Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-170-487/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-24
Bylos Nr.: 1A-170-487/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54266-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: A. Z.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-487/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54266-2019-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.4.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,nuteistajam A. Z. ir jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 23.00 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 14.50 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 22 d. iš tiksliai nenustatytos vietos automobiliu „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, įdėjęs į krepšį tarp kitų daiktų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 2803,55 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į paketus, iki autobusų sustojimo kelyje Alytus – Kaunas, Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, kur 2019 m. gruodžio 22 d. apie 23.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai gabenta narkotinė medžiaga surasta ir paimta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – A. Z. išteisinti iš jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Netenkinus šio prašymo, skundžiamą nuosprendį pakeisti, švelninant jam paskirtą bausmę.

2.1. Apelianto nuomone, teismo nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas arba keistinas dalyje dėl skirtos bausmės.

2.2. Apeliantas nurodo, kad jis kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepripažįsta. Jis teigia, kad 2019 m. gruodžio 22 d. į Panevėžį vyko asmeniniais tikslais – norėjo užsakyti pirtį šventei, kurioje turėjo dalyvauti draugai ir giminės iš Latvijos, dėl to buvo patogiau susitikimą organizuoti Panevėžio rajone. Turėjęs vykti į Panevėžį, jis Tomo prašymu sutiko paimti siuntinį, kurį turėjo perduoti pastarojo motinai. Paimto siuntinio turinio jis netikrino, sulaikymo metu automobilio bagažinę atidarė ne iš karto dėl sugedusio užrakto.

2.3. Pasak apelianto, jis jokio tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo ir tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Nėra ir jokių pagrįstų duomenų, kad jis būtų realizavęs narkotines medžiagas T. V. ar D. A.. Jo teigimu, liudytojo T. V. parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalis, ir dėl to jie negali būti jo kaltės įrodymu.

2.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas D. A. pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ne vieną kartą minėjo aplinkybes, kaip buvo apklausiamas, kaip neteisėtai su juo elgėsi policijos pareigūnai, taip pat savo teisme duotus parodymus tvirtino akistatų, organizuotų teismo posėdžiuose, metu; ikiteisminio tyrimo metu iš jo parodymai išgauti neleistinu būdu, t. y. jam esant neblaiviam ir faktiškai nesusipažinus su apklausos protokolu. Todėl kaltę grįsti D. A. parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole, yra neteisėta.

2.5. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis, A. Z. su savo tėvu, gyvenančiu Rusijos Federacijoje, garaže bendravo, žinodami apie vykdomą jų pokalbio fiksavimą, kadangi buvo pastebėję įsibrovimą į patalpas. Tą galėjo patvirtinti ir tėvas, tačiau tik dėl koronaviruso ir su juo susijusių draudimų apelianto tėvas neturėjo galimybės atvykti į pirmosios instancijos teismą ir duoti parodymus. Tačiau jo, apelianto, tėvas galbūt galės atvykti į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir duoti parodymus byloje.

2.6. Anot apelianto, jo atžvilgiu nebuvo jokio teisėto teisinio pagrindo vykdyti žvalgybinius veiksmus, patekti į patalpas, fiksuoti pokalbius ir kt. Jis neužsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu, gabenimu, praeityje nebuvo teistas už tokias veikas, neturėjo jokių ryšių su asmenimis, kurie užsiima tokia veika, ką patvirtina ir ilgą laiką trukęs žvalgybinis tyrimas, sekimas. Jis, A. Z., buvo baustas tik už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis su užsienio šalių banderolėmis, ką patvirtina ir pas jį rasti maišeliai. Skirtingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, minėti rasti maišeliai savo dydžiu nėra skirti narkotinių medžiagų gabenimui, o gali būti naudojami pakuoti cigarečių blokus jų slėpimui automobilio bake. Dėl to nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl narkotinių medžiagų gabenimo tikslo yra padaryta, tinkamai neįvertinus faktinių bylos duomenų.

2.7. Skunde nurodoma ir tai, kad juo, A. Z., buvo tik pasinaudota kaip asmeniu, kuris pakeliui į Panevėžio miestą sutiko nuvežti siuntinį, nežinodamas jo turinio. Jo situacija atitinka bendrakeleivio – A. K. padėtį, kuris vyko kartu, neturėdamas ką veikti. Neginčijamų jo kaltės įrodymų baudžiamojoje byloje nėra surinkta. Todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o jis – išteisintas.

2.8. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nors ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, nevisapusiškai įvertino tiek jo asmenybę, tiek pačios veikos pavojingumą visuomenei. Nusikalstama veika, nors ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra smurtinio pobūdžio, nesukėlė sunkių ir nepataisomų pasekmių, niekam nebuvo padaryta žala, veika buvo nutraukta policijos pareigūnų veiksmais, gabentos narkotinės medžiagos kiekis nežymiai viršija labai didelio kiekio mastą. Todėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra aiškiai per didelis, neproporcingas. Dėl to bausmė keistina, ją švelninant.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais bei patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumą įrodymų, kurių pakanka išvadai, jog A. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės bei paskyrė nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančią bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis A. Z., nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Nors nuteistasis A. Z. viso bylos proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems bei nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

Dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

10. Nuteistasis A. Z., apeliaciniame skunde ginčydamas teismo išvadą dėl jo pripažinimo kaltu, jam neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (BK 260 straipsnio 3 dalis), nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, kas, pasak apelianto, nulėmė ir neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą, o tuo pačiu ir netinkamą baudžiamojo įstatymo normos taikymą. Jis nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo paties ir liudytojų T. V., D. A. parodymus. Be to, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, apelianto manymu, byloje nebuvo patvirtinti visi A. Z. inkriminuotos veikos sudėties elementai – neteisėtas elgesys, tyčia, realus žinojimas apie narkotinę medžiagą. Visos šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, lėmė neteisingą teismo išvadą dėl A. Z. kaltės įrodymų pakankamumo. Apeliaciniame skunde pateikdamas savą atskirų byloje surinktų įrodymų vertinimą, nuteistasis prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimo analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. Z. padarytų veiksmų ir jų kvalifikacijos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei aiškinama, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl A. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodymų pakankamumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistojo kaltę. Išvados dėl A. Z. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Teismas pagrįstai rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų, kitų procesinių veiksmų atlikimo metu (apžiūros, kratos, objektų tyrimų, liudytojų apklausos ir kt.) užfiksuotais duomenimis. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi pagrįstai. Taigi teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais. Nuteistojo apeliaciniame skunde, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę iš esmės suteikiant paties nuteistojo, taip pat liudytojo D. A. (turėtų būti D. A.) parodymams, duotiems teisme, kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Nuteistojo pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų nenuoseklumo, teisėjų kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicijos neatitinkančio įrodymų vertinimo kritika.

12. A. Z. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai automobilio bagažinėje gabeno labai didelį kiekį – 2803,55 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad asmens vardu Tomo, jo pažįstamo nuo 2005 m., prašymu sutiko paimti siuntinį, kurį turėjo perduoti Tomo motinai, siuntinio turinio netikrino ir nežinojo, jog jam buvo perduotas siuntinys su narkotine medžiaga. Automobilyje jokio specifinio kvapo nebuvo. Tomo motinos kontaktus jam būtų pranešę po siuntinio atsiėmimo. Sulaikymo metu automobilio bagažinę atidarė ne taip greitai, kaip to pageidavo policijos pareigūnai, dėl sugedusio užrakto (t. 3, b. l. 76–78).

13. Taigi, nuteistasis neneigė bylai reikšmingu laiku automobiliu gabenęs siuntinį, kurį apžiūrėjus buvo surastas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, tačiau teigė, kad nėra susijęs su siuntinyje rasta narkotine medžiaga, ir nežinojo, kad gabena narkotinę medžiagą. Vertinant šią nuteistojo poziciją, pažymėtina, kad teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų daro ne vien tik iš kaltinamo asmens duotų parodymų, bet ir lygindamas juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Taigi kaltės turinys atskleidžiamas ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia kaltinamo asmens nurodomas faktines aplinkybes. Nors nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, byloje A. Z. pateikta pozicija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytais kitais vienas kitą papildančiais duomenimis, leidusiais padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistojo parodymų patikimumo. A. Z. poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, vertindamas kaip pasirinktą gynybos būdą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pakanka A. Z. kaltei pagrįsti ir jo versijai paneigti. A. Z. neteisėtus veiksmus patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, rėmėsi liudytojų teisėsaugos pareigūnų S. T., R. D. parodymais bei rašytine bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolo ir tarnybinio pranešimo duomenimis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

15. Liudytojų S. T. ir R. D. parodymais buvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su automobilio patikrinimu ir narkotinių medžiagų suradimu automobilio bagažinėje. Abu liudytojai kaip priežastį atlikti automobilio vidaus patikrą nurodė jiems kilusį įtarimą dėl abiejų vyriškių elgesio, t. y. jų jaudulys, nerimas. Be to, liudytojas S. T. parodė, kad jo kolega, tikrindamas automobilio vidų, pajuto kažkokį specifinį stiprų kvapą, dėl to paklausė, ką jie veža, paprašė atidaryti bagažinę. Automobilį vairavęs A. Z. pasakė, kad nieko neturi, bagažinės negali atidaryti, nes ji užstrigusi. Kolega ištraukė bagažinėje esantį krepšį pro galinės sėdynės angą ir vairuotojas po to pats atidarė bagažinę (t. 3, b. l. 68–69). Liudytojas R. D. taip pat parodė, kad automobilio viduje pajuto stiprų specifinį kanapių kvapą, kuris jam žinomas iš darbinės veiklos. Jis paprašė vairuotojo atidaryti bagažinę, pastarasis dar labiau susijaudino ir pasakė, kad negali atidaryti bagažinės, nes ji sugedusi. Tai sukėlė dar didesnių įtarimų. Jis ir kolega bandė patys atidaryti bagažinę, tačiau to padaryti nepavyko. Tuomet jis, liudytojas, atlošė galinę sėdynę, pasklido dar didesnis specifinis kvapas. Bagažinėje buvo du dideli krepšiai, kuriuos ištraukė ir apžiūrėjo. Juose rado medžiagos, kuri buvo panaši į „žolę“. Po to vairuotojas pats atidarė bagažinę. Pasak liudytojo, bagažinės atidarymo mechanizmas galėjo būti sugedęs, tačiau vairuotojas žinojo, kaip reikia atidaryti bagažinę, kad reikia stipriau paspausti ir to nedarė sąmoningai (t. 3, b. l. 69–71).

16. Tokie liudytojų S. T. ir R. D. parodymai nekelia jokių abejonių, juolab, kad juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Apie tai, kad pareigūnams bendraujant su asmenims akivaizdžiai matėsi, kad jie sutrikę, jaudinosi, tikrinant automobilį, jo bagažinės skyriuje buvo pastebėtas didelis krepšys, iš kurio sklido stiprus, aitrus specifinis kvapas, buvo nurodyta ir 2019 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 6). Apie automobilio salone juntamą specifinį kvapą buvo užfiksuota ir tos pačios dienos automobilio apžiūros protokole. Protokole nėra duomenų apie mechaninius bagažinės spynelės pažeidimus ar kad bagažinė atidaryta, panaudojus jėgą. Be to, iš automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobilio apžiūros įvykio vietoje metu automobilio bagažinė buvo atidaryta (t. 1, b. l. 13–22).

17. Liudytoju apklaustas kartu su A. Z. automobiliu važiavęs A. K. (t. 3, b. l. 39–42) ir pats nuteistasis A. Z. (t. 3, b. l. 78) teisme taip pat parodė, kad A. Z. prieš automobilio patikrą naudojosi automobilio bagažine ir, ją atidaręs, įdėjo siuntinį, t. y. tuo metu bagažine galima buvo tinkamai naudoti pagal paskirtį.

18. Taigi, liudytojų S. T. ir R. D. parodymai apie juntamą specifinį gabenamų narkotinių medžiagų kvapą, bagažinės atidarymo aplinkybės, liudytojo A. K. bei paties nuteistojo A. Z. parodymai apie siuntinio įdėjimą į bagažinę, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog A. Z. žinojo apie bagažinėje esančias ir jo gabenamas narkotines medžiagas bei jų kiekį, o bagažinės iš pradžių neatidarė sąmoningai, tikėdamasis, jog, neatidarius bagažinės, jo gabentos narkotinės medžiagos nebus surastos.

19. Nuteistojo nurodytas jo važiavimo į Panevėžį tikslas, liudytojo A. K. nurodytos aplinkybės dėl A. Z. pasiūlymo kartu pasivažinėti, siuntinio paėmimo, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto disponavimo narkotinėmis medžiagomis fakto.

20. Reikia pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo A. Z. versija apie siuntinio priklausymą asmeniui, vardu Tomas, ir jo vėlesnį perdavimą Tomo motinai, iš anksto negavus jokių minėtos moters ir paties Tomo kontaktinių duomenų. Ši nuteistojo pozicija pagrįstai įvertinta, kaip negyvenimiška, nelogiška ir paneigta bylos faktiniais duomenimis. Jau minėtame 2019 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie rastą narkotinę medžiagą automobilio bagažinėje A. Z. jokios informacijos nepateikė, nenurodė nei kam tas siuntinys skirtas, nei siuntėjo duomenų (t. 1, b. l. 6). Liudytojai S. T. ir R. D. teisme parodė, kad A. Z. jiems paaiškino, jog jis tik paėmė siuntinį. Liudytojas S. T. teisme parodė ir tai, kad ant krepšio nebuvo jokių žymų ir/ar kontaktinių duomenų, kurie leistų spręsti apie jo siuntėją ir/ar gavėją bei to, kad tai iš tiesų siuntinys. Liudytojas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nežinojo apie tai, ką A. Z. pasiėmė ir įsidėjo į bagažinę bei nieko nežinojo apie tai, kad A. Z. turi pasiimti siuntinį (t. 3, b. l. 39–42; t. t. 2, b. l. 123–124). Nuteistasis A. Z., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtindamas, kad siuntinį paėmė Tomo prašymu ir šis tik pasakė, kad siuntinys skirtas motinai, kur jį nuvežti – praneš vėliau, ir Tomui davė savo mobilaus ryšio telefono numerį, negalėjo nurodyti minėto asmens vardu Tomas nei pavardės, nei kitų kontaktinių duomenų. Be to, pasak nuteistojo, su Tomu susipažino 2005 m., kartu dirbo Anglijoje, iki 2019 m. jokių ryšių nepalaikė, atsitiktinai su Tomu susitiko gruodžio 22 d. ir šis tiesiog paprašė paimti siuntinį, nes to negali padaryti pats, išvyksta į Angliją, Tomas už paslaugą nieko nesiūlė (t. 3, b. l. 76–79; t. 2, b. l. 155–156, 169–171). Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl asmens vardu Tomo ir jo prašymo realumo, byloje nenustatytas asmuo, kuris neva prašė siuntinį paimti, kaip ir asmuo, kuriam siuntinys neva turėjo būti perduotas, ant krepšio nebuvo ir jokių duomenų apie siuntėją ar gavėją.

21. Nuteistojo teiginius, jog jis vyko į Panevėžį susitarti dėl pirties užsakymo Naujųjų metų ar Šv. Kalėdų šventimui, kadangi pirties jis taip ir neužsisakė, nes pirtis neva buvo užimta, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino kaip nelogiškus ir neįtikinamus, nes A. Z. vyko pirties užsisakyti į kitą Lietuvos kraštą, netgi nesusisiekęs ir neišsiaiškinęs telefonu, ar norima užsisakyti pirtis reikiamu laikotarpiu yra laisva. Byloje nenustatyta konkreti vieta, dėl kurios A. Z. vyko į Panevėžį, nes A. Z. jos nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Pažymėtina ir tai, kad versija apie pasilinksminimo vietos nuomą atsirado tik antros apklausos 2020 m. vasario 7 d. metu (t. 2, b. l. 169–171), tuo tarpu iškart po sulaikymo kitą dieną apklausiamas A. Z. nieko apie tai nenurodė ir teigė tik pasiūlęs A. K. vykti pasiimti siuntinį (t. 2, b. l. 155–156). Teisme A. Z. parodė, kad pirmos apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams neužsiminė apie važiavimą į Panevėžį, žinodamas, jog pareigūnai ant jo „lipa“, jie jo priešai (t. 3, b. l. 79). Be to, nurodydamas lankymosi Panevėžyje tikslą, A. Z. iš pradžių teismui parodė, kad norėjo užsisakyti pirtį Naujųjų metų sutikimui, vėliau toje pačioje apklausoje kalbėjo apie Kalėdų šventimą, o dar vėliau tik apie baro užsakymą. Paaiškino, kad pirtelės neužsakė, nes nebuvo vietos. Dėl pirties užsakymo su jos savininku nebuvo susitaręs iš anksto, vyko į Panevėžį būtent tuo klausimu (t. 3, b. l. 77–78). Tuo tarpu apklausiamas 2020 m. vasario 7 d. metu A. Z. parodė, kad važiavo į Panevėžyje esantį dvarą, kurio adresą surado internete ir kuriame staliuką norėjo užsisakyti Naujųjų metų šventimui. Prieš kelionę skelbime nurodytu numeriu neskambino ir nepagalvojo pasilinksminimo vietą užsakyti telefonu (t. 2, b. l. 170). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prieštaringi A. Z. parodymai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

22. Pirmosios instancijos teismas analizavo bylai reikšmingu laikotarpiu – 2019 m. gruodžio 18 d. nuo 11.30 val. užfiksuotą A. Z. pokalbį su tėvu G. Z., kurio metu jie kalbėjo apie narkotines medžiagas: jų pakavimą, kokybę, kainą Rusijoje, jų kilmę (t. 2, b. l. 75–79) bei jį vertino kitų A. Z. kaltės įrodymų šaltinių kontekste.

23. Teismo sankcionuotų veiksmų, slapto patekimo į A. Z. naudojamus garažus ir techninių priemonių – vaizdo, garso fiksavimo įrenginių – panaudojimo specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti A. Z. ir jo bendrininkų pokalbius, atlikimo metu gauti duomenys patvirtina, jog A. Z. 2019 m. gruodžio 18 d. kalbėjosi su tėvu apie augalų, galimai narkotinių medžiagų – kanapių – auginimą, įsigijimą bei platinimą, narkotinių medžiagų kiekį, kokybę, kainas. A. Z. paminėjo, kad važiuos į Panevėžio miestą parsivežti 3 kg augalinės kilmės medžiagų – kanapių (t. 2, b. l. 72–73, 74, 75–79).

24. Nors nuteistasis A. Z. tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad šis pokalbis neatspindi realių aplinkybių, nes jie pastebėjo apie įsibrovimą ir su tėvu aukščiau nurodyta tema kalbėjo juokaudami, specialiai provokuodami pareigūnus, tačiau tokie nuteistojo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti, ir vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas. Pokalbyje vartojamos frazės, pats pokalbio turinys ir jo laikas vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, kad A. Z. buvo susijęs su neteisėtu narkotinių medžiagų – kanapių disponavimu, turint tikslą juos platinti. Be to, kaip ir kalbėta užfiksuotame pokalbyje, netrukus po pokalbio A. Z. važiavo į Panevėžį ar Panevėžio r., o grįžtant iš ten į Alytų, jo automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos. Nuteistojo pozicija dėl pokalbio su tėvu turinio vertinimo kaip juokavimo ir pareigūnų provokavimo paneigta ir jo paties veiksmais, kai jis, neva, pastebėjęs apie įsibrovimą, į pareigūnus nesikreipė, bei pokalbio apie neteisėtus veiksmus turiniu, sąlygosiančiu atitinkamus policijos pareigūnų procesinius veiksmus, kas turėtų įtakos jo teisinės padėties pabloginimui. Todėl byloje esantis slaptai užfiksuotas A. Z. pokalbis tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl šioje byloje nagrinėtų nusikaltimo padarymo aplinkybių. Be minėto pokalbio įrašo visuma kitų įrodymų sudaro pakankamą įrodomąją bazę, pagrindžiančią A. Z. kaltę.

25. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo atžvilgiu nebuvo jokio teisėto teisinio pagrindo vykdyti žvalgybinius veiksmus, slaptai patekti į patalpas ir fiksuoti pokalbius. Kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje, jei duomenys buvo surinkti, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o patys kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti tiksliai laikantis jų atlikimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017). Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kitų atvejų, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus šiame straipsnyje, taip pat apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką šio pobūdžio informacija yra laikoma faktiniu kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-161-693/2019, Nr. 2K-119-689/2020). Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą, yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad jei dalis reikšmingos baudžiamajam procesui informacijos yra surenkama vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu (Kriminalinės žvalgybos įstatymu), tai iš baudžiamosios bylos medžiagos turi būti aišku, kokie Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) numatyti veiksmai buvo atlikti, taip pat turi būti galimybė patikrinti, ar renkant informaciją buvo laikytasi Operatyvinės veiklos įstatyme (Kriminalinės žvalgybos įstatyme) nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus. Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017). Kaip matyti iš išslaptinto 2019 m. spalio 3 d. teikimo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir 2019 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti tinkamo subjekto, turint informaciją apie tai, jog A. Z. gali būti susijęs su nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai darymu (BK 260 straipsnio 1 dalis), nutartyje nurodyti konkretūs sankcionuoti veiksmai bei jų vykdymo laikotarpis (t. 2, b. l. 70–71, 72–73), kas leidžia teigti, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys atitinka reikalavimus, keliamus įrodymams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą duomenis, gautus darant garso įrašą A. Z. garaže, pripažinti atitinkančiais leistinumo ir teisėtumo reikalavimus. Todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, pripažįstant duomenis įrodymais, nebuvo padaryta.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. Z. būtų realizavęs narkotines medžiagas T. V. ir D. A.. Pasak nuteistojo, T. V., duodamas parodymus apie narkotinės medžiagos gavimo iš A. Z. aplinkybes, dėl nežinomų priežasčių jį apkalbėjo, nes pastaram jokių narkotinių medžiagų jis neperdavė. D. A., apklausiamas teisme, paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl narkotinių medžiagų gavimo iš A. Z., nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai jį apklausė neblaivų, darė jam psichologinį spaudimą, jis pasirašė protokolą, jo neperskaitęs, todėl jo parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymais. Tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

27. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, pagrįstai rėmėsi liudytojo T. V. teisme ir liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl šių liudytojų parodymų patikimumo, nes liudytojų parodymai apie neteisėtą A. Z. disponavimą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis neatitinka tikrovės, duoti siekiant jį apkalbėti, ikiteisminio tyrimo pareigūnams įtakojus liudytojus. Pasisakant dėl šių argumentų, pažymėtina, kad T. V. siekis apkalbėti nuteistąjį baudžiamojoje byloje nenustatytas, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas. Liudytojas T. V. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nenurodė apie apklausą vykdžiusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtaką ar spaudimą (t. 3, b. l. 37–39). Tuo tarpu liudytojas D. A. teisme pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtindamas, kad šie parodymai buvo gauti neleistinu būdu, o jis A. Z. apkalbėjo dėl policijos pareigūnų daryto spaudimo (t. 3, b. l. 55–56). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokius liudytojo D. A. paaiškinimus ir jo apklausą vykdžiusių pareigūnų parodymus dėl vykdytos liudytojo apklausos, pagrįstai nepatikėjo pastarojo paaiškinimais dėl parodymų pakeitimo. Pažymėtina tai, kad išvados dėl byloje apklaustų asmenų parodymų teismo yra daromos, įvertinus ne tik jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinių įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, bet ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Be to, yra vertinamos ne atskiros apklausų metu nurodytos aplinkybės, o jų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šių liudytojų parodymai buvo vertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, t. y. tiek kiek juos atitiko kiti bylos duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio seka, kad teismas nenustatė pagrindų, kodėl nebūtų galėjęs vadovautis byloje duotais liudytojų parodymais, kurie buvo patvirtinti kita byloje esančia medžiaga su informacija apie narkotinių medžiagų disponavimo faktą (A. Z. dalyvavimą perduodant jiems narkotinę medžiagą).

28. Aplinkybes, susijusias su D. A. apklausa, jos fiksavimu, teisme patvirtino liudytoju apklaustas pareigūnas A. N.. Liudytojas paaiškino, jog apklausiant D. A. jis užrašė tai, ką šis pasakojo. Prieš apklausą jis išaiškino liudytojui teises pagal baudžiamojo proceso kodeksą, D. A. parodymus sutiko duoti ir juos davė. Jam vyresnysis tyrėjas pasakė, kad yra liudytojas, kuris kalba apie tai, kad pirko kanapes iš A. Z.. Jokių įtarimų, kad D. A. būtų neblaivus ar apsvaigęs, nebuvo. D. A. pats neminėjo, kad yra neblaivus. Apklausiant D. A., kiti asmenys nedalyvavo, nebent kažkas galėjo ateiti į kabinetą ir išeiti. Liudytojas pats davė parodymus, pareigūnas jam negalėjo padėti papasakoti, nes pats apie įvykio aplinkybes nieko nežinojo. Ką liudytojas sakė, tą jis ir užrašė. Liudytojas perskaitė ir pasirašė, kad parodymai yra teisingi. Viskas, kas surašyta apklausos protokole, surašyta iš liudytojo pasakojimo (t. 3, b. l. 54–55). Liudytojas A. J., policijos pareigūnas, teisme parodė, kad liudytoją D. A. prevenciniam pokalbiui išsikvietė telefonu. Pokalbio metu pastarasis paminėjo, kad labai artimai bendrauja su A. Z. ir kad kelis kartus yra įsigijęs iš jo narkotinių medžiagų, todėl ir buvo apklaustas, apžiūrėtas jo telefonas. Jis, liudytojas, D. A. apklausoje nedalyvavo. Kai vyko pokalbis, D. A. buvo blaivus, nesklido ir nesijautė joks alkoholio kvapas, nebuvo daromas ir spaudimas. Pareigūnas nurodė, A. Z. pirmą kartą pamatęs, kai šis buvo sulaikytas, anksčiau jokiuose procesuose jie nebuvo susidūrę. T. V. jam žinomas, jis taip pat buvo iškviestas prevenciniam pokalbiui. Kiek pamena, T. V. nurodė, kad kartą ar du iš A. Z. yra įsigijęs narkotinių medžiagų – kanapių. T. V. apklausė ne jis. T. V. minėjo, kad prieš teismo posėdį jam buvo daromas spaudimas iš A. Z., kad jis sakytų, jog buvo neblaivus, kad jam pareigūnai darė spaudimą (t. 3, b. l. 65–67).

29. Taigi, byloje liudytojų pareigūnų A. N. ir A. J. parodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos baudžiamojoje byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių dėl A. Z. nusikalstamų veiksmų nustatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia vadovautis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio būtent tokių liudytojų parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad minėti asmenys, dalyvavę atliekant ikiteisminį tyrimą, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, pažymėtina ir tai, kad pareigūnų parodymuose nenustatyta esminių prieštaravimų, jie detalūs ir nuoseklūs, be to, A. N. parodymai išsamiai atskleidžia D. A. vykdytos apklausos eigą ir fiksavimo rezultatus. Duomenų, kad pastarieji, nors ir policijos pareigūnai, būtų buvę suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti, iškraipyti nurodamas faktines aplinkybes, apeliantas nepateikė, duomenų, kurie leistų abejoti jų duotų parodymų tikrumu ir objektyvumu, byloje taip pat nėra. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl šių liudytojų duotų parodymų patikimumo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų bylos duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visuma sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių visumą. Šių įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl A. Z. kaltės įrodytumo. Bylos įrodymais nustatyta, kad A. Z. gabeno labai didelį narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) kiekį, turint tikslą realizuoti. Subjektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – tiesioginė tyčia, įrodytas. Nuteistojo A. Z. teiginius, jog jam apie jo automobilyje rastas narkotines medžiagas nieko nebuvo žinoma, teisėjų kolegija vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukščiau aptarti duomenys, kurie leido atskleisti nusikalstamų veiksmų seką ir nusikaltimą padariusį asmenį, paneigia nuteistojo A. Z. pateiktą versiją dėl narkotinių medžiagų priklausomumo ir gabenimo aplinkybių.

31. Apeliacinio skundo argumentas dėl A. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, kratos metu kambaryje esančioje spintoje rasti 95 vnt. vakuumavimo maišelių blizgiu paviršiumi (t. 2, b. l. 56–60), pagal nuteistojo parodymus, buvo skirti cigarečių kontrabandai vykdyti, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. Z. dalyvavimo aptariamoje nusikalstamoje veikoje. A. Z. gyvenamojoje vietoje rastų maišelių panaudojimo galimybės nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto disponavimo narkotinėmis medžiagomis fakto. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kratos metu bute pas A. Z. rastų maišelių paskirtis atitiko kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu jo ir tėvo užfiksuotame pokalbyje nurodomą narkotinių medžiagų gabenimo būdą (t. 2, b. l. 77).

32. Tai, kad byloje ant rastų maišų, kuriuose buvo laikomos narkotinės medžiagos ir kitų kartu gabentų daiktų, nebuvo aptikta jokių nuteistojo A. Z. pėdsakų, o pagal atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinės medžiagos platinimo, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo paneigti kitais tinkamais bei pakankamais įrodymais byloje nustatyto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jas gabenant, fakto.

33. A. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis Panevėžio m., ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 22 d. jis įgijo narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę iš A. Z. kaltinimo pagrįstai pašalino, nes nebuvo jokių duomenų apie tai, iš ko ir už kokią kainą ar kokiu būdu A. Z. narkotines medžiagas įgijo, o vien iš gabenimo fakto negali būti preziumuojamas ir narkotinių medžiagų įgijimas. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra nustatyta tiksli vieta, iš kurios narkotinės medžiagos buvo gabenama. Nagrinėjamu atveju perdavimo faktas nėra užfiksuotas, o vien tai, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu A. Z. minėjo, jog narkotinių medžiagų vyks į Panevėžį, nesudaro pagrindo abejonių nekeliančiai išvadai, kad šios narkotinės medžiagos negalėjo būti gabenamos ir iš kitos vietos, esančios Panevėžio rajone ar iš bet kurios kitos vietos, esančios nuo Panevėžio iki sulaikymo vietos.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę pakartotinai atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo A. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl paskirtos bausmės

35. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaip aiškiai per griežtą. Su šiuo skundo argumentu sutikti taip pat nėra pagrindo.

36. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

37. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmės paskirčiai neprieštaraujančią bausmę.

39. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Z., atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis– laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

37.Skirdamas šią bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas yra baigtas, susijęs su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, turint tikslą ją platinti. Byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir A. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nuteistasis yra išsiskyręs, turi nepilnametį sūnų (t. 3, b. l. 126), nuo 2013 m. kovo 15 d. nedirbo ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2020 m. sausio 20 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo ir buvo sulaikytas (t. 2, b. l. 139–140, 141), anksčiau Lietuvoje neteistas (t. 2, b. l. 130–132), tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už cigarečių kontrabandą (t. 2, b. l. 133–138). Nuteistasis neneigia, kad jo pragyvenimo šaltinis – neteisėta veikla, susijusi su cigarečių kontrabanda. Teismas atsižvelgė į gabentų narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį, kuris nežymiai viršija labai didelio kiekio ribą, taip pat į tai, kad šios nusikalstamos veikos dalykas į nelegalią rinką nepapuolė. Tokie duomenys leido daryti išvadą apie mažesnį, negu tipinis, tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

38. Visos aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos net minimalios bausmės paskyrimas A. Z. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, neužtikrintų bausmės paskirties. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskyrė nuteistajam švelnesnę bausmę. Būtina pažymėti ir tai, kad A. Z. buvo parinkta ne švelnesnės rūšies bausmė, o straipsnio sankcijoje numatytos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, nustačius trumpesnį, nei numatytas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, jos terminą.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas paskirti A. Z. atitinkamą bausmės dydį motyvuotas byloje nustatytų aplinkybių visumos įvertinimu, į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nurodytas apeliaciniame skunde, buvo atsižvelgta. Bausmė nelaikytina nei aiškiai per griežta, nei neteisinga. Išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su A. Z. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybe, negalima. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. Z. paskirta bausmė savo dydžiu nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, ji teisinga ir ją keisti pagrindo nėra.

40. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendis nuteistojo A. Z. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė