- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- eA-424-575/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02706-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- ŽŪB „Žemelė“
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra Žemelė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ŽŪB „Žemelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui ŽŪB „Žemelė“ dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas ŽŪB „Žemelė“ ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Agentūra) 2012 m. vasario 1 d. pasirašė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos Antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos sutartį Nr. 2AKV1-2-11-04 (toliau – ir Paramos sutartis) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) byla, b. l. 155–165).
Pareiškėjas 2014 m. balandžio 28 d. Agentūrai pateikė Investicinių veiksmų programos priemonių mokėjimo prašymą Nr. 4 (toliau – Mokėjimo prašymas), prašydamas išmokėti 825 192 Lt (239 165,89 Eur) dydžio paramos sumą (VAGK byla, b. l. 34–42).
Šalies argumentai
Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ 2014 m. lapkričio 28 d. parengė Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-45 (toliau – Ataskaita Nr. C-45), kurioje vertino kartu su Mokėjimo prašymu iki 2014 m. lapkričio 24 d. pateiktus dokumentus ir nurodė, kad darbų pagal rangos sutartį Nr. 13/10-22/01 kaina neviršija rinkos kainų, skaičiuojamoji kaina nustatyta remiantis technine dokumentacija, netikrinant faktiškai atliktų darbų kokybės ir jų atitikimo techniniam projektui (VAGK byla, b. l. 216–219).
Agentūros užsakymu UAB „Civitta“, papildomai įvertinusi po Ataskaitos Nr. C-45 pareiškėjo pateiktus raštą „Dėl techninio projekto koregavimo“ ir prie jo pridėtus dokumentus (VAGK byla, b. l. 194–198) bei daugiasluoksnių plokščių techninės specifikacijos ir atitikties deklaraciją (VAGK byla, b. l. 199–202), 2015 m. vasario 11 d. parengė raštą Nr. 2 prie Ataskaitos Nr. C-45 (toliau – Raštas prie Ataskaitos Nr. C-45), kuriame Agentūrai pateikė konsultaciją dėl investicijų į stogo ir lauko sienų apšiltinimą išlaidų vertės atitikimo rinkos vertei, ir, be kita ko, nurodė, kad stogo su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 242 753,92 Lt (70 306,39 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 176 045,35 Lt (50 986,25 Eur) be PVM, viršija 66 708,57 Lt (19 320,13 Eur), o lauko sienų su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 107 704,08 Lt (31 193,25 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 99 488,98 Lt (28 814 Eur) be PVM, viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur) (VAGK byla, b. l. 191–192).
UAB „Civitta“ 2015 m. vasario 12 d. parengė Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-79/2 (toliau – Ataskaita Nr. C-79/2), kurioje nurodė, kad stogo su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 242 753,92 Lt (70 306,39 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 193 433,89 Lt (56 022,32 Eur) be PVM, viršija 49 320,03 Lt (14 284,07 Eur), o lauko sienų su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė, kuri pagal sutartį su UAB „Deglas“ sudaro 107 704,08 Lt (31 193,25 Eur) be PVM, rinkos kainą, kuri sudaro 99 488,98 Lt (28 814 Eur) be PVM, viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur) (VAGK byla, b. l. 190).
Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. balandžio 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą 2015 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(2858) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta suteikti 230 352,00 Eur paramos sumą vietoj prašytos 238 992,12 Eur paramos sumos, t. y. nesuteikiama 8 640,12 Eur paramos suma stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų (toliau – darbai) įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Sprendime nurodoma, kad agentūra patikrino ar Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad 1 671 kvadratinių metrų stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė (kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S009 yra 242 753,92 Lt be pridėtinės vertės mokesčio) yra 193 433,89 Lt be pridėtinės vertės mokesčio ir rinkos kainą viršija 49 320,03 Lt (14 284,07 Eur). 720 kvadratinių metrų lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų vertė (kuri pagal rangovo UAB „Deglas“ pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S009 yra 107 704,08 Lt be pridėtinės vertės mokesčio) yra 99 488,98 Lt be pridėtinės vertės mokesčio ir rinkos kainą viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur). Kadangi išlaidos, viršijančios nustatytas rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti.
Taip pat, Sprendime nurodoma, kad Mokėjimo prašyme pagal PVM sąskaitas faktūras deklaruota iš viso 217 987,00 Lt išlaidų už 1 463 kvadratinių metrų stogo įrengimo ir apšiltinimo darbus. Atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą ir proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį pripažįstama tinkama kompensuoti 169 355,94 Lt (49 048,87 Eur) stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų suma (1 463 kv. m atliktas darbų kiekis * 193 433, 89 Lt nustatyta stogo įrengimo su apšiltinimu darbų rinkos kaina / 1 671 kv. m numatyti lokalinėje sąmatoje Nr. S009 = 169 355,94 Lt). Pripažinta netinkama 48 631,06 Lt stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidų suma (217 897,00 Lt 1 463 kvadratinių metrų stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų įsigijimo išlaidos – 169 355,94 Lt pripažinta tinkama išlaidų suma = 48 631,06 Lt), nesuteikiama 29 178,64 Lt (8 450,71 Eur) (48 631,06 Lt * 60 proc. paramos intensyvumas – 29 178,64 Lt) paramos suma.
