Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020 pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VG-4“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „VG-4“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020 ir ieškinį atmesti. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė aplinkybėmis, kad kitoje civilinėje byloje M. E. pateikti jo paties pasirašyti rašytiniai įrodymai ir argumentai patvirtina, kad, dar prieš jam kreipiantis į teismą šioje byloje dėl skolos priteisimo, viso šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir sprendimo priėmimo metu automobilis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo perduotas, buvo jo žinioje, jis jį valdė ir disponavo savo nuožiūra, todėl teigdamas, kad automobilis jam nebuvo perduotas ir todėl šalių 2019 m. sausio 2 d. susitarimas nebuvo įgyvendintas, M. E. įžūliai melavo ir taip suklaidino teismą, kuris remdamasis tokiais ieškovo paaiškinimais padarė klaidingas išvadas. Iš esmės tokius pačius argumentus pareiškėja nurodė ir atskirajame skunde.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

11. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

12. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-255-793/2020 pagal ieškovo M. E. ieškinį dėl skolos priteisimo buvo išnagrinėta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkinus ir priteisus iš atsakovės UAB „VG-4“ 17 800,00 Eur skolos, 1 150,90 Eur pelno palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., 6 408,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 25 358,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 829,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamos nutarties motyvais, sutinka su pareiškėjos UAB „VG-4“ argumentais, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pareikštas dėl naujų įrodymų, patvirtinančių naujas bylai reikšmingas aplinkybes, atsiradimo, dėl kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė.

16. Remiantis teismų praktika CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

17. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020 priimtame 2020 m. sausio 24 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėja (atsakovė) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2019 m. sausio 2 d. su ieškovu sudarė Susitarimą dėl paskolos garantijos ir užstato, kurio pagrindu sutarė transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises perleisti ieškovui, tuo įvykdydama Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dar 2019 m. sausio mėn. atsakovė sutiko su tuo, kad įsipareigojimų, kilusių iš Paskolos sutarties, ieškovui nėra įvykdžiusi. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės ieškovui yra perleistos, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad prieš tai paminėta transporto priemonė nei teisiškai, nei faktiškai ieškovui nebuvo perduota, tad minėtas 2019 m. sausio 2 d. Susitarimas taip ir liko neįgyvendintas. Remdamasis šiomis išvadomis teismas priteisė ieškovui skolą iš atsakovės.

18. Remiantis „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7115-618/2020 ieškovo M. E. procesiniame dokumente (atsiliepime-priešieškinyje) išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai (prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai) patvirtina naujas šios išnagrinėtos bylos nagrinėjimo metu (nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. sausio 24 d., t. y. nuo pareiškimo teismui padavimo iki sprendimo priėmimo) egzistavusias faktines aplinkybes, kad M. E. automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai valdė, remontavo (2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. kvitai), automobilis jo valdomas ir po sprendimo priėmimo (2020 m. birželio 29 d. sąskaita už automobilio statymą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 4 d.). Pažymėtina, kad pateiktame procesiniame dokumente (atsiliepime-priešieškinyje) M. E. prašo priteisti patirtas išlaidas remdamasis šalių sudarytu 2019 m. sausio 2 d. susitarimu, motyvuodamas tuo, kad visą šalių bendravimo laikotarpį manė, jog 2019 m. sausio 2 d. šalys sudarė būtent susitarimą dėl garantijos ir užstato, kad neatsisakė laikyti automobilį kaip užstatą, kad turi pirmumo teisę patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto, kad turi sulaikymo teisę, kad valdo automobilį teisėtai.

19. Taigi 2019 m. sausio 2 d. šalių susitarimo įgyvendinimas buvo išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas, o su prašymu atnaujinti procesą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina naujas bylos nagrinėjimo metu egzistavusias, bet nežinotas aplinkybes, kad ieškovas M. E. bylos nagrinėjimo metu automobilį turėjo savo žinioje, kadangi ieškovas šias aplinkybes neigė. Akivaizdu, kad jeigu bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjusiam teismui būtų buvusios žinomos rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad M. E. viso bylos nagrinėjimo metu turėjo automobilį savo žinioje, t. y. jį valdė, remontavo, statė ir kt., teismui nebūtų buvę pagrindo 2020 m. sausio 24 d. sprendime padaryti išvados, kad transporto priemonė nei teisiškai, nei faktiškai ieškovui nebuvo perduota, tad minėtas 2019 m. sausio 2 d. Susitarimas taip ir liko neįgyvendintas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma tokia, kuri pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi tais pačiais argumentais pareiškėja (atsakovė) jau gynėsi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-255-793/2020 ir aplinkybės dėl 2019 m. sausio 2 d. Susitarimo įgyvendinimo / neįgyvendinimo teismo buvo vertinamos ir analizuojamos, laikytina nepagrįsta.

20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad tokie pareiškėjos (atsakovės) motyvai lemtų kitokio teismo sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad teismas šios savo išvados nemotyvavo ir plačiau dėl jos nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jei jos būtų buvę žinomos bylos nagrinėjimo metu, nebūtų buvę galima konstatuoti, jog automobilis M. E. nebuvo perduotas ir todėl 2019 m. sausio 2 d. šalių susitarimas nebuvo įgyvendintas. Pripažinus, kad automobilis buvo perduotas ieškovui, teismas privalėtų vertinti 2019 m. sausio 2 d. susitarimo esmę ir jo teisines pasekmes byloje, t. y. ieškovo reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo kontekste. Nagrinėjamu atveju bylos baigtį lemtų šalių 2019 m. sausio 2 d. susitarimo aiškinimas pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, ko šioje byloje nebuvo atlikta. Taigi pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

21. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog pareiškėjos UAB „VG-4“ pateikti argumentai ir nurodomas pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus, kadangi pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020 atitinka visas įstatyme nustatytas privalomas proceso atnaujinimo sąlygas (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalis), t. y. kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7115-618/2020 ieškovo M. E. procesiniame dokumente (atsiliepime-priešieškinyje) išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai (prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo kvitai) patvirtina naujas šios išnagrinėtos bylos nagrinėjimo metu (nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. sausio 24 d., t. y. nuo pareiškimo teismui padavimo iki sprendimo priėmimo) egzistavusias faktines aplinkybes, kad M. E. automobilį nepertraukiamai valdė, remontavo (2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. kvitai), automobilis jo valdomas ir po sprendimo priėmimo (2020 m. birželio 29 d. sąskaita už automobilio statymą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. liepos 4 d.). Šios nurodytos aplinkybės (nauji įrodymai) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai jos nebuvo žinomos, kadangi jomis disponavo ieškovas ir jų neatskleidė, ir šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik civilinėje byloje Nr. e2-7115-618/2020 M. E. pateikus procesinius dokumentus (atsiliepimą-priešieškinį). Be to, nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas 2020 m. sausio 24 sprendimą rėmėsi aplinkybėmis, kad M. E. automobilio perdavimo faktą neigia ir byloje nėra automobilio perdavimą patvirtinančių įrodymų, todėl padarė išvadą, jog 2019 m. sausio 2 d. susitarimas liko neįgyvendintas.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikinama ginčą išsprendžiant iš esmės – atnaujinant procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020.