Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-937-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-15
Bylos Nr.
2S-937-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
Vilniaus
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-937-56/2009

Teisėja E. Vilimienė Proc. sprendimo kategorijos:99.1.1;99.3;

121.14; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Višinskienės

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 dienos nutarties pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šilumos energiją išieškojimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 2049,10 Lt skolos bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo skolos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti 653,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad ieškovas teikė šilumos energiją butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2008-09-30 už teiktą šilumos energiją susidarė 2049,10 Lt įsiskolinimas. Remdamasis VĮ ,,registrų centras“ duomenimis ieškovas nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1998-09-08 priklauso atsakovui. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-2008 suformuota teismų praktika ieškovas susidariusi 2049,10 Lt įsiskolinimą reikalavo priteisti iš atsakovo.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos respublikos ūkio ministro įsakymų atitikties Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 876, LR Šilumos įstatymo bei LR Civilinio kodekso nuostatoms; į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukti buto nuomininkę K. Ž..

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2009-04-29 buvo gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodoma, jog skola yra sumokėta ir ieškovas remdamasis CPK 140 straipsnio nuostatomis prašė teismo civilinę bylą nutraukti. Ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos.

Remdamasis tuo, jog ieškinio reikalavimas buvo patenkintas ieškovui jau kreipusis į teismą prašė teismo priteisti 653 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 dienos nutartimi ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinio atsisakymą civilinėje byloje Nr. 2-4092-599/2009, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo išieškojimo priėmė. Civilinės bylos Nr. 2-4092-599/2009, iškeltos pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo išieškojimo, nagrinėjimą nutraukė. Grąžino ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 75 procentus 2008-11-07 AB „Ūkio bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 451 sumokėto 63,00 Lt žyminio mokesčio, t.y. 47,00 Lt. Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 590,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str; 293 str. 4 p.). Vadovaudamasis CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., nuostatomis teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinės bylos Nr. 2-4092-599/2009 nagrinėjimą nutraukė. Vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis ir atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos sudėtingumą, apimtį bei į advokato laiko sąnaudas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 590,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-12 nutartį ir bylą gražinti nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ieškovui atsisakius ieškinio bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Išimtį sudaro tai jei atsakovas po ieškinio pareiškimo teisme įvykdo prievolę. Atsisakius ieškinio ieškovui gali kilti dvejopo pobūdžio pasekmės: jei ieškovas ieškinio atsisako dėl to, kad jį pareiškus atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo; jei ieškovas ieškinio atsisako dėl kitų priežasčių, tokiu atveju atsakovas jo išlaidų neatlygina. Remdamasis išdėstytu atsakovas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas ieškinio nepripažino, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir prievolė sumokėti skolą tenka nuomininkei, o ne atsakovui. Teismui buvo pateikti įrodymai jog susidariusį įsiskolinimą sumokėjo pati nuomininkė K. Ž. (atsiskaitymo knygelės Nr. 2360277 nuorašas). K. Ž. asmeniškai sumokėdama susidariusią skolą įrodė, jog tarp jos ir ieškovės konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos enerijos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.71 str. 2 d., 6.173 str., 6.384 str. 1 d.). Ieškovė priimdama mokėjimą iš nuomininkės įrodė jog Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove už susidariusį įsiskolinimą.

Teismai taikydami CPK 94 straipsnio 1 dalį turi nustatyti ar yra visos įstatyme numatytos salygos bylinėjimosi išlaidų taisyklei taikyti. Teismas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas gali priteisti tik tuo atveju jei ieškinį pateikus teismui, atsakovas įvykdo prievolę. Teismas kiekvieną ginčą privalo vertinti individualiai ir nustatyti priežastis lėmusias jog ieškovas ieškinio atsisako. Atsakovė poziciją dėl CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2004; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2-591/2004). Įgyvendindamos savo teises proceso šalys turi jomis naudotis sąžiningai, nepažeisdamos draudimo piktnaudžiauti procesu principo (CPK 7 str. 2d.; 42 str. 5 d.). Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.) o atsakovė atsisakydama ieškinio įvertino aplinkybę, kad K. Ž. sumokėjus įsiskolinimą jos ieškinys bus atmestas kaip nepagrįstas ir pagrindo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas neliks (CPK 93 str.). Nurodytais pagrindais atsakovas mano, jog pirmos instancijos teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas nurodo, jog ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis įrodo tai, jog ieškovė atsisakydama ieškinio tikėjosi nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Ieškovė sąmoningai veikdama prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nepasinaudojo ieškinio atsiėmimo institutu (CPK 139 str.), kurį pritaikius ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Atsakovė mano, jog nagrinėtoje byloje teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nagrinėti iš esmės, netenkinant ieškinio reikalavimo bei atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis išdėstytais argumentais atsakovas mano, jog yra teisinis pagrindas pirmos instancijos nutartį panaikinti ir bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nepagrįstas. Lietuvos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio numatyti maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai siejami su minimalia mėnesine alga, kuria pagrįstas bylinėjimosi išlaidų skaičiavimas. Rekomendacijų 2 punkte nurodyti kriterijai kuriais remiantis nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Vienas iš kriterijų bylos sudėtingumas kurį esant nepagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas. Atsakovo Teisės departamente administruojama 170 analogiškų bylų pagal ieškovės ieškinius ir atsakovo nuomone ieškiniai rengiami taikant jau paruoštą šabloną keičiant tik adresus bei asmenų duomenis ir negali būti laikomas sudėtingu, reikalaujančiu specialių žinių, sudėtingos ir plačios teisės normų analizės. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo rekomendacijų ir taikydamas tų pačių rekomendacijų 11 punktą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atsakovo manymu reikalavimas priteisti 590 Lt bylinėjimosi išlaidų yra mažintinas. Remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi atsakovas nurodo, kad advokato patirtos išlaidos turi būti detalizuotos PVM sąskaitoje-faktūroje. Tačiau teismui pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje serija ADB Nr. 12 nepatvirtina patirtų išlaidų dydžio ir nurodo, jog 500 Lt yra įkainotas tik procesinio dokumento parengimas.

Ieškovė UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti; iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės išreikalauti rašto kopiją kuriuo iš nuomininkės K. Ž. gyvenančios (duomenys neskelbtini) reikalaujama sumokėti skolą už šilumos energijos teikimo paslaugas ir išsikelti iš nuomojamų patalpų.

Nurodo, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir norint šilumos vartotoju pripažinti ne patalpų savininką o nuomininką būtina sudaryti trišalę sutartį tarp ieškovės atsakovo ir patalpų nuomininko (LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių salygų 8, 11 p). Minėta sutartis pasirašyta nebuvo, todėl turi būti taikomos standartinės sutarties salygos ir už suteiktą šilumos energiją privalo sumokėti atsakovas ir patalpų savininkas. Aplinkybė, jog skolą sumokėjo nuomininkė nėra reikšminga, nes įstatymas leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę. Atsakovas nuomininkei siuntė raginimą sumokėti susidariusią skolą bei išsikelti iš nuomojamų patalpų, tokiu būdu prievolę įvykdė nuomininkė. Atsakovo argumentus dėl piktnaudžiavimo teise laiko nepagrįstais ir neatitinkančius teismų formuojamos praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-170/2006). Taip pat nurodė, jog piktnaudžiavimu laikoma kai pareiškus ieškinį stengiamasi padaryti atsakovui nepagrįstus rūpesčius, ginama nepažeista teisė bei atsakovas netiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai nesiekia jų apginti. Nė vienos iš aplinkybių atsakovas skunde nenurodė, o ieškovas turėdamas tikslą prisiteisti skolą už teiktas paslaugas, pagrįstai gindamas savo teises kreipėsi į teismą. Nurodo, jog nepagrįstas atsakovo argumentas jog priteisus bylinėjimosi išlaidas atsakovas negalės vykdyti savo funkcijų ir užtikrinti miesto interesų įgyvendinimo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 nurodo, jog savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais subjektais. Be to vien sunki ekonominė situacija nesudaro pagrindo nepaisyti teismų sprendimų bei įstatymų ir teisės aktų reikalavimo. Ieškovo reikalaujama priteisti 590 Lt suma neviršija LR Teisingumo ministro ir Advokatų tarybos nustatyto maksimalaus dydžio, nes konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro procesinio dokumento parengimo bei atstovavimo teisme išlaidos. Pateikė byloje atliktų darbų detalizavimą ir nurodė, jog išlaidas sudaro bylos paruošimas (nekilnojamojo turto registo išrašo paieška; gyventojų registro išrašo paieška, žyminio mokesčio skaičiavimas, pretenzijos parengimas); procesinių dokumentų rengimas (rašytinių paaiškinimų dėl kreipimosi į LVAT rengimas, atsiliepimo argumentų rengimas, pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio rengimas; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas; atstovavimas teismo posėdžiuose 2009-04-29, 2009-05-12, komunikacijos išlaidos). Ieškovo nuomone iš atsakovo būtina išreikalauti reikalavimą buto nuomininkei sumokėti susidariusį įsiskolinimą, nes minėtas įrodymas pagrindžia skolos sumokėjimo aplinkybes (CPK 199 str.).

Vilnias apygardos teisme 2009-06-29 buvo gautas ieškovo atstovo advokato T. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Nurodo, jog rengiant atsiliepimą į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą ieškovė turėjo 714,00 Lt papildomų išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškinio ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus ieškinio atsisakymo atveju ir pirmos instancijos teismo nutartis negali būti laikoma neteisėta ir nepagrįsta (CPK 263 str.). Teisme 2008-11-14 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus Energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už suteiktas šildymo paslaugas priteisimo.

Teisme 2009-04-29 buvo gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog atsisako pareikšto ieškinio kadangi jam buvo pranešta jog skolos suma 2049,10 Lt yra sumokėta ir jis ieškinio atsisako.

Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė iš atsakovo 590Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Savo nesutikimą su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas grindžia tuo jog iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 94 str. 1 d., t.y. kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir kad prievolę atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju nagrinėjamos bylos kontekste turi socialinio būsto nuomininkai, t.y. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

Su tokiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformuluota bendroji taisyklė, jog šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas -šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prievolę atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju nagrinėjamos bylos kontekste turi ne socialinio būsto nuomininkai, t.y. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, o atsakovas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl ieškovo nesąžiningumo.

Remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pareiškiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. Nesąžiningumas visų pirma reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Taigi nesąžiningumas minimos normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti (Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, c.b. Nr. 2A-170/2006). Teisėjų kolegija pažymi jog ieškinyje nėra nurodytos anksčiau paminėtos aplinkybės kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo piktnaudiavimą savo procesinėmis teisėmis teisėmis. Sutinkamai su Civilinio proceso 5 straipsniu kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas UAB ,,Vilniaus Energija“ 2006-11-01 iki 2008-09-30 teikdama šilumos energijos paslaugas atsakovui priklausančioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) patyrė 2049,10 Lt nuostolius, nes už suteiktas paslaugas atsiskaityta nebuvo. Todėl ieškovas gindamas savo pažeistas teises ir turėdamas tikslą susigražinti patirtą nuostolį su ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, jį pareiškus atsakovas reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į šias Civilinio proceso kodekso nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Taigi ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad jį pareiškus, atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui. Toks teisės aiškinimas atitinka ir priežasties teoriją, pagal kurią paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, tai yra įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijimą iki jam kreipiantis į teismą.

Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (CPK 98 str. 2 d.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui jo prašomus 590 Lt už procesinių dokumentų parengimą, nuo minėtų reikalavimų nenukrypo. Pažymėtina, jog ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 590 Lt suma už advokato pagalbą neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinio parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga, kadangi šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudarė bylos medžiagos ruošimas, procesinių dokumentų (ieškinio, b.l. 1-4; 7-8; pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo (b.l. 49) rengimas, atstovavimas 2009-05-12 teismo posėdyje (b.l. 67-70). Kolegijos nuomone esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturi apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismuose yra nagrinėjama daug analogiškų bylų dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, kuriose ieškovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, todėl procesiniams dokumentams parengti šiose bylose nereikia daug specialių žinių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šilumos energijos paslaugų teisiniai santykiai reikalauja specialių žinių, kadangi ruošiant procesinius dokumentus bei ruošiantis teismo procesams šiuose ginčuose nuolat reikia tikrinti susijusių galiojančių teisės aktų reguliavimą, teismų praktiką.

Ieškovo atstovas advokatas T. K. pateikė prašymą dėl papildomų 357.00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios susidarė ruošiant atsiliepimą į atsakovo Vilniaus savivaldybės atskirąjį skundą (b.l. 81-92). Prašymas tenkintinas, papildomos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą rengimą, priteistinos. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nurodytų argumentų pagrindu atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutar ė:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4092-599/2009, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į/k 111109233) ieškovo UAB ,,Vilniaus Energija“ (į/k 111760831) naudai priteisti 357.00 Lt už advokato teiktą teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė