Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-692-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-16
Bylos Nr.: e2A-692-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08338-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „2M Company“

Kategorijos

2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)

Civilinė byla Nr. e2A-692-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08338-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.18.1.; 2.6.18.6.; 2.6.21.; 3.3.1.22. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Vyliaudaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „2M Company“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Renatėlė“, uždaroji akcinė bendrovė „Javarta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,2M Company“ (toliau – atsakovė) 10 510 Eur skolą už automobilio remonto darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rudenį susipažino su atsakovės direktoriumi M. S., kuris pasiūlė ieškovui remontuoti nupirktus aukcione JAV automobilius. M. S. JAV pirktus automobilius vežė pas ieškovą, o ieškovas juos remontuodavo. Pasitaikydavo, kad automobilius iš JAV pirkdavo ieškovo žmonos įmonė UAB „Renatėlė“, o po to M. S. ar atsakovė tuos automobilius nupirkdavo iš UAB „Renatėlė“ ir prašydavo ieškovo juos suremontuoti. 2018 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Renatėlė“ pardavė atsakovei UAB „2M Company“ automobilius Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos automobilius atsakovė žodine sutartimi perdavė ieškovui remontuoti. Ieškovas juos suremontavo, tačiau atsakovė 10 510 Eur ieškovui už remonto darbus nesumokėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, ieškinio teiginius laikė neteisingais ir neatitinkančiais tikrovės. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė iš ieškovo užsakė automobilių remonto paslaugas, o ieškovas atsakovės užsakymu atliko kokius nors remonto darbus. Atsakovė jokių darbų nei iš ieškovo, nei iš UAB „Renatėlė“ neužsakė. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. iš UAB „Renatėlė“ įsigijo du automobilius Honda CR-V, už kuriuos sumokėjo sutartą kainą. Įsigijusi automobilius, atsakovė jokių remonto darbų pas ieškovą neužsakė ir ieškovas jokių remonto darbų atsakovės užsakymu neatliko. Tarp ieškovo ir atsakovės jokia sutartis dėl automobilių remonto nebuvo sudaryta ir joks darbų rezultatas atsakovei nebuvo perduotas. Ieškovas reikalavimą grindžia savo paties parengtomis sąmatomis, kurios niekada nebuvo derinamos su atsakove. Atsakovė sąmatų nėra priėmusi (akceptavusi), sąmatos ir sąskaitos pasirašytos tik ieškovo, atsakovės atstovo parašų sąmatose ir sąskaitose nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 4 749,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš ieškovo priteisė 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovės sumokėti automobilių remonto išlaidas susitarimo su atsakovės direktoriumi M. S. pagrindu, o atsakovės direktorius neigia tokio susitarimo buvimą. Nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovas iš JAV aukcione nupirko du daužtus automobilius Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobiliai), kuriuos Lietuvoje 2017 m. gruodžio 1 d. už 4 000 Eur, t. y. po 2 000 Eur už kiekvieną automobilį, įsigijo UAB „Renatėlė“, o vėliau 2018 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Renatėlė“ už 5 000 Eur, t. y. po 2 500 Eur, pardavė UAB „2M Company“. Nėra ginčo, kad Lietuvoje automobiliai iki UAB „2M Company“ įgijimo buvo remontuojami ir UAB „2M Company“ automobilius įgijo tokios būklės, kokie jie yra pavaizduoti su ieškiniu pateiktose nuotraukose (vizualiai suremontuoti automobiliai, jų būklę lyginant su iš JAV atvežtų automobilių būkle).

6. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog automobilių Honda CR-V remonto rangos sutarties užsakovas buvo M. S.. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs tokius motyvus. Ieškovas neįrodė susitarimo su M. S. buvimo fakto, byloje nėra nė vieno įrodymo apie šalių vykdytą bendrą veiklą. Teismo vertinimu, ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nekonkretus ir negalėjo išsamiai paaiškinti šalių verslo vykdymo, minėtų dviejų automobilių įsigijimo ir perregistravimo aplinkybių, viso proceso metu skirtingai jas aiškino ir net pripažino, kad ginčo laikotarpiu buvo skolingas M. S., kuriam ginčo automobiliai (sutvarkyti) buvo atiduoti pagal ieškovui išduotą vekselį (10 000 Eur sumai), kad M. S. primokėjo už automobilius juos atsiimdamas. Ieškovas apie savo turimos skolos M. S. pobūdį nieko nepaaiškino, nenurodė, kad toks įsiskolinimas galėjo atsirasti iš jųdviejų vykdytos bendros veiklos.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog pasiimdamas ginčo automobilius M. S. užskaitys jo skolą pagal vekselį, bent taip jie tarėsi, tačiau po šešerių metų M. S. kreipėsi į teismą dėl skolos ieškojimo pagal minėtą vekselį. Teismo vertinimu, tokie ieškovo paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad automobilių pardavimas UAB „2M Company“ buvo spontaniškas veiksmas, o ne ieškovo išankstinio susitarimo su M. S. – nupirkti daužtus automobilius aukcione JAV, juos suremontuoti ir parduoti UAB „2M Company“ – pagrindas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismui kilo abejonių ir dėl ieškovo paaiškinimų apie tai, kodėl ginčo automobiliai pirmiausia buvo parduoti UAB „Renatėlė“, o ne užsakovo įmonei UAB „2M Company“. Nurodė, kad situacija, kai pagal susitarimą į Lietuvą atgabentas automobilis yra per kelis mėnesius pilnai suremontuojamas, kaip kad nurodė ieškovas, tačiau užsakovas vengia jį priimti, dėl ko buvo reikalinga pirmiausia įforminti pardavimą ieškovo sutuoktinės įmonės vardu ir tik po aštuonių mėnesių – užsakovo įmonės vardu, logiškai nepaaiškinamas, juolab kai užsakovas turėjo būti suinteresuotas kuo greitesniu automobilių gavimu, jeigu šiuos automobilius jis ir užsakė įsigyti, kaip kad teigia ieškovas. Vien ta aplinkybė, kad šiems suremontuotiems automobiliams nebuvo randami pirkėjai, neleidžia daryti išvados, jog M. S. galėjo vengti ir vengė perregistruoti automobilius savo ar savo įmonės vardu, juolab kai vėliau tai vis tiek buvo padaryta.

9. Teismo vertinimu, susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės nupirkti ginčo automobilius ir juos suremontuoti buvimą paneigia ir paties ieškovo parodymai apie tai, kas buvo automobilių pirkėjas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas jokių aplinkybių apie kitus anksčiau ar vėliau kartu su atsakovės vadovu pirktus automobilius nenurodė ir šios aplinkybės neįrodinėjo, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad jokio verslo ir susitarimo nupirkti automobilius tarp ieškovo ir atsakovės vadovo nebuvo.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė automobilių, kurių dalis ir detales galimai panaudojo ginčo automobilių remontui, įsigijimo dokumentų, detalių nurašymo aktų. Nurodė, kad ieškovo pateiktose dviejų automobilių remonto sąmatose išvardinti tik atlikti darbai, keistos automobilių dalys ir detalės su jų įkainiais, tačiau nenurodyta, kaip buvo įvertinta jų kaina, nežinoma, ar nustatant jų vertę buvo atsižvelgta į nusidėvėjimą, todėl iš sąmatų nėra aišku, kaip buvo apskaitytas ir įkainotas ieškovo darbas. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė dokumentų patvirtinančių, jog jis vykdė individualią veiklą (pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą) ir turėjo teisę teikti remonto paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neteikė ir net neturėjo teisės teikti jokių automobilio remonto paslaugų ginčo laikotarpiu, kad ieškovas automobilių prekybą, remonto veiklą vykdydavo per savo ar sutuoktinės įmones, automobilius parduodavo ir pats.

11. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atsakovei UAB „2M Company“ užsakymu 2017 m. lapkričio 14 d. atliko kokius nors remonto darbus, nepateikė jokių šalių pasirašytų paraiškų automobilių remonto darbų atlikimui, darbų priėmimo – perdavimo aktų, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovas suremontuotus automobilius pagal atsakovės užsakytą paslaugą ir atsakovės atliktų darbų priėmimą. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovės vadovą dėl remonto paslaugų apmokėjimo kreipėsi tik tada, kai iš ieškovo buvo priteista M. S. skola pagal vekselį, t. y. praėjus keliems metams po automobilio remonto. Teismo vertinimu, M. S. kreipimasis į teismą dėl skolos iš ieškovo priteisimo, niekaip negali įtakoti ieškovo reikalavimo atsakovei UAB „2MCompany“ sumokėti už automobilių remontą, nes šioje byloje atsakovė yra UAB „2M Company“, o ne asmeniškai M. S..

12. Teismas byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad byloje nesant pateiktų jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo ir atsakovės vadovo susitarimą suremontuoti ginčo automobilius, ieškovo teisę remontuoti automobilius ginčo laikotarpiu, ir kuriais remiantis būtų galimą spręsti apie ieškovo išrašytų automobilių remonto sąmatų ir sąskaitų teisingumą ir pagrįstumą, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atsiskaityti už ginčo automobilių remontą, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.

13. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas sąmoningai teikė teismui ieškinį, siekdamas ne realaus civilinių teisių gynimo, o tik siekdamas sukelti atsakovei nepatogumų dėl teisminio proceso ar, kaip nurodė atsakovė, nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita.

14. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, ieškovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei. Atsakovės 4 749,25 Eur patirtas advokato pagalbos išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir atitinkančiomis Rekomendacijose nustatytus dydžius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas atmesdamas ieškinį leido atsakovei nepagrįstai praturtėti. Atsakovė nusipirko du visiškai suremontuotus automobilius tik po 2 500 Eur, kai reali tokių suremontuotų automobilių vertė 2022 metų kainomis siekė apie 16 000 Eur. Iš sprendimo neaišku, kokiu būdu automobilių pagerinimui išleidusi 189,2 Eur, atsakovė per labai trumpą laiką sugebėjo uždirbti 9 433,8 Eur grynojo pelno.

1.2. Teismas sprendime neatskleidė, kodėl UAB „Renatėlė“ vietoje to, kad gautų pelną už parduodamus automobilius, patyrė nuostolius.

1.3. Automobilis Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas ne už 3 000 Eur tūkstančius, kaip nustatė teismas, tačiau už tris kartus daugiau, t. y. 9 000 Eur. Teismas nustatęs klaidingas aplinkybes pažeidė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog automobilių remonto rangos sutarties užsakovas buvo M. S.. Tai, kad automobiliai iš JAV buvo atvežti daužti, o vėliau suremontuoti patvirtina prie ieškinio pridėtos nuotraukos. Todėl atsakovės versija, kad ji nupirko visiškai suremontuotus automobilius vos po 2 500 Eur niekuo nepagrįsta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog atsakovė automobilius remontavo savomis lėšomis. Sąskaitos, kurias pateikė atsakovė neva patvirtinančios automobilių remontą, nėra susijusios su ginčo automobiliais. Atsakovė pati automobilių neremontavo, o juos jau nupirko suremontuotus, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo.

1.5. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepagrįstai netenkino ieškovo prašymų išreikalauti duomenis siekiant išsiaiškinti, už kokią kainą automobilius pardavinėjo atsakovė.

1.6. Civilinėje byloje Nr. e2-2043-752/2024 M. S. pareikštas ieškinys dėl automobilio Honda CRV VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtinta, kad automobilis paliktas ieškovui suremontuoti. Ši aplinkybė patvirtina tarp M. S. ir ieškovo nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką ir, priešingai nei nustatė teismas, aplinkybę jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas suremontuoti automobilius.

1.7. Individualios veiklos liudijimo ar patento neturėjimas niekaip negali įtakoti ieškinio atmetimo, nes tai yra tik mokesčio sumokėjimo forma. Ši aplinkybė nereiškia ieškinio nepagrįstumo, ar tai, kad ieškovas neturi teisės gauti apmokėjimo už atliktus darbus.

1.8. Kadangi byloje nėra ginčo, kad atsakovei buvo perduoti automobiliai tokios būklės, kokie užfiksuoti nuotraukose – suremontuoti, todėl teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl remonto paslaugų atlikimo yra nepagrįsta.

1.9. Teisės aktai reglamentuoja, kaip turėtų būti įforminamas remonto paslaugų teikimas. Vien formalus nuostatų nesilaikymas ar neįforminimas veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-565-856/2021).

1.10. Aplinkybę, kad ieškovas suremontavo ginčo automobilius patvirtina tai, jog atsakovė priėmė juos priėmė po remonto ir tai patvirtina pridėtos nuotraukos prie ieškinio. Atsakovė pati automobilių neremontavo. Teismo išvada, jog atsakovė nepriėmė remonto darbų, neatitinka byloje surinktos medžiagos.

1.11. Tai, kad ieškovas į atsakovę dėl remonto darbų sumokėjimo kreipėsi vėliau, niekaip negali daryti įtakos ieškinio atmetimui, kadangi ieškinio senaties terminas dar nėra suėjęs.

1.12. Ieškovas buvo skolingas M. S. pagal vekselį, tačiau atsakovė yra M. S. vadovaujama įmonė, kurioje jis yra vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl ieškovas sutarė su M. S., jog M. S. nereikalaus apmokėjimo pagal vekselį mainais į M. S. įmonės UAB „2M Company“ automobilių remontą.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

2.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik tais argumentais, kad atsakovė automobilius iš UAB „Renatėlė“ įsigijo per pigiai ir neva tai patvirtina, kad atsakovė įsigijo automobilius nesuremontuotus bei už remonto darbus turi sumokėti papildomai ieškovui. Šie argumentai yra nepagrįsti ir paremti tik subjektyviais ir hipotetiniais ieškovo samprotavimais. Iš tiesų ieškinio tenkinimas leistų nepagrįstai atsakovės sąskaita praturtėti ieškovui.

2.2. Atsakovės įsigytų automobilių pardavimo kaina buvo suderėta su UAB „Renatėlė“, automobiliai iš UAB „Renatėlė“ nupirkti tokia kaina, kokia buvo sutarta, su UAB „Renatėlė“ pilnai atsiskaityta. Apelianto nurodoma automobilių vertė yra nepagrįsta ir neteisinga, neatsižvelgta į tai, kad nors automobiliai pirkimo metu ir buvo „apremontuoti“, tačiau buvo po autoįvykių, kas sąlygoja mažesnę automobilių kainą rinkoje.

2.3. Ieškovo reikalavimas nepagrįstas, kadangi atsakovė iš jo jokių remonto darbų neužsakė ir kaip nurodo pats ieškovas, atsakovė automobilius įgijo vizualiai suremontuotus (su tam tikrais defektais). Aplinkybė, kad UAB „Renatėlė“ galėjo suremontuotus automobilius parduoti ženkliai pelningiau, ar kad atsakovė pardavė automobilius pelningai, nepatvirtina, kad ieškovas atliko kokius nors remonto darbus atsakovės užsakymu. Šioje byloje neturėjo būti tiriama atsakovės veikla bei pajamų/pelno uždirbimas. Teismas nagrinėdamas bylą iš esmės tyrė, ar ieškovas atliko darbus, ar atsakovė darbus užsakė. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to už kokią kainą atsakovė įsigijo automobilius, todėl nebuvo pagrindo nagrinėti ir spręsti, ar UAB „Renatėlė“ automobilius pardavė nuostolingai ar pelningai.

2.4. Apeliantas nesutikdamas su teismo išvada, kad M. S. nebuvo ginčo automobilių remonto užsakovas, nenurodė jokių argumentų paneigiančių šią išvadą. Vien ta aplinkybė, kad automobiliai į Lietuvą atvyko daužti, o vėliau buvo suremontuoti, nepatvirtina, kad remonto darbus atliko ieškovas, o atsakovė šiuos darbus užsakė. Priešingai nei nurodė ieškovas, atsakovė įgijusi automobilius, juos remontavo ir tą patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, liudytojo A. Ž. parodymai.

2.5. Ne atsakovė turėjo teikti įrodymus apie atliktus konkrečius remonto darbus ginčo automobiliams, o būtent ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, kad jis atsakovės užsakymu atliko automobilių remonto darbus. Paties ieškovo vienašališkai surašyti dokumentai negali patvirtinti, kad ieškovas atliko kokius nors remonto darbus ginčo automobiliams. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė automobilių neremontavo, o nupirko juos suremontuotus, tik patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Tariamo ieškovo remonto metu atsakovė nebuvo automobilio savininkė, automobilis nepriklausė ir UAB „Renatėlė“, o tai patvirtina, kad ieškovas realiai remonto darbų neatliko ir net negalėjo atlikti, o atsakovė remonto darbų neužsakė.

Šalies argumentai

2.6. Ieškovo prašyti išreikalauti duomenys (pirkimo-pardavimo sutartys) realiai buvo byloje, duomenys buvo pertekliniai ir net nesusiję su byla, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo nurodomų aplinkybių, kad jis atsakovės užsakymu atliko automobilių remonto darbus.

Atsiliepimas

2.7. Atsakovė ginčo automobilius iš UAB „Renatėlė“ įgijo 2018 m. rugpjūčio 22 d., apeliaciniame skunde nurodytoje byloje ieškovas M. S. suremontuotą automobilį turėjo parduoti pagal vėliau 2019 m. gegužės 6 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nebuvo įvykdyta. Ieškovas nepagrįstai tapatina UAB „2M Company“ ir M. S..

