- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eTA-226-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00635-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- K. T., D. T.
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų K. T. ir D. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams K. T. ir D. T. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Panevėžio RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų K. T. ir D. T. (toliau – ir atsakovai) priteisti solidariai 119,88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai nauja redakcija buvo išdėstyti Tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-137 ir 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245. Atsakovams vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatų 5 ir 32 punktais, kaip gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, bendraturčiams. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovai į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Atsakovai paaiškino, kad su Panevėžio RATC nėra sudarę komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų sutarties ir Panevėžio RATC paslaugų nesuteikė; atsakovai nėra gavę atliekų konteinerio; sukauptas atliekas rūšiuoja – biologines atliekas kompostuoja, popieriaus atliekas panaudoja buto šildymui, metalines atliekas pristato į metalo laužą, plastikines pakuotes išveža į atliekų tvarkymo centrą. Apie vietinės rinkliavos skolą sužinojo tik prasidėjus bylos nagrinėjimui, iš Panevėžio RATC pranešimų dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo negavo.
5. Atsakovai nurodė, kad Panevėžio RATC, administruojančio komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, veikla yra neteisėta ir prašė ištirti Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 teisėtumą.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Panevėžio RATC prašymą tenkino ir pareiškėjui iš atsakovų K. T. ir D. T. solidariai priteisė 119,88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.
7. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1 ir 2 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 4.4 punktą, 5 punktą, 20 punktą, 31 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
8. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad atsakovai patenka tarp asmenų, nurodytų Nuostatų 4.4 punkte ir privalančių mokėti vietinę rinkliavą.
9. Teismas įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vietinės rinkliavos bylose ir nurodė, kad pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovai nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. privalėjo sumokėti 119,88 Eur vietinės rinkliavos, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovai ginčo laikotarpiu Nuostatų nustatyta tvarka būtų buvę atleisti nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgęs į Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ individualiems gyvenamiesiems namams nustatytus vietinės rinkliavos pastoviosios dalies parametrus ir rinkliavos dydžius metams, atsakovų valdomo gyvenamojo patalpų plotą, Nuostatų 23 ir 24 punktus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo apskaičiuotu atsakovų nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžiu.
Šalies argumentai
11. Teismas, apžvelgęs Nuostatų 34, 35 ir 37 punktus, nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie raštišku prašymu kreipėsi į paslaugos teikėją su prašymu mokėjimo pranešimus siųsti kitu adresu nei yra nekilnojamojo turto objektas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Panevėžio RATC, vykdydamas vietinės rinkliavos apskaičiavimą ir vietinės rinkliavos skolos išieškojimo administravimą, būtų viršijęs jam suteiktus įgaliojimus.
Atsiliepimas
13. Teismas nurodė, kad atsakovų atsiliepime pateikti argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl Nuostatų teisėtumo, teismui nėra privalomi, be to, teismas vertino, kad atsakovų prašymas nėra teisiškai motyvuotas, jų išdėstyti argumentai yra abstraktūs. Teismui, nagrinėjamo ginčo atveju taikančiam Nuostatus, nekilo pagrįstų abejonių dėl šio norminio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
14. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
15. Atsakovai K. T. ir D. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
16. Atsakovai nurodo, kad moka už atliekų sutvarkymą pakuočių mokestį, kuris įskaičiuotas į prekių kainą galutiniam vartotojui.
17. Atsakovai akcentuoja, kad su pareiškėju jokių sutarčių nėra sudarę, nėra gavę atliekų konteinerio.
18. Atsakovai prašo įvertinti Nuostatų teisėtumą, taip pat prašo įvertinti pareiškėjo veiksmų, vykdant Rinkliavų įstatymo nuostatas, teisėtumą.
Atsiliepimas
19. Atsakovai nurodo, kad ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakymo negavo.
20. Pareiškėjas Panevėžio RATC, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas bylos faktines aplinkybes, prašo apeliacinį skundą atmesti.
21. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nuostatų 53-56 punktai detaliai reglamentuoja vietinės rinkliavos mokėtojo veiksmus, norint sumažinti mokėtinos vietinės rinkliavos dydį. Paminėtuose punktuose detaliai ir nuosekliai aptartos vietinės rinkliavos mokėtojo pareigos.
22. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovai nustatyta tvarka turėjo vietinės rinkliavos administratoriui, t. y. pareiškėjui pateikti prašymą, jame nurodant, kad nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas bei pridėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, jeigu Nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai ginčo laikotarpiu būtų kreipęsi į pareiškėją su prašymu ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei pateikę duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos mokėti 119,88 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino nustatęs, kad atsakovai pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojai, tačiau netinkamai vykdė šią prievolę.
25. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad vien aplinkybė, jog jiems priklauso nekilnojamasis turtas Panevėžio rajono savivaldybėje, negali būti teisėtas pagrindas reikalauti mokėti vietinę rinkliavą, kadangi jokios paslaugos, susijusios su komunalinių atliekų surinkimu ir tvarkymu, atsakovams neteikiamos.
26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovai ginčija pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad „atliekų turėtojo“ sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio (2014 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XII-832 redakcija) 17 dalyje: atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai, atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (2 str. 8 d.). Šiuo aspektu pastebėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto, objektų skaičiaus, objekto rūšies, objekte gyvenančių gyventojų skaičiaus ir pan. (Nuostatų 24 p., Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90, 41, 43 p., 1 priedas ir kt.). Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko, įskaitant) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Primintina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020). Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.
29. Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta.
30. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1407-629/2018, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3380-968/2019). Nagrinėjamoje byloje, kaip buvo minėta, tokios aplinkybės nebuvo pagrįstos ir patvirtintos objektyviais įrodymais.
31. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą 119,88 Eur už laikotarpi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Atsakovai neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo kitais aspektais. Byloje nėra duomenų apie atsakovams suteiktas lengvatas, atleidimą nuo rinkliavos arba prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumokėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus.
32. Atsakydama į atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad būtina įvertinti Nuostatų teisėtumą, teisėjų kolegija nurodo, kad šis prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl šių Nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų K. T. ir D. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.