Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atstovo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19528-877/2017 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

1) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaiko K. B. materialinio išlaikymo, kur vaiko tėvas atsakovas J. B. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 20 dieną perduoti vaiko motinai K. S. pasirašytinai 300,00 Lt, t. y. 87,00 Eur ir priteisti K. B. išlaikymą iš jo tėvo J. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės, pinigus pervedant pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Swedbank“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymui skirtą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; gautą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti ieškovei;

2) nustatyti atsakovo J. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. B. tvarką: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį), nuo šeštadienio 9:00 val. ryto iki sekmadienio 19:00 val. vakaro; atsakovas su sūnumi bendrauja po pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) atostogų. Poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį;

3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad augant vaikui ėmė didėti ir jo poreikiai. 2016 m. rugsėjo 16 d. vaikui susilaužus dešinės rankos žastikaulį ties alkūne, buvo reikalingas gydymas bei reabilitacija, kuri nebaigta lig šiol. Vaikui yra pripažintas atopinis dermatitas, normaliai odos būklei palaikyti reikalingi hidrogeliniai tepalai. Šį rudenį vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl jam reikia įrengti kambarį nupirkti lovą, rašomąjį stalą, jam bus reikalingi kompiuteris, internetas. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti apie 447,64 Eur. Atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką reikia nustatyti tam, kad ieškovė iš anksto žinotų, jog vaiką prižiūrės atsakovas, ir ji savaitgaliais turėtų galimybę dirbti bei gauti papildomų pajamų.Atsakovas J. B. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo dalį, kurijoje prašomas nustatyti išlaikymo dydis viršija 120 Eur per mėnesį. Prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 9:00 val. ryto iki sekmadienio 19:00 val. vakaro. Vaiką šeštadienį 09:00 val. ryte atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato ieškovė. Vaiką sekmadienį 19:00 val. vakare ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato atsakovas; Atsakovas su vaiku bendrauja po pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) atostogų. Poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų dalį. Vaiką 09:00 val. ryte pirmąją atostogų dieną, kurią su sūnumi turi praleisti atsakovas, jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato ieškovė. Vaiką 19:00 val. vakare paskutinę atostogų dieną, kurią su sūnumi turi praleisti atsakovas, ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato atsakovas.Atsiliepime nurodė, kad vaiko poreikiai išdidinti, dalies poreikių vaikas neturi. Bendravimo tvarka turi būti labiau apibrėžta, joje turi būti nurodyta kuris asmuo ir kurioje vietoje perduoda vaiką.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17435-587/2012 nepilnamečiui vaikui K. B. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš jo tėvo atsakovo po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-06-18) iki vaiko pilnametystės (2028-10-29), pinigus pervedant pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; išlaikymui skirtą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; į priteistą išlaikymą įskaitė pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19528-877/2017 išieškotą laikiną išlaikymą; priteisė ieškovei iš atsakovo 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

Dėl išlaikymo padidinimo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo padidėjo, vaikas auga, per penkerius metus nuo teismo nutarties priėmimo išaugo pragyvenimo išlaidos Lietuvoje. 2017 m. gegužės pabaigoje atsakovą ištiko miokardo infarktas, dėl ko pablogėjo jo sveikata ir galimybės uždirbti. Atsakovas ir iki šios bylos iškėlimo vaikui teikė didesnį išlaikymą, nei buvo susitarta tiek perduodamas didesnes pinigų sumas (100 Eur), tiek ir kitais būdais, pvz. apmokėdamas už krepšinio treniruotes, pirkdamas daiktus ir kt. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentais, kad ne visos ieškovės nurodomos išlaidos yra detaliai pagrįstos, sutiko su ieškove ir išvadą duodančios institucijos atstove, kad neįmanoma tiksliai pagrįsti visų vaiko poreikių ir kad tam asmeniui, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta. Vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, teismas atsižvelgė, kad atsakovas dirba UAB „Kauno autobusai“, jo vidutinės pajamos, neatskaičiavus mokesčių, kas mėnesį sudarė 781,57 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nors susirgo, tačiau po gydymo vėl sugrįžo į tą patį darbą. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių teikti pakankamą, vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybę papildomai gauti pajamų iš savo nekilnojamojo turto. Ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos yra dar mažesnės - vidutiniškai 739,66 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Su vaiku gyvenanti ieškovė turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Teismas sprendė, kad atsakovo, kaip rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra pakankama teikti būtinus poreikius tenkinantį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo nurodyta bendravimo tvarka, kurioje yra detaliau išspręsti vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir pristatymo klausimai, taip pat numatytas tėvo ir sūnaus bendravimas vaiko atostogų metu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad didžiąją dalį savaitgalių, atostogas atsakovas praleidžia sodyboje Varėnos rajone, teismo vertinimu įpareigojimas ieškovei pristatyti sūnų atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu būtų neprotinga ir pernelyg didelė našta ieškovei, todėl visais atvejais teismas nustatė, kad sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos (ar iš anksto šalių sutartos kitos vietos) pasiimtų ir į ją pristatytų atsakovas.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad patenkinta 95 procentai ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš viso 97,5 procentai visų ieškinio reikalavimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį į 140 Eur/mėn.; pakeisti į valstybės priteisto žyminio mokesčio dydį į 7,20 Eur, pakeisti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį į 62,50 Eur. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Išlaikymo suma turi būti sumažinta iki 140 Eur per mėnesį. Atsakovas teikė išlaikymą dar iki iškeliant bylą tiek perduodamas grynaisiais pinigais sumas ieškovei (po 120 Eur/mėn.), tiek skirdamas papildomas sumas sūnaus poreikių tenkinimui, visiškai pasirūpindamas sūnumi, kai laiką leidžia su sūnumi be ieškovės;Atsakovas turi labai ribotus finansinius išteklius. Be mažamečio sūnaus, atsakovas turi padėti dviem pilnamečiams sūnums; Teismas neįvertino, kad ieškovė nurodė neatlygintai perdavusi naudotis Kaune, greta Kauno klinikų (LSMU, KTU studentams ypač patrauklioje vietoje) esantį jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą bei garažą neatlygintinai, taip atsisakydama realių ir lengvai prieinamų pajamų;Nepagrįstai teismas vadovavosi teismų praktika dėl minimalios mėnesinės algos;Teismas neįvertino kiek išlaidų atsakovas patiria atsakovo bendravimo su sūnumi metu. Atsakovui bendrauja su sūnumi ne tik savaitgaliais, tačiau ir darbo dienomis, turėjo būti nustatyta, kad atsakovas patenkina 4/30 sūnaus poreikių ir tai sudaro 50 Eur, todėl priteistas išlaikymas turi būti sumažintas iki 140 Eur; Teismas, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė savo kasdienes išlaidas pagrindžiančių duomenų. Atsakovas įrodė, kad per mėnesį patiria apie 200 Eur išlaidų dėl prievolių, todėl jam lieka apie 500 Eur mėnesiui, iš jų apie 50 Eur per mėnesį išleidžia medikamentams. Atsakovas automobilio, remontui ir kurui išleidžia apie 100 Eur/mėn. Sprendime nėra motyvų, kodėl atsakovas, turėdamas rimtas sveikatos problemas bei neturėdamas galimybės dirbti didesniu krūviu; intensyviai asmeniškai dalyvaudamas sūnaus poreikių tenkinime bei turėdamas ribotas finansines galimybes, turi būti įpareigotas mokėti pusę minimalios mėnesinės algos;Teismas neįvertino, kad ieškovė iš jai priklausančio buto ir garažo nuomos gali gauti per mėnesį bent jau 200 Eur, o atsakovui priklausantis turtas nėra tinkamas papildomoms pajamoms sugeneruoti;Ieškovė yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidas, patirtas pareiškus nepagrįstą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Sprendimu nustatyta, kad dar iki pareiškiant ieškinį atsakovas bendravo su sūnumi dar didesne apimtimi, todėl šioje dalyje ginčo nekilo;Atsakovas nėra atsakingas už 50 proc. ieškovės ir valstybės bylinėjimosi išlaidų.Teismas klaidingai nustatė ieškinio sumą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovas didžiąją dalį reikalautos sumos (120 Eur/mėn.) jau mokėjo ieškovei dar iki teisme pareiškiant ieškinį ir šalių ginčo dėl šios aplinkybės nebuvo. Byloje tarp šalių vyko ginčas tik dėl ieškovės reikalavimo dalies nuo 120 Eur/mėn. iki 200 Eur/mėn. Pagal CPK 85 str. 1 d. 3 p. pareikštas 960 EUR turtinis reikalavimas (80 Eur x 12 mėn. = 960 Eur), o jo patenkinta dalis - 240 Eur (20 Eur x 12 mėn. = 240 Eur). Žyminis mokestis, mokėtinas nuo 240 Eur lygus 7,2 Eur (240 EUR x 3 proc. = 7,2 Eur), todėl iš atsakovo priteistas žyminio mokesčio dydis turi būti pakeistas į 25,2 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p.);Neteisėtai nuspręsta iš atsakovo priteisti iš esmės visas ieškovės atstovei sumokėtas sumas. Ieškinys yra patenkintas 20 Eur/mėn. dalyje išlaikymo dydį padidinant iki 140 Eur/mėn., atitinkamai 2/8 Ieškovės išlaidų įpareigotinas atlyginti ieškovas, kas nuo 250 Eur/mėn. sudaro 62,50 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti sumažintas iki 62,50 Eur.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:atsakovas nuo 2017 m. kovo mėn. sūnaus išlaikymui pradėjo skirti po 100 Eur ir 2017 m. balandį bei gegužę atsakovas mokėjo už sūnaus krepšinio treniruotes po 20 Eur papildomai. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis išlaikymui savanoriškai skirdavo po 120 Eur per mėnesį neatitinka tiesos. Po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (2017-07-24) atsakovas sūnaus išlaikymui mokėjo po 120 Eur; Atsakovas su sūnumi bendraudavo tik po kelias valandas ir tik jam palankiu metu, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovei reikėdavo dirbti pagal nustatytą darbo grafiką savaitgaliais, ieškovė buvo priversta reikšti reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Atsakovas išvažiuoja į savo sodybą ir palieka ieškovei pasirūpinti sūnumi jos darbo valandomis. Atsakovas nėra praleidęs viso savaitgalio su sūnumi, net kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas ieškinio dalies dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nepripažino ir nesiūlė kitokios bendravimo su sūnumi tvarkos;Atsakovas negali remtis tuo, kad jis daug laiko praleidžia su vaiku, ir dėl to jam turėtų būti sumažintos iš jo priteistos periodinės išmokos;Šiuo metu ieškovė neturi automobilio, tačiau už pasinaudojimą atsakovo automobiliu ar sūnaus nuvežimą į treniruotę atsakovui sumokama už kurą;Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Kadangi sūnus gyvena su ieškove jai tenka didesnė (kasdieninė) sūnaus poreikių tenkinimo našta;Patenkinus 97,5 proc. ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė papildomus įrodymus – išlaidas medikamentams patvirtinančių kvitų nuorašus ir išlaidas už vandens tiekimą ir karštą vandenį patvirtinančių suvestinių nuorašus. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių

Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi tarp K. S. ir J. B. buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaiko K. B. materialinio išlaikymo, pagal kurią vaiko tėvas J. B. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 20 dieną perduoti vaiko motinai K. S. pasirašytinai 300,00 Lt, t. y. 87,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki šios dienos vaiko poreikiai yra pasikeitę (padidėję), šalių nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas yra nepakankamas jo poreikiams tenkinti, todėl padidino iš atsakovo teikiamą išlaikymą iki 190 Eur sumos.Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio sūnaus vieno mėnesio būtinųjų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vieno mėnesio nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 447,64 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškovės pateiktų poreikių lentelės akivaizdu, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir kiti būtini poreikiai, formuojantys ir lavinantys vaiko asmenybę, kurių parinkimas ir jų užtikrinimas priklauso išimtinai nuo tėvų norų ir galimybių (nurodoma ekskursijos, spektakliai ne tik mokykloje (kur skiriama 20 Eur per mėnesį), bet ir atskira eilute laisvalaikiui, kur taip pat numatyta spektakliai, muziejai, krepšinio varžybų lankymas ir pan. (skiriama 50 Eur), nes vaikas lanko ne vienos sporto šakos treniruotes. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui išlaikymo padidinimo būtinumo pripažintinos pagrįstomis. Taip pat akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus keliems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymo po 87 Eur kas mėnesį, o ir atsakovo mokamo po 120 Eur po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Nepilnametis vaikas K. B. gyvena su motina K. S. dviejų kambarių bute, ieškovė 2017 m. sausio-spalio mėn. vidutiniškai kas mėnesį gavo 739,66 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butai, esantys (duomenys neskelbtini) bei garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Kauno autobusai“, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio (11 mėnesių) jam vidutinės pajamos, neatskaičiavus mokesčių, kas mėnesį sudarė 781,57 Eur. Dėl atsakovo ligų išlaidos vaistams kas mėnesį sudaro apie 22 Eur, Atsakovas yra sudaręs vartojimo kredito sutartį vejapjovės įsigijimui, pagal kurią iki 2018-05-25 kas mėnesį moka 48,31 Eur įmokas. Pagal 2017-07-13 vartojimo kredito sutartį atsakovui suteiktas 7800 Eur vartojimo kreditas, kurio grąžinimo terminas 2022-06-16, mėnesinė įmoka 156,64 Eur Atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,3 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), miško ir žemės ūkio naudmenų sklypas (duomenys neskelbtini), ½ dalis 5,69 ha žemės ūkio paskirties (ariamos žemės) sklypas (dėl šio sklypo sudaryta panaudos sutartis su J. B.) bei butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, abiejų darbo užmokestis yra artimas šalies ūkio vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, abu turi nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti papildomas pajamas, todėl teismo vertinimu turi galimybę savo sūnui užtikrinti ne tik minimalius, bet ir būtinus visapusiškam jo ugdymui poreikius. Šių išvadų pagrindu teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo, kaip rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra pakankama teikti būtinus poreikius tenkinantį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B. – po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.Nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino išlaidas, kurias atsakovas patiria bendravimo su sūnumi metu. Apeliantas nurodė, kad jis su sūnumi bendrauja ne tik savaitgaliais, tačiau ir darbo dienomis, dėl to turėjo būti nustatyta, kad atsakovas patenkina 4/30 sūnaus poreikių ir tai sudaro 50 Eur, todėl priteistas išlaikymas turi būti sumažintas iki 140 Eur.Akivaizdu, kad atsakovas dėl bendravimo su sūnumi patiria papildomas išlaidas, tačiau teismas pažymi, kad ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta, o taip pat papildomos išlaidos, kurių neįmanoma iš anksto numatyti, dėl to šis apeliacinio skundo argumentas, kurio pagrindu apeliantui turėtų būti sumažinamas išlaikymas, atmestinas.Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo patiriamų kasdieninių išlaidų ir turimų sveikatos problemų nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio, nes pirmosios instancijos teismas juos įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), dėl to prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t.y. po 190 Eur kas mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantas skundžia teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, nurodydamas, kad byloje nepagrįstai pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, todėl ieškovės prašymas dėl 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas, o kitas bylinėjimosi išlaidas apskaičiuoja nuo 140 Eur kas mėnesį mokamų išmokų t.y. nuo prašomos priteisti išlaikymo dydžio sumos.Kadangi skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio reikalavimų patenkinta dalimi, o tuo pačiu ir su bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš atsakovo ieškovei, dydžiu.Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas iš atsakovo mokėtiną žyminio mokesčio dalį valstybei, nes neteisingai nurodė ieškinio kainą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo ar padidinimo ieškinio suma nustatoma pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. Kadangi priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis padidintas nuo 87 Eurų iki 190 Eur per mėnesį, todėl ieškinio suma šiuo atveju yra 1236 Eur (2280 – 1044), o žyminio mokesčio dydis – 37 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tai nesudaro pagrindo teismo sprendimo pakeisti, todėl jis patikslintinas nurodant, kad iš atsakovo valstybei priteisiamas 37 Eur žyminis mokestis, o apelianto skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pagal jo pateiktus skaičiavimus netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą nepilnamečiui vaikui bei procesinės teisė normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė K. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio parengimą advokatei yra sumokėjusi 363 Eur. Tai patvirtina 2018-02-13 PVM sąskaita – faktūra serija APB8 Nr. 070 ir 2018-02-13 kasos pajamų orderio kvitas serija APB8 Nr. 11/2018. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).Sutinkamai su CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi iš apelianto priteisiamos 4,98 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį – priteistą iš J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 168 Eur žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 37 Eur.

Priteisti iš J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš J. B. a. k. 3640207150 4,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.