Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-31 · Administracinė byla Nr. eI-1138-283/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
eI-1138-283/2022
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00635-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Atsakovas
K. T., D. T.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro
Advokatai
Giedrius Gvildys
Administracinė byla Nr. eI-1138-283/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00635-2021-6
Procesinių sprendimų kategorijos: 12.18.1; 14.6, 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant atsakovui K. T.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams K. T. ir D. T. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovų K. T. ir D. T. (toliau – ir atsakovai, ir K. T. ir D. T.) priteisti solidariai 119,88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai nauja redakcija buvo išdėstyti Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-137 ir 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245. K. T. ir D. T. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 5 ir 32 punktais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, bendraturčiams. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.

Atsiliepimas

K. T. ir D. T. 2021 m. gruodžio 29 d. pateiktu atsiliepimu Panevėžio RATC reikalavimą priteisti 119,88 Eur vietinės rinkliavos sumą ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad su Panevėžio RATC nėra sudarę komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų sutarties ir ginčo laikotarpiu Panevėžio RATC paslaugų nesuteikė; nėra gavę atliekų konteinerio; sukauptas atliekas rūšiuoja – biologines atliekas kompostuoja, popieriaus atliekas panaudoja buto šildymui, metalines atliekas pristato į metalo laužą, plastikines pakuotes išveža į atliekų tvarkymo centrą. Pažymėjo, kad apie vietinės rinkliavos skolą sužinojo tik dabar, iš Panevėžio RATC pranešimų dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo nėra gavę. Atsakovai abejojo Panevėžio RATC, administruojančio komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, veiklos teisėtumu ir prašė ištirti Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 teisėtumą.

Panevėžio RATC 2022 m. sausio 17 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėjimas yra siejamas su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu savivaldybės teritorijoje. Atsakovai yra nekilnojamojo daikto savininkai, pagal Nuostatus jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje konstatuota, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, kuri nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje K. T. su Panevėžio RATC reikalavimu nesutiko. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus. Pabrėžė, kad jis, pirkdamas prekes sumoka taršos mokestį, todėl nustatyta vietinė rinkliava, jo nuomone, yra neteisingas mokestis. Vertino, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama, taikant neteisingus tarifus.

Atsakovei D. T. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Iš atsakovės atskiro prašymo dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Taryba 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 1.2 punktu patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą. Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-137 Nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, naujos redakcijos Nuostatai įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 1 d. Be to, Tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245 Nuostatai buvo pakeisti, jų pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 6 d.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1 ir 2 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Administracinių teismų praktikoje suformuota nuoseklus aiškinimas, kad vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1984-502/2020 ir kt.).

Pareiškėja atsakovų pareigą mokėti vietinę rinkliavą grindė Nuostatų 4.4 punktu, numatančiu, kad vietinę rinkliavą turi mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatus, vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, nustatoma visiems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (5 punktas), vietinės rinkliavos dydžius tvirtina Taryba, vietinės rinkliavos dydžiai pateikti Nuostatų 1 priede (20 ir 31 punktai).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 26 d. išrašo duomenimis, K. T. ir D. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai patenka į Nuostatų 4.4 punkte nurodytų asmenų, privalančių mokėti vietinę rinkliavą, kategoriją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-231-822/2022 ir kt.).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą vietinę rinkliavą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, sprendžiama, kad atsakovų, pagal Nuostatų 5 punktą laikomų vietinės rinkliavos mokėtojais, pareigos mokėti šią rinkliavą, negali paneigti jų nurodomi argumentai, kad jiems komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad su jais Panevėžio RATC nėra sudaręs sutarties dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo, o atstovų priskyrimas rinkliavos mokėtojų kategorijai nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovai nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. privalėjo sumokėti 119,88 Eur vietinės rinkliavos. Bylos duomenimis, atsakovai šios vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą), ir tai lemia, kad jis sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju taikomos Nuostatų 53-58 punktų nuostatos, reglamentuojančios vietinės rinkliavos dydžio patikslinimą ir sumažinimą, kitas lengvatas, pagal kurių nustatytą tvarką ir sąlygas atsakovas galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai ginčo laikotarpiu Nuostatų nustatyta tvarka būtų buvę atleisti nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgus į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovo valdomo gyvenamojo namo plotą, Nuostatų 23 ir 24 punktus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos apskaičiuotu atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu.

Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. registro duomenis Administratorius parengia mokėjimo pranešimą, apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus. Gyvenamosios, transporto, garažų (fizinių asmenų), religinės, žemės ūkio, specialiosios, sodų paskirčių objektams, kitiems neįvardintiems objektams ir netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams mokėjimo pranešimai pateikiami registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu iki kovo 1 dienos (Nuostatų 35 punktas). Nuostatų 37 punkte įtvirtina, kad Nekilnojamo turto objekto savininkui ar įgaliotam asmeniui raštiškai pateikus prašymą mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas vietinės rinkliavos mokėtojo ar įgalioto asmens nurodytu adresu ar elektroniniu paštu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie raštišku prašymu kreipėsi į paslaugos teikėją su prašymu mokėjimo pranešimus siųsti kitu adresu nei yra nekilnojamojo turto objektas.

Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC (Nuostatų 4.12 punktas), pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuodamas vietinę rinkliavą administratorius naudojasi Registro duomenų baze ir kita reikalinga informacija (Nuostatų 19 punktas). Byloje nustatyti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Panevėžio RATC, vykdydamas vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos skolos išieškojimo administravimą, būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjai prašo ištirti, ar Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. T-90 atitinka norminį aktą.

Teismas sprendžia, kad Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90, su vėlesniais pakeitimais atitinka norminio administracinio akto požymius, kadangi jį priėmė vietos savivaldos viešojo administravimo subjektas, vykdantis administracinį reglamentavimą, Nuostatai yra daugkartinio taikymo aktas, šis aktas taikomas neapibrėžtam asmenų skaičiui.

Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis). Pagal ABTĮ 113 straipsnį, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas daro išvadą, kad atsakovų atsiliepime pateikti argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl Nuostatų teisėtumo, teismui nėra privalomi. Be to, teismas vertina, kad atsakovų prašymas nėra teisiškai motyvuotas, jų išdėstyti argumentai yra abstraktūs.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis atliekų turėtoją apibrėžia kaip atliekų darytoją, t. y. asmenį, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmenį, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis, arba asmenį, turintį atliekų. Minėta, kad vietinė rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (atliekų išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet ir su nekilnojamojo turto valdymu, turėjimu ar naudojimu. Teismo vertinimu, siekiant nepažeisti proporcingumo principo, Nuostatuose yra įtvirtintos teisės normos, skirtos reglamentuoti vietinės rinkliavos dydžio sumažinimą, kitas lengvatas.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismui, nagrinėjamo ginčo atveju taikančiam Nuostatus, nekyla pagrįstų abejonių dėl šio norminio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Remiantis taikomu teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Panevėžio RATC prašymas priteisti iš atsakovų 119,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja prašė iš atsakovo priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021 ir kt.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti solidariai iš K. T. ir D. T. 119,88 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 88 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2017 m. spalio 1 d. – 2021 m. spalio 31 d. laikotarpį.

Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė