- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-572-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00078-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- D., G. K., V. S., D. R.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. (D.) J. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio (patikslinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi), kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvidešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 400 Eur. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. K., V. S., D. R., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas G. K. nurodymą pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“): apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Bendrovė) buhalterinę apskaitą – sąmoningai sudarė sąlygas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (visų gautų pajamų, darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei vairuotojų darbo laiko), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas Julius Jasaitis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir bylą D. J. atžvilgiu nutraukti arba perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 223 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą baudą, išdėstant jos išmokėjimą po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis yra naikintinas, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas), jeigu apeliacinis teismas prieitų kitokios išvados, prašo pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taip pat nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).
2.2. Akcentuoja, jog kaltinamajame akte pareikštas kaltinimas dėl neteisėtų veiksmų padarymo esmingai skiriasi nuo nuosprendyje D. J. inkriminuotos veikos.
2.2.1. Pažymi, kaltinamajame akte nurodyta, jog D. J. tyčia neorganizavo tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo <...> G. K. nurodymu neužtikrino, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė J. O. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų visas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamas ūkines, komercinės, finansines operacijas, tuo tarpu nuosprendyje nurodyta, kad D. J. apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą – sąmoningai sudarė sąlygas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų.
2.2.2. Pasak gynėjo, jeigu D. J. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia neorganizavo tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo <...> G. K. nurodymu neužtikrino, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė J. O. buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų visas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamas ūkines, komercines, finansines operacijas, tai nuosprendyje D. J. nuteistas už tai, jog jis pats apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą – sąmoningai sudarė sąlygas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų.
2.3. Nuteistojo D. J. gynėjo manymu, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, be to, nuosprendis D. J. atžvilgiu yra be motyvų.
2.3.1. Pažymi, jog teismas pagrindinį dėmesį skyrė kruopščiam įrodymų aprašymui, tačiau jų nesusiejo su kaltinamų asmenų (ne)veikimo subjektyvine puse ir jų veikos motyvais. Teismas nenurodė, kokius konkrečius inkriminuojamus veiksmus D. J. atliko ar neatliko (vien asmens žinojimo apie netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje neužtenka kaltinamojo nuteisimui); nepagrindė, kuo pasireiškė D. J. kaltė dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo; nepasisakė, ar D. J., būdamas direktoriumi, iš tikrųjų buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą.
2.3.2. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktiniu bendrovės vadovu buvo G. K., tačiau neįvertino tikrojo D. J. statuso bendrovėje ir jo hierarchinių santykių su G. K..
2.3.3. Pažymi ir tai, jog teismas nuteisdamas D. J. už bendrininkavimą su faktiniu vadovu G. K., nenurodė, kokia forma pasireiškė šių dviejų kaltinamųjų bendrininkavimas ar koks nors susitarimas.
2.3.4. Gynėjo teigimu, apkaltinamojo nuosprendžio turinys neleidžia spręsti, ar visos faktinės aplinkybės, nurodytos nusikalstamų veikų aprašyme, pasitvirtino, kokie duomenys atskleidžia kiekvieną įrodinėtiną aplinkybę, kurios nustatymas turi reikšmę darant išvadas apie baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos buvimą, kvalifikavimą. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-222/2017.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad analizuojant ir vertinant įrodymus, kurių pagrindu D. J. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, sutinkama tik su tuo, jog D. J., prieš tapdamas G. K. realiai valdomos UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, minėtoje įmonėje dirbo taksistu (jis juo dirbo ir būdamas nominaliu direktoriumi), taigi, žinojo apie minėtoje įmonėje nustatytą ūkinių, komercinių ir finansinių operacijų apskaitymo tvarką ir davė apie ją parodymus.
2.5. Be to, pažymi, jog teismas nepasisakė, nevertino ir nepaneigė gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytų motyvų.
2.5.1. Pasak gynėjo, D. J., G. K. prašymu tapęs bendrovės direktoriumi, toliau tebedirbo taksistu, pajamas gaudavo tik iš šio darbo, buvo tik nominalus vadovas, t. y. jo statusas iš esmės nepasikeitė, nes neturėjo jokių pavaldžių asmenų, niekam neduodavo jokių privalomų nurodymų ir nepriimdavo jokių bendrovės veiklai reikšmingų sprendimų, iš esmės vykdė ūkines – organizacines funkcijas. Nurodo, kad nuteistasis, tapęs direktoriumi, neperėmė jokių buhalterinių dokumentų, o išeidamas iš pareigų jokių dokumentų niekam neperdavė, visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi buhalterės kabinete, jis neteikė jokių dokumentų kontroliuojančioms institucijoms – VMĮ, nepasirašinėdavo deklaracijų, bendrovės antspaudu disponavo buhalterė.
2.5.2. Akcentuoja, jog byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors G. K. ir D. J. susitarimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis realiai disponavo tik G. K..
2.5.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualaus teisminės praktikos pavyzdžio, kuriame buvo nustatytos analogiškos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-514-654/2018).
2.6. Pasak gynėjo, jeigu apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai pasirodytų nepakankami, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla, spręstinas klausimas dėl veikos perkvalifikavimo į BK 223 straipsnio 1 dalį ir baudos sumažinimo bei palankesnio vykdymo išdėstymo.
2.7. Pažymi ir tai, kad D. J. paskirta 200 MGL dydžio bauda nėra adekvati inkriminuojamai veikai ir akivaizdžiai per didelė. Nurodo, kad teismas pripažino, jog D. J. dirba, yra neteistas, nuo inkriminuojamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, charakterizuojamas tik teigiamai. Atkreipia dėmesį, kad nuteistojo sutuoktinė yra nėščia. Gynėjo manymu, bauda mažintina, išdėstant jos mokėjimą po 200 Eur kiekvieną mėnesį.
3. Atsiliepimo apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio dalis dėl D. J. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktas).
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
5. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik nuteistojo D. J. gynėjas, apeliaciniu skundu, be kita ko, prašydamas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą D. J. atžvilgiu nutraukti, nes nesurinkta pakankamai įrodymų, kad jis (D. J.) padarė jam inkriminuojamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, konstatuoja, kad D. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. J. nuteisimo naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, tik kitu, nei prašoma apeliaciniame skunde pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog D. J. buvo kaltinamas dėl to, jog tyčia neorganizavo tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, o skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nuteistas už tai, kad pats apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra už tai, jog sąmoningai sudarė sąlygas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais gynėjo argumentais.
7. Iš tiesų, kaltinamajame akte D. J. inkriminuotos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Kaip matyti, jis buvo kaltinamas tuo, jog tyčia neorganizavo tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo: žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ jo vadovavimo įmonei laikotarpiu vykdo taksi veiklą ir atlieka finansines operacijas, ir kad vadovaujantis G. K. nurodymu, į Bendrovės kasą už dispečerinės paslaugas iš vairuotojų gaunamos įplaukos, ne mažiau kaip 400 Lt per mėnesį iš vieno vairuotojo, į Bendrovės banko sąskaitas gaunamos įplaukos už taksi paslaugas klientams, iš Bendrovės kasos išimami gryni pinigai, grynais pinigais darbuotojams mokamas darbo užmokestis, G. K. nurodymu neužtikrino, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė J. O., UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų visas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamas ūkines, komercines, finansines operacijas, o būtent buhalterinės apskaitos registruose, buhalterė J. O., kuri nieko neįtarė apie nusikalstamą sumanymą, neužfiksavo visų gautų pajamų, darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei vairuotojų darbo laiko. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pripažino nustatytomis aplinkybes, jog D. J., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė Bendrovės apskaitą – sąmoningai sudarė sąlygas UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų (visų gautų pajamų, darbuotojams apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei vairuotojų darbo laiko).
8. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką, baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris (specialusis subjektas), o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-689/2020).
9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjamu laikotarpiu UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. O., o D. J. buvo šios bendrovės direktoriumi, duomenų, kad jis būtų asmeniškai tvarkęs buhalterinę apskaitą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas suprantamą kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti, baudžiamojoje byloje nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apie jokį D. J. tarpinį vykdymą ar asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, neminima. Konstatuotina, kad D. J. nepagrįstai pripažintas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytoju.
10. Prokuroras nuosprendžio neskundė, apeliacinį skundą pateikė tik nuteistojo gynėjas, todėl nuteistojo padėtis negali būti bloginama (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis veikos aplinkybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nuteistojo gynėjo skundą negali būti keičiamos jas plečiant, inkriminuojant veiksmus ar aplinkybes, dėl kurių asmuo nebuvo nuteistas pirmosios instancijos teismo. Tokiu būdu, belieka vertinti, ar pripažinta įrodyta veika iš tiesų turi nusikaltimo požymių. Tenka konstatuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu D. J. yra nuteistas, nors pati veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta. Pasisakiusi dėl neteisingai nustatyto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatyti ir kiti šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai – veika ir priežastinis ryšys su pasekmėmis.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-689/2020 pažymėta, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, 2K-356-696/2017, 2K-139-628/2019, 2K-158-689/2020). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. J. nuteistas už sąmoningą sudarymą sąlygų UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, kuo konkrečiai pasireiškė sąmoningas sąlygų sudarymas, nenurodyta.
12. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad D. J. pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“) ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), tačiau, kaip jau buvo minėta, D. J. pats buhalterinės apskaitos netvarkė, nuteistas už tai, kad sąmoningai sudarė sąlygas buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti visų Bendrovės vardu atliekamų ūkinių, komercinių, finansinių operacijų. Teisėjų kolegija nesiima spėlioti, kaip galėtų ir turėtų būti suprantamas „sąmoningas sąlygų sudarymas“, apsiribodama tuo, kad tokia išvada pirmosios instancijos teismo baigiamajame akte nėra konkreti, nusikalstamos veikos esmė nėra atskleista. Atitinkamai, nenustačius nusikalstamos veikos, nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio su objektyviai, specialisto išvada, nustatytomis pasekmėmis – negalėjimu iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d.
13. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. J. priimtas apkaltinamasis nuosprendis formaliai konstatavus jo kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio dalis dėl D. J. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, todėl dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
14. Apylinkės teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys iš D. J. nepriteistas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jam palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus nuspręsta šią kardomąją priemonę panaikinti. Įvertinus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kuriomis, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis), klausimas dėl kardomosios priemonės D. J. yra išspręstas skundžiamu nuosprendžiu, priimti kitokio ar pakartotinio sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio (patikslinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi) dalį, kuria D. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvidešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 400 Eur, ir priimti naują nuosprendį:
D. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.