Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas ŽŪB „Žemelė“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 3R-306(AG-2242/01-2014); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2015 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. BR6-9218(12.4) (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą sumokėti pareiškėjui neteisėtai išskaičiuotą 935,40 Eur paramos sumą.Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. vasario 1 d. su Agentūra sudarė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra. žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-2-11-04 (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos sutartyje numatyta projektą „Gamybos bazės steigimas“ Nr. 2AKV1-2-11-04 (toliau – ir Projektas) įgyvendinti penkiais etapais ir paramą suteikti kompensuojant pareiškėjo investicijas žuvininkystės komplekso pastato statybai ir įrengimui. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyrius 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. KK-(10.6.1 E)-971 informavo pareiškėją, kad įvertino pirkimų pagal Projektą dokumentus ir nurodė, kad organizuotas apklausos raštu fermos kapitalinio remonto darbams pirkti pirkimas neprieštarauja Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304, reikalavimams (toliau – ir Pirkimų taisyklės). 2015 m. gegužės 8 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą, reg. Nr. 2AKV1-2-11-04-MP005 (toliau – ir Mokėjimo prašymas). Agentūra 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. BR6-92I8 nusprendė suteikti pareiškėjui 352 460,40 Eur paramos sumą vietoje prašytos 353 395,80 Eur paramos sumos, bei nesuteikti 935,40 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. VAGK 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 3R-306 (AG-224/01-2014) paliko galioti Agentūros sprendimą.Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Skunde teigiama, kad VAGK neįvertino pareiškėjo argumentų, netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų normas, aplinkybes peržiūrėjo formaliai, sprendimą priėmė realiai nevertindama įrodymų pagrįstumo. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis atsakovas nustatė, jog pareiškėjo įsigytų darbų kaina viršija rinkos kainą, taip pat nebuvo pateiktos ekspertinės išvados, kuriomis remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, nenurodyta Agentūros sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas teigė, kad nežinodamas, kokiais duomenimis remdamasi Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą, neturėjo galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo tinkamumo paramai gauti ir tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pareiškėjo nuomone, Agentūrai nepateikus Sprendimą pagrindžiančių įrodymų, atliktas ekspertinis įvertinimas vertintinas kaip prielaida ir neturi juridinės galios. Jo teigimu, tiek VAGK, tiek Agentūra, negalėjo remtis ekspertinio konsultavimo ataskaita, nes ji yra netiksli, pateikti duomenys abejotini. Pareiškėjas pažymėjo, kad ekspertinės konsultacijos užduotis neatitinka pirkimo objekto. Be to, ekspertai rėmėsi tik UAB „Ježvilas“ komerciniu pasiūlymu, kuriame minima galima prekės (medžiagų) kaina, o pirkimas vyko dėl darbų su medžiagomis. Skunde taip pat pažymima, kad darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėn. pradžioje, o ekspertinis kainos vertinimas buvo atliktas 2015 m. vasario mėn., tai sąlygojo kainų pasikeitimus. Pareiškėjas nurodė, kad darbų pirkimą vykdė tinkamai – laikydamasis Pirkimų taisyklių nuostatų. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyrius 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. KK-(10.6.1 E)-971 patvirtino, kad pirkimas atliktas tinkamai, darbai įsigyti mažiausia kaina bei atitinka reikalavimus, reikalingus numatytiems Projekto tikslams pasiekti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūros sprendime nėra nurodyta konkreti pažeista teisės akto norma. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintose Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustatyta, kad parama mažinama tik tuo atveju, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis vidutine rinkos kaina.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė skundą atmesti (b. l. 48–53). Nurodė, jog Agentūra, atlikusi išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, nustatė, kad pareiškėjas rangos darbus įsigijo už padidintas kainas, bei priėmė skundžiamą Sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog ankstesniais veiksmais Agentūra pripažino pirkimo dokumentus neprieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams, nereiškia, jog ji neprivalo tikrinti pateiktų Mokėjimo prašymų ir jame deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti ir, nustačiusi netinkamas išlaidas, priimti atitinkamus sprendimus. Nurodė, jog 2013 m. birželio 28 d. raštu nevertino ir nepasisakė dėl pirkimų metu taikytų darbų kainų atitikties rinkos kainoms, o tik nurodė, kad pateikti vertinti dokumentai neprieštarauja Pirkimų taisyklėms. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad 1 671 kv. m stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė bei 720 kv. m lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė viršija rinkos kainą, todėl viršijanti vidutinę rinkos kainą vertė negalėjo būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negalėjo būti laikomos pagrįstomis, nes nebuvo nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikė, kad Agentūra pagrįstai netinkama finansuoti pripažino pareiškėjo išlaidų dalį, viršijančią rinkos kainas. Mokėjimo prašyme pagal 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEG2015-1135 ir atliktų darbų aktą Nr. A-15/04/10 už 2015 m. balandžio mėnesį buvo deklaruota 6 818,23 Eur išlaidų už 158 kv. m stogo įrengimo ir apšiltinimo darbus, tačiau, atsižvelgus į rinkos kainą ir proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį, tinkama kompensuoti pripažinta 5 297,14 Eur stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų suma. Pagal 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEG2015-1135 ir atliktų darbų aktą Nr. A-15/04/10 už 2015 m. balandžio mėnesį deklaruota 2 919,37 Eur išlaidų už 72 kv. m lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbus, tačiau atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą ir proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį, pripažinta tinkama kompensuoti 2 881,40 Eur lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų suma. Agentūra nustatytą tinkamų finansuoti išlaidų sumą apvalina iki sveikųjų skaičių, todėl netinkamomis išlaidomis buvo pripažinta 1 559 Eur suma, o pritaikius intensyvumą, netinkamomis finansuoti išlaidomis laikyta 935,40 Eur suma. Atsiliepime pažymėta, jog Agentūros teisė, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus, yra įtvirtinta Administravimo taisyklių 7.7¹ punkte. Šiuo atveju Agentūra pasitelkė nepriklausomą verslo konsultacijos bendrovę. Atliekant ekspertinį vertinimą buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. kovo mėn. bei atsižvelgta į pareiškėjo 2015 m. sausio mėn. prašymą dėl medžiagų bei jų montavimo būdų pakeitimo. Tai reiškia, kad nustatant darbų rinkos kainą buvo atsižvelgta į rinkos sąlygas, buvusias Rangos sutarties sudarymo momentu bei faktinio darbų užsakymo/atlikimo momentu galiojusias rinkos sąlygas. Atsakovas taip pat laikėsi nuomonės jog Agentūros Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Jame buvo aiškiai nurodytas pažeidimas, dėl kurio yra taikomos sankcijos, pateiktos faktinės aplinkybės bei nurodytos pareiškėjo pažeistos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis jam yra paskirta ir apskaičiuota sankcija. Sprendime nuosekliai išdėstyti motyvai, kuriais remdamasi Agentūra fiksavo minėtą pažeidimą, jis pasirašytas įgalioto asmens, paskutiniame jo lape nurodyta apskundimo tvarka. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, jog 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. BR6-10872 pateikė pareiškėjui informaciją apie inicijuotą įtariamo pažeidimo tyrimą, jo priežastis, pagrindus bei apie tai, kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas. Pareiškėjo atstovas dalyvavo Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje, kuriame buvo nagrinėjami klausimai dėl Projekto pažeidimų, jam prieš posėdį buvo pateikta detali informacija dėl įtariamų pažeidimų, sudarytos galimybės ginti savo poziciją ir įrodinėti patirtų išlaidų pagrįstumą. Be to, 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. BR6-3600 Agentūra pateikė pareiškėjui Ekspertinę ataskaitą. Todėl atsakovas laikė, kad visa su įtariamo pažeidimo tyrimu ir Sprendimo priėmimu susijusi informacija pareiškėjui buvo žinoma.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo ŽŪB „Žemelė“ skundą atmetė.Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 1 d. NMA ir pareiškėjas pasirašė paramos sutartį Nr. 2AKV1-2-11-04, kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamybos bazės steigimas“ nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o NMA įsipareigojo pareiškėjui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iš Europos žuvininkystės fondo ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, programų, skirtų veiksmų programos įgyvendinimui finansuoti, sutartyje nurodytą sumą. Šalys sutarties 5.3 punkte įtvirtino, kad prekes, paslaugas ar darbus paramos gavėjas turi įsigyti neviršydamas nustatytų didžiausių įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamasis Pirkimų taisyklėmis. Paramos sutarties 24.3 punkte nustatyta, kad NMA privalo sumažinti paramos sumą, jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant sutarties 5.3 punkte nustatytos tvarkos. 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą 353 395,80 Eur paramos sumai. Mokėjimo prašymą pareiškėjas pagrindė Statybos darbų rangos 2013 m. birželio 3 d. sutartimi Nr. 2013-06-03/01 su UAB „Deglas“ ir rangovo sudarytomis lokalinėmis sąmatomis.2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. BR6-9218(12.4) NMA nusprendė vietoje pareiškėjo prašytos 353 395,80 Eur paramos sumos, skirti 352 460,40 Eur dydžio paramą, t. y. ginčijamu sprendimu nesuteikta 935,40 Eur paramos suma stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. NMA sprendime nurodė, kad patikrino Mokėjimo prašyme pateiktų išlaidų pagrįstumą ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurioje buvo analizuojamos tuo metu rinkoje galiojusios kainos. Be to, NMA nurodė, jog siekiant nustatyti lauko sienų ir stogo apšiltinimo daugiasluoksnėmis plokštėmis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rodiklius, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, rangovo UAB „Deglas“ sąmatiniais kiekiais, buvo išnagrinėti NMA pateikti dokumentai (stogo ir lauko sienų mazgo detalių techninio projekto korekcija, daugiasluoksnių plokščių techninės specifikacijos ir atitikties deklaracijos), UAB „Ježvitas“, kurios pagamintos daugiasluoksnės plokštės panaudotos apšiltinti lauko sienas ir stogą, komercinis pasiūlymas. UAB „Ježvitas“ komerciniame pasiūlyme nurodyta vieno plokštės „Termos SP 180“ kvadratinio metro kaina – 17,85 Eur, o vieno plokštės „Termos SGT 200“ kvadratinio metro kaina – 20,00 Eur. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad 1 671 kv. m stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė, kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S009 yra 70 306,39 Eur be PVM, yra 56 022,32 Eur be PVM, t. y. rinkos kainą viršija 14 284,07 Eur. 720 kv. m lauko sienų apšiltinimo ir apdailos darbų vertė rinkos kainą viršija 2 379,25 Eur (UAB „Deglas“ kaina 3 119,25 Eur be PVM, ekspertizės nustatyta kaina 28 814 Eur be PVM). NMA vertinimu, kadangi išlaidos, viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Atsižvelgus į nustatytą rinkos kainą ir proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį netinkamomis kompensuoti pripažintos 1 521,09 Eur stogo įrengimo ir apšiltinimo bei 37,97 Eur sienų apšiltinimo ir apdailos darbų įsigijimo išlaidų sumos. Pritaikius intensyvumą netinkamomis finansuoti pripažintos 935,40 Eur išlaidos. Be šių faktinių aplinkybių, NMA ginčijamą sprendimą pagrindė Administravimo taisyklių 5.22, 7.7 ir 84 punktų bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17, 18.1 ir 66 punktų nuostatomis. 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 3R-306(AG-224/01-2014) VAGK patvirtino NMA 2015 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. BR6-9218 teisėtumą. Teismas konstatavo, jog ginčijamo sprendimo turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami nustatant įsigytų darbų rinkos kainas, pateikti detalūs skaičiavimai, kaip nustatyta nekompensuotina išlaidų suma). Patikrinus ir palyginus sprendime nurodytus faktinius duomenis su byloje nustatytais faktiniais duomenimis daryta išvada, kad jie yra objektyvūs. Ginčijamas sprendimas aiškiai yra pagrįstas ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys. Be to, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, ginčijamame sprendime yra aiškiai išdėstyta ir jo apskundimo tvarka bei terminai. Daryta išvada, kad iš ginčijamo sprendimo pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina NMA motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su ekspertiniu būdu nustatytomis rinkos kainomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.Pasisakydamas dėl ekspertinio konsultavimo ataskaitos teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 7.7, 7.7¹ punktų, Įgyvendinimo taisyklių 17, 18.1 punktų nuostatomis. Byloje nustatyta, kad NMA, nagrinėjamu atveju tikrindama pareiškėjo mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų ir prašomos paramos tinkamumą finansuoti, pasitelkė ekspertus. Būtent ekspertų pateiktomis išvadomis dėl įsigytų darbų rinkos kainos NMA pagrindė sprendimą netinkamomis finansuoti pripažinti 935,40 Eur išlaidas. Pareiškėjo vertinimu, toks ginčijamo sprendimo pagrindimas nėra tinkamas. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktos ekspertinio vertinimo ataskaitos matyti, jog ekspertizės metu buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 metų kovo mėn., bei atsižvelgiama į pareiškėjo 2015 m. sausio 31 d. pateiktą prašymą „Dėl techninio projekto koregavimo“ (dėl lauko sienų ir stogo apšiltinimo) ir NMA pateiktus: Techninio projekto stogo ir lauko sienų mazgo detalių korekciją (2015 m. sausio 26 d.) bei Daugiasluoksnių plokščių technines specifikacijas ir atitikties deklaraciją (2015 m. vasario 9 d.). Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, ekspertizės metu vykdant užduotį suteikti ekspertinę konsultaciją dėl investicijų, buvo vertinama ne tik medžiagų bet ir darbų kaina. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ekspertinį vertinimą buvo įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl techninio projekto koregavimo (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 Priedas Nr. 1), Daugiasluoksnių plokščių TS ir atitikties deklaracijos (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 Priedas Nr. 2), UAB „Ježvitas“ komercinis pasiūlymas (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 Priedas Nr. 3), atskleistas skaičiuojamosios kainos rodiklių nustatymas (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 Priedas Nr. 4), įvertinta UAB „Deglas“ sutartinė sąmata (ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 Priedas Nr. 5). Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teigti, kad NMA pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl pagrindo abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis nebuvo. Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė sudarė pagrindą teigti, kad NMA turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainos, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas naujų, ekspertinio vertinimo išvadas paneigiančių duomenų neteikė. Skirti teismo ekspertizę neprašė. Todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti NMA pateiktais teisės aktų reikalavimus atitinkančiais rašytiniais įrodymais. Teismas darė išvadą, kad NMA 2015 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. BR6-9218 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai paliktas galioti ir VAGK 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 3R-306(AG-224/01-2014).

III.

Pareiškėjas ŽŪB „Žemelė“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 74–81), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paminėjo Administravimo taisyklių 130¹.1.7 papunktį, bet, pareiškėjo manymu, jo netaikė ir nemotyvavo, kodėl netaiko. Administravimo taisyklių 130¹.1.7 papunktyje numatyta, kad Agentūra, norėdama taikyti paramos sumažinimo sankciją, turėjo suformuluoti užduotį ekspertams, kad jie nustatytų didžiausią rinkos kainą investicijai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Agentūra tokios užduoties ekspertams nesuformulavo. Kad ekspertai nustatinėjo vidutinę rinkos kainą patvirtina 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „Civitta“ Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-45 pacituota užduotis. Be to, ekspertai remiasi tik vieno tiekėjo UAB „Ježvitas“ komerciniu pasiūlymu, ginčas kilęs ir ekspertinė konsultacija atlikta tik dėl dalies įsigytos investicijos (pareiškėjas įsigijo stogo įrengimo bei apšiltinimo darbus ir lauko sienų su apšiltinimu įrengimo darbus), o ne dėl visų fermos kapitalinio remonto darbų. Todėl teigia, jog Agentūros Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai išnagrinėjo bylai svarbias aplinkybes bei netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, taip pat ir Administravimo taisyklių 130¹.1.7 papunktį.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino bylos įrodymus, nes nei pareiškėjui, nei VAGK nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis nustatyta, jog įsigytų darbų kaina viršija didžiausią rinkos kainą. Pažymi, jog pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo tinkamumo paramai gauti. Pareiškėjui nebuvo pateikti nei skaičiavimą, prekių kodą (-us), jų kainą, kiekius ir t. t. patvirtinantys dokumentai, nei kiti galimi tiekėjų, jeigu buvo apklausti, komerciniai pasiūlymai, o pateiktas tik rezultatas. Kadangi Agentūra negali pateikti įrodymų, kuriais remiantis nustatyta, jog įsigytų darbų kaina viršija didžiausią rinkos kainą, daro išvadą, kad atliktas ekspertinis įvertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, vertintinas tik kaip prielaida ir juridinės galios neturi.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėn. pradžioje, kai ekspertinis kainos vertinimas buvo atliktas 2015 m. vasario mėn., t. y. ne darbų įsigijimo momentu, kas lėmė kainų pasikeitimus.Teismas neįvertino, jog Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyrius 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. KK-(10.6.1E)-971 patvirtino, kad pirkimas atliktas tinkamai, darbai įsigyti mažiausia kaina bei atitinka reikalavimus, reikalingus numatytiems Projekto tikslams pasiekti.Teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumento, kad Agentūros ginčijamame sprendime nėra nurodyta konkreti teisės akto norma, kurią pareiškėjas pažeidė.Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendime nurodyta pozicija dėl atliktų ekspertizių tinkamumo bei pagrįstumo. Teismas neatliko visapusiško konkretaus netinkamų finansuoti pripažintų išlaidų teisinio ir faktinio įvertinimo. Be to, nebuvo vertinamas klausimas, ar UAB „Civitta“ specialistą galima laikyti ekspertu. Be to, Agentūra netinkamai suformulavo ekspertinę užduotį, o ekspertai pateikė ekspertinę konsultaciją nurodant ne didžiausią, bet vidutinę rinkos kainą konkrečiai investicijai, pareiškėjui nebuvo pateikti įrodymai, ar ekspertinėje konsultacijoje kainos nurodytos su pristatymu, ar įvertinta pristatymo vieta, prekių pakrovimo, iškrovimo kaštai, darbų atlikimo terminas ir t. t.Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 87–92) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ankstesniais veiksmais Agentūra pripažino pirkimo dokumentus neprieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams, nereiškia, jog ji neprivalo tikrinti pateiktų mokėjimo prašymų ir jame deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti ir, nustačiusi netinkamas išlaidas, priimti atitinkamus sprendimus. Be to, 2013 m. birželio 28 d. raštu Agentūra nevertino ir nepasisakė dėl pirkimų metu taikytų darbų kainų atitikties rinkos kainoms, o tik nurodė, kad pateikti vertinti dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėms.Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinio vertinimo ataskaitos 1 lape aiškiai nurodyta, kad atliekant ekspertinį vertinimą buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. kovo mėn. bei atsižvelgta į pareiškėjo 2015 m. sausio mėn. prašymą dėl medžiagų bei jų montavimo būdų pakeitimo. Tai reiškia, kad nustatant darbų rinkos kainą buvo atsižvelgta į rinkos sąlygas, buvusias Rangos sutarties sudarymo momentu (nes, pareiškėjo teigimu, naujų medžiagų ir darbų kaina nesikeitė) bei faktinio darbų užsakymo/atlikimo momentu galiojusias rinkos sąlygas.Tvirtina, jog skundžiamame Sprendime aiškiai nurodytas pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui taikomos sankcijos. Sprendime pateiktos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas bei kuriomis vadovaujantis jam yra paskirta ir apskaičiuota sankcija. Sprendime nuosekliai išdėstyti motyvai, kuriais remdamasi Agentūra fiksavo minėtą pažeidimą. Sprendimas pasirašytas įgalioto asmens ir paskutiniame jo lape nurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog Agentūros Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.Pažymi, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į Agentūrą su prašymu pateikti ekspertinę ataskaitą. Agentūra tenkino pareiškėjo prašymą ir 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. BR6-3600 pateikė jam Ekspertinę ataskaitą. Taigi, visa su įtariamo pažeidimo tyrimu ir Sprendimo priėmimu susijusi informacija pareiškėjui buvo žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. BR6-9218(12.4), kuriuo NMA nusprendė vietoje pareiškėjo prašytos 353 395,80 Eur paramos sumos, skirti 352 460,40 Eur dydžio paramą, t. y. nesuteikti 935,40 Eur paramos sumos stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 3R-306 (AG-224/01-2014) nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti šį Agentūros 2015 m. birželio 22 d. sprendimą. Byloje nustatyta, kad NMA ir pareiškėjas 2012 m. vasario 1 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 2AKV1-2-11-04. Šalys sutarties 5.3 punkte įtvirtino, kad prekes, paslaugas ar darbus paramos gavėjas turi įsigyti neviršydamas nustatytų didžiausių įkainių, o jei didžiausieji įkainiai nenustatyti arba nėra taikomi, pirkimus privalo vykdyti vadovaudamasis Pirkimų taisyklėmis. Paramos sutarties 24.3 punkte nustatyta, kad NMA privalo sumažinti paramos sumą, jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant sutarties 5.3 punkte nustatytos tvarkos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).Iš ginčijamo NMA sprendimo matyti, kad Agentūra patikrino, ar pareiškėjo mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė, lauko sienų apšiltinimo ir apdailos darbų vertė viršijo rinkos kainas. Agentūra Sprendime nurodė, jog kadangi išlaidos, viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, jos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje surinktų duomenų visuma, taip pat atsakovo paaiškinimais teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nustatyta, kad Agentūros 2015 m. birželio 22 d. sprendimo išvados buvo padarytos pasitelkus ekspertus, kurie priėmė Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-79/2. Atsakovas nurodė, kad pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Šią ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kuria rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas buvo pateikęs Komisijai į bylą (Komisijos byla Nr. AG-224/01-2015, b. l. 125–146).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros pasitelkiamo ekspertinio tyrimo procedūrai keliamų reikalavimų. Tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, reikia atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta teisė atlikti ekspertinį tyrimą, deranti su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principas). Antra, daromų išvadų pagrįstumas: išvadų pagrindimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-415/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Šiuo atveju, įvertinus Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-79/2 padarytas išvadas ir Agentūros Sprendimo turinį, matyti, kad Sprendime netinkamos finansuoti išlaidų sumos nurodytos remiantis išimtinai Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši ekspertinio konsultavimo ataskaita neatitinka būtinųjų dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. yra be būtinųjų rekvizitų, nėra aiškus jos autorius. Be to, visiškai nėra aišku, kokie ekspertai atliko užduotį, taigi nebuvo galimybės ir ekspertų kvalifikacijos patikrinimui dėl jų padarytų išvadų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-325-556/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-296-438/2017).Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla (Nr. eA-424-575/2017) dėl Agentūros 2015 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. BR6-(2858), kuriuo nuspręsta ŽŪB „Žemelė“ suteikti 230 352,00 Eur paramos sumą vietoj prašytos 238 992,12 Eur paramos sumos. Nurodytoje administracinėje byloje priimtame 2017 m. sausio 24 d. sprendime nustatyta, kad Agentūra 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. BR6-(2858) grindė UAB „Civitta“ „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ Nr. C-45, raštu Nr. 2 prie Ataskaitos Nr. C-45 ir, be kita ko, šiuo atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualia „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ Nr. C-79/2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendime konstatavo, kad šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad UAB „Civitta“ būtų kokių nors specialiųjų žinių turėtoja. Nurodoma, kad užduotį atliko UAB „Civitta“ ekspertai, bet nėra nurodyta jų nei vardų, nei pavardžių, neaiškus išsilavinimas ir ekspertinė patirtis, nėra ekspertų parašų. Tokie dokumentai, teismo nuomone, nėra tinkami paneigti rinkos kainai, įtvirtintai pareiškėjo sutartyse su darbus atlikusia įmone.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytus Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 trūkumus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų vertinimo įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais, daro išvadą, jog Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-79/2 nebuvo pakankama pagrįsti Agentūros Sprendimo išvadas dėl netinkamų finansuoti išlaidų.Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.).Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros 2015 m. birželio 22 d. Sprendimas Nr. BR6-9218(12.4), kuris yra grindžiamas išimtinai Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 duomenimis, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir yra naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Agentūros 2015 m. birželio 22 d. Sprendimo Nr. BR6-9218(12.4) esminis ir vienintelis pagrindas buvo Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-79/2 duomenys, konstatuotina, kad toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.Taigi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir panaikinant ginčijamą Agentūros 2015 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. BR6-9218(12.4) ir Komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 3R-306 (AG-2242/01-2014).Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti Agentūrą sumokėti pareiškėjui neteisėtai išskaičiuotą 935,40 Eur paramos sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui panaikinus skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turi pareigą iš naujo išspęsti ginčo klausimą ir priimti naują sprendimą. Taigi teismas negali tenkinti nurodyto pareiškėjo reikalavimo, nes šis klausimas bus sprendžiamas viešojo administravimo subjektui įvertinus visas aplinkybes ir priimant naują sprendimą. Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs 2015 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 28) ir 2016 m. birželio 16 d. sąskaitos išrašą (b. l. 82), patvirtinančius, kad pareiškėjas sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį už skundą ir 14 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-298/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo patenkinti du iš trijų pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui gali būti atlyginta 2/3 dalis jo patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Taigi, pareiškėjui už sumokėtus žyminius mokesčius priteistina 28 Eur išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 3R-306(AG-2242/01-2014) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. BR6-9218(12.4) bei perduoti bylą (klausimą dėl žemės ūkio bendrovės „Žemelė“ 2015 m. gegužės 8 d. pateikto mokėjimo prašymo) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pareiškėjui priteisti 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.