- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- I-4050-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00509-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- Š. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, kamerų tipo patalpoje Nr. 36 netinkamomis sąlygomis. Šioje kameroje nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma – 3,6 kv. m. Kameroje virš lango buvo dideli plotai pelėsio. Aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupinėję dažai, lubose skylės, tualeto patalpoje ant sienų vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo išdaužytų sienų ir grindų plytelių, lubose skylė. Pažymėjo, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos pripažintos negyvenamomis, tai prieštarauja Higienos normos HN 134:2015 13 punktui. Pareiškėjas nurodė, kad kalėdamas tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, stresą, dvasinį sukrėtimą, negalėjo pailsėti, sutriko jo sveikata, jis tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai. Prašė priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–16) nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 36, kurios plotas buvo 12,61 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos. Nurodė, kad Alytaus PN užtikrina santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl sutrūkinėjusio tinko ir atsilupusių dažų, skylių lubose ar tualeto patalpoje, sienomis nutekėjusio vandens, išdaužytų plytelių atmestini remiantis statinio techninės priežiūros žurnalo duomenimis. Paaiškino, kad uždarosios zonos pastatas, kuriame įrengtos kamerų tipo patalpos, priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. neužtikrino jam tinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 36. Pareiškėjo skundas yra 2019 m. kovo 4 (b. l. 2), į teismą išsiųstas tą pačią dieną (b. l. 6). Teismas pažymi, kad negalima skųstis dėl netinkamų laikymo sąlygų už dar neprasidėjusį laikotarpį, t. y. laikotarpį po to, kai buvo surašytas skundas. Taigi, pareiškėjas, surašęs skundą ir užrašęs jo datą, šiuo atveju nurodė ir laikotarpio, kuriuo galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pabaigą – 2019 m. kovo 4 d.
Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2316-279/2019 pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas prieš tai nurodytoje byloje neturtinę žalą kildino iš to, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 28 laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis: nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkančio ploto norma; kameroje virš lango buvo dideli pelėsio plotai, apie tualeto duris nubyrėjęs tinkas, vietomis atsilupę dažai, lubose yra skylės, tualeto sienų ir grindų plytelės išdaužytos; kamerų tipo patalpos priskirtos negyvenamosioms patalpoms. Teismas prieš tai nurodytame sprendime nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 28 nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d. Taigi, prieš tai nurodytoje byloje Nr. I-2316-279/2019 pareiškėjas reiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kuri jam buvo padaryta laikotarpiu, patenkančiu į tą laikotarpį, kuris aktualus šioje nagrinėjamoje byloje. Administracinėje byloje Nr.I-2316-279/2019 pareiškėjas nurodė tokias pačias aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų, kaip ir šioje byloje, tačiau tvirtino, kad analogiškos netinkamos sąlygos buvo kitoje kamerų tipo patalpoje, negu šioje nagrinėjamoje byloje (šioje byloje pareiškėjas skundžiasi sąlygomis kamerų tipo patalpoje Nr. 36, o prieš tai nurodytoje kitoje byloje – kamerų tipo patalpoje Nr. 28, kurioje, kaip nustatė teismas, pareiškėjas buvo laikomas 2017m.gegužės 23d.-2017m. lapkričio 20d. laikotarpiu). Šios bylos duomenimis (b. l. 12–13, 17–18) taip pat nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (su pertraukomis) buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 28, o ne Nr. 36 (kaip jis teigia skunde). Bylos duomenimis (b. l. 12–13, 17–18) nustatyta, kad pareiškėjas tik nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. vasario 15 d. (su pertraukomis) buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 36. Kadangi pareiškėjo skundas dėl 2017m. gegužės 23d.-2017m. lapkričio 20d. laikotarpio, kai jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 28, jau buvo išnagrinėtas byloje Nr. I-2316-279/2019, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, o teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2316-279/2019 įsiteisėjęs, tai faktai, nustatyti prieš tai nurodytoje byloje šioje nagrinėjamoje byloje nebegali būti ginčijami ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę(Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 4 dalis). Be to, nustačius, kad 2017 m. gegužės 5 d. - 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas Alytaus pataisos namuose kamerų tipo patalpoje Nr.36, jo skundas dėl neturtinės žalos tuo pačiu laikotarpiu (2017 m. gegužės 5 d. - 2017 m. lapkričio 30 d.) patirtos kamerų tipo patalpoje Nr. 36 dėl to, kad virš lango buvo dideli plotai pelėsio, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupinėję dažai, lubose skylės, tualeto patalpoje ant sienų vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo išdaužytų sienų ir grindų plytelių, lubose skylė, kamerų tipo patalpos pripažintos negyvenamomis, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Toliau šioje byloje bus nagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti laikotarpiu 2017 m. gruodžio 1d. - 2019 m. kovo 4 d. dėl netinkamų sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 36 patirtą neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 36 jam nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma – 3,6 kv. m.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas, jo 11¹.2 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Iš atsiliepimo priedo Perkėlimai (15799 J. Š.) (b. l. 17–18) duomenų matyti, kad atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12–13) išvardindamas datas, kada pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 36, praleido vieną laikotarpį – nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 23 d., nes minėtame priede Perkėlimai šis laikotarpis yra nurodytas, o atsiliepime jo nėra. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas. Tad iš minėtų bylos duomenų (b. l. 17–18, 12–13) nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. kovo 4 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 36 buvo laikomas su pertraukomis, šiais laikotarpiais: nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. sausio 22 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 23 d., nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 23 d., nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 28 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 25 d., nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 25 d., nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. spalio 24 d., nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2018 m. spalio 29 d., nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 14 d., nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. vasario 15 d. Bylos duomenimis (b. l. 13, 21) kamerų tipo patalpos Nr. 36 plotas 12,61 kv. m, joje minėtais laikotarpiais buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,20 kv. m gyvenamojo ploto (12,61 / 3 = 3,20).
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Iš nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms (3,6 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis) kamerų tipo patalpoje Nr. 36 nebuvo pažeista.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 13–14) , tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 36 virš lango buvo dideli plotai pelėsio, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupinėję dažai, lubose skylės, tualeto patalpoje ant sienų vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo išdaužytų sienų ir grindų plytelių, lubose skylė.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) teigė, kad visus šiuos pažeidimus užfiksavo Alytaus visuomenės sveikatos centras 2018 birželio 14 d. nutarime Nr. 1-12 4.80E) 2-29009, atlikęs patikrinimą pagal nuteistojo M. K. skundą (administracinė byla Nr. I-5486-414/2018). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018 (sprendimas yra įsiteisėjęs) nagrinėjo pareiškėjo M. K. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą jį laikant nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 3 d. Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 25. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjas pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. liepos mėn. raštą Nr. (1-12 4.80E) , kuriame konstatuojama, kad atliktos kontrolės metu nustatyta, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 25 virš lango stebimas pelėsis (Higienos normos 39 punkto pažeidimas); aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkęs; vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose yra skylių; tualeto patalpoje ant sienų stebimi vandens nubėgimai, sienos dėmėtos yra išdaužytų grindų ir sienos plytelių, lubose skylė. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateiktas raštas patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl kameroje Nr. 25 jo kalinimo laikotarpiu buvusių Higienos normos pažeidimo (pelėsio) bei remonto būtinumo, todėl konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, t. y. Higienos normos 39 punkto pažeidimas. Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-5486-414/2018 paminėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašte buvo užfiksuoti kamerų tipo patalpoje Nr. 25 nustatyti pažeidimai ir teismas nustatė atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 25. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundžiasi dėl pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 36, t. y. kitoje patalpoje. Kadangi minėtoje byloje pažeidimai buvo nustatyti kitoje kamerų tipo patalpoje, nei šioje byloje, jie nėra aktualūs.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) patvirtino, kad Alytaus pataisos namai užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį patalpose. Taip pat nurodė (b. l. 13), kad kameros ventiliuojamos atidarius langus. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu 2016 m. gruodžio 7 d. nustatė, jog kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui (b. l. 32–33), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 35). Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima netikėti prieš tai nurodyto patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai užtikrino tinkamą oro drėgmę ir oro judėjimo greitį. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti kamerą atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės normų aiškinimą 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018 ir sprendžia, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 35 punkto nuostatas, už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Pareiškėjas nesiskunė ir neteigė, kad jam nebuvo išduotos priemonės gyvenamosios patalpos švarai ir tvarkai palaikyti (Higienos normos HN 134:2015 37 punktas), tokių duomenų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl pelėsio buvimo.
Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš to paties patikrinimo akto duomenų matyti, kad Alytaus PN bendrabutyje Nr. 1 buvo atliktas kapitalinis remontas, skalbykloje ir švarių skalbinių sandėlyje buvo atliktas remontas (b. l. 33). Todėl teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai pagal turimas finansines išgales atlieka remonto darbus ir stengiasi sudaryti geresnes laikymo sąlygas nuteistiesiems. Be to, Statinio, kuriame yra baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpos, techninės priežiūros žurnale (jo kopijoje) nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. kovo 4 d.) yra padaryti įrašai, kad statinyje buvo smulkūs defektai (b. l. 26). Kadangi nagrinėjamu laikotarpiu šiame statinyje buvo nustatyti tik smulkūs defektai, teismas sprendžia, kad minėti techninės priežiūros žurnalo įrašai nepatvirtina, jog pareiškėjo kamerų tipo patalpoje buvo dideli defektai, t. y. tokie, kurie galėtų sukelti neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai dėl pelėsio, dėl netinkamos sienų, lubų, grindų būklės yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos pripažintos negyvenamomis; teigė, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis Alytaus PN kamerų tipo patalpos priskiriamos negyvenamosioms patalpoms; tai prieštarauja Higienos normos HN 134:2015 13 punktui, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 2S-5772 (b. l. 4–5) (kurio kopiją pateikė pareiškėjas) yra nurodyta, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus yra negyvenamoji (b. l. 5). Statinio techninės priežiūros žurnalo kopijoje (kurią pateikė atsakovės atstovas) yra duomenys, kad pagrindinė statinio, kuriame yra baudos izoliatorius ir kamerų tipo patalpos, naudojimo paskirtis yra negyvenamoji (b. l. 23). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5.1 papunktyje numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 papunktis), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, [...]) (7.12 papunktis), ir specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, nurodė, kad tai, jog Lukiškių TI-K pastatai (kurie pateko į negyvenamųjų pastatų grupę, specialiosios paskirties pastatų, t. y. skirtų specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, [...]) pogrupį, reglamento 8.16 papunktis) yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas daro išvadą, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, ir kuriame ginčo laikotarpiu laikytas pareiškėjas, galimai yra įregistruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nuo 2015 m. lapkričio 11 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jos 11.1 papunktyje gyvenamoji patalpa apibrėžiama kaip „patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi“, o 13 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 11 d., 5 punktą (kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos yra ir kameros tipo patalpos), 19 punktą (kuriame buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose), į Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018). Šiuo atveju, atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 32–35). Šiame patikrinimo akte Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (b. l. 33), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 35). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po minėto patikrinimo nuteistųjų patalpos buvo pakeistos į negyvenamąsias. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, t. y. ne Alytaus kamerų tipo patalpoje: pareiškėjo skunde (b. l. 2) ir atsakovės atstovo dokumentuose (b. l. 12–13, 17–18) nurodytais duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 36. Atsižvelgdamas į aptartas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, patikrinimo akto duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neturi pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo argumentus.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visuma. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.