Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Linai Janulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti priteistiną išlaikymo sumą. Nagrinėjamoje byloje teismas, išanalizavęs ieškovės ieškinyje, atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus ir teismo posėdžiuose pateiktus žodinius paaiškinimus apie šalių nepilnamečio sūnaus K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikius maistui, aprangai, avalynei, lavinimo ir mokymosi reikmėms, laisvalaikiui, pramogoms, sveikatai, higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, būsto paslaugų išlaidoms ir kitoms reikmėms, žodinius paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo padidėjo, vaikas auga, per penkerius metus nuo teismo nutarties priėmimo išaugo pragyvenimo išlaidos Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės pabaigoje atsakovą ištiko miokardo infarktas, dėl ko pablogėjo jo sveikata ir galimybės uždirbti. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad byloje reikia vadovautis vaiko interesais. Vaikui yra 7 metai, jis auga, pradėjo lankyti mokyklą, ieškovės prašoma suma yra reikalinga vaiko ugdymo priemonėms, sveikatai, drabužiams ir kitiems poreikiams patenkinti, todėl tikslinga padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, jis nurodo, kad gera valia mokėjo ieškovei didesnes sumas, negu nustatyta teismo nutartyje.Ieškovė 2017 m. lapkričio mėn. sudarė K. B. būtinųjų poreikių lentelę. Nurodyta, kad maistui reikia apie 4 Eur per dieną, mėnesiui 122 Eur, mokyklos dienos grupės mokestis 2 Eur dienai, maistas - 1,8 Eur dienai, mėnesiui 83,60 Eur; už jį mokami komunaliniai mokesčiai 20 Eur mėnesiui, sveikatos priežiūrai skirtos lėšos – 50 Eur mėnesiui; higienos ir skalbimo priemonės 6 Eur mėnesiui, krepšinio treniruotės 10 Eur mėnesiui; laisvalaikis (krepšinio varžybų lankymas, spektakliai, muziejai, draugų gimtadieniai, knygos ir t.t.) 50 Eur mėnesiui; kirpykla 7,5 Eur mėnesiui, vaiko draudimas 3,39 Eur mėnesiui; rūbai, avalynė, sportinė apranga 50 Eur mėnesiui; vežiojimas (pas gydytojus, reabilitologą, į pramogas, treniruotes, varžybas) 20 Eur mėnesiui, taupymas vasaros atostogoms (stovyklai) 10 Eur mėnesiui, priemonės, pratybos, uniforma rugsėjo pirmajai 23,65 Eur mėnesiui (2 t., b. l. 4). Teismo posėdžio metu nurodė, kad reikėtų sūnų paskiepyti nuo erkinio encefalito, meningito, skiepai kainuotų apie 300 Eur, tačiau dabar to negali leisti. Vaikas norėtų dalyvauti robotikos būrelyje, tačiau 66 Eur/mėn. ji negali skirti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ir iki šios bylos iškėlimo vaikui teikė didesnį išlaikymą, nei buvo susitarta 2012 m. spalio 5 d. nutartimi tiek perduodamas didesnes pinigų sumas (100 Eur), tiek ir kitais būdais, pvz. apmokėdamas už krepšinio treniruotes, pirkdamas daiktus ir kt. Atsakovas sutinka, kad vaiko poreikiai per metus sudaro iš viso 2604,32 Eur, mėnesiui 217 Eur (atsiliepimo į ieškinį C dalis, 65-81 pastraipos (1 t., b. l. 84-85), todėl mano, kad šiuo metu mokama 120 Eur/mėn. suma yra pakankama, nes prie vaiko išlaikymo jis prisideda kartu su ieškove pirkdamas vaikui rūbus, daiktus. 2017-12-01 teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per metus pakanka 3500 Eur. Ieškovė į poreikių lentelę yra įtraukusi išlaidas už masažą po traumos, tačiau akivaizdu, kad visą likusį gyvenimą jis nebus būtinas. Nupirkus vaikui uniformą reiškia, kad kitų rūbų pasipuošti į mokyklą nereikia. Mano, kad šiuo metu vaiką leisti į vasaros stovyklas yra pernelyg anksti, kadangi jis yra neįpratęs miegoti ne mamos namuose, bijo su atsakovu nakvoti tiek jo namuose, tiek sodyboje, todėl išlaidos stovyklai yra nepagrįstos. Taip pat mano, kad pernelyg didelės išlaidos sveikatai, laisvalaikiui. Dalį laisvalaikio ir atostogų atsakovas praleidžia su vaiku, tenkina jo laisvalaikio, maitinimo poreikius tuo metu, todėl į tai turi būti atsižvelgta.Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentais, kad ne visos ieškovės nurodomos išlaidos yra detaliai pagrįstos, sutinka su ieškove ir išvadą duodančios institucijos atstove, kad neįmanoma tiksliai pagrįsti visų vaiko poreikių ir kad tam asmeniui, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė kasdienė rūpinimosi vaiku našta. Iš ieškovės nuoseklių paaiškinimų matyti, kad ji gerai žino prekių ir paslaugų kainas, pinigus naudoja taupiai ir racionaliai, neišlaidauja. Vaiko poreikį rūbams, avalynei, geriau žino jo mama, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad ir atsakovas praeityje yra prisidėjęs įsigyjant keletą daiktų. Kartu teismas pažymi ir tai, kad atsakovas pagal galimybes rūpinasi ir darbo dienos metu (pvz. nuveža į treniruotę, pas gydytoją), o tai taip pat yra susiję su išlaidomis. Be to, iš ieškovės pateiktų poreikių lentelės akivaizdu, kad yra tenkinami ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir kiti būtini poreikiai, formuojantys ir lavinantys vaiko asmenybę, kurių parinkimas ir jų užtikrinimas priklauso išimtinai nuo tėvų norų ir galimybių (nurodoma ekskursijos, spektakliai ne tik mokykloje (kur skiriama 20 Eur per mėnesį), bet ir atskira eilute laisvalaikiui, kur taip pat numatyta spektakliai, muziejai, krepšinio varžybų lankymas ir pan. (skiriama 50 Eur), vaikas lanko ne vienos sporto šakos treniruotes). Vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, teismas atsižvelgia, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio (11 mėnesių) jam vidutinės pajamos, neatskaičiavus mokesčių, kas mėnesį sudarė 781,57 Eur. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kiek jis pats patiria išlaidų maistui, automobilio kurui, būsto išlaidoms ir kitų poreikių tenkinimui. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad ieškovą 2017 m. gegužės pabaigoje ištiko miokardo infarktas, dėl kurio jis keturis mėnesius (iš 11) buvo nedarbingas, gydytojai nustatė, kad visiško pasveikimo nesitikima, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo sveikatos būklė yra itin sunki. Dėl atsakovo ligų išlaidos vaistams kas mėnesį sudaro apie 22 Eur, taip pat jis turi ilgalaikį įsipareigojimą (iki 2022 m.) bankui, kuris neabejotinai turės reikšmės jo galimybei teikti išlaikymą visus šiuos metus. Atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nors susirgo, tačiau po gydymo vėl sugrįžo į tą patį darbą. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių teikti pakankamą, vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovas yra perdavęs panaudai ariamos žemės sklypą, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad iš šio nekilnojamojo turto atsakovas galėtų gauti papildomų pajamų. Taip pat ir ieškovė turi du nekilnojamojo turto objektus, kuriuos jos teigimu perdavusi neatlygintinai naudotis, nors galėtų gauti nuomos pajamų. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybę papildomai gauti pajamų iš savo nekilnojamojo turto.Nepilnametis vaikas K. B. gyvena su motina K. S. dviejų kambarių bute, ieškovė 2017 m. sausio-spalio mėn. vidutiniškai kas mėnesį gavo 739,66 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių. Į minėtą sumą įeina ir įstaigos skirta vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė išmoka, kuri buvo paskirta ieškovei dėl to, kad ji dėl sūnaus traumos buvo priversta jo slaugymui pasiimti neapmokamas atostogas, todėl tuo laikotarpiu visiškai negavo pajamų. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos yra dar mažesnės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, abiejų darbo užmokestis yra artimas šalies ūkio vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, abu turi nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų gauti papildomas pajamas, todėl teismo vertinimu turi galimybę savo sūnui užtikrinti ne tik minimalius, bet ir būtinus visapusiškam jo ugdymui poreikius. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovo, kaip rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, sveikatos būklė ir turtinė padėtis yra pakankama teikti būtinus poreikius tenkinantį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B. – po 190 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, todėl ši suma priteistina iš atsakovo nuo ieškinio padavimo dienos (2017-06-16), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Manytina, kad padidinta priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šią minimalią sūnaus išlaikymui skirtą sumą teismas nustato taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra nusistovėję nekonfliktiški santykiai, daugelį vaiko priežiūros, poreikių, auklėjimo klausimų šalys sprendžia gera valia bei į aplinkybes, kad atsakovas su sūnumi bendrauja ir leidžia laiką ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, nuveždamas jį į treniruotes, pas gydytojus ir pan., o tam atsakovas taip pat patiria išlaidų. Be to, teismas atsižvelgė ir į dėl ligos sumažėjusią atsakovo galimybę uždirbti bei į tai, kad abiejų šalių pragyvenimo šaltinis yra jų darbo užmokestis, o jų darbdaviai šalims mokamą darbo užmokestį sąžiningai deklaruoja.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovui bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį), nuo šeštadienio 9:00 val. ryto iki sekmadienio 19:00 val. vakaro; atsakovas su sūnumi bendrauja po pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) atostogų. Poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) dalį. 2017-11-07 pareiškimu ieškovė nurodė, kad atsisako prašymo nustatyti bendravimo tvarką sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) atostogų metu. Atsakovė nurodo, kad bendravimo tvarką ji prašo nustatyti tik dėl to, kad galėtų tuo metu, kai atsakovas bendrauja su sūnumi, papildomai dirbti.Atsakovas atsiliepime nurodo nustatyti tokią J. B. bendravimo su K. B. bendravimo tvarką – „J. B. su nepilnamečiu sūnumi K. B. bendrauja kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 9:00 val. ryto iki sekmadienio 19:00 val. vakaro. Sūnų šeštadienį 09:00 val. ryte J. B. nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato K. S.. Sūnų sekmadienį 19:00 val. vakare K. S. nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato J. B.; J. B. su sūnumi K. B. bendrauja po pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) atostogų. Poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų dalį. Sūnų 09:00 val. ryte pirmąją atostogų dieną, kurią su sūnumi turi praleisti J. B., J. B. nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato K. S.. Sūnų 19:00 val. vakare paskutinę atostogų dieną, kurią su sūnumi turi praleisti J. B., K. S. nurodytu gyvenamosios vietos adresu pristato J. B..Teismas iš esmės sutinka su atsakovo nurodyta bendravimo tvarka, kurioje yra detaliau išspręsti vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir pristatymo klausimai, taip pat numatytas tėvo ir sūnaus bendravimas vaiko atostogų metu, nurodyta, kad poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų dalį su sūnumi praleidžia J. B.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad didžiąją dalį savaitgalių, atostogas atsakovas praleidžia sodyboje Varėnos rajone, teismo vertinimu įpareigojimas ieškovei pristatyti sūnų J. B. nurodytu gyvenamosios vietos adresu būtų neprotinga, pernelyg didelė našta ieškovei, todėl visais atvejais nustatytina, kad sūnų iš K. S. gyvenamosios vietos (ar iš anksto šalių sutartos kitos vietos) pasiima ir į ją pristato atsakovas.Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkos (pvz., vaiko ar šalių liga), apie tai šalys informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip dienos, kurią kitai šaliai turi būti perduotas sūnus, išvakarėse.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 16). Ieškinį tenkinus iš dalies, įvertinus, kad tenkinta 95 procentai ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš viso 97,5 procentai visų ieškinio reikalavimų, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), įvertinus patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistinas valstybei 168 Eur (190×12×3%+100) žyminis mokestis, taip pat iš atsakovo priteistinos 15 Eur išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.88 str. 1 d. 3 p., 10 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17435-587/2012 nepilnamečiui vaikui K. B. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš jo tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi i teismą dienos 2017-06-18 iki sūnaus K. B. pilnametystės (2028-10-29), pinigus pervedant pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymui skirtą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-19528-877/2017 (teisminio proceso Nr.2-69-3-12707-2017-7) išieškotą laikiną išlaikymą.

Priteisti K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 487,50 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

J. B. su nepilnamečiu sūnumi K. B. bendrauja kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 9:00 val. ryto iki sekmadienio 19:00 val. vakaro. J. B. sūnų šeštadienį 09:00 val. ryte pasiima iš K. S. gyvenamosios vietos (ar iš anksto šalių sutartos kitos vietos) ir sekmadienį 19:00 val. vakare pristato į K. S. gyvenamąją vietą (ar iš anksto šalių sutartą kitą vietą). J. B. su sūnumi K. B. bendrauja po pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) atostogų. Poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų dalį. J. B. sūnų 09:00 val. ryte pirmąją atostogų dieną, kurią su sūnumi turi praleisti J. B., pasiima iš K. S. gyvenamosios vietos (ar iš anksto šalių sutartos kitos vietos). Sūnų 19:00 val. vakare paskutinę atostogų dieną, kurią su sūnumi turi praleisti J. B., K. S. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (ar iš anksto šalių sutartą kitą vietą) pristato J. B..

.Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkos (pvz., vaiko ar šalių liga), apie tai šalys informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip dienos, kurią kitai šaliai turi būti perduotas sūnus, išvakarėse.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 15 Eur (penkiolika eurų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.