Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovo A. R. J. atstovui adv. S. U., atsakovei V. B., atsakovų - A. B. ir V. B. atstovui adv. R. B., nedalyvaujant ieškovui A. R. J., atsakovui A. B., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. J. ieškinį atsakovams - A. B. ir V. B. dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. R. J. ieškiniu (b.l. 1-5), pareikštu atsakovams - A. B. ir V. B., prašė Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatytu actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas A. R. J. pateiktame ieškinyje nurodė (b.l. 1-5), kad 2011-11-04, 17.20 val., Prienų raj., kelio „Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė“ 35-jame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, atsakovas A. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas. Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendžiu atsakovas dėl nurodyto eismo įvykio sukėlimo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Kauno apygardos teismas 2014-09-22 nutartimi, pakeisdamas anksčiau nurodytą nuosprendį, jam iš atsakovo priteisė 5792,40 EUR (20000,00 Lt) dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Kadangi atsakovas gera valia priteistos neturtinės žalos neatlygino, buvo pradėtas priverstinis jos išieškojimas. Antstolis G. S. jam pateikė duomenis, liudijančius, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas A. B. neatlygintinai perleido visą turėtą nekilnojamąjį turtą - 3,6000 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), savo dukrai - atsakovei V. B.. Ieškovas laiko, kad minėtas sandoris pažeidė jo, kaip A. B. kreditoriaus teises, nes atsakovui buvo aiškiai žinoma, kad dėl sukelto eismo įvykio jam teks pareiga atlyginti nemažo dydžio žalą, todėl norėdamas to išvengti jis ir sudarė ginčijamą sandorį. Ginčijamą neatlygintinį sandorį atsakovas sudarė su vienu iš artimiausių asmenų - savo dukra V. B., nors tam nebuvo jokios objektyvios būtinybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatytu actio Pauliana pagrindu.

Ieškovo atstovas adv. S. U. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė A. R. J. ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei prašė pareikštus ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Ieškovas A. R. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d. numatyta tvarka (b.l. 111). Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Ieškovo interesus teismo posėdžio metu atstovavo adv. S. U.. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 1 d. ir 5 d. nuostatomis, civ. byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui A. R. J..

Atsakovai - A. B. ir V. B. 2016-02-22 pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 65-69), kuriame nurodė, kad su A. R. J. reikalavimais nesutinka. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad A. B., kartu su sutuoktine D. B., jau seniai buvo nutarę, jog siekdami finansiškai padėti savo vaikams - dukrai V. B., taip pat D. B. sūnui S. B., visą turtą perleis jiems. Vykdydami tokį susitarimą, A. B. ir D. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido S. B. dalį turėtų nekilnojamojo turto objektų - ¼ dalį žemės sklypo ir pastatą - elektrodinę katilinę, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu V. B. buvo nepilnametė, todėl jai padovanoti likusio nekilnojamojo turto nebuvo skubama. Tačiau 2011-11-04 įvykius eismo įvykiui, sparčiai pradėjo blogėti A. B. sveikatos būklė, jis net kelis kartus bandė nusižudyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas - 3,6000 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo perleisti atsakovei V. B.. Dovanojimo sandorį buvo skubama sudaryti todėl, kad minėtą nekilnojamąjį turtą A. B. buvo paveldėjęs po savo motinos mirties, todėl jis nenorėjo, kad tas turtas atitektų sutuoktinei D. B., o vėliau - jos sūnui S. B., nes pastarasis jau buvo gavęs dalį turto. Abu sandoriai, kuriais buvo perleistas turtas tiek S. B., tiek ir V. B., buvo tęstinis A. B. ir D. B. siekis finansiškai padėti savo vaikams, užtikrinant jų abiejų lygias dalis gauti tėvų turtą. Todėl ginčijamo sandorio tikslas nebuvo nuslėpti atsakovui A. B. priklausantį turtą ir tokiu būdu išvengti neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo ieškovui. Be to, atsakovų nuomone, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes Prienų rajono apylinkės teismas nuosprendį nagrinėtoje baudž. byloje priėmė tik 2014-03-12, o pastarasis įsiteisėjo tik Kauno apygardos teismui priėmus 2014-09-22 nutartį. Baudž. byloje A. B. savo kaltę kategoriškai neigė. Atsakovų nuomone, A. R. J. teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš A. B. įgijo tik įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-22 nuosprendžiui. Atsakovai taip pat laiko, kad be kita ko, ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana pagrindu ginčyti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes rašytiniai nagrinėjamos civ. bylos duomenys liudija, kad ieškovo pateiktą vykdomąjį raštą vykdantis antstolis G. S. jau 2014-12-22 atliko duomenų patikrinimą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, ko pasėkoje jam, o kartu ir A. R. J., būtent nurodyta dieną tapo žinoma apie sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Todėl atsakovų nuomonę, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovui turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-12-23. Be to, atsakovė V. B. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nepilnametė, todėl jos sąžiningumu negali būti abejojama. Neesant vienos iš sandorio šalių - apdovanotosios V. B. nesąžiningumo, ieškovo ieškinys taipogi negali būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. B. papildomai paaiškino, kad jos tėvai - A. B. ir D. B. seniai buvo nutarę visą turtą perrašyti vaikams, t.y. jai ir jos broliui. Jos brolis yra D. B. sūnus, o A. B. - jo patėvis. Tėvas turėjo angarą bei namus, kuriuose gyveno. Šeimoje buvo sutarta, kad angaras atiteks jos broliui, o namai - jai. Angaras broliui buvo padovanotas pirmiau. Jų šeima sunkiai vertėsi, neturėjo pinigų notaro paslaugoms apmokėti. Todėl iš užsienio grįžus broliui ir buvo sudarytas turto jam dovanojimo sandoris. Tuo metu ji buvo nepilnametė, todėl jai padovanoti pažadėtų namų, tėvai neskubėjo. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas iš karto po avarijos todėl, kad tuo metu ypač pablogėjo jos tėvo A. B. sveikatos būklė - dėl įvykusios avarijos jis labai pergyveno, daug gėrė, bandė ne kartą nusižudyti, avarijos metu buvo sugadintas vienintelis tėvo turėtas pragyvenimo šaltinis - traktorius, kurio remontui pinigų jis neturėjo. Kadangi visa šeima baiminosi, jog A. B. gali nutikti kas nors ne gero, nenorėdami, kad į po jo mirties į likusį turtą vėl pretenduotų jos brolis, tėvas turėtus namus padovanojo jai. Dovanojimo sandorio sudarymo tikslas tikrai nebuvo noras nuslėpti turtą, nes A. B. niekada dėl eismo įvykio kaltu neprisipažino, nežinojo ir netikėjo, kad jam reikės atlyginti kokio nors dydžio žalą. Kad dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas jos tėvas, tapo aišku tik po dviejų metų. Nors priimto teismo nuosprendžio A. B. neskundė, tačiau kaltu jis vis vien nesijaučia. Kadangi šiuo metu mokosi, jai padovanotuose namuose gyvena tėvas A. B.. Jis pragyvena iš darbo biržos mokamų išmokų, gaunamų pašalpų. Užbaigusi mokslus ji ketina persikelti gyventi į padovanotus namus.

Teismo posėdžio metu atsakovų - A. B. ir V. B. atstovas adv. R. B. teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei prašė ieškovo A. R. J. pareikštą ieškinį atmesti.

Atsakovas A. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Jam, du kartus, žinomu gyvenamosios vietos adresu siųsti šaukimai atvykti į teismo posėdį grįžo neįteikti. Atsakovo interesus teismo posėdžio metu atstovavo adv. R. B.. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informavęs savo atstovaujamąjį. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d. ir 5 d. nuostatomis, civ. byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui A. B..

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civ. byloje Nr. 2-289-950/2016 esantis Prienų rajono apylinkės teismo 2014-03-12 nuosprendis (b.l. 7-20) liudija, kad juo A. B. buvo pripažintas kaltu įvykdęs Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 1 m. 6 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., buvo atidėtas 1 m. ir 6 mėn. A. B. buvo nuteistas už tai, kad 2011-11-04, 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), kelio „Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė“ 35-ajame km., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi 2011-03-30 teisė vairuoti transporto priemones atimta, vairavo techniškai netvarkingą jam priklausantį traktorių MTZ 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 246.5 punktą, nurodantį, kad transporto priemone važiuoti draudžiama tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai, kai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtino avarinio sustojimo ženklo, t.y. tamsiu paros metu vairavo techniškai netvarkingą traktorių, kuriame nedegė nei vienas galinis žibintas, tuo paskui važiuojančiai transporto priemonei sukeldamas sunkiai pastebimą kliūtį, dėl ko paskui ta pačia kryptimi važiavęs automobilis MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. R. J., trenkėsi į traktoriaus galinę kairę dalį, po susidūrimo su traktoriumi automobilis MERSEDES BENZ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur į jį trenkėsi paskui priešpriešine eismo juosta jo važiavimo kryptimi važiavęs automobilis PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sugadinti automobiliai - MERSEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Anksčiau minėtu nuosprendžiu iš atsakovo A. B. buvo priteistas 1554,68 EUR (5368,00 Lt) dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovo A. R. J. naudai. Kauno apygardos teismo 2014-09-22 nutartimi (b.l. 21-26) minėtas Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas - A. R. J. iš A. B. priteistos neturtinės žalos dydis padidintas iki 5792,40 EUR (20000,00 Lt).

(duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad jos pagrindu atsakovas A. B., kartu su sutuoktine D. B. (abu kartu - dovanotojai), padovanojo atsakovei V. B. (apdovanotojai) nekilnojamąjį turtą - 3,6000 ha žemės sklypą ir statinius (gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, tvartą, daržinę, garažą, malkinę bei kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-89).

Kiek anksčiau, t.y. 2011-04-29 sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 1208 pagrindu, atsakovas A. B., kartu su sutuoktine D. B. (abu kartu - dovanotojai), padovanojo S. B. (apdovanotojui) nekilnojamąjį turtą - ¼ dalį žemės sklypo ir pastatą - elektrodinę katilinę, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-73).

Ieškovas A. R. J. ieškiniu (b.l. 1-5), pareikštu atsakovams – A. B. ir V. B., prašė Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatytu actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pažymėtina, kad actio Pauliana instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą. Pripažinti sandorį negaliojančiu minėtu pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai išskirtos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: (1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; (2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; (3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; (4) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; (5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; (6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; (7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-587/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-339/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-10-18 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-392/2011; ir kt.).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civ. byloje surinktų faktinių duomenų visetą sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui.

Pirma, ieškovas A. R. J. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo A. B. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, A. R. J. neturtinė 5792,40 EUR dydžio žala buvo padaryta atsakovo A. B. 2011-11-04 sukelto eismo įvykio metu. Kadangi padaryta žala kildinama iš delikto, todėl žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CK normas. Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 4 d. nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Lietuvos Respublikos CK 6.288 str. (reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą) 1 d. nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais - atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu, ir jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir Lietuvos Respublikos CK 6.288 str. 2 d. norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimą - tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Tokia pirmosios actio Pauliana instituto sąlygos aiškinimo ir taikymo taisyklė yra aiškiai suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-10-18 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-392/2011; ir kt.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, A. R. J. neturtinė 5792,40 EUR dydžio žala buvo padaryta atsakovo A. B. 2011-11-04 sukelto eismo įvykio metu. Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tuo metu (t.y. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. B. buvo žinomos jo sukelto eismo įvykio pasekmės, t.y. kad jo sukelto eismo įvykio metu yra apgadinti du automobiliai ir yra nesunkiai sutrikdyta ieškovo A. R. J. sveikata. Nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

Antra, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo A. R. J. teises. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kuriems esant pripažįstama, kad skolininko sudarytas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: (1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; (2) skolininkas būdamas nemokus dėl sudaryto sandorio suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, (3) dėl sudaryto sandorio kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš nagrinėjamos civ. bylos medžiagos, taip pat antstolio G. S. pateiktos vykd. bylos Nr. 0182/14/02037 medžiagos matyti, kad A. B. ginčijama (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perleidus turėtą nekilnojamąjį turtą savo dukrai - atsakovei V. B., jis tapo visiškai nemokus - jo vardu neliko registruoto jokio vertingo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (išskyrus 2011-11-04 eismo įvykio metu sugadintą traktorių „MTZ Belarus 50“). Vykd. bylos Nr. 0182/14/02037 duomenys liudija, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bei vėliau A. B. niekur nedirbo, negavo jokių pastovių pajamų, taip pat neturėjo jokių santaupų. Atsakovo turtinė padėtis nagrinėjamos civ. bylos metu taip pat yra analogiška - jis niekur nedirba, jokių pastovių pajamų negauna. Todėl, įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, atsakovo A. B. prievolės ieškovui A. R. J. dydį (5792,40 EUR), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi jokio kito turto, į kurį nukreipus išieškojimą ieškovui būtų galima patenkinti savo reikalavimą, konstatuotina, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo sumažėjo atsakovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis, tokiu būdu atimant galimybę ieškovui patenkinti savo reikalavimą, kas ir liudija, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos A. R. J. teisės.

Trečia, atsakovas A. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymėtina, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu tik jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d. sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį - viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), todėl pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-09-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-01-11 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ir ikisutartiniai susitarimai (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str.), viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai. Nagrinėjamos civ. bylos atveju nenustatyta, kad pagal įstatymą, teismo sprendimą ar kitą imperatyvą atsakovas A. B. būtų įpareigotas sudaryti ginčo dovanojimo sutartį. Atsakovų atsiliepime į ieškinį, taip pat V. B. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad A. B. galimai buvo pažadėjęs turėtus namus padovanoti savo dukrai, laikytina išimtinai tėviško (moralinio) pobūdžio pažadu, kuris atsakovo teisiškai niekaip neįpareigojo ir dėl to neturi jokios teisinės reikšmės.

Ketvirta, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 3 d. numato, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsakovai - A. B. ir V. B., gindamiesi nuo jų atžvilgiu pareikšto materialinio-teisinio reikalavimo, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad antstolis G. S. Nekilnojamojo turto registre tikrino duomenis apie nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dar 2014-12-22. Atsižvelgiant į tai, būtent nurodytą dieną tiek antstoliui, tiek ir ieškovui, tapo žinomą apie sudarytą nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, dėl ko ieškinio senaties terminas privalo būti skaičiuojamos nuo 2014-12-23. Tačiau su tokiais atsakovų argumentais teismas nesutinka. Nagrinėjamoje civ. byloje esantis išrašas iš antstolių informacinės sistemos (b.l. 32) liudija, kad antstolis G. S. atliko užklausą Nekilnojamojo turto registre apie A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, pažymėdamas požymį „SU ISTORIJA“ (pirminis, t.y. atliktas 2014-10-15, patikrinimas buvo be požymio „SU ISTORIJA“). Tačiau tokia užklausa buvo atlikta ne 2014-12-22, kaip kad atsiliepime į ieškinį teigia atsakovai, tačiau 2015-01-10. Tai liudija minėto dokumento apačioje esantis unikalus užklausos kodas (b.l. 32). Atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyta data - 2014-12-22, yra antstolių informacinės sistemos „AIS“ versijos 1.0.52.3 įdiegimo data. Tokias išvadas visiškai patvirtina vykd. bylos Nr. 0182/14/02037 medžiaga. Iš jos matyti, kad ieškovas A. R. J. su prašymu į antstolį G. S. dėl informacijos (Nekilnojamojo turto registro duomenų su istorija) pateikimo kreipėsi 2014-12-18. Vykd. byloje Nr. 0182/14/02037 esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas („SU ISTORIJA“) liudija, kad informacija apie A. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą buvo patikrinta 2015-01-10. Nurodytą dieną (t.y. 2015-01-10) antstolis G. S. surašė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, prie kurio pridėjo surinktus duomenis apie A. B. priklausiusį turtą. Ant nurodyto patvarkymo esantis ranka darytas įrašas liudija, kad anksčiau minėti duomenys ieškovui A. R. J. buvo įteikti asmeniškai - 2015-01-14. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuo minėtos datos (2015-01-14) ieškovui neabejotinai tapo žinoma apie (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sandorį, todėl nuo minėtos datos ir turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio actio Paulina pagrindu pateikimo teismui senaties terminas. Ieškovo A. R. J. ieškinys UAB „Megatomas“ pasiuntinių paštui buvo įteiktas 2016-01-11 (b.l. 51). Todėl remiantis išdėstytu konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 3 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Penkta, A. B. buvo nesąžiningas, nes žinojo (negalėjo nežinoti), kad sudaromas sandoris pažeis A. R. J. teises. Eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. B., be kita ko, sužalojo ieškovą A. R. J., įvyko 2011-11-04, o ginčijamas sandoris sudarytas - (duomenys neskelbtini). Ginčijamo sandorio sudarymo metu, atsakovui A. B. buvo žinomi ieškovui A. R. J. padaryti sužalojimai, taip pat buvo žinoma, kad jo sukelto eismo įvykio metu buvo stipriai apgadinti net du automobiliai, iš kurių vienas - PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - pakankamai didelės vertės. Ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės - sudarytas praėjus vos 2 mėn. nuo eismo įvykio, pirmą 2013 m. darbo dieną, juo perleistas vienintelis atsakovui priklausęs vertingas turtas - liudija, kad A. B. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas tikslu, kad į nurodytą turtą nebūtų nukreiptas eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų (A. R. J. ir R. P.) reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to, šiuo atveju egzistuoja ir atsakovo A. B. nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. 1 p. Remiantis nurodyta teisės norma, laikoma, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi vienintelį turėtą vertingą turtą perleido savo dukrai - V. B.. Jau anksčiau buvo konstatuota, kad tokio sandorio atsakovas A. B. neprivalėjo sudaryti. Remiantis tuo, akivaizdu, kad visiškai yra nustatyta ir penktoji sąlyga, būtina actio Pauliana instituto taikymui.

Šešta, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nurodyta sąlyga, nagrinėjamos civ. bylos atžvilgiu nėra aktuali, nes ieškovas A. R. J. pareikštu ieškiniu ginčija sudarytą neatlygintinį dovanojimo sandorį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 2 d., neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Todėl atsakovės V. B. sąžiningumas neanalizuotinas, nes neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės.

Septinta, ieškovo reikalavimas gali būti nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę). Pripažinus ginčijamą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, ginčo nekilnojamasis turtas (ar jo dalis) būtų grąžintas atsakovo A. B. nuosavybėn. Todėl ieškovo A. R. J. turimas reikalavimas dėl 5792,40 EUR neturtinės žalos atlyginimo realiai galės būti nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą (jo dalį), kurio vertė yra didesnė nei A. R. J. atlygintinos neturtinės žalos suma.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinos sąlygos Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymui.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi - dovanotoju - be A. B. buvo ir jo sutuoktinė D. B. (b.l. 77-89). D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 118). Anksčiau minėtos dovanojimo sutarties 2.10 punkte (b.l. 86) aiškiai nurodyta, kad dovanojamas žemės sklypas, įregistruotas A. B. vardu, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o dovanojami pastatai, įregistruoti A. B. vardu, priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. B. ir D. B. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Statybos inspektoriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.48 str. nuostatas, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo, o naujasis savininkas įgyja į perduodamą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Remiantis tuo, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. B. savo dukrai V. B. galėjo perleisti tik asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą bei savo dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. B. turėtame turte. Nors A. B. ir D. B. turto dalys bendrojoje jungtinėje nebuvo (ir šiuo metu nėra) nustatytos, tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Aplinkybių, dėl kurių nurodyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija turėtų negalioti, nagrinėjamoje civ. byloje nėra nustatyta.

Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ginčijamos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovas A. B. galėjo perleisti ir perleido atsakovei (savo dukrai) V. B. asmeninės nuosavybės teise turėtą 3,6000 ha žemės sklypą ir ½ dalį statinių (½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kiemo rūsio, ½ dalį tvarto, ½ dalį daržinės, ½ dalį garažo, ½ dalį malkinės bei ½ dalį kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini). Todėl jau anksčiau konstatavus visas actio Pauliana taikymo sąlygas, ieškovo A. R. J. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies - (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina negaliojančia dalyje dėl 3,6000 ha žemės sklypo ir ½ dalies statinių (½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalies kiemo rūsio, ½ dalies tvarto, ½ dalies daržinės, ½ dalies garažo, ½ dalies malkinės bei ½ dalies kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusių atsakovui A. B., perleidimo atsakovei V. B.. Nurodytos dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovei V. B. turėtą nekilnojamojo turto dalį perleido (padovanojo) D. B., negali būti kvestionuojama actio Pauliana pagrindu, nes D. B. niekada nebuvo ieškovo A. R. J. skolininkė.

Pažymėtina, kad ieškovas A. R. J. pateiktame ieškinyje nebuvo suformulavęs savarankiško materialinio-teisinio reikalavimo pripažinus (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančią taikyti restituciją. Tačiau teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Respublikos CK 1.78 str. 5 d., taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-346/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-08-06 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-356/2010; kt.). Restitucijos taikymas, be kita ko, priklauso nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo. Sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu restitucijos taikymo ypatumai nustatyti specialiosiose teisės normose - Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 4 d. ir 5 d., kurios taikytinos kartu su bendrosiomis restituciją reglamentuojančiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 2 d. ir 3 d., 6.145 str. - 6.153 str.). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Todėl pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikant restituciją, būtina išsiaiškinti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar galima į jį nukreipti išieškojimą.

Civ. bylos medžiaga liudija, kad ginčijama (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. B. perleistas nekilnojamasis turtas, anksčiau priklausiąs atsakovui A. B., - 3,6000 ha žemės sklypas ir ½ dalis statinių (½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis kiemo rūsio, ½ dalis tvarto, ½ dalis daržinės, ½ dalis garažo, ½ dalis malkinės bei ½ dalis kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), realiai egzistuoja. Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad V. B. padovanotą nekilnojamąjį turtą pagerino. 3,6000 ha žemės sklypo ir ½ dalies statinių (½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalies kiemo rūsio, ½ dalies tvarto, ½ dalies daržinės, ½ dalies garažo, ½ dalies malkinės bei ½ dalies kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra didesnė nei neturtinės žalos, kurią A. R. J. privalo atlyginti atsakovas A. B., suma, todėl tokios žalos atlyginimo išieškojimas galės būti tiesiogiai nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleisto turto dalį. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog pripažinus (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. numatytu actio Pauliana pagrindu, yra visos sąlygos ir pagrindai restitucijos taikymui. Todėl atsakovui A. B. grąžintinas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. perduotas nekilnojamasis turtas - 3,6000 ha žemės sklypas ir ½ dalis statinių (½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis kiemo rūsio, ½ dalis tvarto, ½ dalis daržinės, ½ dalis garažo, ½ dalis malkinės bei ½ dalis kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numato, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi ieškovui A. R. J. iki teismo sprendimo civ. byloje priėmimo buvo atidėtas 265,00 EUR dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 56-57). Nagrinėjamoje civ. byloje nėra pateikta jokių duomenų, liudijančių kitokio pobūdžio ieškovo A. R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė V. B. patyrė 1000,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai (už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą) apmokėti (b.l. 117).

Išsprendęs nagrinėjamoje civ. byloje tarp šalių kilusį ginčą, teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta apie 60 proc. A. R. J. ieškinio reikalavimų. Remiantis tuo, 265,00 EUR žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo civ. byloje priėmimo, priteistinas valstybės naudai sekančiai: iš ieškovo A. R. J. priteistina 106,00 EUR, o iš atsakovų - A. B. ir V. B., priteistina lygiomis dalimis - po 79,50 EUR (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. ir 2 d.).

Kadangi 40 proc. ieškinio reikalavimų buvo atmesta, iš ieškovo A. R. J. priteistina proporcinga atsakovės V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis - 400,00 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė 21,24 EUR dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį, nurodytos išlaidos, lygiomis dalimis - po 7,08 EUR, priteistinos iš visų ginčo šalių - ieškovo A. R. J. bei atsakovų - A. B. ir V. B., valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str., 284 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 3,6000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalies statinių (½ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei ½ dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusių atsakovui A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) perleidimo atsakovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją - grąžinti atsakovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) perleistą nekilnojamąjį turtą - 3,6000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį statinių (½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei, iš ieškovo A. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 106,00 EUR (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei, iš atsakovų - A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis - po 79,50 EUR (septyniasdešimt devynis eurus ir 50 ct.) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 400,00 EUR (keturis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei, iš ieškovo A. R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, - po 7,08 EUR (septynis eurus ir 08 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.