- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- 2VP-533-1030/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Suinteresuotas asmuo
- P. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys P. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-323-941/2018 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35-2,50 m, atstumas taip sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas išlaidas iš P. R., taip pat skirti skolininkui P. R. po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną valstybės naudai.
Pareiškime nurodoma, kad, atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00604, kuri pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-323-941/2018 dėl įpareigojimo skolininkui P. R. pašalinti savavališkos statybos padarinius t. y. nugriauti I grupės nesudėtingus statinius – inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35-2,50 m, atstumas taip sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 26 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-75-10053. Teismo įpareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. birželio 12 d., tačiau skolininkas teismo įpareigojimo iki šios dienos neįvykdė.
Suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepimo į antstolės pateiktą pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-323-941/2018 P. R. buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016-08-08 privalomąjį nurodymą Nr. PN-746 – nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35–2,50 m, atstumas tarp sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime taip pat buvo nurodyta, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo ir nenugriovus statinių per nustatytą terminą, leisti Inspekcijai pačiai juos nugriauti, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo, bei nuspręsta, neįvykdžius teismo sprendimo ir nenugriovus statinių per nustatytą terminą, skirti atsakovui po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 12 d., kai Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-816-459/2019 atmetė atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimą atsakovas privalėjo įvykdyti iki 2020 m. birželio 12 d.. Tačiau 2020 m. liepos 10 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1687, kuriame konstatuota, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 2D-11627 Inspekcija kreipėsi į antstolę, prašydama pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Antstolė pagal Inspekcijos prašymą užvedė vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00604 ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-10053, kuriuo taip pat konstatavo, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė bei kreipėsi į teismą prašydama taikyti neįvykdymo pasekmes. Inspekcijos nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo nevykdymo pasekmes, todėl prašo leisti Inspekcijai nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35 – 2,50 m, atstumas tarp sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškant visas išlaidas iš skolininko ir skirti skolininkui po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną valstybės naudai, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Į teismo posėdį pareiškėja, suinteresuotas asmuo P. R. ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/20/00604, kuri pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-323-941/2018. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-323-941/2018 P. R. buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-746 – nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35–2,50 m, atstumas tarp sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu taip pat buvo nuspręsta, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo ir nenugriovus statinių per nustatytą terminą, leisti Inspekcijai pačiai juos nugriauti, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo bei nurodyta, kad, neįvykdžius teismo sprendimo ir nenugriovus statinių per nustatytą terminą, atsakovui skiriama bauda po 30 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 12 d., kai Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-816-459/2019 atmetė atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimą atsakovas privalėjo įvykdyti iki 2020 m. birželio 12 d. Tačiau 2020 m. liepos 10 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1687 (2.34), kuriame konstatuota, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas (b. l. 11-12). 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 2D-11627 Inspekcija kreipėsi į antstolę, prašydama pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-10053, kuriuo taip pat konstatavo, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė ir tuo pagrindu kreipėsi į teismą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 6, 7 dalys).
Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal 2 dalį jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas). Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 36 punktas).
Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo P. R. nei per teismo sprendime nustatytą terminą (iki 2020 birželio 12 d.), nei iki pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo pateikimo teismui, jokių aktyvių veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius neatliko. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių privalomojo nurodymo neįvykdymą. Darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo P. R. neįrodė, jog teismo sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Todėl byloje nepaneigtas pagrindas ir teisinės prielaidos skirti skolininkui baudą už galiojančio privalomojo nurodymo pašalinti savavališką statybą nevykdymą esant akivaizdžiai aplinkybei, jog šiam momentui tai nėra padaryta ir nesant jokių objektyvių atleidimo nuo šios pareigos pagrindų.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas (CPK 178, 185 straipsniai), o taip pat nenustatyta tam objektyvių ir pateisinančių priežasčių, todėl laikytina, jog yra pagrindas antstolės prašymą tenkinti ir taikyti šiame sprendime nurodytas pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35 – 2,50 m, atstumas tarp sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas išlaidas iš skolininko.
Taip pat pareiškėja prašo skirti skolininkui P. R. po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną valstybės naudai. Teismo sprendimą atsakovas privalėjo įvykdyti iki 2020 m. birželio 12 d. Taigi po šios datos atsirado pagrindas taikyti įstatyme numatytas sankcijas už privalomojo nurodymo nevykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Nagrinėjamu atveju, teismas nesprendžia, kokio dydžio bauda skolininkui skirtina už sprendimo nevykdymą, nes baudos dydis jau išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-323-941/2018 dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, įsiteisėjusiu sprendimu įvertino ir nurodė, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl skolininkui P. R. skirtina 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną.
Suinteresuotam asmeniui P. R. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą tenkinti.
Taikyti 2018 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-323-941/2018 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pačiai nugriauti I grupės nesudėtingus statinius: inžinerinį statinį – stoginę (plotis – 14,8 m, ilgis – 36 m, aukštis – 6,28 m) ir inžinerinį statinį – šienainio tranšėją (plotis – 30 m, ilgis – 36 m, aukštis – 2,35-2,50 m, atstumas taip sienų 10 m, iš viso 4 sienos), pastatytus (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas išlaidas iš P. R..
Paskirti suinteresuotam asmeniui P. R. 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant (išieškant) į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/20/00604 grąžinti antstolei A. R. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.