Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį,– 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, A. L. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, A. L. skirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą galutinę subendrintą bausmę subendrinus su 2022 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta bausme, prie 2022 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos bausmės – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 (šešis) mėnesius, A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų terminuotas laisvės atėmimas.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, nuteistojo A. L. visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 3 d. 10 val. 30 min. iki 2021 m. gegužės 5 d. 10 val. 20 min., tai yra 2 (dvi) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 9 dalis, 66 straipsnis).

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Dėl tuo pačiu nuosprendžiu nuteistų A. L. ir E. V. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje padarymo (dvi veikos), todėl prašo jį išteisinti. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu ir prašo jį išteisinti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Be to, prašo jam paskirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas, pripažindamas A. L. kaltu dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, iš esmės nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltinamojo kaltės ir jam skiriamos bausmės individualizavimo.

Dėl nuteistojo kaltės

10. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016, 2K-145-697/2017 ir kt.).

11. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir kurios turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

12. Nagrinėjamu atveju, A. L. neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės – automobilio BMW 523i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimo, tačiau ginčija subjektyviąją pusę, t. y. suvokimą (žinojimą), kad automobilis buvo vogtas. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis kaltės dėl automobilio, gauto nusikalstamu būdu, įsigijimo nepripažino. A. L. teismui paaiškino, kad pas jį atėjęs A. L. jo paklausė, ar reikalingas automobilis. A. L. apžiūrėjo automobilį, pažiūrėjo ar yra dokumentai ir raktai. Jam siūloma kaina – 300 Eur, pasirodė keista, tačiau jis apsidžiaugė tokia maža kaina. A. L. neklausė, iš kur jis įsigijo automobilį. Nusipirko automobilį, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Jei A. L. būtų pasakęs, kad automobilį pagrobė iš automobilių stovėjimo aikštelės, būtų automobilio nepirkęs. Automobilis buvo visiškai tuščias. Automobilį pasiėmė iš A. L. namų, atvažiavo juo iki savo namų, pastatė savo namų kieme. Pradėjo automobilį ardyti. Galvojo tokiu būdu užsidirbs. Jam beardant automobilį, pas jį atėjo automobilio savininkai ir jį užpuolė, reikalavo automobilį atiduoti, todėl jis pabėgo. Jis nepagalvojo, jog automobilio registracijos dokumentas ne A. L. vardu.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė BMW 523i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta 2021 m. gegužės 1 d. iš E. S. naudojamos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. S. parodė, jog 2021 m. gegužės 2 d. apie 12 val. sulaukęs telefoninio skambučio iš pažįstamo, jog yra praverti jo naudojamos automobilio stovėjimo aikštelės vartai bei įsilaužta į ofisą, nuvykęs į vietą pastebėjo, kad be kitų daiktų yra pagrobtas automobilis BMW 523i, mėlynos spalvos, su (duomenys neskelbtini) registracija, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98–101). Iš bylos duomenų matyti, kad jau sekančią dieną po minėto automobilio pagrobimo, tai yra 2021 m. gegužės 2 d., šį automobilį už 300 eurų A. L. įsigijo iš A. L., kuris viso proceso metu neneigė pagrobęs automobilį BMW 523i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), ir skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. U. tarnybiniame pranešimu nurodyta, kad 2021 m. gegužės 3 d. buvo gautas nukentėjusiojo E. S. pranešimas, jog automobilis, kuris buvo pavogtas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. apie 21 val. iki 2021 m. gegužės 2 d., apie 12.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo metu galimai yra adresu: (duomenys neskelbtini), nuvykus nurodytu adresu, minėto namo kieme buvo pastebėtas mėlynos spalvos BMW automobilis, automobilis buvo be valstybinių numerių, paskambinus į minėto namo duris, jas atidarė L. L., kuri nurodė, jog namuose taip pat gyvena sūnus A. L., bet šiuo metu jis yra išvykęs, paprašius leisti apžiūrėti namą, paskutiniame kambaryje, kuriame gyvena A. L., pastarasis buvo surastas besislepiantis už lovos, sulaikant A. L., jis teigė, kad automobilio nevogė ir jį įsigijo iš pažįstamo asmens – A. L. (4 t., b. l. 38). Ikiteisminio tyrimo metu A. L. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 2 d. A. L. pasiūlymu jie nuėjo iki pastarojo namų pažiūrėti filmavimo kamerų, kurių jam reikėjo, kameras A. L. išėmė iš jo namo aukštelėje buvusio BMW markės automobilio, mėlynos spalvos, už kameras jam A. L. sumokėjo 30 eurų, A. L. paklausus, iš kur minėtas automobilis BMW, pastarasis atsakė, kad tai jo automobilis. A. L. taip pat paaiškino, kad matydavo A. L. besivažinėjantį su prastesniais automobiliais, o BMW automobilis buvo prabangus, mėlynos spalvos, jo vairas buvo dešinėje pusėje. Iš kur A. L. gavo automobilį, nežinojo, tačiau įtarė, kad BMW automobilis yra vogtas. A. L. parodė, kad turi šio automobilio raktelius. Kadangi tai buvo prabangus automobilis, A. L. kilo abejonė, ar tai gali būti A. L. automobilis. Pats A. L. jam daug aplinkybių apie automobilio atsiradimo pas jį istoriją nepasakojo. A. L. sakė, kad automobilis su dokumentais ir nurodė, jog angliško tipo automobiliu draudimo Lietuvoje nereikia. Nurodė, jog jam tik reikės automobilį persirašyti ant jo vardo. Ant kieno vardo automobilis buvo aprašytas, jis nežinojo. Pradžioje pirkti šio automobilio negalvojo, tik tarp kitko paklausė, kiek jis nori už automobilį. A. L. pasakė, kad parduoda už 450 eurų. Jis labai nustebo, kad suma tokia maža. Ilgai nesvarstė dėl automobilio pirkimo. Pirkdamas suabejojo ir pagalvojo, kad automobilis gali būti vogtas, bet dėl mažos automobilio kainos, kurią nurodė A. L., jis automobilį nusipirko. Jis apžiūrėjo automobilį, dokumentus ir matė, jog automobilis yra su numeriais ((duomenys neskelbtini)), tvarkingas. Todėl nusprendė labai nesigilinti į automobilio įsigijimo aplinkybes ir nusprendė pirkti BMW. Tą pačią dieną A. L. davė už automobilį 300 eurų grynaisiais. Namuose turėjo tik 300 eurų. Likusią pinigų sumą susitarė, kad jis jam gražins vėliau. Jie su A. L. nepasirašė jokios sutarties, nes apie tai A. L. net neužsiminė. Grįžęs namo susirado sutarties blanką ir bandė skambinti A. L., bet jis nekėlė ragelio. Automobilį laikė savo kieme. Automobilį pirko, nes planavo ardyti dalimis ir parduoti jo dalis. Automobilį sugalvojo parduoti dalimis, nes taip labiau apsimoka, nei parduoti jį visą (7 t., b. l. 172–174). Vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad dėl iš A. L. įsigyto automobilio BMW už 300 eurų nori paaiškinti, kad jis nežinojo, jog automobilis įgytas nusikalstamu būdu (7 t., b. l. 191–192). Teisminio nagrinėjimo metu A. L., kaip minėta, laikėsi pozicijos, kad A. L. jam siūloma 300 Eur dydžio automobilio kaina pasirodė keista, tačiau jis tokia maža kaina apsidžiaugė, A. L. neklausė, iš kur jis įsigijo automobilį, nusipirko automobilį, pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, o jei A. L. būtų pasakęs, kad automobilį pagrobė iš automobilių stovėjimo aikštelės, būtų automobilio nepirkęs. Automobilį pirko jo ardymo tikslu.

14. Taigi, netikėtai policijos pareigūnų užkluptas įvykio vietoje, nuteistasis A. L. buvo surastas savo namuose besislepiantis už lovos, o vėliau apklausiamas viso proceso metu buvo nenuoseklus. Pirmąkart apklausimas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė įtaręs, kad automobilis BMW automobilis yra vogtas, tai yra įgytas nusikalstamu būdu, tačiau papildomos apklausos metu šios parodymus neigė, nurodė nežinojęs, kad automobilis vogtas, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog vogto automobilio jis nebūtų pirkęs. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo nenuoseklumą duodant parodymus ir apie kitas įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad pas jį atėjęs A. L. jam siūlė pirkto automobilio filmavimo kameras, ir tik kartu su juo nuėjęs jo namo kieme pamatė automobilį BMW, kurį A. L. pasiūlė pirkti, tuo tarpu teisiamajame posėdyje A. L. parodė, kad pas jį atėjęs A. L. paklausė, ar jam yra reikalingas automobilis. Kaip matyti, A. L. automobilį pirkti sutiko, mokėjo grynais pinigais, pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Nors subjektyviąją nusikaltimo pusę nuteistasis neigė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. L. nesielgė kaip atidus, rūpestingas bei sąžiningas pirkėjas.

15. Visų pirma, automobilį BMW apeliantas pirko iš A. L., su kuriuo ne tik, kad nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, bet netgi nepasiteiravo, iš kur A. L. yra įgijęs šį automobilį, nepasiteiravo, kieno vardu yra registruotas šis automobilis. Jam A. L. tik nurodė, kad automobilis su dokumentais, jog a(duomenys neskelbtini) tipo automobiliui draudimo Lietuvoje nereikia bei, kad jam (apeliantui) tik reikės automobilį persirašyti savo vardu. Be to, pirmąkart ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apeliantas neneigė, jog jam kilo įtarimas, kad šis automobilis gali būti vogtas. Tačiau, kaip matyti, jis A. L. neprašė parodyti jį sudominusio automobilio BMV nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Vienintelis aspektas, dominęs nuteistąjį, buvo maža automobilio kaina. Apelianto teigimu, A. L. jam pasakė, kad automobilį parduoda už 450,00 eurų, apeliantas namuose turėjo tik 300,00 eurų, likusią pinigų sumą susitarė, kad grąžins vėliau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. L. BMW automobilį įvertino kaip prabangų, todėl A. L. už jį paprašyta tik 450,00 eurų dydžio suma A. L. taip pat galėjo sukelti įtarimą.

16. Iš bylos aplinkybių spręstina, kad A. L. verčiasi transporto priemonių supirkimu ir jų ardymu, detalių pardavinėjimu, todėl neabejotina, jog jam yra gerai žinomos įvairių automobilių rinkos kainos. Analizuojamu atveju, išgirdus pasiūlymą pirkti transporto priemonę ženkliai mažesne nei rinkos kaina, tai turėjo būti signalas atidžiau vertinti visas sandorio aplinkybes. Tačiau, jau minėta, apeliantas net nesidomėjo, kam nuosavybės teise priklauso šis automobilis. Nuteistasis nurodo, kad jis nesigilino į tai, jog automobilio registracijos dokumentas ne A. L. vardu. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jis taip pat neinicijavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. L. suvokė, jog įsigyja galimai vogtą transporto priemonę, kurią reikia nedelsiant išardyti, tokiu būdu nuslepiant padarytą nusikalstamą veiką. Jis suvokė, ką perka, t. y. nusikalstamu būdu gautą turtą, ir norėjo taip veikti – nuslėpti šio nusikalstamu būdu įgyto automobilio įsigijimą, vėliau parduoti jo detales ir tokiu būdu pasipelnyti. Todėl apelianto išteisinimui pagrindo nėra.

Dėl paskirtos bausmės

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliaciniame skunde A. L. teigia, jog jam paskirta per griežta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Akcentuojama, kad nepagrįstai jo atžvilgiu nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

19. BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. L. paskyrė griežčiausią BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą ir nustatė jos dydį mažesnį už vidurkį – 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesių.

20. Be to, šiuo nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Nagrinėjamu atveju, A. L. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. L., vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Bylos duomenimis, nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 189 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), kurie yra tyčiniai ir baigti, nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas laikė tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, jog jis nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aukštesnis teismas pastebi, kad apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. L. pripažino kaltę dėl nedidelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo, tačiau kaltės dėl automobilio, gauto nusikalstamu būdu, įsigijimo nepripažino. Esant tokiai situacijai, apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, į nuteistojo polinkį nusikalsti ir iš ankstesnių teistumų vis nepasimokant ir vis toliau darant nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas A. L. pagrįstai paskyrė inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis. Tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymą apylinkės teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį pagrįstai nustatė mažesnį už vidurkį, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė arešto bausmę, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi A. L. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrintos apėmimo būdu, tokiu būdu A. L. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji subendrina bausmė buvo subendrinta 2022 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi A. L. paskirta bausme. Kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos buvo padarytos dar iki 2022 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties priėmimo, todėl bausmės pagrįstai buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, taikant nuteistajam palankų dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos nebuvo taikytos.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskyrė apeliantui per griežtą bausmę (netinkamai parinko bausmės rūšį ar nustatė jos dydį). Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės šios išvados nekeičia. Pažymėtina, kad skunde akcentuojama aplinkybė – nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas – egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo jų darymo A. L. nesulaikė. Skunde apeliantas nurodo, kad jis turi pasirūpinti senyvo amžiaus sergančia savo motina, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jo motinai dėl sveikatos būklės būtina kitų asmenų pagalba, o taip pat, kad be nuteistojo nėra kitų asmenų, kurie ja pasirūpintų, nuteistasis nepateikė. Taip pat A. L. pateikia duomenis ir apie savo sveikatos būklę – nurodo, kad atsisakęs visų priklausomybių sunkiai susirgo ir beveik dvi savaites buvo gydomas stacionariai gydymo įstaigoje, medikai jam konstatavo sunkią pankreatito formą. Šiuo atveju pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio nuostatomis, asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Apeliaciniame skunde akcentuojamos pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, kuri būtų išimtinė aplinkybė nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, aukštesnis teismas taip pat nenustatė. Pastebėtina, kad prie ilgesnio proceso pirmosios instancijos teisme (byla teisme gauta 2022 m. gegužės 3 d., o išnagrinėta iš esmės mažiau nei po dvejų metų – 2024 m. vasario 22 d.) taip pat prisidėjo ir nuteistųjų, tame tarpe – ir A. L., neatvykimai į teisiamuosius posėdžius.

23. Apeliantas taip pat pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 10 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiais jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, o tuo tarpu šioje, dabar apeliuojamoje byloje, nusikalstamas veikas jis padarė 2021 m. gegužės 2 d. ir 2021 m. gegužės 5 d., tai yra iki minėtų nuosprendžių priėmimo.

24. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad be paminėtų nuosprendžių nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutas taip pat buvo taikytas ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, o kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. L. buvo nubaustas administracine tvarka, 2014 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per 2 (du) mėnesius, dirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį. Tai yra laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. L. buvo taikytas ir 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, tačiau, kaip matyti, nuteistasis šiuo teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino ir toliau darė tiek administracinius nusižengimus, tiek ir nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į tai, aukštesnis teismas nemano, kad šiuo atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negali būti taikomas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pernelyg švelnaus baudžiamumo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kitų pagrindų, kuriuos nustačius būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį (BK 62 straipsnis), nenustatyta. Paskirtoji bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šiuo atveju bausmės dydžio mažinimas, o taip pat bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų, todėl, remiantis išdėstytu, A. L. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

26. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 7 d. pažyma Nr. APD-2024-06329 dėl nuteistajam A. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 41,67 Eur (keturiasdešimt vienas euras 67 ct).

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

28. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam A. L. gynėjas buvo paskirtas siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia apygardos teismo nutartimi yra atmetamas. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. L. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu, byloje nėra. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo A. L. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. L. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.