Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-771/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
1-67-771/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06697-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
V. K., S. S.
Kaltinamasis
T. S., V. B.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-771/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06697-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2. (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, Jurgitai Juškuvienei, Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant prokurorams Gintautui Vileikiui, Sigitui Dobiliauskui,nukentėjusiesiems V. K., S. S.,

kaltinamiesiems T. S., V. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-07-15 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., areštu 46 paroms, arešto bausmę atlikęs; 2) 2014-11-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str.1 d., 260 str. 1 d., laisvės atėmimas 2 m. 1 mėn.; 3) 2016-04-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d., 187 str. 1 d., laisvės atėmimas 2 m. ir 6 mėn.. BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį; T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis su verslo liudijimu, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 2011-12-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 3 d., 233 str. 1 d., 300 str. 1 d., 60 MGL ( 7800 Lt.) bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos),

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir T. S. veikdami kartu, mušdami nežymiai sužalojo V. K., būtent: 2022-02-25 laikotarpyje nuo 19:20 iki 19:40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, V. B. suduodant vieną smūgį į veido sritį, po to T. S. ir V. B. suduodant nenustatytą kiekį smūgių V. K. į veido ir liemens sritis, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinėje smakro pusėje bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, T. S., mušdamas nežymiai sužalojo S. S. būtent: 2022-02-25 laikotarpyje nuo 19:20 iki 19:40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas vieną kartą S. S. į jo tarpkojį nukentėjusiajam S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą dešinėje kirkšnyje pereinančią į kapšelį, bei spirdamas vieną smūgį į nugarą, nukentėjusiajam S. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad įvykis galėjo būti 2022-02-25. Buvo (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į svečius T. S., norėjo patarimo. Kalbėjo, kaip ir ką geriau padaryti. T. S. pasiūlė važiuoti pas jį į pirtį. Važiavo pas T. S. 18.00-19.00 val., buvo tamsu. Jiems atvažiavus prie T. S. namų, pastarasis pasakė, kad eina pakalbėti ir išlipo. S. S. tuo metu buvo už vartų, savo kieme, kai T. S. pasakė pastarajam, kad ateitų pakalbėti. S. S., bijodamas, pradarė vartus per 30 cm. T. S. sukonfliktavo su S. S.. Jis tuo metu buvo mašinoje. Automobilyje buvo iki to laiko, kol atėjo moteris ir prasidėjo stipresnis kivirčas, tada išlipo. Iš pradžių, S. S. pagavo T. S.. Laikė jį, jie šaukė vienas ant kito. Moteris irgi šaukė. Norėjo nugara uždengti vaiko langą, kad nematytų, kaip senelis dalyvauja konflikte, todėl išlipo iš automobilio. V. K. buvo mašinoje. Kai jis išlipo, mašinoje buvo vaikas ir T. Jis buvo prie vaiko durelių, geras metras nuo mašinos. Kokie 4-5 metrai nuo S. S. ir T. S.. Nesikišo į konfliktą, tik stebėtojo. Tada prasidėjo susistumdymas. T. S. S. S. pagavo už striukės, jie pasitampė. Moteris pradėjo lįsti į konfliktą. Iš T. S. nematė nei vieno smūgio S. S., buvo tik tampymasis. Nematė, kad T. S. spirtų S. S.. S. S. buvo parkritęs ant žemės, tačiau niekas nieko nedarė. Jam stovint, vienu momentu, pajuto smūgius iš galo į kaklo sritį. Pamatė, kad pareina dar vienas smūgis, todėl instinktyviai trenkė atgal ir pamatė, kad žmogus guli ant žemės. Suprato, kad trenkė T. Smogė į žandikaulį, atrodo ten ir pataikė. Į liemenį nesmūgiavo. Tada pradėjo šaukti S. S. žmona. V. K. šaukė ir vijo juos iš kiemo. Tada nuėjo į automobilį, pasiėmė vaiką ir su T. S. nuėjo į jo namus. Kažkiek pasėdėjo, galvojo, ką daryti. Po to grįžo atgal, pas jį į namus. Nuėjus miegoti, pradėjo skambinti buvusi draugė. Jai grįžus iš V., visi nuvažiavo pas T. S. į namus. Bandė susiskambinti su S. S., ar jo žmona. Paklausė ar gali ateiti atsiprašyti. Jiems buvo neleista ir pasakyta, jog rašys pareiškimą. Norėjo atsiprašyti ir bandyti tartis, nes V. K. suduotą smūgį pripažįsta. Paskambino, pasiūlė 10 000 eurų. Jie atsisakė. Per savaitgalį visa šeima pasikonsultavo, priėjo išvados, kad siūlys 2000-3000 eurų. Nukentėjusysis V. K. nenorėjo susitikti su jais. Įvykio metu, nebuvo išgėręs, nes prižiūrėjo vaiką. Tokių planų nebuvo, kad važiuoti pasikalbėti su S. S., ar kažką paauklėti, sumušti. Gal T. S. galvojo, kad norėtų pakalbėti, bet su jais buvo mažas vaikas. Nesutinka su pareikšta neturtine suma, perdėta. Padengs išlaidas už ne darbo dieną. Sutinka su 500 eurų neturtine žala. Dėl turtinės žalos, sutinka. Dėl advokato nesutinka. Vaikas važiavo kartu su jais. (duomenys neskelbtini) susėdo: T. S. šalia T, vaikas už T, jis šalia vaiko, už T. S.. Atvažiavus pas T. S. ir jam išlipus iš automobilio, pakeitė vaiko sėdimą vietą, persodino prie T. Nežino, kas liepė ar pasakė T sustoti prie S. S. namų. Nebuvo priėjęs prie T. S., kai jis buvo susitikęs su S. S.. Kieme apšvietimas buvo blogas, pagrindinius dalykus tik matė. Matė, kad stumdėsi, rankos, viskas matėsi. Jo minus du regėjimas. Veidų nemato, bet veiksmą užfiksuoja. Neatsimena, kad T. S. sakė, jog reikia eiti kalbėti. Gal ir kalbėjo, bet neatsimena. Atvažiavus, R. S. nebuvo namuose, nebuvo jos automobilio. Taip pat ir T. S. sakė, kad R. S. nėra namuose. Gali būti, kad T. S. raktų nuo namų neturėjo, nepamena. T. S. nesudavė V. K.. Tarp T. S. ir V. K. nebuvo jokio kontakto. Kai V. K. atsikėlė, šaukė dar labiau vienas ant kito. Kai nukentėjusysis V. K. stojosi, pribėgo L. D., čiupo jį ir šaukė Viskas tuo baigėsi. Moters nelietė. Gulinčio V. K., nemušė. Trenkė tik vieną smūgį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog įvykio dieną susipyko su R. S. dėl neištikimybės ir ji išvažiavo pas seserį. Jis tyčia paėmė prezervatyvą ir pametė po lova. R. S. klodama lovą, pamatė. Tada su ja pakalbėjęs, išvažiavo pas dukrą, pas kitą kaltinamąjį. Prižiūrint anūką, paskambino S. S.. Pastarasis tą vakarą gąsdino jį. Po to L. D. pradėjo rašyti žinutes. Įmetė tą nuotrauką su prezervatyvu. Jie apsižodžiavo. Norėjo nuvažiuoti pas R. S. ir tuo pačiu pasikalbėti su S. S.. Pasiėmė šampano butelį. V. B. pasiūlė važiuoti kartu.. apsižodžiavo su T, jis nežinojo kelio. Atvažiavus prie S. S. namų, parašė pastarajam, kad išeitų. S. S. jau buvo lauke, ateidinėjo link vartų. Tada, pastarasis išėjo per vartus ir griebė jį už atlapų. Pradėjo priekaištauti, kad jis lenda prie R. S., purtyti. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Jis su koja S. S. atsistūmė ir pastarasis nuvirto. Spyrė kažkur, iki pilvo. Pamatė, kad atbėga L. D., šaukdama ir kažką laikydama rankose. Pagavo ją už rankų ir nustūmė nuo savęs. Atsisukęs, pamatė, kad už nugaros guli T, kaip praradęs sąmonę, pusiau šonu. Automobilio durelės atidarytos. S. S. atsistojus, pastarasis su L. D. vėl jį puolė. V. B. buvo šalia T. L. D. pradėjo klykti. Tada jis su V. B. ir anūku nuėjo pas jį. R. S. neskambino. išvažiavo. Gal ir galėjo S. S. pataikyti į tarpkojį, nes jis paėmęs už striukės, jį tampė. Nugarą susižaloti S. S. galėjo, kai krito ant nugaros, nes buvo girtas. V. K. nesmūgiavo, nelietė to žmogaus, net nebuvo priėjęs prie pastarojo. Parėjus į namus, V. B. paklausė, kaip tas T atsirado. Pastarasis atsakė, kad T jam į galvą sudavė 2-3 kartus, ir jis instinktyviai sudavė atgal ir T krito. Vieną kartą sakė V. B., kad T smūgiavo. T niekur nebuvo susiėmęs, tik šaukė. Bendravo su V. K.. Diktofone yra įrašas. Pastarasis jam pradėjo pasakoti, kad turėjo sužalojimų, negali dirbti. Prašyme nukentėjusysis yra nurodęs, kad jis negali dirbti dėl jų padarytos traumos, kad nuo seniai negali dirbti. Nieko nebūtų įvykę, jeigu jis nebūtų išlipęs iš automobilio. V. K. minėjo, kad jam kažkas su koja negerai. Sakė, kad negalėjo sukti vairo, po muštynių jau visai negali, kad perėjo į lengvesnį darbą. Norėjo pas S. S. atvažiuoti pasikalbėti, bet nesimušti. Nežino, kodėl per vartus su juo nekalbėjo. Nepamena ar prašė atidaryti vartus. S. S. nepuolė jo mušti, bet pagriebė už striukės. Nesmūgiavo S. S. į nugarą. Gulinčiam V. K., nesmūgiavo. Vaikas įvykio metu buvo automobilyje.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, jog kaltinamųjų nepažinojo. Dirbo (duomenys neskelbtini), 2-3 dienas. Atėjo T. S. su vaiku. Vaiką pasodino į galą, pats atsisėdo į priekį, atsinešė šampano butelį. Taip pat atėjo V. B., atsisėdo į galą. Važiuojant prasidėjo konfliktas. T. S. priekaištavo, kad jis nežino, kur važiuoti. V. B. nieko nesakė. Vėliau, T. S. pradėjo organizuoti muštynes. Jam paaiškino, kur jis turės nuvažiuoti ir sustoti, o V. B., ką daryti, atsidarius kiemo vartams. T. S. sakė, kad bus „stiprus“ pokalbis su S. S.. Tuo metu, jis nesuprato, kad kalba apie S. S.. Atvažiavus į vietą ir sustojus, T. S. paskambino. Pokalbio negirdėjo. T. S. išlipo iš automobilio nieko nesakęs, o jie nuvažiavo, apsisuko aplink žiedą ir sustojo ties vartais. V. B. ir vaikas sėdėjo mašinoje. Privažiavęs, pamatė, kad vartai atidaryti. T. S. įėjus į kiemą, atėjo žmogus. Tada nepažino S. S., nes buvo kepurę užsidėjęs. Vyrų pokalbio negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Tuo metu, V. B. paėmė vaiką iš galo, pasodino į priekį ir nuėjo pas T. S.. Nuėjo 4-5 metrai nuo mašinos. V. B. priėjus, T. S. spyrė tam žmogui į tarpkojį. Žmogus susirietė. Iš namo išbėgusi moteris, pribėgo prie T. S., kuris atsisukęs griebė moterį už gerklės. Pastaroji jam trenkė per ranką ir atbula atsitraukė nuo jo. Jis, atbėgęs į kiemą, pradėjo rėkti. Abu kaltinamieji atsisuko. Pirmas jam trenkė V. B. kumščių į dešinį žandą. Po to abu kaltinamieji, t. y. T. S. ir V. B., pradėjo jį mušti. Jis gynėsi, pradėjo lenktis, atbulas traukėsi, o kaltinamieji toliau kumščiais smūgiavo. Matė, kas jį muša. Smūgiavo visur, kur tik galėjo, į veidą, krūtinę, rankas. Kaltinamieji nieko nekalbėjo, tik mušė. Jis traukdamasis, užkliuvo ir virto aukštielninkas. Tada L. D. pradėjo rėkti „(duomenys neskelbtini) Tada jis atsikėlė. S. S. laikė T. S. už krūtinės. V. B. nuėjo, pasiėmė vaiką iš automobilio. S. S. laikant T. S., pastarasis bandė ištrūkti, per rankas trenkė. Ištrūkęs kartu su kitu kaltinamuoju, pabėgo. Tada paskambino policijai. T. S. iš automobilio pasiėmė butelį šampano, nugėręs numetė į patvorį ir nubėgo. Nuėjo pas S. S. į namus. Jis apsivalė, nes purvinas buvo, ir laukė policijos. Atvažiavus policijai, surašė protokolus. Juto skausmą. Greitoji apžiūrėjo, važiuoti atsisakė, nes buvo strese. Paskui nuvažiavo į policiją. Po įvykio, kai iškvietė policiją, buvo atėjusi R. S.. Ji irgi kalbėjo su policijos pareigūnais. Kitą dieną, nuvyko pas ekspertus ir į ligoninę, nes skaudėjo galvą. Jį apžiūrėjo chirurgas, liepė gulėti, nes galėjo būti smegenų sutrenkimas. Ekspertui sakė, kur skauda, kur nubrozdinta. Muštinė žaizda buvo vidinėje lūpoje, dešinėje smakro pusėje nuo pirmo smūgio. Pageltonavimai, nes pas jį mėlynių nebūna. Būna tik pageltonavimas. Atpažinęs L. D., suprato, kur atvažiavo. Jie neseniai buvo įsigiję namą, todėl nežinojo. L. D. atpažino, kai ji išėjo iš namų. Po įvykio, buvo nustatyti sužalojimai: dešinys žandas buvo patinęs, krūtinę skaudėjo, kairį petį skaudėjo, lūpa buvo prakirsta, buvo žaizda. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos, 224 eurų turtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidas 150 eurų. Turtinę žalą grindžia tuo, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) Jam nenustojo skaudėti, ir dabar pradeda ranką skaudėti, kai aukščiau pakelia. Į Už apžiūras mokėjo, leido vaistus, leido kažkokią plazmą, kad suaugtų raumuo. Diagnozė - raumens peties plyšimas, kuris atsirado įvykio metu. Skausmai atsirado tą patį vakarą po muštynių, anksčiau skausmų nebuvo. Dėl kuro užpylimo kvitų, negali pasakyti ar jie yra. Už vaistus sumokėjo, kurie buvo išrašyti (duomenys neskelbtini) Pirkimo kvitai išsaugoti. Už striukę 30 eurų, rankovę perplėšė įvykio metu. Buvo tampymasis, kai dengėsi. Kaltinamieji smūgiavo, jis lenkėsi. Striukė buvo suplyšusi, išpurvinta, netinkama naudojimui. Striukė įvykio metu buvo sutepta, neišsiplovė. Kelnės irgi neišsiplovė. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad norėjo dirbti darbą, susijusį su sunkvežimiais, pervežimais, bet nebegali. Turi viskas sugyti. Operaciją reikia daryti, daug pajamų prarasta. Dėl peties, negali rankos kelti. Tarptautinių pervežimų metu, reikia krovinį pakrauti, jį tvirtinti. Nepakėlus rankų, negali dirbti, nes reikia bortus atidaryti. Negalės dirbti, liko be pajamų. Labai nemalonu buvo, skaudėjo nuo smūgių. Daugiau negu trys smūgiai tikrai buvo. Ant kojų stovėjo minutę, kol atbulas traukėsi, o jie visą laiką smūgiavo. S. S. buvo šalia, už kokio pusantro metro, iš dešinės pusės. Jam darė klubo operaciją. Įvykis buvo, po pakeisto klubo sąnario praėjus pusei metų. Buvo susitikęs su T. S.. Kartu buvo ir jo sūnus. Pasakė, kad trys tūkstančiai, o T. S. atsakė, kad jie nori pasipelnyti. Jam nieko neatlygino. Įvykio metu abu kaltinamieji buvo neblaivūs. Automobilis stovėjo ant kelio, iki S. S. vartų nėra 4-5 metrų. Nuo automobilio iki vartų 2-2.5 metrai. Visas konfliktas vyko už vartų, nuo mašinos 4-5 metrai iki konflikto vietos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. S. parodė, jog kaltinamąjį T. S. ir R. S. pažįsta 3 metus. V. B. nepažįsta. Labai dažnai susipykdavo, kviesdavo policiją, R. S. eidavo pas juos guostis. Įvykio dieną, 2022-02-25, kaltinamieji atvažiavo su T. Prieš tai su T. S. susirašinėjo ir jis parašė, kad atvažiuos. T. S. rašytų žinučių turinį suprato, kaip grasinimą. Net L. D. sakė, kad T. S. atvažiuos. Galvojo, kad pasiaiškinti atvažiuos. Atvažiavęs T. S., paskambino, pakvietė į lauką išeiti, pasikalbėti. Išėjo į kiemą, prie pat vartų, T. S. stovėjo už vartų. automobilį matė, netoli kiemo stovėjo. V. B. taip pat stovėjo šalia. Nežino, ar ką nors sakė. T. S. pasakė „(duomenys neskelbtini) Netikėjo, kad gali kilti muštynės, todėl atidarė vartus. Jam atidarius vartus, pastarasis iškart jam spyrė. Tuo metu, galėjo būti išėjęs už vartų, galėjo būti žingsnį padėjęs už vartų. Kai smogė T. S. į tarpukojį, V. B. buvo už vartų. Jis susilenkė, norėjo į šoną paeiti, bet T. S. dar spyrė iš kojos į galvą, į nugarą. Jis prisitūpė, didžiulis skausmas buvo. Pamatė, kad ateina V. K.. V. K. nieko nedarė, jis buvo per vidurį, tarp kaltinamųjų, šalia, už kiemo vartelių. V. K. paklausus, ką jie daro, V. B. puolė ant jo. T. S. jam nieko nebedarė. V. B. V. K. sudavė 2-3 smūgius ir jis parkrito, dar su kojomis spyrė. T. S. V. K. tik vieną smūgį sudavė, bet nepasakys, kur smūgiavo. Tada išbėgo L. D.. T. S. jai už gerklės griebė. Jam laikant T. S., jis savo striukę susiplėšė. Tada pastarais ištrūko ir kartu su kitu kaltinamuoju pabėgo. Nuėjo į plento pusę, pasiėmę vaiką, buvusį automobilyje, kartu. Visi grįžo, t. y. jis, V. K. ir L. D., į jo namus. Atvyko policija, greitoji. Jam buvo sutrenktas kapšelis, todėl negalėjo savaitę sėdėti. Nugarai nieko nebuvo. Į tarpkojį T. S. spyrė be jokios priežasties. Spyris į tarpukojį buvo labai stiprus, vos atsistoti galėjo. Spyris į nugarą, buvo lengvas fizinis skausmas. Kažkiek skaudėjo. V. K. puolė jo gelbėti, kaltinamieji jį pradėjo mušti. V. B. mažiausiai tris smūgius sudavė ir dar porą kartų iš kojos matė, kaip spyrė, kai pastarasis buvo nukritęs ant žemės. Nepasakys, kur tiksliai smūgiavo, bet į viršutinę kūno dalį, veidą, krūtinę, tamsu buvo. T. S. vieną kartą sudavė V. K.. V. K. nei vieno smūgio nesudavė. Po įvykio, su T. S. buvo susitikęs, susitaikė. Neteisingi T. S. parodymai, kad jis puolė pastarąjį. Iki įvykio, neturėjo jokių sužalojimų. Jo niekas neatsiprašė. L. D. T. S. nemušė. Jos akiniai buvo sulaužyti. Įvykio vakarą buvo išgėręs. Nuo įvykio iki atvykstant policijai alaus vartojo, paskui išėjo parūkyti. R. S. buvo atėjusi po to įvykio. Ji buvo atėjusi ir prieš atvykstant policijai ir po policijos atvykimo. R. S. girdėjo, ką jie policijos pareigūnams papasakojo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. parodė, jog nukentėjusiuosius pažįsta. Įvykio dieną, V. K. matė pirmą kartą. Įvykio dieną pykosi su vyru, t. y. T. S.. Namuose rado prezervatyvą, pripiltą šampūno. Su L. D. susirašinėjo per „(duomenys neskelbtini) programėlę. Apie 17 val. nusiuntė L. D., norėjo pajuokauti. Ji tą vakarą, apie 18 val., važiavo užsipilti kuro. Tuo metu, T. S. buvo išvažiavęs su V. B. pas savo dukrą K., prižiūrėti vaiko. Išvažiavus į degalinę, sprogo automobilio padanga. Atvažiavo sesers vyras K. V., pakeitė padangą ir ji grįžo į namus apie 20 val.. Pamatė policijos pareigūnus, S. S. kieme. Nukentėjusį V. K. matė. Jis buvo namo viduje, stovėjo virtuvėje, prie stalo. V. K. žandas buvo paraudęs. Buvo L. D.. Ji sakė, kad T. S. sulaužė akinius, ją stūmė, tampė. S. S. sakė, kad jį sumušė T. S., kad skauda tarpukojį. S. S. sakė, kad juos puolė T. S.. Muštynių pati nematė. Visi nukentėjusieji skundėsi ir sakė, kad rašys pareiškimus. Jos policijos pareigūnai paklausė ar sutinka būti liudytoja. Atsakė, kad taip. V. K. pradėjo skųstis. Jis sakė „(duomenys neskelbtini) Buvo visi girti, išskyrus T, V. K.. Pas juos užtruko apie pusvalandį. Po to grįžo į namus. Atrakinusi duris, pamatė, kad paliktas atidarytas terasos langas. Į namus be jos, gali įeiti tik T. S.. Nesidomėjo, ką jis veikė namuose. Jie buvo apsipykę ir jam neskambino. T. S., su anūku, V. B., į namus grįžo sekančios dienos rytą. Po kelių valandų, jai parašė L. D.. Paklausė jos, kaip tėvukas. Ji parašė, kad viskas tvarkoje, tėvukas nuvažiavo pasidarė ekspertizę ir išvažiavo dirbti. Kur tuo metu buvo T. S., nežino. Tą vakarą T. S. ir V. B. nematė. Jie buvo susipykę ir ji vyrui neskambino. Kaip viskas vyko pasakojo L. D. ir S. S.. L. D. pasakojo, kad atvažiavo T. S. ir puolė muštis, sumušė S. S., V. K., L. D. sulaužė akinius. Jai paklausus, ką darė V. B., L. D. pasakė, kad taip pat mušė. Po to įvykio, su T. S. bendravo. Jis papasakojo, kad su V. B. buvo (duomenys neskelbtini). S. S. jam rašinėjo žinutes. T. S. ir V. B. norėjo grįžti į namus. Grįždami, užsuko pas S. S. pasikalbėti. T. S. sakė, kad S. S. išbėgo į lauką ir puolė jį, V. B.. V. K., sėdėdamas automobilyje, girdėjo T. S. ir V. B. pokalbį. Jis sustabdęs automobilį, puolė T. S., ar V. B.. T. S. pasakojo, kad V. K. smogė V. B. ir gavo atsaką iš pastarojo. Tuo viskas ir pasibaigė. Po to išbėgo L. D. ir puolė ant T. S.. T. S., ją stumdamas, sulaužė akinius. Po to puolė S. S., tuomet T. S. spyrė S. S.. Jai taip ryte pasakojo T. S. ir V. B.. Kad V. K. būtų mušamas, nesakė. V. K. nepasakojo, kad pykosi su T. S.. Kad jie susipykę su T. S. dėl gėrimo, žinojo L. D., S. S.. Ji tą sakė ir prie policijos pareigūnų. Tą dieną T. S. buvo blaivus, nes važiavo prižiūrėti anūko. Po šio įvykio, su L. D. nebendravo. Po kiek laiko, jai paskambino L. D. ir paklausė ar galim pasikalbėti. Jos gėrė kavą ir L. D. pasakė, kad R., atsiprašau. Tu juk žinai S. išgėrusį - jis visada puola, visada išprovokuoja, ir tada puolė. T. S. S. S. striukę įvykio metu sudraskė. Ji striukę pamatė ryte. T. S. papasakojo, kad striukę sudraskė S. S., jį betąsydamas.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. D. parodė, jog T. S. pažįsta. V. B., tą vakarą, matė pirmą kartą,Įvykis galėjo būti 2022-02-25. Įvykio vakarą bendravo su R. S.. T. S. buvo išvykęs prižiūrėti anūko. Žinojo, kad jie buvo susipykę. R. S. parašė SMS žinutę, kad rado prezervatyvą. Perskaičiusi žinutę, persiuntė T. S.. T. S. parašė žinutę, kad nori pasikalbėti su ja ir S. S.. Žinutę atsiuntė apie 18 val. Ar sakė T. S., kad atvažiuos ne vienas, nepamena. Kai T. S. atvažiavo, R. S. nebuvo. Ji buvo išvažiavusi. T. S. atvažiavo apie 19 val. Matė per langą, prie namų privažiavusį „(duomenys neskelbtini) Iki vartų nuo lango gali būti apie 20 metrų. Įvažiavimas į kiemą, matomas puikiai. Tada T. S. paskambino S. S. ir paprašė, kad išeitų su juo pasikalbėti. S. S. išėjus į kiemą, atsidarė langą. Abu vyrai kalbėjo per uždarytus vartus. Iš pradžių jie kalbėjosi dviese, po to išlipo V. B.. Girdėjo, kaip T. S. sakė. kad (duomenys neskelbtini). S. S. atidarė vartus. Tada T. S. puolė ant S. S.. Matė, kaip T. S. paėmė S. S. už atlapų. Ji tuo metu, išbėgo į lauką. Jai išbėgus į lauką, S. S. gulėjo ant žemės, netoli tvoros. Jai bėgant link S. S., T. S. ją pagavo. Pajuto, kaip nukrito akiniai ir tuomet pamatė, kaip atbėga V. K. atitraukti nuo jos T. S.. Viskas vyko labai greitai. Nesiruošė mušti T. S.. Iš namo atbėgo pakėlusi rankas ir rėkdama, ką jūs darot. Po to pamatė, kad T. S. ir V. B. puola V. K.. V. K. iš rankų, sudavė abu kaltinamieji. Sudavė į šonus. V. K. nugriuvo ir gulėjo šonu. Ji V. K. pamatė, kai pradėjo jį mušti. Pamena, kad jam smūgiavo į šonus. Ar matė smūgį į veidą, nepamena. Matė smūgius į šonkaulius. Kiek smūgių buvo, negali pasakyti. Prie V. K. buvo abu kaltinamieji, t. y. T. S. ir V. B.. V. K. gynėsi gulėdamas. Negali visko detaliai papasakoti, nes neprisimena. S. S. buvo suėmęs T. S. už striukės, bet jis išsilaisvino ir pabėgo. Tuo metu galėjo striukė suplyšti. S. S. liepė, kviesti policiją. Po įvykio, ji iškvietė ir greitąją pagalbą. Kaltinamieji pasišalino į gatvės pusę, pasiėmę vaiką iš mašinos. Muštynių metu, vaikas buvo mašinoje. Po konflikto, ji, S. S. ir V. K., grįžo į namus. Pirma atvažiavo policija, vėliau atvažiavo R. S.. Po įvykio buvo praėjęs pusvalandis. Po įvykio, matė V. K. sužalotą veido sritį. Kurioje vietoje buvo sužalojimai, nepamena. Buvo šoke. Ar V. K. buvo prakirsta lūpa, nepamena. S. S. jokių sužalojimų daugiau nebuvo. Kai įvyko konfliktas, lauke buvo visiškai tamsu. Kieme apšvietimas buvo. V. K. pasakojo, kad jam skaudėjo ranką, petys išniro, žandas buvo patinęs, šonus skaudėjo. Priekaištavo V. K.. Įvykių seka, buvo tokia, kokią nurodė apklausoje. Matė S. S. spyrį į tarpukojį. T. S. spyrė S. S.. Jis nukrito. V. B. buvo šalia T. S.. Ar spyrį matė išėjusi į lauką, ar žiūrėdama pro langą, nepasakys, nepamena. Iš kur atsirado V. B., negali pasakyti. V. B. pamatė, išbėgusi į lauką. Ar V. K. nukrito nuo T. S. smūgio, tiksliai atsakyti negali.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

Liudytojos K. S. parodymai, kad yra T. S. dukra. 2022-02-25 vakare išvyko į (duomenys neskelbtini). Turi sūnų vardu E,, su E, tėčiu negyvena, todėl paprašė, kad su E, pabūtų sužadėtinis V. B. ir jo senelis T. S.. Kadangi jais pasitiki, buvo rami išvykdama. Su sužadėtiniu bendravo per vaizdo skambutį, 25 dienos vakare, apie 22 val.. Jis pasakė, kad yra namuose, ji taip pat matė, kad E, ir V, yra jų namuose. Taip pat buvo jos tėtis, bendraujant nepastebėjo, kad jie būtų išgėrę. Trumpai pakalbėjo. Pasakė, kad norėjo važiuoti pas R. S. taikytis, nes tėtis buvo su ja apsipykę, todėl visi trys išvažiavo, bet R, nerado. Paminėjo, kad tėtis apsipyko Jokių smulkmenų nepasakojo, o ji nesigilino. Grįžo namo, kitos dienos ryte, apie 06:30 val., visi dar miegojo, bet ji buvo pilna teigiamų įspūdžių, todėl savo sužadėtiniui pasakojo, kaip sekėsi ir panašiai. Pokalbio metu, prikėlė sūnų. Jai kalbant, ryte nepasirodė, kad V. būtų išgėręs. Daugiau apie tą įvykį, kad tėtis susipyko, nieko nežino, nes nesikalbėjo ir neklausinėjo, todėl negali nieko pasakyti (1 t., b. l. 130-132);

2022-04-13 akistatos protokolas, kuriame nukentėjusysis V. K. suvestas akistaton su įtariamuoju V. B. parodė, kad asmeniškai žodinio konflikto neįvyko su priešais sėdinčiu asmeniu. Jis šaukdamas „(duomenys neskelbtini) ėjo link S. S., L. D. ir priešais sėdinčio asmens bei T. S.. Kai jis nuėjo, jam, priešais sėdintis asmuo, trenkė į veidą 1 smūgį. Po to, jam sudavė daug smūgių. Dengėsi rankomis, tačiau matė, kad smūgiavo su rankomis, priešais sėdintis asmuo, ir T. S.. Negali pasakyti, kuris asmuo, kiek sudavė smūgių, neskaičiavo. Dengėsi rankomis galvą, bet matė, kad abu smūgiuoja su rankomis jam į galvos ir liemens sritį. Eidamas atbulas, dengėsi rankomis galvą, tačiau protarpiais matė ir parkrito ant žemės. Negali tiksliai pasakyti ar krito nuo smūgių ar nuo to, kad nelygus kelias. Kai parkrito ant žemės, nespardė jo, nes L. D. rėkė. T. S. su priešais sėdinčiu asmeniu nuėjo link mašinos, pasiėmė vaikutį, kuris buvo automobilyje ir šampano butelį, ir nuėjo į tamsą. Kadangi jis nukritęs greit atsistojo, todėl matė, kaip jį smūgiavę rankomis asmenys nuėjo. Pirmas jam sudavė, priešais sėdintis asmuo. Jis automobilį paliko dešiniau keliuko. Visas konfliktas vyko kažkur nuo automobilio 4-5 metrai, kadangi buvo tamsu jau, bet namas, kur viskas vyko buvo apšviestas. Jis matė, kas vyksta. Jam sėdint automobilyje, pamatė, kad T. S., apsikabinęs už kaklo, spyrė koja S. S. į tarpkojį. S. S. atbulas, atsitraukė susirietęs, priešais sėdintis asmuo, tuo metu ėjo link jų. Jis buvo nugarą jam atsukęs, nes jis sėdėjo automobilyje. Ir tuo metu, pamatė L. D. išeinančią. Tada suprato, kur atsidūrė. Iš karto šoko iš mašinos ir rėkdamas ėjo link jų, tiksliai nepamena, ką sakė. Priėjęs prie jų, T. S. stovėjo šonu, labiau link L. D., ir griebė L. D. už kaklo. S. S. tuo metu buvo T. S. už nugaros. Kadangi jis rėkdamas ėjo link jų, T. S. paleidęs L. D., atsisuko kartu su priešais sėdinčiu asmeniu ir tada jam smūgiavo 1 smūgį, priešais sėdintis asmuo. O kas vyko vėliau jau pasakė prieš tai. Smūgių, skaičiaus nepasakys. Jis jokių veiksmų priešais sėdinčio asmens atžvilgiu neatliko, smūgių nesudavė (1 t., b. l. 138-142);

2022-06-10 akistatos protokolas, kuriame nukentėjusysis V. K. suvestas akistaton su įtariamuoju T. S. parodė, kad du asmenys važiavo mušti žmonių, mašinoje aptarinėjo, kaip muš. Važiavo vienas T., o kito nepamena vardo ir vaikas mažas buvo. Atvažiavus prie namo, tikslaus adreso, (duomenys neskelbtini) T. S. išlipo ir tam kitam vyrui, kurio nepamena vardo, pasakė pabūti ir nelipti iš automobilio. Palaukti, kol ateis savininkas ir atidarys vartus, nes kitaip, jei pamatys abu, neatidarys vartų. T. S. išėjo, ir jam prieš tai, abu buvo liepę apvažiuoti aplink netoli esantį žiedą, apsisukti ir atgal atvažiuoti, kad nematytų mašinos. Atstumas buvo apie 100 metrų. Privažiavus, atsistojo priešais namo vartus, kurio adreso tikslaus nežino. Vartus atidarė S. S., T. S. įėjo į kiemo vidų ir tada iš paskos nuėjo kitas, sėdintis automobilyje, vyras. Antram beeinant, matė, kaip T. S. spyrė S. S. į tarpukojį. S. S. susirietė ir atbulas, kaukdamas, ėjo 2-3 žingsnius. Tuo tarpu, išbėgo L. D.. T. S., atsisukęs į L. D., griebė jai už kaklo ir ji atbula atšoko atgal. Jis iššoko iš mašinos ir pradėjo rėkti, ir T. S. su kitu vyru, atsisuko į jį ir ėjo link jo. Pirmas jam pataikė į veidą kitas vyras, kuris buvo kartu. Jis atbulas, traukdamas, dengėsi veidą, o T. S. ir kitas asmuo su rankomis mušė į veido ir liemens, pilvo sritis. Abu mušė. Iš jo dešinės pusės jam smūgiavo kitas vyras, o T. S. iš jo kairės pusės. Nors dengėsi, bet jautė ir protarpiais matė, kad abu smūgiavo, o ne vienas. Jis ėjo atbulas link savo mašinos, kadangi kelias buvo nelygus, neasfaltuotas, jis dar įlipo į balą ir parkrito ant žemės, prie mašinos. Atstumas nuo namo iki mašinos buvo 4-5 metrai. Kai parkrito ant žemės, pradėjo rėkti L. D... Jo nemušė, kai jis nukrito ant žemės. Jis jokių veiksmų priešais sėdinčio asmens atžvilgiu neatliko, smūgių nesudavė. Nieko nemušė. Matė, kaip T. S. laikė S. S. už kaklo ir jis su keliu S. S. spyrė į tarpukojį. Tada susirietęs, atbulas, atsitraukė S. S.. Daugiau jokių veiksmų jo atžvilgiu nebuvo (1 t., b. l. 148-152);

2022-02-25 V. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2022-02-25 apie 19:35 val. adresu (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui, vieną kratą trenkė iš kumščio į veidą bei kitas keletą kartų į šoną. Konflikto metu taip pat susižeidė kairės rankos vidurinį pirštą. Tokiais veiksmais jam sukėlė fizini skausmą. Prašo policijos pareigūnų išsiaiškinti minėto įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 13-15, 19);

Asmens apžiūros protokolas, kuriame vizualiai apžiūrint nukentėjusįjį V. K. ant jo veido matosi nežymus patinimas (1 t., b. l. 30-35);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. K. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinė kraujosruva dešinėje smakro pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 76);

2022-02-26 S. S. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2022-02-25 apie 19:35 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, jį sumušė neblaivus T. S., gyv. (duomenys neskelbtini), spirdamas vieną kartą į kirkšnies ir lytinių organų sritį bei vieną kartą spirdamas jam į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl jam sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Prašo T. S. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (1 t., b. l. 84-87);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. S. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje kirkšnyje pereinanti į kapšelį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 112);

Apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) e (1 t., b. l. 24-28);

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta policijos pareigūnų filmuota medžiaga (1 t., b. l. 43-44);

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas liudytojos L. D. pokalbis su BPC operatoriumi (1 t., b. l. 48-50).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009). Taip pat pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, kad tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Dėl V. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo

Nors kaltinamieji V. B. ir T. S. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisme nepripažino, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. V. B. ir T. S. veikdami kartu, mušdami nežymiai sužalojo V. K., būtent: 2022-02-25 laikotarpyje nuo 19:20 iki 19:40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia V. B. suduodant vieną smūgį į veido sritį po to T. S. ir V. B. suduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių V. K. į veido ir liemens sritis, taip bendrais veiksmais su T. S. padarė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinėje smakro pusėje bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kuri vyko 2022-03-17 (2 t., b. l. 11-13) teigė, kad kaltės nepripažįsta. V. K. jokių smūgių nesudavė, jo nemušė. Pamatė, kad T yra išlipęs iš automobilio (po viso apsistumdymo su S. S. ir L. D.), kadangi viskas vyko 1 metro atstumu. Matė, kaip T, rėkdamas, V. B. sakė, kad sumokėti jam pinigus. T, t. y. V. K., pirmas sudavė V. B. į nugaros sritį ties kaklu, o V. B., atsisukęs, vieną smūgį trenkė jam į veido sritį ir t nukrito ant žemės. Daugiau V. B. nemušė, jokių smūgių nesudavė T ir jis priėjęs prie T nebuvo ir jam tikrai nespyrė. 2022-08-24 vykusios apklausos metu (2 t., b. l. 20-22) jis parodė, jog kaltės nepripažįsta. L. D. puolė jį kažką rankose laikydama. Po to atsisuko ir už nugaros pamatė, kad guli T prie automobilio. L. D. šaukė. V. B. pasakė, kad T jam trenkė į galvą iš nugaros, o jis automatiškai trenkė jam ir tada T krito ant žemės. Jis V. K. nesudavė nei vieno smūgio, tik pamatė, kad jis guli ant žemės, o duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, jis savo kaltės taip pat nepripažino visiškai. Nurodė, kad atsisukęs, pamatė, kad už nugaros guli T, kaip praradęs sąmonę, pusiau šonu. Automobilio durelės atidarytos. V. K. nesmūgiavo, nelietė jo, net nebuvo priėjęs. Parėjus į namus, V. B. paklausė, kaip tas T atsirado. Pastarasis atsakė, kad T jam į galvą sudavė 2-3 kartus, ir jis instinktyviai sudavė atgal ir T krito. V. B. sakė, kad vieną kartą T smūgiavo. T niekur nebuvo susiėmęs, tik šaukė. Gulinčiam V. K., nesmūgiavo. Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kuri vyko 2022-03-17 (1 t., b. l. 181-183) teigė, jog kaltės nepripažįsta. Stovėjo veidu į T. S., nugara į automobilį ir pajuto apie 3 smūgius sau į pakaušį. Atsisuko ir matė užmotą ranką ir refleksas, susijaudinimas, savigyna jam buvo, ir smogė kumščiu jam į veido sritį vieną smūgį. Po to pasižiūrėjo į automobilį, kur turėjo sėdėti T, ir tik tada suprato, kad čia tas T jam smogė ir jis savigynos tikslais jam smogė atgal. Nelabai suprato, kodėl smogė jam, nes jis tik stovėjo. Kai sudavė smūgį, T, iš įtarimo žino, V. K., nukrito ant žemės. Krito ant nugaros ir staigiai atsistojo, pasilaikydamas už automobilio, daugiau jam jokių smūgių nesudavė nei su ranka, nei su koja. Tuo metu, žmona rėkė, ir puolė link jo, bet jis traukėsi atgal, nelindo prie jos. T. S. tuo metu su S. S. ginčijosi ir kažkuriuo metu T. S. priėjo prie tos moters, sulaikė ją, nes ji rėkė, šūkavo. 2022-08-25 vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 190-192) jis parodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad vieną smūgį sudavė V. K., nes buvo pats užpultas iš nugaros, kadangi pajuto smūgį į kaklą. Jis atsisukęs atgal, trenkė iš reflekso, iš išgąsčio, nes pajautė smūgius ir todėl trenkė T. Daugiau jokių kitų smūgių nesudavė V. K.. Taip pat nematė, kad T. S. būtų sudavęs V. K.. Kai jis trenkė V. K., L. D. pradėjo rėkti. Jis stovėjo prie mašinos ir niekur nelindo, nešaukė. Nesutinka dėl to, kad įtarime parašyta, jog jis su T. S. sudavė V. K. nenustatytą kiekį smūgių - nes to nebuvo. Sutinka su vienu smūgiu, kurį sudavė, bet ne daugiau. Duodamas parodymus teisme, nurodė, jog išlipo iš automobilio ir uždengė langą, kad vaikas nematytų. V. K. buvo mašinoje. Jam stovint, vienu momentu pajuto smūgius iš galo į kaklo sritį. Pamatė, kad pareina dar vienas smūgis, todėl instinktyviai trenkė atgal ir pamatė, kad žmogus ant žemės guli. Suprato, kad trenkė T. Smogė į žandikaulį. Į liemenį nesmūgiavo. Tada pradėjo šaukti S. S. žmona. V. K. šaukė ir vijo juos iš kiemo. T. S. nesudavė V. K.. Tarp T. S. ir V. K. nebuvo jokio kontakto. Kai V. K. atsikėlė, visi šaukė dar labiau vienas ant kito. Gulinčio V. K., nemušė. Trenkė tik vieną smūgį. Kaip matyti iš bylos duomenų T. S., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis V. B. nors pirmos apklausos metu kaltės ir nepripažino, tačiau tiek vėlesnės apklausos metu, tiek teisme, ją pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad vieną kartą trenkė V. K.. Tačiau teismo vertinimu abiejų kaltinamųjų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, nesutampančios su kita byloje esančia medžiaga ir duomenimis, kaltinamieji akivaizdžiai bandė švelninti savo padėtį, o kaltinamojo T. S. pozicija nenuosekli, todėl teismas tokius V. B. ir T. S. paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja, kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis, atbėgęs į kiemą, pradėjo rėkti. Abu kaltinamieji atsisuko. Pirmas jam trenkė V. B. kumščių į dešinį žandą. Po to abu kaltinamieji, t. y. T. S. ir V. B., pradėjo jį mušti. Jis gynėsi, pradėjo lenktis, atbulas traukėsi, o kaltinamieji toliau kumščiais smūgiavo. Matė, kas jį muša. Smūgiavo visur, kur tik galėjo: į veidą, krūtinę, rankas. Kaltinamieji nieko nekalbėjo, tik mušė. Jis traukdamasis, užkliuvo ir virto aukštielninkas. Tada L. D. pradėjo rėkti. Tada jis atsikėlė, S. S. laikė T. S. už krūtinės. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-02-25 duodamas parodymus, nukentėjusysis V. K. parodė (1 t., b. l. 13-15), kad tie patys du vyrai, išlipę iš automobilio, po konflikto su S. S.,. Norėdamas, kad neįvyktų nelaimė, greitai išlipo iš savo automobilio ir ėmė rėkti. Tuo metu, tie patys du vyrai priėjo prie jo ir vienas iš jų, bet nežino kuris, trenkė kumščiu jam į dešinę veido pusę ir kitas keletą kartų taip pat rankos kumščiais sudavė į pilvo šoną. Supratęs, kad vyrai jį puola mušti, rankomis užsidengė veidą, todėl kuris kiek kartų trenkė tiksliai įvardinti negali. Vyrams jį mušant, pribėgo L. D. ir ėmė ant jų rėkti, kad jie nustoti mušęsi. Tuo metu, kažkuris iš vyriškių jį stipriai pastūmė ir jis nugriuvo ant žemės. Duodamas parodymus 2022-03-04 vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 54-56), jis nurodė, jog pajautė smūgį į dešinę veido sritį, kurį sudavė V. B.. Po to pribėgo kitas vyras, T. S., tada jie abu rankomis mušė į visas kūno vietas. Tuo metu buvo užsidengęs galvą, veidą, bet jautė tikrai daug smūgių, ne vieno asmens. Jautė fizinį skausmą. Analogiškas aplinkybes, t. y., kad kaltinamieji V. B. ir T. S. jį sumušė (1 kartą trenkė į veido sritį ir kelis kartus į pilvo šono sritį), nukentėjusysis nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo užfiksavo, kad V. K. bandant nutraukti konfliktą, šiam vienas iš vyriškių, kaip vėliau nustatyta T. S. (asmenį atpažino V. K.) vieną kartą trenkė į veido sritį, o kitas buvęs vyriškis trenkė keletą kartų į pilvo šono sritį (1 t., b. l. 22), 2022-04-13 vykusioje akistatoje su V. B. (1 t., b. l. 138-140) bei 2022-06-10 vykusios akistatos metu su T. S. (1 t., b. l. 148-150).

Nurodytos aplinkybės, leidžia teigti, jog nukentėjusiojo V. K. pozicija nuosekli visą procesą, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, sutampančias esminiuose ir svarbiose bylai aplinkybėse, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada, kurioje neabejotinai patvirtinta, jog V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai: muštinė žaizda lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinė kraujosruva dešinėje smakro pusėje; sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku; tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais; sužalojimai padaryti n mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 76), kas iš esmės tik patvirtina nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nuoseklumą.

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 43-44) matyti, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, V. K. papasakojo, jog jis pribėgo prie I. D., norėdamas padėti, ir tuomet pats sulaukė smūgio į veido sritį. Taip pat, įvykio vietoje buvusiai pareigūnei, V. K. pasakė, kad jis nespėjo pamatyti, kas tiksliai sudavė smūgį jam į veidą. Nurodė, kad tikrai vieną smūgį sudavė į veidą, nes po to užsidengė veidą ir nežino, kiek ir kas sudavė smūgių. S. S. pareigūnei nurodė, kad jis matė, jog prie V. K. priėjęs T. S. trenkė jam ir kartu su T. S. buvęs kitas vyras, taip pat trenkė. Analogiškas aplinkybes, V. K. nurodė ir 2022-02-25 rašytame pareiškime (1 t., b. l. 13).

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtino ir parodymus davę kiti proceso dalyviai. Nukentėjusysis S. S. teisme patvirtino, jog V. K. paklausus, ką jie daro, V. B. puolė ant jo. V. K. sudavė 2-3 smūgius ir jis parkrito. T. S. V. K. tik vieną smūgį sudavė, bet nepasakys, kur smūgiavo. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-02-26 vykusios apklausos metu, t. y. kitą dieną po įvykio, S. S. nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 87-87), kad pamatė, kaip iš automobilio išlipo T, kurį jis atpažino, kaip V. K., kuris ėmė bėgti ginti jo. Tada T. S. ir V. B. sumušė V. K.. Kiek kartų buvo suduota V. K., neprisimena, tačiau tiksliai matė, kaip į veidą jam smūgiavo tiek T. S., tiek V. B.. 2022-08-19 vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 96-97) taip pat nurodė, jog T. S. vieną kartą sudavė ranka V. K. į veido sritį. Taip pat matė, kaip V. B., kaip vėliau sužinojo jo duomenis, su ranka sudavė į veido sritį. Liudytoja L. D. teisme parodė, kad pamatė, kaip atbėga V. K., atitraukti nuo jos T. S.. Po to pamatė, kad T. S. ir V. B. puola V. K.. Pradėjo šaukti. Abu vyrai pasimetė. V. K. iš rankų, sudavė abu kaltinamieji. Sudavė į šonus. V. K. nugriuvo ir gulėjo šonu. Kiek smūgių buvo, negali pasakyti. Prie V. K. buvo abu kaltinamieji, t. y. T. S. ir V. B.. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-120), kad. Tada T. S. su jai nepažįstamu asmeniu V. B.) apsisuko ir pribėgę prie V. K., pradėjo mušti jį. Matė, kad T. S. vieną kartą tikrai sudavė į veido sritį - žandikaulį V. K., tada T. S. su kitu asmeniu smūgiavo į šonkaulius, skirtingas puses, kiek smūgių buvo, negali pasakyti, bet daugiau negu po du. Tada V. K. nukrito ant žemės, prie automobilio, ji sušaukė. Liudytoja R. S. teisme parodė, kad Nukentėjusį V. K. matė. Kaip viskas vyko, pasakojo L. D. ir S. S.. L. D. pasakojo, kad atvažiavo T. S. ir puolė muštis. Sumušė S. S., V. K., L. D. sulaužė akinius. Jai paklausus, ką darė V. B., L. D. pasakė, kad taip pat mušė. Tai, jog ant nukentėjusiojo V. K. veido matė sužalojimus, teisme nurodė liudytojos R. S. ir I. D.. Byloje esantis asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota asmens apžiūra, taip pat patvirtina, kad 2022-02-25 vizualiai apžiūrint V. K., ant jo veido matosi nežymus patinimas (1 t., b. l. 30-35).

Bylos duomenys patvirtina, jog V. B. V. K. į veidą trenkė vieną kartą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis V. B.. Pažymėtina ir tai, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, jog V. K. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Būtent ši aplinkybė patvirtina, jog konflikto metu kaltinamajam smūgius į veidą sudavė ne tik kaltinamasis V. B., bet ir T. S.. Ir nors specialisto išvadoje nieko nėra pasisakyta apie tai, jog V. K. buvo suduota ir daugiau smūgių, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, jog V. K. abu kaltinamieji sudavė kelis smūgius į liemens sritį dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų pateiktą poziciją, kad nukentėjusiajam V. K. sudavė tik V. B. vieną kartą ir tai padarė tik gindamasis. Taip pat atmestina ir kaltinamojo T. S. pozicija, kad jis jokių smūgių V. K. nesudavė. Šią kaltinamųjų poziciją neabejotinai paneigia, konflikte dalyvavę asmenys, t. y. S. S. ir I. D., patvirtinę, jog matė, kaip V. K. smūgius sudavė būtent abu kaltinamieji. Aplinkybę, jog V. B. V. K. trenkė tik gindamasis, t. y. po V. K. jam suduotų smūgių, patvirtina tik pats kaltinamasis V. B. ir kaltinamasis T. S., nurodydamas, jog jam taip pasakojo V. B.. Tačiau tokie kaltinamųjų parodymai yra vertintini kritiškai. Vertinant kaltinamojo T. S. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamojo parodymai dėl V. K. sužalojimo yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys. Iš T. S. parodymuose nurodytų aplinkybių matyti, jog jis nurodydavo vis kitokias įvykio aplinkybes. 2022-03-17 vykusios apklausos metu, T. S. nurodė, jog matė, kaip po V. B. V. K. suduoto smūgio, šis nukrito ant žemės, o 2022-08-24 vykusios apklausos metu ir teisme, jis nurodė, jog atsisukęs, pamatė V. K. jau gulintį. Tačiau šios aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo užfiksuotoms ir teisme nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamųjų poziciją kategoriškai paneigia ir specialisto išvadoje padaryta išvada, t. y. kad V. K. padaryti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 76).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju teismas, vertindamas V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumu.

Dėl S. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kaltinamasis T. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nepripažino, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. T. S. mušdamas nežymiai sužalojo S. S. būtent: 2022-02-25 laikotarpyje nuo 19:20 iki 19:40 val. (duomenys neskelbtini) tyčia spirdamas vieną kartą S. S. į jo tarpkojį, nukentėjusiajam S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą dešinėje kirkšnyje pereinančią į kapšelį, bei spirdamas vieną smūgį į nugarą, nukentėjusiajam S. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje, kuri vyko 2022-03-17 (2 t., b. l. 11-13) teigė, kad kaltės nepripažįsta. Jam atvykus, S. S. išėjo už vartų ir pradėjo konfliktuoti. Pastarasis pirmas pagriebė jį už striukės (ties kaklu), o jis gindamasis nustūmė S. S., laikydamas jo rankas, nes bijojo, kad jis jį užpuls. S. S. į tarpkojį nespyrė, o ginantis jei trenkė per rankas ar pastūmė, tai taip galėjo būti. Neneigia, bet nespyrė S. S. į tarpkojį ir į nugarą. 2022-08-24 vykusios apklausos metu (2 t., b. l. 20-22) jis kaltės nepripažino ir parodė, jog S. S. sakė, kad išeitų į lauką. Išėjęs S. S., jį puolė už atlapų ir pradėjo tąsyti už striukės atlapų. Suplėšė striukę. Jis jį atsistūmė nuo savęs, kad jo nebetąsytų ir gal galėjo atstumdamas pataikyti su koja S. S. į tarpukojį, bet specialiai nespyrė. Buvo savigyna. S. S. į nugarą nespyrė, o duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, jis savo kaltės taip pat visiškai nepripažino. Nurodė, kad norėjo nuvažiuoti pas R. S. ir tuo pačiu pasikalbėti su S. S.. Atvažiavus prie S. S. namų, parašė pastarajam, kad išeitų. S. S. jau buvo lauke, ateidinėjo link vartų. Tada, S. S. išėjo per vartus ir griebė jį už atlapų. Pradėjo priekaištauti, purtyti. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Jis su koja S. S. atsistūmė ir pastarasis nuvirto. Spyrė kažkur, iki pilvo. Kaltinamojo nurodytą poziciją patvirtino ir kaltinamasis V. B., kuris teisme nurodė, jog jiems atvažiavus, T. S. pasakė, kad eina pakalbėti ir išlipo. S. S. buvo už vartų savo kieme, kai T. S. pasakė, pastarajam ateiti, pakalbėti. S. S., bijodamas, pradarė vartus, per 30 cm. T. S. sukonfliktavo su S. S., kuris buvo savo kieme tuo metu. Jis tuo metu buvo mašinoje. Automobilyje buvo iki to laiko, kol atėjo moteris ir prasidėjo stipresnis kivirčas, tada išlipo. Iš pradžių, S. S. pagavo T. S.. Laikė, šaukė vienas ant kito. Moteris irgi šaukė. T. S. S. S. pagavo už striukės, jie pasitampė. Moteris pradėjo lįsti į konfliktą. Iš T. S. nematė nei vieno smūgio S. S., buvo tik tampymasis. Nematė, kad T. S. spirtų S. S.. S. S. buvo parkritęs ant žemės, tačiau niekas nieko nedarė. Analogiškas aplinkybes V. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. 2022-03-17 vykusios apklausos metu nurodė, jog važiuodami, kalbėjo automobilyje su T. S., kad eis į pirtį. Gal ir prasitarė, kad eis pakalbėti, bet muštynių neplanavo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), T. S. pasiūlė nueiti. Kai sustojo prie namo, automobilis sustojo priekiu į namo pusę, išlipęs T. S. paskambino, kaip suprato S. S., kad šis išeitų. Iš pat pradžių kalbėjo su T. S. už tvoros. Matė, kaip sugriebė T. S. už rūbų - striukės, tampė jį. Matė, kaip T. S. laikė S. S. ir tikrai spyrio į tarpukojį nebuvo. Taip pat jam sėdint automobilyje, jis juos stebėjo ir matė, kas vyksta, spyrio į tarpukojį nebuvo (1 t., b. l. 181-183). Kaip matyti iš bylos duomenų T. S., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltės nepripažino. Kitas kaltinamasis V. B., taip pat patvirtino jo nurodytas aplinkybes. Tačiau teismo vertinimu kaltinamųjų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, nesutampančios su kita byloje esančia medžiaga ir duomenimis. Kaltinamasis T. S. akivaizdžiai bandė švelninti savo padėtį, todėl teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja, kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis S. S. parodė, kad atvažiavęs T. S., paskambino, pakvietė išeiti į lauką, pasikalbėti. Išėjo į kiemą, prie pat vartų. T. S. stovėjo už vartų. automobilį matė, netoli kiemo stovėjo. V. B. taip pat stovėjo šalia. T. S. pasakė, (duomenys neskelbtini). Netikėjo, kad gali kilti muštynės, todėl atidarė vartus. Jam atidarius vartus, T. S. iškart jam spyrė. Kai smogė T. S. į tarpukojį, V. B. buvo už vartų. Jis susilenkė, norėjo į šoną paeiti, bet T. S. dar spyrė iš kojos į galvą, į nugarą. Jis prisitūpė. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022-02-26 duodamas parodymus, t. y. kitą dieną ko įvykusio konflikto, nukentėjusysis S. S. parodė (1 t., b. l. 84-87), kad apie 19.35 val., jam paskambino T. S. ir pasakė, kad išeitų į lauką pasikalbėti. Jis išėjo į kiemą ir priėjęs prie vartelių, paklausė, ko jis nori. T. S. . Jam atidarius vartus ir išėjus už jų, prie vartų pamatė T. S. ir jo žentą, kurio anketinių duomenų nežino. Šalia kiemo vartų, stovėjo automobilis. Tuo metu, T. S. spyrė jam į tarpkojį, t. y. į kirkšnį bei lytinius organus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą dėl ko jis iš skausmo atsitūpė ant žemės. Tada T. S. spyrė jam į nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Duodamas parodymus 2022-03-07 vykusios apklausos metu (1 t., b. l. 92-96), jis nurodė, jog 2022-02-25, pas jį į namus atvyko T. S., kuris jam 1 kartą spyrė į kirkšnį, taip pat 1 kartą spyrė į nugaros sritį, jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Analogiškas aplinkybes, t. y., kad kaltinamasis T. S. jį sumušė (spyrė į kirkšnį), nukentėjusysis nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 43-44) matyti, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, S. S. pasakė, kad smūgio į veido sritį išvengė, bet jam spyrė į tarpkojį T. S.. V. K. nurodė, kad matė, kaip spyrė kitam vyrui, jo atvežtas vyras. Analogiškas aplinkybes, S. S. nurodė ir 2022-02-26 rašytame pareiškime (1 t., b. l. 84-87).

Nurodytos aplinkybės, leidžia teigti, jog nukentėjusiojo S. S. pozicija nuosekli visą procesą, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, sutampančias esminiuose ir svarbiose bylai aplinkybėse, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada, kurioje neabejotinai patvirtinta, jog S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje kirkšnyje pereinanti į kapšelį; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku; sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje; sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai (1 t., b. l. 112), kas iš esmės tik patvirtina nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nuoseklumą.

Nukentėjusysis V. K. teisme patvirtino, jog važiuodamas, T. S. pradėjo organizuoti muštynes. Pastarasis jam paaiškino, kur jis turės nuvažiuoti ir sustoti, o V. B., ką daryti, atsidarius kiemo vartams. T. S. sakė, kad bus „stiprus“ pokalbis su S. S.. Atvažiavus į vietą ir sustojus, T. S. paskambino. Pokalbio, tarp T. S. ir S. S., negirdėjo. Apsisukęs ir privažiavęs prie namo, pamatė, kad vartai atidaryti. Tuo metu, V. B. paėmė vaiką iš galo ir pasodino į priekį ir nuėjo pas juos. Nuėjo 4-5 metrai nuo mašinos. V. B. priėjus, T. S. spyrė tam žmogui į tarpkojį. Tas žmogus susirietė. Analogiškas aplinkybes asmuo nurodė ir su kaltinamaisiais vykusių akistatų metu. 2022-04-13 vykusioje akistatoje su V. B. (1 t., b. l. 138-140) bei 2022-06-10 vykusios akistatos metu su T. S. (1 t., b. l. 148-150).

Liudytoja L. D. teisme parodė, kad T. S. parašė žinutę, kad nori pasikalbėti su ja ir S. S.. T. S. paskambino S. S. ir paprašė, kad išeitų su juo pasikalbėti. S. S. išėjus į kiemą, atsidarė langą. Abu vyrai kalbėjo per uždarytus vartus. Iš pradžių jie kalbėjosi dviese, po to V. B.. Girdėjo, kaip T. S. sakė, kad (duomenys neskelbtini). S. S. atidarė vartus. Tada T. S. puolė ant S. S.. Matė, kaip T. S. paėmė S. S. už atlapų. Ji tuo metu, išbėgo į lauką. Jai išbėgus į lauką, S. S. gulėjo ant žemės, netoli tvoros. T. S. spyrė S. S.. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-120), kad S. S. paskambino T. S., kad išeitų į lauką pasikalbėti. S. S. išėjo į lauką. Matė, kaip abu vyrai ir kartu su T. S. buvęs vyras kalbėjo per uždarytus vartus. Ji tuo metu buvo namie ir matė per langą. S. S. atidarius vartus, pamatė, kad T. S. puolė S. S. už kaklo. Ji greitai išbėgo į lauką. Išlėkė ir pamatė, kad T. S. spyrė S. S. į tarpkojį ir S. S. iš skausmo susirietė. Liudytoja R. S. teisme parodė, kad S. S. sakė, kad jį sumušė T. S., kad skauda tarpukojį. S. S. sakė, kad juos puolė T. S.. L. D. pasakojo, kad atvažiavo T. S. ir puolė muštis, sumušė S. S., V. K.. Po įvykio, su T. S. bendravo. Jis papasakojo, kad jis ir V. B. norėjo grįžti į namus. Grįždami, užsuko pas S. S. pasikalbėti. T. S. sakė, kad S. S. išbėgo į lauką ir puolė jį, V. B.. V. K., sėdėdamas automobilyje, girdėjo T. S. ir V. B. pokalbį. S. S. puolė S. S., tuomet jis spyrė S. S.. Jai taip ryte pasakojo T. S. ir V. B..

Teismas pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo T. S. pateiktą poziciją, kad nukentėjusiajam S. S. jis įspirti galėjo netyčia, norėdamas jį nuo savęs atitraukti. Šią kaltinamojo poziciją neabejotinai paneigia, konflikte dalyvavę asmenys, t. y. S. S. ir I. D., patvirtinę, jog matė, kaip T. S. spyrė S. S. į tarpukojį. Ir nors liudytojai nepatvirtino, jog matė, kaip T. S. spyrė S. S. į nugarą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju teismas, vertindamas S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumu.

Padarytų nusikalstamų veikų objektai yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu prieš nukentėjusiuosius, padarant jiems nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeliant fizinį skausmą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų T. S. ir V. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 94-98, 100-110), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 92), dirbantis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra dirbantis, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu, ko pasėkoje buvo sutrikdyta asmens sveikata, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis, artimas straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 48 str.), bei BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai ar draudimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 194-196).

Kaltinamojo T. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis T. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 67-72, 74-85), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 65), dirbantis su verslo liudijimu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra dirbantis, padarė nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu, ko pasėkoje buvo sutrikdyta asmens sveikata, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis, artimas straipsnyje numatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (BK 48 str.), bei BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai ar draudimai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 54-56).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusysis V. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 224,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog po išpuolio, nepavyko pasveikti. Kairės rankos petyje skausmas tik didėjo, nebegalėjo pakelti rankos, išlaikyti bet kokio svorio. gydytoja V. S. išdavė siuntimą pas traumatologą. Kadangi greičiausiai medicininė pagalba galėjo būti suteikta VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini), užsiregistravo pas šios ligoninės gydytoją. buvo priimtas traumotologo. Kadangi skausmo priežastis nebuvo nustatyta, rekomendavo atlikti kairio peties sąnario echoskopiją, tikslu įvertinti kremzles, rotatorių, raiščių būklę. Ultragarsinis tyrimas buvo atliktas. Diagnozuotas m. supraspinatus (peties raumens) dalinis plyšimas. gydytojas paskyrė gydymą vaistais, už vaistus sumokėjo 94,38 eurus. atsakyme į siuntimą rekomenduota: vaistai nuo skausmo, šaltis lokaliai, krūvio ribojimas, reabilitologo konsultacija ir kairio peties sąnario funkcijos atstatomasis gydymas, vaistų blokados, negerėjant pakartotina OT konsultacija ir spręstinas operinio gydymo tikslingumo klausimas. Tą dieną buvo atlikta blokada RKL trombocitais praturtinta plazma. Sveikata nepagerėjo iki šiol - jaučia skausmą kairiajame petyje, negali rankos pakelti, dirbti fizinio darbo.

Dėl turtinės žalos. Medicininės paslaugos buvo teikiamos VšĮ Respublikinėje ligoninėje, į ją vyko 4 kartus savo transportu, kelionė kainavo 100 eurų. Už vaistus sumokėjo 94,38 eurus. Kitų vaistų kvitų neišsaugojo, todėl dėl kitų vaistų reikalavimo nereiškia. Su gydymusi nuo patirtų traumų susijusios išlaidos yra 194,38 eurai. Įvykio metu pargriuvo ant žemės. Striukė buvo įplėšta ir sutepta ant kelio išpiltais tepalais, išplauti dėmių nepavyko, striukė netinkama naudotis. Kadangi striukė buvo trumpai dėvėta, padarytą žalą vertina 30 eurų (nauja kainavo 50 eurų). Iš viso padaryta 224,38 eurų turtinė žala. Teisme nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą grindžia tuo, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) Jam nenustojo skaudėti, ir dabar pradeda ranką skaudėti, kai aukščiau pakelia. Už apžiūras mokėjo, leido vaistus, leido kažkokią plazmą, kad suaugtų raumuo. Diagnozė - raumens peties plyšimas, kuris atsirado įvykio metu. Skausmai atsirado tą patį vakarą po muštynių, anksčiau skausmų nebuvo. Dėl kuro užpylimo kvitų, negali pasakyti ar jie yra. Už vaistus sumokėjo, kurie buvo išrašyti (duomenys neskelbtini). Pirkimo kvitai išsaugoti. Už striukę 30 eurų, rankovę perplėšė įvykio metu. Buvo tampymasis, kai dengėsi. Kaltinamieji smūgiavo, jis lenkėsi. Striukė buvo suplyšusi, išpurvinta, netinkama naudojimui. Striukė įvykio metu buvo sutepta, neišsiplovė. Kelnės irgi neišsiplovė.

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis teismui nepateikė visų jo turtinę žalą patvirtinančių duomenų, pateiktas tik vienas banko pavedimas (2 t., b. l. 198), kuris teismo nuomone negali būti vertintinas, kaip pagrindžiantis turtinę žalą, nes yra nesusijęs su asmeniui nustatytu sveikatos sužalojimu, o duomenų apie striukei padarytą žalą, byloje nebuvo užfiksuota. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, asmeniui padarytą sveikatos sužalojimo mąstą, vertina, kad teismui pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patirtą žalą vertina 3000 Eur. Po sužalojimo iki šiol jaučia fizinį skausmą, nepatogumus, nes pilnai nevaldo rankos, dvasinius išgyvenimus. Iki traumos dirbo vos tris dienas, todėl negalėjo tęsti darbo ar aktyviai ieškoti kito darbo ir įsidarbinti. Į ankstesnį darbą (tarptautinius pervežimus) dėl sveikatos negali grįžti iki šiol. Gydytojai užsimena, kad nepadėjus medikamentiniam gydymui, bus reikalinga operacija. Padarytas sunkesnis kūno sužalojimas, nei eksperto nustatyta. Tikslinga skirti teismo medicinos ekspertizę padaryto sužalojimo laipsniui nustatyti. Ekspertui reikalinga pateikti pateiktus medicininius dokumentus. Teisme nukentėjusysis nurodė, jog neturtinę žalą grindžia tuo, kad norėjo dirbti darbą, susijusį su sunkvežimiais, pervežimais, bet nebegali. Turi viskas sugyti. Operaciją reikia daryti, daug pajamų prarasta. Dėl peties, negali rankos kelti. Tarptautinių pervežimų metu, reikia krovinį sudėti, jį tvirtinti. Nepakėlus rankų, negali dirbti, nes reikia bortus atidaryti. Negalės dirbti, liko be pajamų. Labai nemalonu buvo, skaudėjo nuo smūgių. Jam niekas už kelionę nesumokėjo, pabėgo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis visą jam padarytą neturtinę žalą grindžia vien tik motyvais, susijusiais su peties trauma ir dėl jos atsiradusiais nepatogumais. Taip pat į tai, jog ir teisme nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindžia pasekmėmis, atsiradusiomis dėl peties traumos ir tik nurodo, jog įvykio metu jam buvo nemalonu, skaudėjo ir niekas nesumokėjo už kelionę, bei įvertinus byloje esančią specialisto išvadą, kurioje yra užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) specialistui V. K. nurodė jog skundžiasi kairio peties skausmu; specialistui palpuojant, V. K. nurodo skausmą kairio peties užpakaliniame paviršiuje, tačiau specialistas šio sužalojimo nesiejo su įvykiu, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis V. K. advokatei I. P. už konsultaciją, susipažinimą su byla ir ieškinio surašymą sumokėjo 150 Eur. Tai patvirtina byloje esanti 2022-12-05 sąskaita už teisines paslaugas ir banko pavedimas (2 t., b. l. 199, 200). Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, laikytina, kad jis yra įrodytas, todėl solidariai iš abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajam V. K. priteistinos patirtos išlaidos.

Dėl daiktinių įrodymų

Dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas – paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bei skirti įpareigojimus:

- dalyvauti elgesio pataiso programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl V. K.), ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl S. S.) ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą1 (vieneriems) metams, bei skirti įpareigojimus:

- dalyvauti elgesio pataiso programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir T. S..

Solidariai iš kaltinamųjų V. B. ir T. S. nukentėjusiajam V. K. priteisti 150 Eur už patirtas advokato išlaidas.

Dokumentus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas