Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-316-1202/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
II-316-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00193-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kategorijos
  • 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-316-1202/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00193-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 29 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. V. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovu, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) t. y. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei 2023 m. spalio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per 5 darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2023 m. rugsėjo 20 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone Peugeot Expert, v. n. (duomenys neskelbtini) t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Tuo T. V. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 431 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo T. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas T. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nesutinka su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta bauda.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog Institucijos siunčiami laiškai yra gaunami į „Šlamštas“ (Spam) aplanką. Pareiškėjas skunde nurodo, jog bauda buvo skirta po to kai buvo pateikti prašomi duomenys apie vairuotoją vairavusį automobilį ir įvykdžiusį administracinį nusižengimą. Skunde pažymima, jog pareiškėjui skirta bauda yra 3 kartus didesnė, nei asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie asmenį, kuris vairavo bendrovei priklausantį automobilį pateikimo buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Tokį el. pašto adresą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra deklaravusi Juridinių asmenų registre. Byloje nėra jokių duomenų, kad pagrindiniame valstybės registre nurodytas bendrovės elektroninio pašto adresas būtų nuginčytas, netinkamas, klaidingas ar neveikiantis. Todėl nebuvo pažeistos ANK 573 straipsnio nuostatos reglamentuojančios šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims.

Skunde pažymima, kad Institucijos siųsti laiškai neretai patenka į el. pašto „Šlamšto“ kategoriją, šis argumentas nešalina jo administracinės atsakomybės. Bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo konkrečiu atveju tai reiškia, jog T. V. turėjo asmeniškai ar pasitelkdamas kitus bendrovės darbuotojus užtikrinti, jog bendrovės el. paštas, įskaitant ir „Šlamšto“ kategoriją, būtų reguliariai tikrinamas ir gavus užklausas iš valstybės institucijų, į jas būtų reaguojama operatyviai, per įstatyme numatytus terminus. Šiuo atveju, reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Tai, jog į įstatyme numatytu būdu pateiktą reikalavimą nebuvo sureaguota laiku, nulėmė ne objektyvios priežastys, bet paties T. V. nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime pabrėžiama, jog pareiškėjo nesutikimo motyvai dėl baudos taip pat yra nepagrįsti. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatos apima ne tik pareigą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu pateikti duomenis apie bendrovei priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį, bet ir pareigą tai padaryti per įstatyme numatytą terminą - 5 darbo dienas. Nagrinėjamu atveju T. V. neįvykdė jam kaip bendrovės vadovui tekusios pareigos per įstatyme numatytą 5 darbo dienų terminą pateikti reikalaujamus duomenis apie asmenį, jo bendrovei priklausančiu automobiliu galimai padariusį administracinį nusižengimą. Duomenys apie bendrovei priklausantį automobilį vairavusį asmenį buvo pateikti vėliau, todėl tai nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės.

Atsiliepime nesutinkama ir su skundo argumentu dėl baudos dydžio nustatymo. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas savarankiškas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą bauda yra skiriama ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, įvertinus ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Sprendžiant dėl bendrovės vadovo administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir dėl skiriamos baudos bendrovės vadovui dydžio, teisinės reikšmės neturi tai, kokį administracinį nusižengimą padarė bendrovės transporto priemonę valdęs asmuo ir kokio dydžio bauda buvo paskirta šiam asmeniui už jo padarytą administracinį nusižengimą.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

T. V. skundas netenkinamas.

Į pirmąjį teismo posėdį T. V. neatvyko, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriuo prašė teismą, sprendimą priimti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms bei informavus institucijos atstovą, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (ANK 629, 630 straipsniai).

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Teismų praktikoje pažymima, kad ANK ir SEAKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas (valdytojas): duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš to seka, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkas turi pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į skundą ir pateiktuose papildomuose dokumentuose nurodoma, jog Institucijos reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis buvo išsiųstas 2023 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-25). Tuo tarpu T. V. būdamas įmonės vadovu, duomenis apie administracinį nusižengimą įvykdžiusį asmenį pateikė tik 2023 m. lapkričio 30 d. (b. l. 29) t. y. praleidus 5 darbo dienų informacijos pateikimo terminą daugiau nei mėnesį.

Skundo pareiškėjas pažymi, jog Institucijos siųstas reikalavimas pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą įvykdžiusį asmenį pateko į elektroninio pašto „Šlamštas“ (Spam) skiltį, todėl reikalavimas nebuvo pastebėtas laiku, o įmonės vadovo pareiga pateikti duomenis buvo įvykdyta pavėluotai. Teismas pažymi, jog ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Instituciją reikalavimą T. V. dėl duomenų pateikimo siuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip atsiliepime pažymi Institucija, buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.62 straipsnio 2 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2 punktą Juridinių asmenų registro paskirtis apima duomenų, informacijos ir dokumentų teikimą apie Juridinių asmenų registro objektus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Juridinių asmenų registras yra valstybės registras, naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde pareiškėjas nenurodo, jog (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas yra klaidingas, anaiptol nurodo gavęs pranešimą, bet jis pateko į „Šlamštas“ (Spam) skiltį. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmenys, nurodydami savo kontaktinius duomenis valstybės informacinėse sistemose ar registruose, turi būti suinteresuoti pateikti teisingus duomenis bei turi rūpintis savo elektroninio pašto dėžutės tinkamu veikimu. Teismas nenustatė, jog Institucija siųsdama pranešimus įmonės elektroniniu paštu pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, jog nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais, pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-18-926/2021, AN2-54-593/2021 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jei asmuo deklaravo savo elektroninį paštą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, jis įsipareigoja būti rūpestingas ir turintis nuolatinę galimybę pasitikrinti elektroniniu paštu gautą korespondenciją, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes (pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-67-768/2020). Pareiškėjas, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir atidus, reguliariai domėtis gaunamais pranešimais, o vien faktas, jog asmuo netinkamai vykdė pareigą tikrintis savo elektroninį paštą ar nesirūpino tinkamu elektroninio pašto veikimu ir funkcionalumu, nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, nors ir praleidęs nustatytą penkių darbo dienų nuo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo pateikti informaciją dienos terminą, pateikė duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nesudaro pagrindo asmens atžvilgiu netaikyti administracinės atsakomybės, kadangi jau minėta ANK 611 straipsnio 2 dalyje imperatyvi nuostata, buvo pažeista. Toks T. V. neveikimas apsunkino administracinio nusižengimo tyrimą, todėl pagrįstai buvo sprendžiamas jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Pažymėtina, jog terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis ANK nustatytų terminų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad šio skundo dalykas yra skundžiamas 2024 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas nesprendžia aplinkybių dėl asmens, kuris 2023 m. rugsėjo 20 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone Peugeot Expert administracinės nuobaudos dydžio pagrįstumo ar su administraciniu nusižengimu susijusių aplinkybių. Kadangi T. V. 2024 m. sausio 29 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nes būdamas įmonės vadovu netinkamai vykdė pareigą pateikti prašomą informaciją dėl asmens įvykdžiusio administracinį nusižengimą. Administracinis nusižengimas, kuris įvykdytas 2023 m. rugsėjo 20 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), asmeniui naudojantis įmonei priklausančia transporto priemone Peugeot Expert, v. n. (duomenys neskelbtini) nėra sutapatinamas su administraciniu nusižengimu numatytu ANK 431 straipsnio 1 dalyje, todėl lyginti paskirtų nuobaudų dydžius ir jų pagrįstumą nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Įstatymų leidėjas už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatė baudą nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju T. V. yra paskirta mažesnė už sankcijos vidurkį administracinė nuobauda – 200 Eur. Skiriant minėtą piniginę sankciją, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina ir tai, kad T. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą jau buvo baustas (b. l. 44-46). Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Institucijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Todėl T. V. skundas netenkintinas ir Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. V., skundo netenkinti.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis