Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1817-186/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-20
Bylos Nr.: 2-1817-186/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00180-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Resota“
Pareiškėjas: Delemont Holding S

Civilinė byla Nr. 2-1817-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00180-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atnaujintas terminams pareiškėjo Delemont Holding S. A. finansiniam reikalavimui pateikti ir Delemont Holding S. A. įtrauktas į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jaumina“ kreditorių sąrašą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1153-524/2015.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :

Žemesnės instancijos teismas

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Jaumina“ iškelta bankroto byla.

Pareiškėjas Delemont Holding S. A. kreipėsi į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Jaumina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti jį į BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašą su 800 000 Lt (231 696,01 Eur) finansiniu reikalavimu. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Resota“, BUAB „Jaumina“, BUAB „Metva“ ir Delemont Holding S. A. Taikos sutarties 8.3 punkte UAB „Jaumina“ įsipareigojo sumokėti Delemont Holding S. A. 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją, kai 1) už ne mažesnę nei 7 010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą bus parduoti UAB „Jaumina“ priklausantys nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), ir po to, kai UAB „Resota“ grąžins bankui ir / ar kitiems kreditoriams visą paimtą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti; 2) jei nurodytas nekilnojamasis turtas nebūtų parduotas už nurodytą kainą ir / ar UAB „Resota“ grąžintų visą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti iki minėto turto pardavimo, kompensacija turėjo būti išmokėta per 10 mėnesių nuo viso kredito grąžinimo bankui ir / ar kitiems kreditoriams dienos. Pagal taikos sutarties 8.4 punktą kompensacija turėjo būti mokama į sąlyginio depozito neutralią banko, antstolio ar notaro sąskaitą ir išmokama Delemont Holding S. A. įvykus ne tik minėtoms sąlygoms, bet ir suėjus 8.4.2 ir 8.4.3 punktuose nustatytiems terminams – 18 mėnesių nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jei tokia byla būtų iškelta, arba pasibaigus ginčams dėl UAB „Metsva“, UAB „Naftos grupė“, E&G Trading Ltd ir Delemont Holding S. A. sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, jei tokie ginčai būtų buvę nagrinėjami teisme. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, įskaitant ir terminus, apibrėžtus įvykiais. Taigi nepaisant to, kad taikos sutartyje numatyti įvykiai neįvyko, darytina išvada, jog iškėlus UAB „Jaumina“ bankroto bylą, 800 000 Lt kompensacijos mokėjimo Delemont Holding S. A. terminas yra suėjęs. Nors bankroto administratorius pareiškėjui ir nepranešė, kad BUAB „Jaumina“ taikos sutarties nebevykdys, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo taikos sutarties vykdymas tapo nebeįmanomas. BUAB „Jaumina“ nekilnojamojo turto pardavimas nebepriklauso nuo BUAB „Jaumina“ valios, klausimą dėl jo pardavimo spręs bendrovės kreditoriai. Pareiškėjas nurodė, kad terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nebuvo asmeniškai informuotas apie nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, o apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo atsitiktinai 2014 metų liepos mėnesio pradžioje ir nedelsdamas kreipėsi į BUAB „Jaumina“ bankroto administratorių.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Resota“ atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. spalio 20 d. reikalavimo sutartis yra niekinis sandoris, nes jis yra neatlygintinis, todėl teismas šį sandorį turėtų panaikinti ex officio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo Delemont Holding S. A. prašymą tenkino, atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir įtraukė Delemont Holding S. A. į BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašą, patvirtinant 231 696,01 Eur (800 000 Lt) dydžio Delemont Holding S. A. kreditorinį reikalavimą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės ir UAB ,,Resota“ atstovo prašymo panaikinti 2010 m. spalio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį ex officio. Teismas nustatė, kad UAB „Metva“ savo 3 211 843,36 Lt reikalavimo teisę į BUAB ,,Jaumina“ 2010 m. rugsėjo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB ,,Naftos grupė‘‘, kuri 2010 m. spalio 20 d. šį reikalavimą perleido E&G Trading Ltd, o pastaroji 2010 m. spalio 20 d. šį reikalavimą perleido pareiškėjai. Pareiškėjas buvo įtrauktas į minėtą bylą atsakovu ir pasirašė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad UAB „Resota“ neįrodė, kad sutartis, kuria buvo perleistas UAB ,,Metva‘“ kreditorinis reikalavimas UAB „Jaumina“, pažeidžia jos teises ar ji buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio reikalavimus, UAB „Resota“ taip pat nenurodė pagrindų, išvardytų CK 6.102 straipsnyje, kuris reglamentuoja draudimus reikalavimams perleisti. Tokio sandorio neatlygintinumas nesudaro pagrindo ex officio šį sandorį pripažinti niekiniu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju įvyko tik asmenų pasikeitimas prievolėje. Byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo ginčijamos pareiškėjo teisės, priešingai, pareiškėjas buvo įtrauktas į bylą UAB „Resota“ sutikimu, todėl ex officio pripažinti 2010 m. spalio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekiniu sandoriu nėra teisinio pagrindo.

Dėl 231 696, 01 Eur (800 000 Lt) pareiškėjos finansinio reikalavimo. Teismas nurodė, kad esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar pareiškėjas turi teisę būti įtrauktas į kreditorių sąrašą dėl taikos sutarties 8.3.1 punkte nurodytos formuluotės, kuri teisės doktrinoje aiškinama terminu, apibrėžtu įvykiu ar atidedamąja sąlyga. Įvertinęs taikos sutarties 8.3.1–8.4.3 punktus, teismas darė išvadą, kad taikos sutarties šalys 8.3.1 punkte susitarė dėl atidedamojo termino, nes nustatydamos konkrečią kompensacijos sumą, išmokamą pareiškėjai, UAB ,,Jaumina“ prisiėmė pareigą parduoti nekilnojamąjį turtą, o UAB ,,Resota“ – grąžinti kreditą, t. y. atlikti konkrečius veiksmus ateityje ir šie veiksmai privalėjo būti įvykdyti.

Teismas nurodė, kad aiškinant šalių susitarimą tik UAB ,,Resota‘‘ ir BUAB ,,Jaumina“ nurodytu būdu reikštų, jog ši sutarties sąlyga, kuri gali niekada neįvykti, paneigtų taikos sutarties šalių priešpriešinių teisių ir pareigų buvimą ir iš to atsirandančią kiekvieno buvusios jungtinės veiklos dalyvio prisiimtą atsakomybę pagal taikos sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties prigimtį, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad šalys taikos sutartyje pripažino pradinės kreditorės UAB ,,Metva‘‘ 3 211 843,36 Lt (930 214,13 Eur) indėlį į nutrauktą jungtinę veiklą, įsipareigojo jai sumokėti ginčo sumą realizavus bendrai įgytą turtą ir padengus įsiskolinimą bankui, t. y. atlikus konkrečius veiksmus ateityje, pripažino tinkamu ginčijamos sutarties nuostatos kvalifikavimą terminu, o ne sąlyga. Atidedamojo termino atveju pareiškėjas turi reikalavimo teisę, o UAB ,,Jaumina“ – pareigą įvykdyti reikalavimą, bet tik suėjus atidedamajam terminui, t. y. pardavus bankroto procese nekilnojamąjį turtą ĮBĮ nustatyta tvarka. Atidedamasis terminas tik suspenduoja prievolės įvykdymą, o atidedamoji sąlyga suspenduoja prievolės atsiradimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad taikos sutarčiai buvo būdingas atlygintinumas tarp buvusių jungtinės veiklos dalyvių, kurie susitarė nutraukti bendrą jungtinę veiklą, todėl UAB ,,Jaumina“ prisiėmė prievolę atsiskaityti su pareiškėju pardavusi nekilnojamąją turtą, kurį pagal nutrauktas jungtinės veiklos sutartis planavo rekonstruoti, t. y. sukurti kitos apimties. Taikos sutartimis šalys paprastai susitaria dėl prievolės įvykdymo termino, o ne dėl prievolės atsiradimo. Šalių taikos sutarties 8.4.2 punkte nustatė atsiskaitymo su pareiškėju 18 mėnesių terminą nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl teismas darė išvadą, kad tai yra aiškus terminuotos prievolės atsiskaityti suformulavimas sutartyje. Teismo nuomone, šio punkto aiškinimas įrodo, kad buvę jungtinės veiklos sutarties dalyviai nustatė atsiskaitymą su pareiškėju ir bankroto iškėlimo jiems atveju, tik sutartyje smulkiau nedetalizavo šio proceso, todėl šiuo atveju turi būti taikytinos ĮBĮ nuostatos. Nustačius šios prievolės atsiradimą priklausomą tik nuo sutarties sąlygos, suformuluotos taikos sutarties 8.3.1 punkte, t. y. kad turtas bus parduotas ne už mažesnę kaip 7010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą ir tik po to, kai UAB ,,Resota“ grąžins bankui visą paimtą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti, paneigiama atsiskaitymo su pareiškėju prievolė. Abi šios sąlygos kartu jau realiai nebeįvyks, nes bankas su UAB ,,Resota‘‘ nutraukė sutartį, o UAB ,,Jaumina“ turtas bankroto byloje dar nėra parduotas ir jis yra pardavinėjamas. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, neįtraukus pareiškėjo į kreditorių sąrašą jo teisės ateityje gauti taikos sutartyje nustatytą kompensaciją iš esmės bus pažeistos ir tai reiškia, kad nebus vykdoma taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi. Tai prieštarautų teismo sprendimų privalomumo vykdyti principui ir CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo įtraukimas į kreditorių sąrašą reiškia, jog su juo bus atsiskaitoma tik pardavus BUAB ,,Jaumina“ nekilnojamąjį turtą, o tai iš esmės atitinka ir taikos sutarties 8.3.1 punkto teisinį reglamentavimą. Kitos šiame punkte sąlygos neįvykdymas turės įtakos BUAB ,,Jaumina“ trečios eilės kreditorių, įsikatant ir pareiškėjo, finansinių reikalavimų patenkinimo dydžiui. BUAB ,,Jaumina“ bankroto byla buvo iškelta 2014 m. kovo 24 d., todėl kreditoriaus įtraukimas į kreditorių sąrašą 2015 m. rugpjūčio 15 d. iš esmės atitinka taikos sutarties 8.4.2 punkte nustatytą terminą, įvertinus šios nutarties įsiteisėjimo datą ir tą aplinkybę, jog šis taikos sutarties punktas nustatė 18 mėnesių atsiskaitymo su pareiškėja terminą, o įtraukimas į kreditorių sąrašą nereiškia, kad su pareiškėja bus atsiskaityta. BUAB ,,Jaumina“ iškėlus bankroto bylą pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, laikytina, kad visų bankrutuojančios įmonės prisiimtų prievolių įvykdymo terminai suėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Resota“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į BUAB ,,Jaumina“ kreditorių sąrašą su 231 696,01 Eur (800 000 Lt) kreditoriniu reikalavimu atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią. Jeigu būtų taikos sutarties sudarymo metu siūloma besąlygiškai pareiškėjui mokėti kompensaciją, tai tokia sutartis nebūtų sudaryta. Teismas pagal CPK nuostatas negalėjo šioje byloje pakeisti teismo sprendimą, priimtą kitoje civilinėje byloje, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, taikos sutartis įgijo res judicata galią ir tapo privaloma šalims. Teismas aiškindamas taikos sutarties nuostatas netinkamai vadovavosi bendraisiais sutarčių aiškinimo principais, netinkamai nustatė sutarties prigimtį ir šalių tarpusavio santykius, ignoravo šalių valią ir apsisprendimą, todėl neteisingai taikos sutarties 8.3.1 punkte išdėstytą nuostatą kvalifikavo kaip atidedamąjį terminą, o ne sutarties atidedamąją sąlygą. Teismas taip pat nepagrįstai aiškino, kad taikos sutartyje pareiškėjo reikalavimas yra besąlyginis. Skirtingai nei sprendė teismas, pareiškėjo reikalavimas atsirastų tik iš taikos sutarties įvykdymo, kaip įvykdymo rezultatas, jei taikos sutartis neįvykdoma, tai pareiškėjo reikalavimas ir neatsirastų apskritai, tokia taikos sutarties esmė. Dėl tokios sąlygos visos šalys susitarė ir šios valios teismas pakeisti negalėjo. Taikos sutartyje buvo įtvirtinta ne pareiškėjo reikalavimo teisė, o jos atsiradimo galimybė ir momentas, kurie priklauso nuo visiško taikos sutarties sąlygų įvykdymo. Iš esmės kompensacijos mokėjimas pareiškėjui, t. y. prievolės atsiradimas, buvo susietas su atidedamosiomis sąlygomis – turto už ne mažesnę nei 7 010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą ateityje pardavimu ir kredito jungtinei veiklai finansuoti grąžinimu. Teisės į kompensaciją atsiradimą taikos sutarties šalys padarė priklausomą nuo aplinkybių, kurių buvimas ar nebuvo žinomas. UAB „Resota“, būdama BUAB ,,Jaumina“ kreditore, siekė parduoti ginčo turtą už žymiai didesnę kainą nei nurodyta taikos sutartyje ir grąžinti kreditą bankui, o tai būtų lėmę ir prievolės mokėti pagal taikos sutartį kompensaciją pareiškėjui atsiradimą. Visgi pareiškėjas siekia vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo tvarką ir įgyti reikalavimo teisę pirmiau laiko, o tai yra draudžiama pagal CK 6.59 straipsnį. Teismas pažeidė šią imperatyvią įstatymo nuostatą. Tai, kad bankas nutraukė kreditavimo sutartį, neatleidžia UAB „Resota“ nuo prievolių įvykdymo bankui, o sąlyga dėl turto pardavimo yra vykdoma, t. y. turtas yra pardavinėjamas, todėl taikos sutarties sąlygos, kurios sudarytų pagrindą ir prievolei mokėti pareiškėjui kompensaciją atsirasti, vis dar gali būti įvykdytos. Taikos sutartis buvo sudaryta su sąlygine prievole, kurios atsiradimas priklauso nuo taikos sutarties 8.3.1, 8.3.2 punktų arba 8.4.2 punkto sąlygų, todėl prievolė mokėti kompensaciją pareiškėjai nėra atsiradusi, o pareiškėjas nėra BUAB ,,Jaumina“ kreditorius ir neturi turtinės teisės į BUAB ,,Jaumina“ kol taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos.Teismas nepagrįstai taikos sutarties 8.3.1 punkto nuostatą kvalifikavo kaip atidedamąjį terminą, apibrėžiant jį įvykiu, kuris neišvengiamai įvyks. Apeliantas sutinka, kad BUAB ,,Jaumina“ prisiėmė pareigą parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau svarbiausias klausimas sprendžiant dėl prievolės atsiradimo buvo pardavimo kaina, t. y. ji turit būti ne mažesnė kaip 7 010 000 Lt (2 030 236,30 Eur). Tai reiškia, kad tik iš pardavimo gauto pelno būtų mokama kompensacija. Priešingu atveju, būtų pažeista UAB „Resota“ taikos sutartyje nustatyta teisių ir pareigų pusiausvyra, neužtektų lėšų bankui ir kitiems kreditoriams kredito, skirto jungtinei veiklai, padengti, ir UAB „Resota“ reikėtų mokėti kompensaciją iš savo lėšų. Taikos sutarties 8.4.2 punkte terminas buvo nustatytas sąlyginei prievolei, jeigu ji būtų atsiradusi, t. y. jeigu per tą terminą būtų įvykdytos taikos sutarties 8.3.1 ir 8.3.2 punktų sąlygos. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą BUAB ,,Jaumina“ 2014 m. kovo 24 d., teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną net nėra suėjęs 18 mėnesių terminas, todėl laikyti jį suėjusiu pagal CK 1.123 straipsnio 3 dalies 1 punktą nėra pagrindo. Šiame punkte nustatytas terminas būtent prasideda nuo bankroto bylos iškėlimo, o ne pasibaigia iškėlus bankroto bylą. Be to, pagal šią sąlygą pareiškėjo reikalavimo teisę atsirastų tik tuomet, jeigu per tą terminą būtų įvykdytos taikos sutarties 8.3.1 ir 8.3.2 punktų sąlygos.

Pareiškėjas Delemont Holding S. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Taikos sutarties 8.3punkte nustatytas UAB ,,Jaumina“ įsipareigojimas Delemont Holding S. A. sumokėti 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją nėra absoliučiai sąlyginis, nes šalys nustatė šio įsipareigojimo vykdymą tuo atveju, jei nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), nebūtų parduoti už nurodytą kainą. Tokiu atveju kompensacija turėjo būti išmokama per 10 mėnesių nuo UAB „Resota“ kredito grąžinimo bankui dienos. Nors ir šiuo atveju kompensacijos mokėjimas priklausė nuo UAB „Resota“ kredito grąžinimo bankui, tai nepaneigia teismo išvados, kad taikos sutarties šalys UAB ,,Jaumina“ įsipareigojimą sumokėti Delemont Holding S. A. 800 000 Lt kompensaciją vertino ne kaip nuo sąlygų atsiradimo ateityje galinčią kilti prievolę, o kaip taikos sutarties sudarymo metu egzistuojančią UAB ,,Jaumina“ prievolę, kurios įvykdymo terminas priklauso nuo to, kokia seka atsiras taikos sutartyje nustatytos sąlygos. Priešingas apelianto aiškinimas aiškiai prieštarauja tiek kitoms šios sutarties nuostatoms, tiek šios sutarties esmei ir tikslui, tiek šalių ketinimams. Taikos sutarties 8.3.2 punkte sumokėti 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją UAB ,,Jaumina“ buvo įsipareigojusi ir tuo atveju, jei minėti nekilnojamieji daiktai nebūtų parduoti ar būtų parduoti už mažesnę kainą. Taikos sutarties 8.3 punkte kompensacijos mokėjimo sąlygos (terminai) buvo nustatyti ne tam, kad būtų gautas pelnas ar pasiektas taikos sutarties įvykdymas, o tam, kad būtų subalansuoti UAB „RESOTA“ pajamų ir išlaidų srautai. Apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje išdėstytas taikos sutarties 8.3 punkte nustatytų UAB ,,Jaumina“ ir UAB „Resota“ veiksmų (sąlygų) vertinimas kaip atidedamojo termino savo esme visiškai atitiko taikos sutarties šalių valią ir tikslus bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.Net jei taikos sutarties 8.3 punkte nustatyti UAB ,,Jaumina“ ir UAB „Resota“ veiksmai būtų vertinami kaip atidedamosios sąlygos, tai nereikia, kad nutartis turėtų būti naikinama. Nutarties argumentai savo esme yra teisingi ir pagrįsti. Situaciją dėl taikos sutarties 8.3 punkte nustatytų sąlygų atsiradimo keičia būtent šie faktai: UAB ,,Jaumina“ yra iškelta bankroto byla, todėl nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas nebepriklauso nuo bendrovės valios, o lėšos, gautis iš šio turto pardavimo bus paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka tarp įmonės kreditorių; kredito sutartis jungtinei veiklai finansuoti yra nutraukta, nes UAB „Resota“ jos nevykdė. Vadinasi kredito grąžinimas faktiškai yra įmanomas tik iš nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo pajamų. Kadangi šie nekilnojamieji daiktai yra vienintelis UAB ,,Jaumina“ turtas, Delemont Holding S. A. prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą atmetimas reikštų tai, kad Delemont Holding S. A. nebetektų galimybės dalyvauti paskirstant BUAB ,,Jaumina“ lėšas ir gauti nors dalį taikos sutarties 8.3 punkte nustatytos kompensacijos. Jei taikos sutarties 8.3 punkte nustatyti veiksmai būtų vertinami kaip atidedamosios