Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų DELEMONT HOLDINGS S. A. ir Danske bank A/S Lietuvos filialo atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria UAB „Jaumina“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Resota“ kreditorinis reikalavimas padidintas iki 3 857 688,58 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Jaumina“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą padidinti kreditorės UAB „Resota“ 2014 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą nuo 3 168 333,40 Eur (10 939 621,57 Lt) iki 3 857 688,58 Eur (13 319 827,13 Lt).

Būtinybė patikslinti UAB „Resota“ kreditorinį reikalavimą motyvuojama tuo, kad kreditorė ir skolininkė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl teismo patvirtintas pradinis kreditorės reikalavimas yra netikslus, jis turėjo būti patvirtintas, vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-812-123/2011 patvirtinta taikos sutartimi ir vėlesniais mokėjimais, kuriuos padarė kreditorė, toliau vykdydama 2005 m. gegužės 7 d. ir 2005 m. gegužės 20 d. UAB „Resota“, UAB „Jaumina“ ir UAB „Metva“ jungtinės veiklos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, kol UAB „Jaumina“ nebuvo iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir pradinio UAB „Resota“ 10 939 621,57

Eur reikalavimo pagrįstumą, nes jis nebuvo nagrinėjamas jo tvirtinimo metu. Be to, pateikti dokumentai patvirtina tik patikslinto reikalavimo dydį.

Tik išaiškinus pradinio UAB „Resota“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, buvo galima

spręsti dėl jo tikslinimo ir didinimo.

3) Pagal skundžiamą teismo nutartį galima daryti išvadą, kad UAB „Resota“ ir UAB „Jaumina“ daugiau nei ketverius metus nežinojo, kad pagal 2011 m. kovo 9 d. taikos sutartį mokėtina suma yra 12 858 536,60 Lt. Be to, nesutiktina su teismo argumentu, jog taikos sutartis yra sudėtinga.

4) Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės bankroto administratorė, tiek kreditorės atstovas pripažino, kad pagal taikos sutarties 8.2 punktą mokėtina suma buvo didesnė nei faktinis UAB „Resota“ kreditorinis reikalavimas. Be to, iš taikos sutarties nuostatos neaišku, už ką kreditorei UAB „Resota“ turėjo būti sumokėta nurodyto dydžio suma.

5) Vien faktas, kad taikos sutartis patvirtinta teismo nutartimi, nereiškia, kad iš tokios taikos

sutarties kylantis reikalavimas atitinka kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus bei nepažeidžia viešojo intereso.

6) Byloje neginčijama į kreditorinį reikalavimą įtraukta 422 287,20 Eur suma, kurią UAB „Resota“ grąžino Danske Bank A/S kredito, ir 6 804,91 Eur suma, kurią UAB „Resota“ sumokėjo už UAB „Jaumina“ ūkinių išlaidų. Šios sumos, pasak apelianto, buvo įtrauktos į pradinį teismo patvirtintą UAB „Resota“ reikalavimą.

7) Teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų, kad iš žemės sklypo pardavimo gautos lėšos nebuvo nukreiptos UAB „Jaumina“ skolai UAB „Resota“ padengti, todėl negalėjo būti mažinamas UAB „Resota“ reikalavimas 1 017 792,71 Lt (294 773,14 Eur) suma. 2014 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo teisės sutartimi, t. y. iki žemės sklypo pardavimo, UAB „Resota“ perleido A. K. 1 285 705,32 Lt reikalavimo teisę į UAB „Jaumina“ pagal 2008 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį Nr. 080418/05, todėl UAB „Resota“ reikalavimas turėjo būti mažinamas šia suma, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Be to, teismas nevertino, ar nurodyta suma buvo įtraukta apskaičiuojant pirminį UAB „Resota“ teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Už žemės sklypą su UAB „Jaumina“ atsiskaitė A. K. įmonė „Grūdoteka“, todėl 1 017 792,71 Lt suma galėjo būti vertinama tik skaičiuojant ir tvirtinant šios įmonės kreditorinį reikalavimą.

8) Kadangi patikslintas UAB „Resota“ kreditorinis reikalavimas atsirado iki bankroto bylos

UAB „Jaumina“ iškėlimo, UAB „Jaumina“ bankroto administratorė neturėjo teisės priimti UAB „Resota“ prašymo tikslinti kreditorinį reikalavimą ir teikti jį tvirtinti teismui, nes jo pateikimo terminas yra praleistas. Be to, kreditorinio reikalavimo nepateikimo laiku priežastys nelaikytinos svarbiomis.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių UAB „Resota“ nepateikė

taikos sutarties ir jos pagrindu reiškiamo reikalavimo per teismo nustatytą terminą, nepasisakė dėl pavėluoto reikalavimo pateikimo priežasčių svarbos, todėl priimdamas skundžiamą nutartį sudarė pagrindą pažeisti kitų įmonės kreditorių, nustatytu terminu pareiškusių savo reikalavimus, teises ir turtinius interesus.

Taikos sutartis sudaryta nenaudingomis UAB „Jaumina“ sąlygomis, nes joje nustatytų

kompensacijų suma ženkliai didesnė nei viso jungtinės veiklos sutartimi įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertė.

Teismas nevertino, koks teismo patvirtintos 2011 m. kovo 9 d. taikos sutarties 8.2 punkte

nurodytos 12 858 536,60 Lt kompensacijos santykis su pirminiu bankroto byloje patvirtintu UAB „Resota“ 3 168 333,40 Eur reikalavimu. Neįvertinus šios kompensacijos, nėra galimybės įvertinti ir pasisakyti dėl UAB „Resota“ reikalavimo papildomai tvirtinti 422 287,20 Eur sumą, kaip sumokėtą Danske Bank A/S Lietuvos filialui, taip pat reikalavimo tvirtinti 6 084,91 Eur sumą, kaip sumokėtą už UAB „Jaumina“ ūkio išlaidas, pagrįstumo, t. y. ar šios sumos patenka į taikos sutartimi nustatytos kompensacijos sumą.

Bankas nesutinka, kad iki bankroto bylos UAB „Jaumina“ iškėlimo jos kreditorė UAB

„Resota“ bankui papildomai grąžino 422 287,20 Eur paskolą su palūkanomis. Šie mokėjimai bankui buvo vykdomi pagal pačios UAB „Resota“ kredito sutartį Nr. K200604-0941-P1. Pagal šią sutartį UAB „Resota“ prievolių bankui įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas UAB „Jaumina“ turtas, tačiau kitų įsipareigojimų bankui UAB „Jaumina“ neturi. Be to, teismas nevertino šios sumos ir taikos sutartimi sulygtos kompensacijos santykio.

Kreditorinio reikalavimo tikslinimas nereiškia naujo reikalavimo tvirtinimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Resota“ praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Įstatymas nenustato draudimo keisti teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą.Bandymas ginčyti teismo patvirtintą 2011 m. kovo 9 d. taikos sutartį yra vertinamas kaip

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tvirtinant pirminį UAB „Resota“

reikalavimą buvo įvertinta tik skolininkės UAB „Jaumina“ apskaitoje fiksuota faktinių atsiskaitymų skola, neįvertinant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad tvirtintinas reikalavimas ir dalyje dėl 422 287,20 Eur ir

6 084,91 Eur, kadangi šiuos duomenis patvirtina byloje surinkti ir teismo įvertinti rašytiniai įrodymai.

Bankas finansavo jungtinę veiklą ir 2006 m. balandžio 28 d. buvo suteikęs paskolą UAB

„Metva“ pagal kredito sutartį Nr. K200604-0941 UAB „Jaumina“ turto nupirkimui. Šią negrąžintą paskolą jungtinės veiklos metu bankas nesąžiningai perkėlė UAB „Resota“, dėl to Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama byla, apie kurią bankui yra žinoma.

Bankas padavė teismui akivaizdžiai nepagrįstą skundą, todėl jam skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismas atsižvelgė į šalių atstovų paaiškinimus ir konstatavo faktą, kad pradiniame etape buvo patvirtintas ne visas UAB „Resota“ reikalavimas. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad byloje turi būti tvirtinamas ne mažesnis kaip 3 724 089,61 Eur UAB „Resota“ reikalavimas, kuris atsirado pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį.Kadangi šalys skirtingai vertino taikos sutarties sąlygas, reikalavimo tikslinimą lėmė Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-1817-186/2015 baigtis.Teismas peržiūrėjo UAB „Resota“ reikalavimo struktūrą, tinkamai nustatė, kad 3 724 089,61 Eur reikalavimo dalis susiformavo iki jungtinės veiklos sutarčių šalių susitarimo pagrindu sudarytos 2011 m. balandžio 13 d. taikos sutarties patvirtinimo, o po šios datos likusi reikalavimo dalis susiformavo dėl 422 287,20 Eur ir 6 084,91 Eur faktinių mokėjimų, todėl jie negali patekti į taikos sutartimi patvirtintą reikalavimą.Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma apie termino reikalavimo tikslinimui praleidimą, nes kreditorinio reikalavimo tikslinimas nereiškia naujo reikalavimo tvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankroto byloje patikslintas kreditorės reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiųjų asmenų atskiruosius skundus, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškelta UAB „Jaumina“ bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame trečios eilės kreditore yra UAB „Resota“ su 10 939 621,57 Lt (3 168 333,40 Eur) reikalavimu.

BUAB „Jaumina“ administratorė inicijavo kreditorės UAB „Resota“ reikalavimo, patvirtinto 2014 m. birželio 16 d. nutartimi, padidinimą nuo 3 168 333,40 Eur (10 939 621,57 Lt) iki 3 857 688,58 Eur (13 319 827,13 Lt). Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl UAB „Resota“ reikalavimo dydžio perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo išnagrinėjęs kreditorinio reikalavimo didinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino ir padidino UAB „Resota“ kreditorinį reikalavimą iki 3 857 688,58 Eur. Teismas sprendė, kad šios sumos kreditorinį reikalavimą sudaro teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta 3 724 089,61 Eur kompensacija, 422 287,20 Eur paskolos ir palūkanų, kuriuos kreditorė sumokėjo Danske bankui už skolininkę UAB „Jaumina“, ir 6 084,91 Eur, kuriuos kreditorė sumokėjo už UAB „Jaumina“ jos kreditoriams. Teismas nurodė, kad šis kreditorės reikalavimas turi būti mažinamas 294 773,14 Eur suma, kurią pareiškėja UAB „Resota“ gavo už UAB „Jaumina“ parduotą nekilnojamąjį turtą.

Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantai grindžia tuo, kad kreditorė UAB „Resota“ praleido terminą reikalavimui pareikšti, kad teismas nevertino visų kreditorinio reikalavimo atsiradimo aplinkybių ir reikalavimą padidino tinkamai nenustatęs tikrojo jo dydžio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirųjų skundų argumentais ir atskirai pasisako dėl UAB „Resota“ kreditorinio reikalavimo sudėtinių dalių.

Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir šio reikalavimo tikslinimo

Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 21 str. 1 d.). Kreditorinių reikalavimų tvirtinimo prerogatyva priklauso išimtinai tik teismui (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kreditorių ir jų sąrašo patikslinimai taip pat tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Skolininkės bankroto bylą inicijavusios kreditorės UAB „Resota“ reikalavimas UAB „Jaumina“ bankroto byloje patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigotas iš naujo spręsti šio kreditoriaus reikalavimo tikslinimo klausimą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoti termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo faktą.

Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Gausioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tam, jog būtų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi būti patikrintas, o reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2011).

Dėl taikos sutartimi sulygtos kompensacijos

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad tikslinant 2014 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintą kreditorės UAB „Resota“ reikalavimą, neužkertamas kelias pradinio reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimui ĮBĮ 26 straipsnio tvarka.

UAB „Resota“ savo kreditorinio reikalavimo BUAB „Jaumina“ dalį grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta tarp UAB „Resota“, UAB „Jaumina“, UAB „Metva“ ir Delemont Holding S. A. sudaryta taikos sutartimi, konkrečiai šios sutarties 8.2 punktu, pagal kurį UAB „Jaumina“ įsipareigoja sumokėti UAB „Resota“ 12 858 536,60 Lt (3 724 089,61 Eur) kompensaciją.

Teisėjų kolegija nurodo, kad iš naujo nagrinėdamas UAB „Resota“ reikalavimo tikslinimo klausimą UAB „Jaumina“ bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino 2014 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtinto UAB „Resota“ reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Jaumina“ bankroto byloje teismo nustatytu terminu UAB „Resota“ buvo pateikusi bankroto administratorei didesnį, 12 858 536,60 Lt sumos kreditorinį reikalavimą, kurį grindė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-812-123/2011, patvirtinta taikos sutartimi (2 t., b. l. 7), tačiau 2014 m. birželio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas 10 939 621,57 Lt reikalavimas pagal skolininkės bankroto administratorės turėtus apskaitos dokumentus, liudijančius UAB „Jaumina“ apskaitytą 10 939 621,57 Lt skola kreditorei UAB „Resota“.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesne teismo nutartimi patvirtintas pradinis UAB „Resota“ reikalavimas UAB „Jaumina“ bankroto byloje turėjo būti nustatytas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-812-123/2011, patvirtintos taikos sutarties 8.2 punkte susitartą UAB „Jaumina“ įsipareigojimą sumokėti kreditorei UAB „Resota“ 12 858 536,60 Lt (3 724 089,61 Eur) kompensaciją. Teismas įvertino šio BUAB „Jaumina“ įsipareigojimo teisinį ir faktinį pagrindą – nustatė, iš kokių sutartinių teisinių santykių ši prievolė kilo, ir konstatavo teisinio pagrindo ją ginčyti nebuvimą. Dėl nurodytų priežasčių atmestini apeliantų argumentai, kad teismas nevertino ir nesiaiškino UAB „Resota“ pradinio finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. balandžio 18 d. UAB „Resota“ teikė prašymą tvirtinti 12 858 536,60 Lt dydžio finansinį reikalavimą, grindžiamą įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlyga. Dėl to atmestinas Danske Bank A/S atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Resota“ nepateikė taikos sutarties ir jos pagrindu reiškiamo reikalavimo per teismo nustatytą terminą.

Iš atskirųjų skundų turinio matyti, jog apeliantai kvestionuoja įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, nurodydami, kad jos pažeidžia kitų BUAB „Jaumina“ kreditorių teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Apeliantė Delemont Holding S. A. yra viena iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų inicijavusi apeliacinį procesą dėl šios teismo nutarties ar proceso atnaujinimą minėtoje išnagrinėtoje byloje ir būtų bandžiusi užginčyti tokią taikos sutartį. Priešingai, teismo patvirtintas Delemont Holding S. A. kreditorinis reikalavimas UAB „Jaumina“ bankroto byloje taip pat yra kildinamas iš šioje byloje kvestionuojamos ir teismo procesiniais sprendimais, kuriais patvirtintas šios apeliantės reikalavimas, įvertintos taikos sutarties.

Byloje nėra įrodymų, kad iki bankroto bylos iškėlimo skolininkė UAB „Jaumina“ būtų bent iš dalies vykdžiusi taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą ir atsiskaičiusi su UAB „Resota“, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, jog UAB „Resota“ kreditorinio reikalavimo dalį sudaro 3 724 089,61 Eur (12 858 536,60 Lt) dydžio BUAB „Jaumina“ įsipareigojimas pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 8.2 punktą.

Dėl UAB „Resota“ mokėtų Danske Bank A/S paskolos ir palūkanų

Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad iki bankroto bylos UAB „Jaumina“ iškėlimo kreditorė UAB „Resota“ už skolininkę papildomai grąžino Danske bankui 422 287,20 Eur paskolos ir palūkanų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, su tokia teismo išvada nesutinka ir šiuo aspektu pripažįsta pagrįstais apeliantės Danske Bank A/S argumentus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1246-253/2015 pagal UAB „Resota“ ieškinį buvo sprendžiamas klausimas dėl sandorių pripažino negaliojančiais. UAB „Resota“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 18 d. BUAB „Metva“ 1 737 720 Eur skolos perkėlimo UAB „Resota“ sutartį ir 2008 m. balandžio 28 d. skolos perkėlimo aktą; 2) pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 18 d. kredito sutarties Nr. K200604-0941 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo Nr. K200604-0941-P-1 sutartį; 3) taikyti restituciją – įpareigoti Danske bank A/S grąžinti įmonei UAB „Resota“ visas gautas įmokas pagal 2008 m. balandžio 18 d. BUAB „Metva“ 1 737 720 Eur skolos perkėlimo UAB „Resota“ sutartį, kredito sutartį Nr. K200604-0941 bei jos dalinį sąlygų pakeitimą ir papildymą Nr. K200604-0941-P-1; 4) pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 18 d. sutartį dėl pakeitimų ir žymų apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Šis UAB „Resota“ ieškinys buvo pripažintas nepagrįstu ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Resota“ apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-295-241/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje nustatyta, jog 2006 m. balandžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB ,,Jaumina“ įsigijo nuosavybėn pastatų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Metva“ ir AB Sampo bankas, kurio teises ir pareigas perėmė Danske bank A/S, 2006 m. balandžio 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. K200604-0941, kuria bankas paskolino UAB „Metva“ 1 914 388 Eur. Paskolos tikslas – pinigus perskolinti UAB ,,Jaumina“ pastatų kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Pastatų kompleksą ir nuomos teisę į žemės sklypą įkeitimo lakštais UAB ,,Jaumina“ įkeitė kredito davėjai. AB Sampo bankas, UAB „Metva“ ir UAB „Resota“ 2008 m. balandžio 18 d. sudarė UAB „Metva“ skolos pagal kredito sutartį perkėlimo sutartį. AB Sampo bankas ir UAB „Resota“ 2008 m. balandžio 18 d. sudarė kredito sutarties dalinį sąlygų pakeitimą ir papildymą, o 2008 m. balandžio 28 d. AB Sampo bankas, UAB „Metva“ ir UAB „Resota“ pasirašė skolos perkėlimo aktą, kuriais UAB „Metva“ skola pagal kredito sutartį Nr. K200604-0941 buvo perkelta UAB „Resota“.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Danske bank A/S atskirojo skundo argumentus, kad kreditorė UAB „Resota“, vykdydama mokėjimus bankui, vykdė savo pačios teisėtai perimtus skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais K200604-0941-P1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šios UAB „Resota“ prievolės bankui įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas BUAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie kitus BUAB „Jaumina“ įsipareigojimus bankui. Tai reiškia, kad UAB „Resota“ vykdė savo finansinius įsipareigojimus bankui, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Resota“ įgijo teisę bankui sumokėtų įmokų reikalauti iš UAB „Jaumina“, todėl 422 287,20 Eur reikalavimo UAB „Jaumina“ bankroto byloje tvirtinimas pripažintinas nepagrįstu.

Dėl likusios patikslinto reikalavimo dalies

Byloje neginčijama 6 084,91 Eur patikslinto kreditorinio reikalavimo suma, grindžiama ūkinėmis išlaidomis, kurias už UAB „Jaumina“ iki jos bankroto bylos iškėlimo sumokėjo UAB „Resota“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia šį reikalavimą (1 t., b. l. 169-184), todėl nėra pagrindo išeiti iš atskirųjų skundų ribų bei atskirai pasisakyti dėl visų už UAB „Jaumina“ kreditorės UAB „Resota“ atliktų mokėjimų, t. y. ūkinių išlaidų, sudarančių nedidelę patikslinto kreditorinio reikalavimo dalį.

Apeliantė Delemont Holding S. A. atskirajame skunde nurodė, jog iš žemės sklypo pardavimo gautos lėšos nebuvo nukreiptos UAB „Jaumina“ skolai UAB „Resota“ padengti, todėl negalėjo būti mažinamas UAB „Resota“ reikalavimas 1 017 792,71 Lt (294 773,14 Eur) suma. Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditorinio reikalavimo dydį, t. y. iš skolininko išieškotinas sumas ir jų pagrindus, nustato kreditorius, o kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tvirtinimo klausimas sprendžiamas teismo tvarka. Kreditorė nurodė, kad jos finansinis reikalavimas turi būti mažinamas 1 017 792,71 Lt (294 773,14 Eur) suma. Apeliantė remiasi reikalavimo perleidimo sutartimis ir nurodo, kad pareiškėjos kreditorinį reikalavimą mažinti nurodyta suma nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinio reikalavimo mažinimas yra kreditoriaus teisė, prašymas mažinti teismo nutartimi patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą iš esmės gali būti ir nemotyvuotas, kadangi toks prašymas nepažeidžia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl sumos, kuria kreditorė UAB „Resota“ sumažino iš bankrutuojančios skolininkės išieškotiną reikalavimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiama nutartimi buvo patikslintas pagrįstas kreditorės UAB „Resota“ reikalavimas, susidedantis iš 3 724 089,61 Eur kompensacijos ir 6 084,91 Eur kreditorės už skolininkę sumokėtų ūkio išlaidų, kuris pareiškėjos prašymu mažinamas 294 773,14 Eur suma, tačiau bankui sumokėta 422 287,20 Eur paskolos ir palūkanų suma nepagrįstai įtraukta į patikslintą kreditorės reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, nurodant, kad kreditorės UAB „Resota“ patikslintas finansinis reikalavimas UAB „Jaumina“ bankroto byloje sudaro 3 435 401,38 Eur (3 724 089,61 Eur + 6 084,91 Eur - 294 773,14 Eur) (CPK 337 str. 1 d. 4 p.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį pakeisti ir pakeistos nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės „Jaumina“ bankroto byloje patvirtintą trečios eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ reikalavimą iki 3 435 401,38 Eur.“