Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorei Algidai Banienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kitas faktinis gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, pagal kurios programą mokinasi kirpėjos kursuose, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2024 m. rugsėjo 3 d. 16.50 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Land Rover Discover“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 2024 m. rugsėjo 3 d. 16.51 val. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl nekyla jokių abejonių dėl E. S. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, kaltinamosios kaltė įrodyta visiškai, nes akivaizdu, kad kaltinamoji E. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, (kaltinime padaryta techninė klaida nurodant transporto priemonės pavadinimą „Land Rover Discover“, patikslinta teisiamojo posėdžio metu), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d. 16.51 val. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti kaltinamosios E. S. ir jos motinos D. S. prašymai kaltinamąją E. S. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. S. prašyme nurodo, jog kaltinamoji E. S. yra jos dukra, todėl mano, kad būdama pakankamai artimu žmogumi, pagal savo asmenines ir dalykines savybes turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką. Nurodo, kad D. S. yra jos mama, o dukra E. S. atitinka visas baudžiamajame įstatyme numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Nurodo, kad ji pati yra neteista, vykdo individualią veiklą prekybos srityje, domisi transporto saugumo klausimais. Atsižvelgiant į tai mano, kad darys teigiamą įtaką kaltinamajai šioje srityje, ateityje realiai gali stebėti ir užkardyti bet kokius neteisėtus dukters poelgius, nes gyvena kartu, yra artimos ir kartu išgyvena patirtus nepatogumus. Dėl padaryto nusikaltimo E. S. patiria didelį stresą, gėdą, būsimi materialiniai nuostoliai dėl turto konfiskavimo priemonės taikymo, teisės vairuoti atėmimo, jai kelia ir sukels ypatingus nepatogumus, dėl to ji išgyvena ir labai gailisi. Nurodo, kad ji pati puikiai supranta laiduotojo atsakomybę panašiose situacijose, o kadangi pati yra nepriekaištingos reputacijos, kategoriškai nusistačiusi prieš bet kokius teisės pažeidimus, imsis papildomos švietėjiškos veiklos kaltinamosios ir kitų asmenų atžvilgiu tam, kad tinkamai įgyvendintų teismo išreikštą pasitikėjimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamoji E. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padariusi, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė neapgalvoto elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi anksčiau nebuvo teisiama, administracine tvarka nebausta, registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu mokosi pagal Užimtumo tarnybos mokymo programą kirpėjos amato, duomenų apie ankstesnius eismo srityje padarytus pažeidimus, nėra, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos D. S. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei: D. S. yra kaltinamosios motina, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturinti, iš jos bei kaltinamosios parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba ir pasitikėjimu, kaltinamajai yra svarbi motinos nuomonė, ji mamą laiko autoritetu, todėl šių aplinkybių visetas leidžia teismui konstatuoti, kad D. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajai ir turinti realią galimybę jai daryti teigiamą įtaką.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, šiuo konkrečiu atveju yra ir teisinis pagrindas atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 5 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamoji E. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, jos padaryta nusikalstama veika labiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau padaryta esant sunkiam girtumo laipsniui. Pastebėtina ir tai, jog nusikalstama veika padaryta vienu pavojingiausiu metų laikotarpiu – ką tik prasidėjus mokslo metams, kai praėjus vasarai keliuose sparčiai išauga eismo intensyvumas, o vaikai grįžta į ugdymo įstaigas, iš jų, neretai be suaugusiųjų priežiūros, išsiblaškę keliauja namo. Tuo tarpu kaltinamoji E. S. būdama neblaivi turėjo tikslą vairuoti transporto priemonę net apie 70 km atstumą, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų, ir tik laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka, šiuo konkrečiu atveju, pavyko išvengti skaudesnių padarinių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. nuo dienos, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 99-102). Teismo vertinimu, trumpesnis šios poveikio priemonės taikymas nebūtų pakankamas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąją nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Sutiktina, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą kaltinamosios gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl, atsižvelgus į byloje ištirtas aplinkybes, teismo vertinimu, šios poveikio priemonės taikymo terminas yra proporcingas padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad automobilio, kurį neblaivi vairavo kaltinamoji E. S., savininkas yra D. Č. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, esant tam tikroms numatytoms sąlygoms leidžiančios konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą. BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės konfiskavimą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju aktuali BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Nepaisant to svarbu, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio savininkas galėjo žinoti, kad E. S. automobilį vairuos būdama neblaivi. Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad automobilio savininkas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad jis su kaltinamąja yra sugyventiniai, tačiau automobilis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, jis yra davęs jai neatlygintinai automobiliu naudotis. Jis matė, kad namuose apie pietus kaltinamoji viena gėrė alkoholinį kokteilį, nors neatrodė labai neblaivi. Jiems susipykus, jis paliko sugyventinę vieną ir negirdėjo kada, kur ji išėjo bei tik apie 17 val. E. S. jam pranešė, kad buvo sustabdyta policijos pareigūnų neblaivi. Nurodė, kad jis nematė ir negirdėjo, nežino kada ir kur kaltinamoji išvažiavo, o jei būtų matęs, kad E. S. neblaivi ketina vairuoti jam priklausantį automobilį, būtų tikrai ją sulaikęs ir neleidęs, jai sėsti už vairo, nedavęs savo automobilio. Pastebėtina, jog pati kaltinamoji teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad automobilį paėmė be D. Č. žinios. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, į tai, kad automobilio savininkas nežinojo, kad E. S. vairuos jo automobilį neblaivi, turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui, o iš kaltinamosios turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės, automobilio „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 Aut.“, kaina su PVM yra 12,409 eurų. Taip pat byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4610 eurai. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju VšĮ „Emprekis“ pažymoje ir (duomenys neskelbtini) Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje transporto priemonės „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“ vertė kardinaliai skiriasi. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė transporto priemonės, automobilio kaina (bazinė vertė), neatsižvelgus į automobilio techninį stovį, jo defektus. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė – automobilis „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), individualizuotas, buvo apžiūrėtas, aprašyti jo defektai, apgadinimai ir apskaičiuota numatomo remonto sąmata, todėl teismo vertinimu, transporto priemonės vertė, kurią individualiai įvertino atestuotas kilnojamojo turto vertintojas, veikdamas, kaip nepriklausomas vertintojas, tiksliau atspindi realią transporto priemonės „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, todėl iš kaltinamosios E. S. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4610 eurų.

Siekiant pilnai įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo, teismo vertinimu E. S. yra tikslinga skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalią 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką, ją sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad E. S. nagrinėjamu atveju atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, kad jos teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, ji nepatirs tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu. Šiuo atveju teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios – laidavimas skirtas be užstato, nustatytas minimalus laidavimo terminas, taigi tokie tyčinę nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pritaikyti suvaržymai yra pakankamai švelnūs ir, teismo vertinimu, nepakankami, todėl šiuo konkrečiu atveju papildomai skirtina įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kiti klausimai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, kaltinamajai paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 95-98; 99-102; 103-106).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lengvasis automobilis „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktelis, grąžintinas savininkui D. Č. nuolatiniam naudojimui. Iš E. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas kartu su bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti ją pagal laidavimą D. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4610 eurų (keturis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką, ją nurodant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lengvąjį automobilį „Land Rover Discovery Sport HSE TD4 AUTO“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktelį, grąžinti savininkui D. Č. nuolatiniam naudojimui. Kartu su byla saugomą E. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. S., kad paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ji privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.