sąlygos, tuomet būtina atsižvelgti į CK 1.67 straipsnio 1 dalį, pagal kurią sąlyga pripažįstama kaip buvusi, jeigu jai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga. Taikos sutarties 8.3 punkto vykdymas tiek UAB ,,Jaumina“, tiek UAB „Resota“, kaip susijusiems asmenims, kontroliuojamiems brolių G. ir J. G., buvo nenaudingas, susijęs su papildomomis išlaidomis. UAB „Resota“ veiksmai šioje byloje patvirtina, kad iki šiol yra siekiama pašalinti kitus potencialius UAB ,,Jaumina“ kreditorius ir su maksimalios apimties kreditoriniu reikalavimu dalyvauti paskirstant lėšas, gautas iš nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Vadovaujantis CK 1.68 straipsnio 4 dalimi, 6.30 straipsnio 5 dalimi, manytina, kad tuo atveju, jei atidedamosios sąlygos buvimas (nepaisant to, ar sąlyga yra skolininko veiksmai ar ne) priklauso tik nuo skolininko valios, tuomet sandoris su tokia sąlyga yra niekinis. Kadangi taikos sutartis yra sudedamoji teismo nutarties, kuria ji buvo patvirtinta dalis, vadinasi taikos sutartis, pagal kurią kompensacijos mokėjimas priklausė nuo sąlygų atsiradimo, iš viso negalėjo būti patvirtinta teismo (CK 1.68 straipsnio 4 dalis, CPK 267 straipsnis). Taikos sutarties 8.4.2 punktas neturėjo jokios įtakos UAB „Jaumina“ prievolei pagal taikos sutarties 8.3 punktą sumokėti Delemont Holding S. A. 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją. Taikos sutarties 8.4 punkte buvo nustatytos į notaro depozitinę sąskaitą UAB ,,Jaumina“ sumokėtos kompensacijos išmokėjimo Delemont Holding S. A. sąlygos, todėl jos neturi ir negali turėti jokios UAB ,,Jaumina“ prievolei kilti. Be to, nepaisant to, kad taikos sutarties 8.4.2 punkte užsimenama apie bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo bet kuriai iš sutarties šalių ar taikos sutartyje nurodytų reikalavimų perleidimų sutarčių šalių, faktiškai šalys turėjo omenyje tik UAB „Metva“ ir UAB „Naftos grupė“. Tokiu būdu UAB ,,Jaumina“ ir UAB „Resota“ siekė apsaugoti savo interesus tuo atveju, jei Delemont Holding S. A. būtų išmokėta 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensacija, o UAB „Metva“ ar UAB „Naftos grupė“ bankroto proceso metu būtų pradėtos ginčyti reikalavimo perleidimo sutartys, pagal kurias Delemont Holding S. A. įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,Jaumina“, taip pat kiti sandoriai.

BUAB „Jaumina“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su apelianto atskiruoju skundu sutinka. Taikos sutartis buvo sudaryta su tam tikromis sąlygomis ir tik šioms sąlygoms atsiradus (taikos sutarties 8.3.1, 8.3.2 punktai ir 8.4.2 punktas) BUAB ,,Jaumina“ atsirastų prievolė sumokėti įmonei Delemont Holding S. A. 231 696,01 Eur dydžio kompensaciją. Šioms sąlygoms neįvykus, Delemont Holding S. A. negali būti pripažinta kreditoriumi bankroto byloje. Teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje pakeitė kitoje byloje priimtą procesinį sprendimą, kuria buvo patvirtina šalių pasirašyta taikos sutartis ir nutarė, kad pareiškėjas neva turi besąlyginę teisę gauti kompensaciją iš BUAB „Jaumina“. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi ir visuotinai privaloma bei vykdoma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus

Pareiškėjas Delemont Holding S. A. prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, t. y. UAB „Jaumina“ finansinių ataskaitų rinkinį už 2011 metus, aiškinamąjį raštą prie UAB „Jaumina“ finansinių ataskaitų rinkinio už 2011 metus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Pareiškėjas, pateikdamas naujus įrodymus, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja CPK 314 straipsnyje nustatyta išimtis. Naujai pateikiami duomenys neabejotinai galėjo būti pateikti ir bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo prašomi prijungti įrodymai neva parodo pačios UAB „Jaumina“ valią ir veiksmus po 2011 m. kovo 9 d. taikos sutarties sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir prijungti naujus įrodymus prie bylos. Esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija pirmiau nurodytų naujai pateikiamų duomenų nepriima ir nevertina, bylą pagal apelianto UAB „Resota“ atskirąjį skundą nagrinėja pagal byloje iki minėto prašymo pateikimo buvusius duomenis.

Dėl atskirojo skundo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino Delemont Holding S. A. 231 696,01 Eur (800 000 Lt) finansinį reikalavimą BUAB „Jaumina“ bankroto byloje.

Pareiškėjas Delemont Holding S. A. savo finansinį reikalavimą BUAB „Jaumina“ grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi tarp UAB „Resota“, UAB „Jaumina“, UAB „Metva“ ir Delemont Holding S. A. patvirtinta taikos sutartimi, konkrečiai šios sutarties 8.3, 8.4 punktais. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad pirmiausia šioje byloje būtina analizuoti ir vertinti, ar apskritai taikos sutartyje, kuria Delemont Holding S. A. grindžia savo reikalavimą, yra nustatytas UAB „Jaumina“ prievolės įvykdymo terminas, ar tokios prievolės atsiradimo sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo pareiškėjo Delemont Holding S. A. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, įvertino taikos sutarties 8.3.1–8.4.3 punktus ir sprendė, kad taikos sutarties šalys 8.3.1 punkte susitarė dėl atidedamojo termino. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nustatydamos konkrečią kompensacijos Delemont Holding S. A. sumą, UAB „Jaumina“ įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą, o UAB „Resota“ – grąžinti kreditą, t. y. atlikti konkrečius veiksmus ateityje ir šie veiksmai privalėjo būti įvykdyti. Teisėjų kolegija, vertindama šios bylos aplinkybes, iš esmės negali nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikantis priešingos pozicijos, t. y. kad taikos sutarties 8.3.1 punkte šalys pareigą mokėti kompensaciją susiejo su atitinkamų sąlygų atsiradimu, būtų paneigtos taikos sutarties šalių priešpriešinės teisės ir pareigos ir iš to atsirandanti jungtinės veiklos dalyvių, taikos sutarties šalių atsakomybė. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Jaumina“, UAB „Resota“ ir UAB „Metva“ buvo sudariusios 2005 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartis. Šių jungtinės veiklos sutarčių vykdymo metu buvo įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, elektros skydinė, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Taikos sutartimi UAB „Resota“, UAB „Jaumina“ ir UAB „Metva“ taikiai išsprendė minėtų jungtinės veiklos sutarčių nutraukimą. UAB „Metva“ ir UAB „Naftos grupė“ sudarė 2010 m. rugsėjo 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, UAB „Naftos grupė“ ir E&G Trading Ltd. 2010 m. spalio 20 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei E&G Trading Ltd. ir Delemont Holding S. A. sudarė 2010 m. spalio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurias UAB „Metva“ 3 211 843,36 Lt (930 214,13 Eur) investicijų pagrindu atsiradusi reikalavimo teisė į kompensaciją už į iš jungtinės veiklos atidalinamą bendro turto 5,74/100 dalį galutinai perėjo Delemont Holding S. A. Taikos sutarties 8 punkte šalys, visiškai nutraukusios 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartis, nustatė tarpusavio atsiskaitymą. UAB „Jaumina“ liko nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat į administracinį pastatą, elektros skydinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties 8.1 punktas). Taikos sutarties 8.2 punkte UAB „Jaumina“ įsipareigojo sumokėti UAB „Resota“ 12 858 536,60 Lt (3 724 089,61 Eur) kompensaciją. Taikos sutarties 8.3 punkte šalys susitarė, kad UAB „Jaumina“ įsipareigoja Delemont Holding S. A. sumokėti 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją tokiomis sąlygomis: kai nekilnojamasis turtas, nurodytas taikos sutarties preambulės II skyriuje bus parduotas ne už mažesnę kaip 7 010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą ir tik po to, kai UAB „Resota“ grąžins bankui ir / ar kitiems kreditoriams visą paimtą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti (taikos sutarties 8.3.1 punktas); jei nekilnojamasis turtas, nurodytas taikos sutarties preambulės II skyriuje nebus parduotas 8.3.1 punkte sąlygomis ir / ar UAB „Resota“ grąžintų visą kreditą, skirtą jungtinei veiklai finansuoti iki kol turtas būtų parduotas 8.3.1 punkto sąlygomis, tai kompensacija mokama per 10 mėnesių nuo viso kredito grąžinimo bankui ir / ar kitiems kreditoriams dienos (taikos sutarties 8.3.2 punktas). Taikos sutarties 8.4 punkte nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos, t. y. kad kompensacija pagal taikos 8.3.1 ir 8.3.2 punktų nuostatas mokama į sąlyginio depozito neutralią banko ar notaro sąskaitą ir į ją mokama bei iš jos pinigai išmokami įmonei Delemont Holding S. A. tik šiomis sąlygomis: kai yra visos sąlygos, nurodytos 8.3.1 ir 8.3.2 punktuose (taikos sutarties 8.4.1 punktas); jeigu šios taikos sutarties vykdymo metu bet kuriai iš šalių ar taikos sutarties preambulės III dalyje nurodytų reikalavimų perleidimų sutarčių šalių būtų iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, tai kompensacija Delemont Holding S. A. mokama tik, kai yra visos sąlygos, nurodytos 8.3.1 ir 8.3.2 punktuose, yra suėjęs 18 mėnesių terminas nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nėra sąlygų, nustatytų 8.4.3 punktuose (taikos sutarties 8.4.2 punktas). Taikos sutarties 8.4.3 punkte nustatyta, kad jeigu šios taikos sutarties vykdymo metu bet kuriai iš šalių ar taikos sutarties preambulės III dalyje nurodytų reikalavimų perleidimo sutarčių šalių būtų iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir / ar būtų inicijuotas ginčas dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, nurodytų šios sutarties preambulės III dalyje ar kitų susitarimų, susijusių su reikalavimų perleidimu ir jungtine veikla pagal 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartis, ar šios sutarties ginčijimo, tai tokiu atveju kompensacija į sąlyginio depozito sąskaitą įmonės Delemont Holding S. A mokama ir iš jos Delemont Holding S. A išmokama pagal šią sutartį tik po to, kai inicijuoti ginčai užbaigiami įsiteisėjusiu teismo sprendimu / nutartimi. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nustačius UAB „Jaumina“ prievolės mokėti Delemont Holding S. A. kompensaciją atsiradimą priklausomą tik nuo sutarties sąlygos, suformuluotos taikos sutarties 8.3.1 punkte, būtų paneigiama atsiskaitymo su Delemont Holding S. A. prievolė apskritai, nes abi kartu šiame punkte nustatytos sąlygos objektyviai jau nebegali įvykti. Byloje neginčijama, kad bankas su UAB „Resota“ sudarytą kreditavimo sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti yra įkeisti UAB „Jaumina“ priklausantys ir taikos sutartyje nurodyti nekilnojamieji daiktai, nutraukė dėl netinkamo jos vykdymo. Šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos tiek dėl restruktūrizavimo bylos, tiek dėl bankroto bylos UAB „Resota“ iškėlimo (civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdyta iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, civilinės bylos Nr. B2-1168-459/2015 ir Nr. B2-594-513/2015). BUAB „Jaumina“ yra iškelta bankroto byla, todėl nekilnojamieji daiktai, kuriuos UAB „Jaumina“ buvo įsipareigojusi parduoti už ne mažesnę nei 7 010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą bus pardavinėjami ĮBĮ nustatyta tvarka už kreditorių nurodytą kainą. Tai reiškia, kad taikos sutartyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų pardavimas už ne mažesnę nei 7 010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą apskritai nebepriklauso nuo UAB „Jaumina“ valios. Byloje nepaneigta, kad Delemont Holding S. A. buvo įsigijusi 3 211 843,36 Lt (930 214,13 Eur) reikalavimo teisę į UAB „Jaumina“ pagal 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. jungtinės veikos sutartis. Taikos sutartimi Delemont Holding S. A. sutiko su jungtinės veiklos sutarčių nutraukimu, o vietoje pagal jungtinės veiklos sutartis atsiradusios reikalavimo teisės sutiko iš UAB „Jaumina“ gauti 800 000 Lt (231 696,01 Eur) dydžio kompensaciją. Tokios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantu, kad taikos sutartyje buvo įtvirtinta ne pareiškėjo teisė į kompensaciją, o tik jos atsiradimo galimybė, priklausomai nuo to, ar atsiras taikos sutartyje nurodytos kompensacijos mokėjimo sąlygos ar ne. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad taikos sutarties 8.3 punkte nustatytas UAB „Jaumina“ įsipareigojimas Delemont Holding S.A. sumokėti 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją nėra absoliučiai sąlyginis, nes šalys nustatė šio įsipareigojimo vykdymą ir tuo atveju, jei nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), nebūtų parduoti už 7 010 000 Lt (2 030 236,33 Eur) kainą. Tokiu atveju kompensacija turėjo būti išmokama per 10 mėnesių nuo UAB „Resota“ kredito grąžinimo bankui dienos. Nors ir šiuo atveju, kaip teisingai nurodo pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, kompensacijos mokėjimas priklausė nuo UAB „Resota“ kredito grąžinimo bankui, tai nepaneigia aplinkybės, kad taikos sutarties šalys UAB „Jaumina“ įsipareigojimą sumokėti Delemont Holding S. A. 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensaciją vertino ne kaip nuo sąlygų atsiradimo ateityje galinčią kilti prievolę, o kaip taikos sutarties sudarymo metu jau egzistuojančią UAB „Jaumina“ prievolę, kurios įvykdymo terminas priklauso nuo to, kokia seka atsiras taikos sutartyje nustatytos aplinkybės (sąlygos). Įvertinus taikos sutartyje šalių nustatytas sąlygas, taikos sutarties 8.3 punkte nustatytų UAB „Jaumina“ ir UAB „Resota“ veiksmų (sąlygų) nagrinėjamu atveju vertinimas kaip atidedamojo termino atitiko taikos sutarties šalių valią ir ketinimus, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat atkreipia dėmesį į civilinės bylos pagal ieškovų UAB „Jaumina“ ir UAB „Resota“ ieškinį atsakovui UAB „Metva“, Delemont Holding S. A. dėl jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo, kompensacijos už atidalinamą turtą priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. bylos kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, materialinius teisinius reikalavimus. Ieškovai UAB „Jaumina“ ir UAB „Resota“ ieškinyje prašė nutraukti 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartis UAB „Metva“ atžvilgiu, tačiau paliekant jas galioti ieškovams, atidalyti UAB „Metva“ dalį ir bendrosios dalinės nuosavybės pagal jungtinės veiklos sutartis, nustatant, jog UAB „Metva“ dalis yra 5,74/100 dalis nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 5,74/100 dalis nuosavybės teisės į administracinį pastatą, elektros skydinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti iš UAB „Jaumina“ UAB „Metva“ 497 658 Lt dydžio kompensaciją už jai priklausantį turtą, taip pat pripažinti 2010 m. rugsėjo 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2010/09-01 niekine ir negaliojančia ab initio. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad UAB „Metva“ buvo pripažinta nuosavybės teisė į tokias pačias dalis minėtų nekilnojamųjų daiktų, kaip ir buvo prašoma ieškinyje, tačiau padidėjo kompensacijos už UAB „Jaumina“ natūra atitenkantį turtą suma nuo 497 658 Lt (144 131,72 Eur) iki 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Tai yra logiška, nes šalys civilinę bylą baigė taikiu susitarimu, abipusiu nuolaidų būdu išsprendė 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarčių nutraukimą. Be to, patys ieškovai, pareikšdami ieškinį, pripažino UAB „Metva“, kurios reikalavimo teises yra perėmęs Delemont Holding S. A., teisę į kompensaciją, jos nesiedami su jokiomis sąlygomis. Tai tik dar kartą patvirtina, kad pačios šalys kompensacijos mokėjimo nesiejo su atitinkamų sąlygų atsiradimu, o kompensacijos mokėjimą tiesiog atidėjo iki taikos sutartyje nurodytų įvykių atsiradimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi bendraisiais sutarčių aiškinimo principais, netinkamai nustatė sutarties prigimtį ir šalių tarpusavio santykius, ignoravo šalių valią ir apsisprendimą.

Šiuo atveju kolegija kaip itin reikšmingą pažymi aplinkybę, kad kitokiu būdu, nei kreditorinio reikalavimo BUAB „Jaumina“ bankroto byloje patvirtinimu, pareiškėjo teisės šiuo metu negali būti apgintos. Taikos sutartyje nurodytas nekilnojamųjų daiktų pardavimas nebepriklauso nuo UAB „Jaumina“ valios, UAB „Resota“ kredito sutartis taip pat buvo nutraukta dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl atsisakius įtraukti pareiškėją į BUAB „Jaumina“ kreditorių sąrašą, pareiškėjas netektų galimybės bent iš dalies atgauti sutartyje jam nustatytą kompensaciją, mokamą nutraukus 2005 m. gegužės 20 d. ir 2005 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartis. Po jungtinių veiklos sutarčių UAB „Jaumina“ natūra atiteko pagal jungtinės veiklos sutartis įsigytas nekilnojamasis turtas, o kitiems jungtinės veiklos sutarčių dalyviams nustatytas kompensacijos išmokėjimas (konkrečiai Delemont Holding S. A. 800 000 Lt (231 696,01 Eur) kompensacijos mokėjimas nustatytas už UAB „Metva“ 3 211 843,36 Lt investicijas, sumokėtas į jungtinę veiklą). Neįtraukus pareiškėjo į kreditorių sąrašą, pareiškėjas netektų galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisės, o skolininkui UAB „Jaumina“ (kartu su UAB „Resota“) būtų sudaroma galimybė išvengti prievolės įvykdymo apskritai, nors UAB „Metva“ indėlis į jungtinės veiklos sutartis nėra ginčijamas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas