Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys: E. G., D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-06-25 minėtas draustas turtas buvo sugadintas. 2019-06-25 Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, transporto priemonė NISSAN sustojo sankryžoje Konstitucijos prospekte, prie Moksleivių rūmų. Sankryžoje į šio automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis - ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ALFA), kuris buvo draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Dėl 2019-06-25 įvykio atsakingas atsakovės draudėjas - vairuotojas D. G., kuris vairavo ALFA, nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į NISSAN.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog NISSAN pariedėjo atgal ir atsitrenkė automobilį ALFA.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkte „Dėl transporto išsidėstymo kelyje“ nurodyta, jog „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip <...>“. Atsižvelgiant į KET 126 punktą, manytina, jog ALFA vairuotojas D. G. neatsižvelgė į savo vairuojamo automobilio greitį ir nesilaikė saugaus atstumo nuo kito automobilio, todėl jis atsitrenkė į E. G. vairuojamą NISSAN ir padarė žalą.

2019-06-25 įvykį tyrė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tačiau 2020-07-08 buvo priimtas nutarimas Nr. 10R-34243933-20, kuriuo nusprendė pagal ANK 591 str. 1 d. 1 p. nutraukti teiseną.

Nors policija nenustatė konkretaus kaltininko, tačiau kaltė pagal CK 6.270 straipsnį nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovė, atsižvelgdama į bylos aplinkybes bei į CK 6.270 straipsnį, KET 126 punktą, reikalauja iš atsakovės 50 proc. žalos atlyginimo, t. y. reikalauja iš atsakovės per pusę mažesnę sumą - 327,43 Eur.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė nurodė, kad minėtame nutarime nustatyta, kad “automobilio ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. G. paaiškino, kad apie 13:15 val., vairavo automobilį, judėjo nuo Pedagoginio žiedo link Konstitucijos prospekto. Įsuko į Konstitucijos pr., į trečią eismo juostą. Prie šviesoforo sustojo, nes degė raudonas signalas. Po kelių ar keliolikos sekundžių, o gal ilgiau pamatė atgal riedanti automobili NISSAN QASHQAI, valst. Nr. Konstitucijos pr. 26, Vilniuje. Bandė pasukti į kairę. Signalizavo, bet NISSAN galiniu buferiu kliudė jo vairuojamą automobilį. Liudininkų nebuvo, nes užsidegus žaliam šviesoforo signalui srautas pajudėjo. 2019-06-25 atvykęs į Kelių policijos valdybą patvirtino savo įvykio vietoje duotus parodymus, patikslino, kad susidūrimo metu jo automobilis stovėjo.”

Ieškovės apdraustos transporto priemonės valdytoja paaiškinime policijai nurodė, “kad automobilio NISSAN, valst. Nr. Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, vairuotoja E. G., 2019 metu rašytiniame paaiškinime, tikėtina eismo įvykio vietoje, pateikė paaiškinimą, kad vairavo automobili, apie 13:15 val., Konstitucijos pr., privažiavo prie raudono šviesoforo signalo. Jos naujame automobilyje įsijungė funkcija AUTO­HOLD, išsijungia variklis. Tada pajuto bumbtelėjimą į galinę automobilio dalį.”

Pažymi, kad E. G. 2019-06-25, atvykusi į Kelių policijos valdybą, patvirtino savo rašytinius parodymus, paaiškindama, kad jos automobilis naujas ir negalėjo riedėti atgal, nes turi tokią funkciją. Tačiau policijai pasiūlius atlikti eksperimentą, tai daryti atsisakė.

Kitų duomenų, kurie patvirtintų vieną ar kitą aplinkybę byloje nėra, todėl atsakovė, vertindama žalos bylą ir priimdama sprendimą, neturi pagrindo abejoti jos draudėjo pateiktais parodymais ir nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kadangi atsakovė pagrįstai nevykdė prievolės atlyginti žalą, nėra pagrindo priteisti ir kompensuojamų palūkanų.

Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo E. G. palaikė ieškovės argumentus. Nurodė, kad eismo įvykio metu jos vairuojama transporto priemonė nejudėjo atgal, prieš įvykį ji buvo įjungusi „AUTO-HOLD“ funkciją, kuri neleidžia transporto priemonei riedėti. Atsisakė daryti eksperimentą, nes matė, jog D. G. buvo geruose santykiuose su policijos pareigūnais, iš jos buvo šaipomasi, nes tariamai nemoka vairuoti automobilio.

Teismo posėdyje nedalyvavo trečiasis asmuo D. G.. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir formą (nuotolinis posėdis) jam pranešta tinkamai. Iš jo prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės šiam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018-08-09 AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui UAB (duomenys neskelbtini) išdavė Transporto priemonių draudimo liudijimą Serija LD Nr. 111705728, TIA Nr. 498676731, patvirtinantį, kad nuo 2018-08-10 iki 2020-08-09 buvo apdrausta draudėjo sausumos transporto priemonė – automobilis NISSAN QASHQAI 1.2 DIG T TEKNA AUT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2019-06-25 ši transporto priemonė buvo sugadinta: Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, transporto priemonė NISSAN sustojo sankryžoje Konstitucijos prospekte, prie Moksleivių rūmų, sankryžoje į automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis - ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pagal transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Padarytą žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais ir jų atlyginimu patvirtina 2019-08-22 Remonto sąmata Nr. 163288 (sumai be PVM 784,86 Eur); 2019-08-28 PVM sąskaita-faktūra Serija IVUA Nr. 19005896 (sumai be PVM 784,86 Eur); 2019-08-28 draudėjo prašymas pervesti išmoką įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (ji atliko remonto darbus); 2019-09-25 (Nr. 2227600) pranešimas apie žalos atlyginimą; „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) naudai pervesta 654,86 Eur.

Bendra patirtos žalos suma yra 784,86 Eur (be PVM), pritaikius 130 Eur išskaitą, galutinė bendra patirtos žalos suma sudaro 654,86 Eur.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio mechanizmo, tuo pačiu dėl civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Nekilo ginčas dėl žalos dydžio.

Draudikas (ieškovė), išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovės kaip kaltininko draudiko pagal transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau - TPVCAPD sutartis) (CK 6.1015 straipsnis).

TPVCAPD sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis). Kaip ir pagal bendrąjį draudimo teisinių santykių reguliavimą, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus, nukentėjęs asmuo (arba draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę) turi teisę, remdamasis tiesioginio reikalavimo teise, nukreipti savo reikalavimą į civilinės atsakomybės draudiką. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės pagal CK 6.191 straipsnio 2 dalį. Nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos už žalą atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016). Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu, teismo nuomone, ieškovė pakankamai pagrindė reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-05-12 nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo turinio matyti, kad padaryta išvada, jog vairuotojų paaiškinimai prieštaringi, eismo įvykio vietos schemoje neužfiksuota pėdsakų, iš kurių galima spręsti apie automobilių susidūrimo mechanizmą, liudytojo T. P. paaiškinimai paremti prielaidomis, todėl konstatuota, kad nepavyko nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET reikalavimus. Taip pat paminėta, kad buvo siūloma atlikti eksperimentą, tačiau E. G. atsisakė.

Taigi, toks minėtame nutarime padarytas vertinimas vienareikšmiškai nereiškia, kad eismo įvykio dalyviams netaikytina civilinės atsakomybės sąlygos ir iš draudimo teisinių santykių kylančios prievolės. Pažymėtina, kad nutarime neįvardinta, kokį konkretų eksperimentą buvo siūloma atlikti.

Plėtojant eismo įvykio aiškinimą ir vertinimą pagal nagrinėjamoje byloje nurodomas aplinkybes, matyti, kad minėtame nutarime nėra aptariama reikšminga aplinkybė, susijusi su KET 126 punkto nuostatomis: „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.“ Šių nuostatų nesilaikymas gali būti aiškinamas ir CK 6.263 straipsnio 1 dalies kontekste, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir CK 6.270 straipsnio 1 dalies kontekste, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo transporto priemonės judėjo į įkalnę ar buvo kitos objektyvios priežastys automobiliui NISSAN riedėti atgal, kad paprastai į priekį judanti transporto priemonė sankryžoje pradėjo riedėti atgal, kad iš paskos važiuojanti transporto priemonė neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.

Teismo nuomone, labiau tikėtinas ieškovės argumentas, kad būtent ALFA vairuotojas D. G. neatsižvelgė į savo vairuojamo automobilio greitį ir nesilaikė saugaus atstumo nuo kito automobilio, todėl jis atsitrenkė į E. G. vairuojamą NISSAN ir padarė žalą (CK 1.5, 6.38, CPK 178, 179, 185 straipsniai). Tokią išvadą pagrindžia ir pačios E. G., kuri buvo prisaikdinta teisme, duoti paaiškinimai, kad jos vairuojamas automobilis atgal neriedėjo. Tuo tarpu D. G. teisme nedavė paaiškinimų, nenurodė reikšmingų aplinkybių, susijusių su jo vairuojamos transporto priemonės apgadinimais ir remontu, kurio išlaidas ar jų dalį turėjo apmokėti kaltininkas ar jo draudikas.

Pažymėtina, kad ieškovė prašo ne visiško žalos atlyginimo, o 50 proc. žalos atlyginimo (atėmus ir franšizę), kas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Konstatavus, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, tenkintini reikalavimai tiek dėl materialinių palūkanų - 5,28 Eur (skaičiuotina nuo 2020-08-25 iki 2020-12-01), tiek dėl procesinių palūkanų, priteisiant 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną 332,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-12-14 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 15 Eur žyminio mokesčio ir 360 Eur už teisines paslaugas, o į valstybės biudžetą – 13,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (įmonės kodas 40103840140), atstovaujamos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (filialo kodas 300665654), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 327,43 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 43 ct) žalos atlyginimo, 5,28 Eur (penkis eurus 28 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 332,71 Eur sumą nuo 2020-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (įmonės kodas 40103840140), atstovaujamos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (filialo kodas 300665654), į valstybės biudžetą 13,06 Eur (trylika eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.