2.8. Ieškovas nei sąskaitų išrašymo metu 2017 m. lapkričio 14 d., nei po to iki automobilių pardavimo UAB „2M Company“ (2018 m. rugpjūčio 22 d.) neturėjo nei verslo liudijimo nei individualios veiklos pažymėjimo. Jeigu ieškovas ir teikė kokias nors remonto paslaugas (ne UAB „2M Company“, o kitiems asmenims), tai jas teikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Javarta“ ar UAB „Hondviva“ darbuotojas. Apeliantas nepateikė jokių jo skundą pagrindžiančių įrodymų, kad jis turėjo įsigijęs kokius nors automobilius, kurių dalis naudojo kitų automobilių remontui, o apeliacinį skundą ieškovas grindžia tik hipotetiniais teiginiais bei nepagrįstais samprotavimais.

2.9. Apeliaciniame skunde nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-565-856/2021 yra priimta faktinėmis aplinkybėmis netapačioje byloje.

2.10. Atsakovė automobilius jau įgijo tokios būklės, kokie jie yra fiksuoti nuotraukose. Pati atsakovė nei užsakinėjo kokius nors remonto darbus nei juos galėjo priimti, kadangi automobiliai buvo remontuoti dar iki atsakovei tampant jų savininku. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas asmeniškai atliko remonto darbus ginčo automobiliams.

2.11. Apeliantas yra UAB „Renatėlė“ direktorės R. Š. sutuoktinis, todėl turėjo prieigą prie automobilių ir galėjo padaryti nuotraukas jų net neremontuodamas. Be to, UAB „Renatėlė“ padedant ieškovui pardavinėjo automobilį ir tik nepavykus jo parduoti, jį pardavė atsakovei. Galimai dėl to ieškovas turi automobilio nuotraukų.

2.12. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl darbų atlikimo, todėl atsakovei ir nekilo pareiga atsiskaityti. Nors ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, tačiau tokios ieškovo neveikimo aplinkybės tik patvirtina, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl automobilių remonto.

2.13. Atsakovė nebuvo gavusi iš ieškovo jokių vekselių, todėl ieškovo tariamos skolos už remontą M. S. kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo niekaip negali įtakoti. Šioje byloje atsakovė yra UAB „2M Company“, o ne asmeniškai M. S..

2.14. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto darbų atlikimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta rangos (paslaugų teikimo) sutartis dėl automobilių remonto, kad suderinta paslaugų kaina, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ieškovas atliko kokius nors remonto darbus atsakovės užsakymu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš viso turėjo kokias nors galimybes atlikti darbus, turėjo reikalingas detales ar medžiagas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos už automobilių remontą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl apeliacinio skundo

21. Bylos duomenys patvirtina, kad autoįvykiuose apgadintos transporto priemonės Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jos buvo atvežtos į Lietuvą ir 2017 m. spalio mėn. deklaruotos Kaune, deklaracijose kaip gavėjas nurodyta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TDG grupė“ (1 t., b. l. 108-110, 140-143). Pagal pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitas faktūras Serija 17TDG Nr. 0521 ir Serija 17TDG Nr. 0522 UAB „TDG grupė“ minėtus automobilius kiekvieną už 2 000 Eur pardavė UAB „Renatėlė“ (1 t. b. l. 61). Pateiktos 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartys ir UAB „2M Company“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. kasos išlaidų orderiai Nr. 436, 437 patvirtina, kad UAB „Renatėlė“ minėtus automobilius 2018 m. rugpjūčio 22 d. pardavė UAB „2M Company“ kiekvieną už 2 500 Eur (1 t. b. l. 55-60). 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „2M Company“ automobilį Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5 500 Eur pardavė R. S.. 2018 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „2M Company“ automobilį Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur pardavė Ukrainos pilietei T. L..

22. Ieškovas įrodinėjo, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl ginčo transporto priemonių remonto. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius teisingai kvalifikavo, kaip rangos sutartinius teisinius santykius.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovui reikalaujant apmokėti už ginčo transporto priemonių remontą, o atsakovei nuosekliai neigiant tarp šalių buvus sudarytą šių transporto priemonių remonto darbų sutartį, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent ieškovui teko pareiga pateikti į bylą pakankamus įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė buvo užsakiusi konkrečius ginčo transporto priemonių remonto darbus, kuriuos ieškovas savo rizika atliko bei darbų rezultatą perdavė atsakovei, kuri šį atliktų darbų rezultatą priėmė (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

24. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodamas teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.

25. Apelianto vertinimu, teismas sprendime nepasisakydamas dėl visų ieškovo nurodytų aplinkybių kaip galimų ar tikėtinų, neatskleidė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamame teismo sprendime teismas pateikė ieškovo paaiškinimų, susijusių su ginčo transporto priemonių remontu ir jų perleidimu atsakovei aplinkybėmis, teisinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių susitarimu dėl ginčo darbų atlikimo, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo 9 punkte nustatytos aplinkybės, jog „2018 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „2M Company“ automobilį Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur pardavė Ukrainos pilietei T. L.“ neatitinka tikrovės, kadangi šios transporto priemonės pardavimo kaina buvo ne 3 000 Eur, o 9 000 Eur. Apelianto teigimu, teismas nustatęs klaidingas aplinkybes pažeidė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

29. Sprendimo 9 punkte yra aprašomi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Vienas iš paminėtų įrodymų – 2018 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuria atsakovė transporto priemonę Honda CR-V, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Ukrainos pilietei T. L.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą teismo sprendimo dalį, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aptariamos sutarties kainą vietoje 9 000 Eur įrašydamas 3 000 Eur padarė rašymo apsirikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo nustatomojoje dalyje įrašyta mažesnė, nei reali turto pardavimo kaina pati savaime nekeičia sprendimo esmės. Akcentuotina, jog ir apeliantas nepagrindė, kaip konkrečiai aptartas rašymo apsirikimas galėjo nulemti sprendimo nepagrįstumą.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė ginčo automobilius nupirko suremontuotus, pati jų neremontavo. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Su tokiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

31. Kaip buvo minėta šios nutarties 23 punkte, būtent ieškovui teko pareiga pateikti į bylą pakankamus įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė buvo užsakiusi konkrečius ginčo transporto priemonių remonto darbus, kuriuos ieškovas savo rizika atliko bei darbų rezultatą perdavė atsakovei, kuri šį atliktų darbų rezultatą priėmė.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei ginčo transporto priemonių pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Renatėlė“ ir atsakovės kaina, nei aplinkybė, kad pardavusi šias transporto priemones atsakovė gavo pelno, nelaikytinos aplinkybėmis, pagrindžiančiomis tarp šalių buvus sudarytą ginčo transporto priemonių remonto rangos sutartį. Tokios išvados teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia ir paties ieškovo į bylą pateiktos ieškovo atsakovei išrašytos bei jo vienasmeniškai pasirašytos 2017 m. lapkričio 14 d. sąskaita faktūra Nr. 0001 (5 900 Eur sumai) ir 2017 m. lapkričio 14 d. sąskaita faktūra Nr. 0002 (4 610 Eur sumai) (1 t., b. l. 29, 32). Akcentuotina, kad nors minėtose sąskaitose nurodoma, kad jos atsakovei išrašytos už ginčo transporto priemonių remontą, tačiau šių sąskaitų išrašymo metu nei atsakovei, nei jos akcininkui M. S. aptariamos transporto priemonės nepriklausė.

33. Apeliantas ginčydamas teismo išvadą dėl to, jog ieškovas neįrodė, kad jis UAB „2M Company“ užsakymu 2017 m. lapkričio 14 d. atliko kokius nors remonto darbus, apeliantas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-856/2021.

34. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama ir pirmiau nurodyta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis – nurodytoje Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje, skirtingai nuo nagrinėjamos bylos transporto priemonės savininkas (jo atstovas) atvežė jam priklausančią transporto priemonę ir ją paliko remonto darbams atlikti, atlikus darbus, užsakovas sumokėjo rangovui už atliktus darbus pagal šalių pasirašytą darbų priėmimo aktą, kuriame nurodyta remonto darbų ir dalių kaina, ir PVM sąskaitą faktūrą. Nurodytoje byloje ginčas kilo dėl papildomų darbų apmokėjimo (darbų apimties, kainos, pareigos mokėti už darbus tuo atveju, jei jie atlikti šalinant anksčiau atliktų darbų trūkumus). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl to, ar tarp šalių (ne)buvo sudaryta transporto priemonių remonto rangos sutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, skirtingai, nei apelianto cituojamoje byloje, ieškovo įrodinėjamo remonto atlikimo metu ginčo transporto priemonės atsakovei nepriklausė.

36. Vadovaudamasi 34 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartos bylos ir nagrinėjamos bylos esminėms faktinėms aplinkybėms esant skirtingoms, aptartoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas).

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės nepagrįstai netenkindamas ieškovo prašymų išreikalauti duomenis iš UAB „Diginet LTU“ tikslu išsiaiškinti, už kokią kainą ginčo transporto priemones pardavinėjo atsakovė. Nurodoma, kad transporto priemonių skelbimai internetiniuose portaluose parodo kainą, už kurią automobilis realiai galėjo būti pardavinėjamas ir ši kaina skiriasi nuo pardavimo kainos. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

38. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Civilinė byla Nr. e3K-3-70-916/2024).

39. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovui reiškiant reikalavimą dėl atlyginimo už jo atliktus transporto priemonių remonto darbus pagal A. Š. UAB „2M Company“ išrašytas 2017 m. lapkričio 14 d. sąskaitas faktūras Nr. 0001 ir Nr. 0002, atsakovės 2018 m. rugpjūčio 24 d. bei 2018 m. gruodžio 13 d. sudarytų ginčo transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių kainos nustatymas nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakydama į pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 27 d. raštą Dėl duomenų pateikimo (1 t., b. l. 174) UAB „Diginet LTU“ į bylą pateikė skelbimus apie transporto priemonių pardavimą, kuriuose nurodytas atsakovės vadovo kontaktinis numeris (1 t., b. l. 175; 181-193).

40. Apeliaciniu skundu ginčijama teismo išvada, jog tarp šalių nebuvo išankstinio susitarimo dėl ginčo transporto priemonių įgijimo JAV aukcione, jų suremontavimo ir pardavimo atsakovei. Apelianto teigimu, Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2043-752/2024 M. S. pareiškęs ieškinį A. Š. dėl palikto suremontuoti automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, į bylą nebuvo pateikęs rangos sutarties, užsakymo remonto darbams. Ieškovas vertina, jog šios aplinkybės patvirtina tarp šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

41. Minėta, kad ginčo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys tarp šalių buvo sudarytos 2018 m. rugpjūčio 22 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teisėjų kolegija nustatė, kad 40 punkte aptartoje civilinėje byloje ginčas vyko dėl vėlesnių šalių tarpusavio teisinių santykių – 2019 m. gegužės 6 d. šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl negalima išvada, kad po 2019 m. gegužės 6 d. tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai patvirtina iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką.

42. Svarbu paminėti, kad aptariamoje byloje 2019 m. gegužės 6 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta transporto priemonės dar neatvežus iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ginčo transporto priemonės atsakovei buvo parduotos joms jau esant atvežtoms į Lietuvą ir suremontuotoms.

43. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2043-752/2024 trečiasis asmuo UAB „Renatėlė“ į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad žodinio užsakymo pagrindu pagal 2019 m. birželio 15 d. transporto priemonės priėmimo ir perdavimo remontui aktą UAB „Renatėlė“ priėmė remontui ieškovui M. S. priklausantį automobilį Honda CRV.

44. Įvertinęs 41-43 nutarties punktuose aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, padaryti negali.

45. Apeliaciniu skundu ginčijama teismo išvada, jog „ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atliko automobilių remonto paslaugas, juolab aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas neteikė ir net neturėjo teisės asmeniškai (vykdant individualią veiklą) teikti automobilio remonto paslaugų“. Savo nesutikimą su aptarta teismo išvada ieškovas iš esmės grindė tuo, kad individualios veiklos (ne)vykdymas ar patento (ne)turėjimas negali įtakoti ieškinio atmetimo. Aptartus skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

46. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas A. Š. nei sąskaitų išrašymo metu (2017 m. lapkričio 14 d.), nei vėliau iki ginčo transporto priemonių pardavimo atsakovei (2018 m. rugpjūčio 22 d.) neturėjo nei verslo liudijimo nei individualios veiklos pažymėjimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jo sudarytose ginčo Automobilių remonto sąmatose (1 t., b. l. 30-31; 33-34) nurodytos kainos už naudotas detales. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas automobilių, kurių dalis ir detales panaudojo ginčo automobilių remontui, įsigijimo dokumentų, detalių nurašymo aktų teismui nepateikė. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent savo darbu ir jam priklausančiomis medžiagomis (dalimis, detalėmis) A. Š. atliko ginčo remonto darbus ieškovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178 straipsniai). Nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismui nesuteikia pagrindo daryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

47. Apeliantas, ginčydamas teismo padarytą išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis atsakovės užsakymu 2017 m. lapkričio 14 d. atliko kokius nors remonto darbus, rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-856/2021. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodoma, kad formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas, todėl nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, automobilio remonto darbų užsakymo paraiškos ir automobilio priėmimo perdavimo akto, aplinkybę, ar užsakovas buvo supažindintas su teikiamų remonto paslaugų apimtimi ir kainomis, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nustatyti remdamasis liudytojų parodymais, sąskaita.

48. Kaip minėta šios nutarties 35 nutarties punkte, nagrinėjama ir pirmiau nurodyta byla skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, t. y. cituojamoje byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad transporto priemonė buvo perduota remontuoti, ginčas buvo kilęs dėl darbų apimties, kainos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovui reikalaujant priteisti iš atsakovės skolą už jo atliktus transporto priemonės remonto darbus, o atsakovei ginčijant buvus sudarytą transporto priemonių remonto rangos sutartį, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti tiek tokios sutarties sudarymo tarp šalių faktą, tiek jos turinį, tiek ir savo sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada dėl to, kad ieškinys yra neįrodytas. Akcentuotina, kad apeliantas savo nesutikimo su tokia teismo išvada nepagrindžia konkrečiais objektyviais bylos duomenimis.

49. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tai, kad atsakovė jau atgavo suremontuotus automobilius t. y. juos priėmė po remonto patvirtina pridėtos nuotraukos prie ieškinio, iš kurių matyti, jog automobiliai buvo suremontuoti. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto argumentais pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo transporto priemones įsigijo jau po ginčo remonto darbų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nebūdama ginčo transporto priemonių savininke iki jų remonto atlikimo, negalėjo šiuo turtu disponuoti, t. y. negalėjo nei perduoti jų rangovui remonto darbams atlikti, nei priimti jų iš rangovo po remonto darbų atlikimo. Teisėjų kolegija vertina, jog priešingai, nei nurodo apeliantas aplinkybė, kad ieškovas turi ginčo transporto priemonių nuotraukas prieš ir po jų remonto, pati savaime nelaikytina pagrindžiančia, jog ginčo remonto darbus atliko A. Š..

50. Apeliantas nurodo, jog tarp šalių galiojo žodinis susitarimas, kad už skolą M. S. ieškovas nereikalaus iš atsakovės apmokėjimo už automobilių remonto darbus. Tai, kad ieškovas į atsakovą dėl remonto darbų apmokėjimo kreipėsi vėliau, niekaip negali daryti įtakos ieškinio atmetimui, kadangi ieškinio senaties terminas dar nėra suėjęs, o atsakovė neatsiskaitė už remonto darbus, todėl ir buvo pareikštas ieškinys dėl suteiktų automobilių remonto paslaugų. Tokius ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

51. Teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta teismo padarytą išvadą, jog byloje nesant pateiktų jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo ir atsakovės vadovo susitarimą suremontuoti ginčo automobilius, ieškovo teisę remontuoti automobilius ginčo laikotarpiu, ieškovo išrašytų automobilių remonto sąmatų ir sąskaitų teisingumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

52. Apeliantas ginčija teismo išvadą, kad atsakovė A. Š. pagal vekselį nebuvo išdavusi paskolų, todėl M. S. kreipimasis į teismą dėl skolos iš A. Š. priteisimo, negali įtakoti A. Š. reikalavimo atsakovei sumokėti už remonto darbus. Apeliantas nurodo, kad su M. S. buvo sutaręs, jog M. S. nereikalaus apmokėjimo pagal vekselį mainais į M. S. įmonės UAB „2M Company“ automobilių remontą. Tokius ieškovo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

53. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 49 punkte, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo transporto priemones įsigijo jau po ginčo remonto darbų atlikimo. Ginčo remonto darbai buvo atlikti dar iki atsakovei tampant transporto priemonių savininke. Todėl ieškovo įrodinėjamo susitarimo, jog M. S. nereikalaus apmokėjimo pagal vekselį mainais į M. S. įmonės UAB „2M Company“ automobilių remontą, (ne)egzistavimas nėra susijęs su ginčo transporto priemonėmis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

55. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias remonto darbų rangos teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

57. Į bylą pateiktas atsakovės prašymas dėl 1 331 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo iš ieškovo. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (DOK-8164). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „2M Company“, juridinio asmens kodas 302526938, iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėRasa UrbanavičiūtėAgnė Vyliaudaitė