Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl 2013 m. sausio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 32 pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl ieškinio senaties taikymo byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, o civiliniame procese galiojant ribotos apeliacijos modeliui, toliau byla nagrinėjama pareikšto apeliacinio skundo ribose, t. y. bus sprendžiama tik dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir jo taikymo, nes dėl kitų teismo nustatytų sąlygų skunde nenurodoma.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Nagrinėjamu atveju atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – informaciją iš VĮ „Registrų centras“ dėl kreipimosi tikrinant atsakovo turtą ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos ir jais apeliantai remiasi savo skunde, apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl įrodymų priėmimo tenkina ir pateiktus įrodymus priima.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai skunde išdėstė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį iškviesti ieškovą.

CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Nagrinėjamu atveju apeliantai savo prašymą grindžia siekiu išsiaiškinti ieškovo duomenų apie atsakovo turtą gavimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškinio senaties taikymo apsektu, teisėtumas ir pagrįstumas, įvertinus byloje surinktus ir atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. J. buvo sužalotas atsakovo A. B. nusikalstamais veiksmais, dėl ko atsakovo atžvilgiu 2014 m. kovo 12 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 22 d.). Nuosprendžiu buvo tenkintas civilinis ieškinys ir iš atsakovo ieškovui priteista 20 000 Lt (atitinka 5 792,40 Eur) žala (1 t., b. l. 7-26). 2012 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi atsakovas ir jo sutuoktinė D. B. perleido visą savo turimą nekilnojamąjį turtą dukteriai atsakovei V. B. (1 t. b. l. 77-90). Ieškovas 2014 m. spalio 8 d. kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio vykdymo veiksmų (Vykdomoji byla Nr. 0182/14/02037). 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovas kreipėsi į antstolį su prašymu pateikti informaciją apie skolininko (atsakovo) turimą turtą nurodydamas, kad ketina ginčyti turto perleidimo sandorius (vykd. b. l. 56). 2015 m. sausio 10 d. patvarkymu ieškovui suteikta informacija apie skolininko turtą, ieškovui pasirašytinai įteikta 2015 m. sausio 14 d. (vykd. b. l. 58). Ieškinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu teisme registruotas 2016 m. sausio 21 d (išsiųstas 2016 m. sausio 11 d.) (1 t., b. l. 1, 51).

Teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimus pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu tenkino iš dalies, atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo byloje atmetė. Kaip minėta (nutarties 5 – 7 punktai), apeliaciniame skunde teismo sprendimas ginčijamas iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ieškinio senatis byloje nebuvo praleista, nes iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog jau 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovas žinojo apie dovanojimo sutartį ir informacijos iš antstolio reikalavo ketindamas nurodytą sandorį ginčyti, tuo tarpu ieškinį pateikė tik 2016 m. sausio 11 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu argumentu.

Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl teisės taikymo tokio pobūdžio bylose, matyti, jog ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat sužinojo aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014). Taigi, informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl toliau nutartyje pasisakoma dėl abiejų šių aplinkybių buvimą, nes tik joms abiem esant būtų galima svarstyti dėl ieškinio senaties taikymo.

Kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ginčo atveju ieškovas apie ginčijamą sandorį, t. y. apie tai, kad turtą atsakovas padovanojo savo dukteriai, sužinojo dar 2013 m. birželio 11 d. teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-38-805/2013, kuriame atsakovas (kaltinamasis) A. B. paliudijo apie tai, kad turtas perleistas dukteriai. Šiame posėdyje dalyvavo ieškovas (nukentėjusysis) A. R. J. bei jį atstovaujantis advokatas (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Tačiau ši aplinkybė savaime negali būti laikoma informacijos apie ieškovo teisių pažeidimą gavimu, nes: 1) iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas dar neturėjo neginčytinos reikalavimo teisės (jam dar nebuvo priteistas žalos atlyginimas, todėl nebuvo aišku ar jis bus priteistas ir kokio dydžio bus priteistas); 2) atsakovo paaiškinimas negali būti laikomas patvirtinta informacija apie visą jo turimą turtą ir gebėjimą atlyginti ieškovui priteistą žalą.

Sprendžiant apie ieškovo sužinojimo apie ginčijamą sandorį, kaip pažeidžiantį kreditoriaus (ieškovo) teises, momentą, analizuotina ne tik civilinėje byloje, bet ir prie jos prijungtoje vykdomojoje byloje esanti medžiaga. Iš vykdomosios bylos Nr. 0182/14/02037 duomenų nustatyta, kad ieškovas 2014 m. spalio 8 d. kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio vykdymo veiksmų, o 2014 m. gruodžio 18 d. antstolio paprašė pateikti informaciją apie skolininko turimą turtą nurodydamas, kad ketina ginčyti turto perleidimo sandorius (vykd. b. l. 1, 56). Išrašas iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės atspausdintas 2015 m. sausio 10 d. (vykd. b. l. 61-52). Patvarkymas pateikti ieškovo reikalaujamą informaciją priimtas 2015 m. sausio 10 d. (vykd. b. l. 58), ant kurio yra ieškovo parašas su atžyma apie dokumentų gavimą 2015 m. sausio 14 d. (vykd. b. l. 58). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas vėliausiai nuo 2014 m. gruodžio 18 d. prašymo suteikti informaciją dienos, nes prašydamas informacijos apie turtą ieškovas jau turėjo žinoti, kad atsakovas turėjo turto, į kurį galėjo būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau tą turtą perleido. Kolegija nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu.

Įvertinusi vykdomosios bylos duomenis teisėjų kolegija pažymi, kad informacijos apie tai, jog dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovo teises gavimo momentu reikėtų laikyti duomenų apie viso atsakovo turto apimtį gavimo laiką, iš kurio ieškovas turėjo galimybę spręsti apie atsakovo kaip skolininko turimo turto ir ieškovo prašomo išieškoti skolinio reikalavimo santykį. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas tokią visapusišką informaciją gavo tik 2015 m. sausio 14 d. (vykd. b. l. 58), todėl tik nuo šio momento ieškovas jau galėjo spręsti apie atsakovo galimybes įvykdyti nuosprendžiu patenkintą civilinį ieškinį. Ir tik iš gautos informacijos suvokus, kad atsakovo turimo turto nepakanka, ieškovas turėjo pagrindą dovanojimo sandorį vertinti kaip sumažinantį atsakovo mokumą ir pažeidžiantį ieškovo teises. Atsižvelgiant į tai atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas jau 2014 m. gruodžio 18 d. prašydamas iš antstolio duomenų ir nurodydamas, kad ketina ginčyti turto perleidimo sandorius, sudarė pakankamą pagrindą spręsti apie kreditoriaus suvokimą, jog jo teises pažeidžia būtent šis dovanojimo sandoris. Šias aplinkybes papildomai patvirtina ir paties apelianto pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys, iš kurių matyti, kad niekas užklausų dėl A. B. turimo nekilnojamojo turto 2014-01-01 – 2015-12-31 laikotarpiu nebuvo pateikęs (1 t., b. l. 141).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisykles, pagrįstai ieškinio senaties termino pradžia laikė 2015 m. sausio 14 d. ir įvertinęs tai, kad ieškinys teismui buvo išsiųstas 2016 m. sausio 11 d., pagrįstai sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti nebuvo praleistas. Apeliaciniu skundu teismo sprendimas dėl būtinųjų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ar kokiais nors kitais pagrindais nėra ginčijamas, todėl teismas plačiau dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytu aspektu nepasisako (CPK 320 str. 2 d.).

Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje dalyvaujantys asmenys prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame teisme, neišreiškė.

Kauno apygardos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.