ieškovių nuomone, šis faktas niekaip neužkerta kelio kitoje byloje kitam atsakovei prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitu teisiniu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikinimas.

Dėl atskirojo skundo.

19. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

20. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

21. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsąjumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020), t. y. šioje stadijoje negali būti suformuluojamas teismo kategoriškas atsakymas dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovių nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

23. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir nėra grėsmės būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Paaiškina, kad byloje dėl Sutarčių nutraukimo yra pateikti visi įrodymai, jog ieškovės neįvykdė su trečiuoju asmeniu sudarytų Sutarčių, o susitarimo pratęsti terminus šalys nesudarė, ieškovės nebendradarbiavo, klaidindavo trečiąjį asmenį, jog Sutartis vykdys, tačiau sistemingai to nedarė bei nepriėmė trečiojo asmens siūlomų alternatyvų, be kita ko, trečiasis asmuo yra savivaldybės valdoma įmonė, neturinti finansinių sunkumų, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad tenkinus ieškovių reikalavimus palankus teismo sprendimas liktų neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkėtų, byloje taip pat nėra duomenų apie trečiojo asmens nesąžiningumą, ketinimus paslėpti ar perleisti pagal garantijas gautas lėšas ar, kad kitaip galėtų būti apsunkintas sprendimo vykdymas, nėra net menkiausio pagrindo to tikėtis iš savivaldybės valdomos įmonės.

24. Kaip minėta, ieškinio reikalavimų pagrįstumas išsamiai vertinamas ir dėl ginčo esmės pasisakoma bei priimamas sprendimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai tik sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teismas vertina tik ieškinio preliminarų pagrįstumą, t. y. ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, ar ieškovai pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą ir pan.

25. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės savo ieškinio reikalavimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovės pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, ieškinys atitinka formalius CPK nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ar ieškovių išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai bus pakankami ir ar sudarys pagrindą ieškinio patenkinimui, t. y. ar pasitvirtins ieškinio materialinis pagrįstumas, bus sprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Remiantis tuo, minėti trečiojo asmens argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

26. Sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Vienos tokių prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.

27. Nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašo uždrausti atsakovei atlikti bet kokius mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikštus keturių garantijų pagrindu, taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Remiantis byloje esančiais įrodymais, matyti, kad trečiasis asmuo yra pareiškęs atsakovei reikalavimą išmokėti 256 762 Eur sumą garantijų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei išmokėjus reikalaujamas sumas trečiajam asmeniui galimo ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, trečiajam asmeniui išmokėtų sumų pagal banko garantiją susigrąžinimas būtų apsunkintas, sudėtingas, dėl ko, kaip sprendė ir pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas užtikrinti šiuo metu esamos padėties status quo. Taigi, pripažintina, jog atsakovei negalint atlikti bet kokių mokėjimų pagal bet kokius trečiojo asmens AB „Kauno energija“ reikalavimus, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu atveju yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti.

28. Trečiasis asmuo atskirajame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-764-390/2023 yra iškelti tapatūs reikalavimai kaip ir šiuo prevenciniu ieškiniu, be to, skundžiama nutartis prieštarauja Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-390/2023 2023 m. gegužės 30 d. nutarčiai, kuria ieškovių reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sumų pagal garantijas išmokėjimą – vertinant tuos pačius įrodymus ir paaiškinimus, buvo atmesti, dėl to egzistuoja absoliutus pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

29. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šioje civilinėje byloje prevencinis ieškinys pareikštas atsakovei „Swedbank, AB, ir AB „Kauno energija“ byloje yra trečiasis asmuo, o Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-764-390/2023 atsakove yra AB „Kauno energija“, kuriai pareikšti reikalavimai dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo, paskaičiuotų delspinigių panaikinimo arba sumažinimo, neteisėto viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo. Pabrėžtina, jog nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje atsakove šioje civilinėje byloje esanti „Swedbank“, AB, nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą.

30. Trečiasis asmuo taip pat teigia, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-764-390/2023 ieškovių reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmesti, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovių prašymo šioje byloje bei egzistuoja absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais trečiojo asmens argumentais. Akcentuotina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesukuria prejudicijos, todėl vertinant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinti būtent toje byloje pareikšto skundo (reikalavimo) preliminarų pagrįstumą ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, jei skundas (reikalavimas) būtų tenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-489-1120-2021). Dėl to, vien ta aplinkybė, kad, kaip tą nurodo apeliantė, teismas kitoje byloje atsakovės atžvilgiu nėra taikęs laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdęs sumų pagal garantijas išmokėjimą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad ir šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, neegzistuoja ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos. Be to, pasisakant dėl absoliutais negaliojimo pagrindo, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir trumpai, bet aptarė abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą, todėl nėra pagrindo sutikti dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo (nutarties nemotyvavimo). Absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą sudarytų tik visiškas motyvų nebuvimas.

32. Kaip nepagrįsti vertintini ir apeliantės argumentai, jog ieškovių prašymo tenkinimas prieštarauja viešojo intereso gynimo, efektyvumo ir proporcingumo principams, nes dėl ieškovių kaltės šilumos trasų rekonstrukcijos darbų kaina išbrango, jei iki orų atšalimo šilumos trasų rekonstrukcija ir vėl nebus užbaigta, antros žiemos atviros šilumos trasos galimai neatlaikys, trasose galimos avarijos, dėl ko vartotojai liktų be karšto vandens ir šilumos žiemos metu, be kita ko, trečiasis asmuo galimai būtų priverstas patirti didesnes išlaidas, organizuojant naują viešąjį pirkimą dėl ieškovių neužbaigtų darbų pagal Sutartis, kas didintų šilumos ir karšto vandens tiekimo kainas vartotojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodyti argumentai nesusiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o skundžiama nutartis, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovės, neužkerta kelio trečiajam asmeniui sudaryti viešojo pirkimo sutartis, neriboja šilumos trasų rekonstrukcijos įmanomai mažiausiomis sąnaudomis, be to, apeliantė nepagrindė, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę visuomenės saugumui.

33. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

34. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno energija” atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.