Taip pat, Sprendime nurodoma, kad Mokėjimo prašyme pagal PVM sąskaitas faktūras deklaruota iš viso 83 860,00 Lt išlaidų už 599 kvadratinių metrų lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbus. Atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą ir proporcingai perskaičiavus pagal atliktų darbų kiekį, pripažįstama tinkama kompensuoti 82 769,30 Lt (23 971,65 Eur) lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų suma (599 kv. m atliktas darbų kiekis * 99 488,98 Lt nustatyta lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų rinkos kaina / 720 kv. m numatyti lokalinėje sąmatoje Nr. S009 = 82 769,30 Lt). Pripažįstama netinkama finansuoti 1 090,70 Lt lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų suma (83 860,00 Lt, 599 kvadratinių metrų lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidos – 82 769,30 Lt pripažinta tinkama išlaidų suma = 1 090,70 Lt), nesuteikiama 654,42 Lt (189,53 Eur) (1 090,70 Lt * 60 proc. paramos intensyvumas = 654,42 Lt) paramos suma.
Sprendime galutinai nuspręsta nesuteikti iš viso 8 640,24 Eur (8 450,71 Eur – 189,53 Eur = 8 640,24 Eur) paramos sumos. Pareiškėjai skirta paramos suma pagal pateiktą Mokėjimo prašymą yra 230 351,86 Eur ir 0,14 Eur, nes tinkamų finansuoti išlaidų suma apvalinama iki sveikųjų skaičių. Iš viso suteikiama 230 352,00 Eur (230 351,86 Eur + 0,14 Eur) paramos suma.
ŽŪB „Žemelė“ nesutikdama su šiuo sprendimu pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK), kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) (VAGK byla, b. l. 221–225). VAGK nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. BR6-(2858). VAGK nurodė, kad UAB „Civitta“ 2015 m. vasario 11 d. parengtas raštas Nr. 2 pagal savo turinį yra nauja ataskaita, tokio tipo dokumentas nėra numatytas Administravimo taisyklėse, iš jo nėra aiški užduotis ekspertams. Agentūros 2015 m. kovo 3 d. sprendime Nr. BR6-(2858) kai kurių nurodytų sumų pagrindimas nėra aiškus.
II.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014). Skunde Agentūra nurodė, kad, įvertinusi pareiškėjo 2014 m. balandžio 28 d. pateiktą mokėjimo prašymą, nustatė, jog rangovo nurodyta 1 671 kv. m stogo įrengimo ir apšiltinimo darbų vertė, taip pat 720 kv. m lauko sienų apšiltinimo ir apdailos darbų vertė viršijo rinkos kainą. Išlaidos, viršijančios rinkos kainas, nebuvo būtinos įsigyjant darbus, todėl jos negali būti laikomos tinkamomis kompensuoti. Tai Agentūra nustatė, remdamasi UAB „Civitta“ kainų ekspertize, atlikta pagal su Agentūra sudarytą ekspertinio konsultavimo sutartį. VAGK nepagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadomis, kuriomis remiasi Agentūra, bei neatsižvelgė į tai, kad buvo pateiktos ne tik ekspertų išvados, bet ir aiškinamieji raštai, kuriuose aiškiai nurodyta, kokie dokumentai buvo vertinami.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu prašė Agentūros skundą atmesti. Nurodė, kad VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti Agentūros 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. BR6-2858(12.4). Agentūra skunde teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių VAGK sprendimas turėtų būti panaikintas. Agentūros Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, jame nėra nurodyti konkretūs įrodymai, pagrindžiantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. Minėtame sprendime nurodyta, kad ekspertizės metu nustatyta darbų rinkos kaina, tačiau tai pagrindžiantys įrodymai pareiškėjai nepateikti. Atliktas ekspertinis vertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio, vertintinas tik kaip prielaida, todėl juridinės galios neturi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčo darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėnesį, o ekspertinis kainos vertinimas atliktas 2015 m. vasario mėnesį, t. y. ne darbų įsigijimo momentu. Todėl šie duomenys nėra pakankamai patikimi ir tikslūs. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, kokį pažeidimą padarė pareiškėjas, kokio teisės akto nuostatą pažeidė. Nesant priežastinio ryšio tarp pareiškėjo (ne)veikimo ir pasekmių dėl įsigytų darbų kainos, Agentūra negali vadovautis prielaidomis ir neteisėtai bei nepagrįstai taikyti sankcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu nusprendė atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą patenkinti ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 3R-150(AG-95/01-2014).
Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės), padarė išvadą, kad Agentūra, vertindama Mokėjimo prašyme nurodytų stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų pagrįstumą, galėjo atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę; įvertinusi tokios ekspertizės rezultatus, galėjo jais vadovautis ir priimti tokiais rezultatais grindžiamą galutinį sprendimą dėl šių išlaidų tinkamumo finansuoti; Agentūra, gavusi jos užsakytos ekspertizės rezultatus ir nustačiusi, kad stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų kaina, pareiškėjui atlikus jos pirkimus, yra nepagrįstai didelė ir viršija didžiausią rinkos kainą tokiems darbams atlikti, atitinkamai šiuo pagrindu galėjo sumažinti pareiškėjui išmokamos paramos dydį.
Teismas pasisakydamas dėl VAGK sprendime Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) atlikto ataskaitų Nr. C-45 ir C-79/2, bei rašto prie ataskaitos Nr. C-45 vertinimo, pažymėjo, kad Agentūra, gavusi pareiškėjo Mokėjimo prašymą ir jo vertinimo metu – papildomus dokumentus, pateikė užsakymą UAB „Civitta“ atlikti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę dėl Paramos sutarties pagrindu pareiškėjo padarytų investicijų. UAB „Civitta“ ekspertai tokią ekspertizę atliko ir pateikė ekspertinio konsultavimo ataskaitas – 2014 m. lapkričio 28 d. ataskaitą Nr. C-45, 2015 m. vasario 11 d. raštą prie ataskaitos Nr. C-45, 2015 m. vasario 12 d. ataskaitą Nr. C-79/2, kuriose buvo vertinamos Paramos sutarties pagrindu pareiškėjo padarytos investicijos ir atliktos išlaidos, jų pagrįstumas ir tai, ar šios investicijos atitinka rinkos kainas, buvo remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, visose jose buvo nagrinėjami pareiškėjo pateikti ir kiti tokio pobūdžio ekspertinei išvadai teikti reikšmingi dokumentai, be kita ko, susiję su stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų pagrįstumo apskaičiavimu.
Teismas įvertinęs UAB „Civitta“ parengtų ekspertinių konsultacijų (ataskaitos Nr. C-45, rašto prie Ataskaitos Nr. C-45, ataskaitos Nr. C-79/2) turinį, konstatavo, kad visos jos yra susijusios ir laikytinos vienos ekspertinės konsultacijos neatskiriamomis dalimis. Teismo nuomone, faktas, kad ataskaita Nr. C-45 parengta anksčiau nei raštas prie ataskaitos Nr. C-45 ir ataskaita Nr. C-79/2, nereiškia, kad Agentūros užsakymu buvo atliekamos kelios savarankiškos ekspertizės. Tai, kad UAB „Civitta“ šias ekspertinio konsultavimo ataskaitas parengė skirtingu laiku nulėmė nuo Agentūros valios nepriklausiusi aplinkybė, kad keli Mokėjimo prašymo vertinimui reikšmingi dokumentai – pareiškėjo pateiktas raštas „Dėl techninio projekto koregavimo“ ir prie jo pridėti dokumentai bei daugiasluoksnių plokščių techninės specifikacijos ir atitikties deklaracija – ekspertiniam vertinimui buvo pateikti jau po to, kai buvo surašyta ataskaita Nr. C-45, t. y. po 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau Agentūrai dar nepriėmus sprendimo dėl pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų kompensavimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymą ir priimdama Sprendimą dėl paramos mažinimo pareiškėjui, pagrįstai, šias ekspertines konsultacijas ir dokumentus, kuriais remiantis jos buvo grindžiamos, vertino sistemiškai.
Teismas nurodė, kad administravimo taisyklėse nėra nurodyta, kaip turi būti įvardijamos Agentūros užsakymu atlikus ekspertizę surašytos ekspertų išvados, taip pat šiose taisyklėse nėra imperatyviai nurodyta, kokia konkreti informacija tokiose ekspertų išvadose turi būti pateikta. Teismo nuomone, ekspertinio konsultavimo ataskaitos (ataskaita Nr. C-45 bei raštas prie ataskaitos Nr. C-45 ir ataskaita Nr. C-79/2), jų turinį ir prie jų pridėtus dokumentus vertinant sistemiškai, yra pakankamai motyvuotos, iš jų aiški ekspertams iškelta užduotis, ekspertizės atlikimo pagrindai ir išvados. Vadinasi, Agentūra, vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymą, prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgdama į UAB „Civitta“ parengtas ekspertines konsultacijas, galėjo susidaryti pakankamai aiškią nuomonę apie šiam prašymui aktualią stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų rinkos kainą ir pareiškėjo teiktų apmokėjimui išlaidų pagrįstumą.
Teismas pasisakydamas dėl VAGK sprendimo Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) motyvų, kad Agentūra netinkamai pagrindė paramos dydžio sumažinimą, nurodė, kad nei Administravimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra imperatyviai nurodoma, kad Agentūra, priimdama tokio pobūdžio sprendimus, pačiuose tokio pobūdžio sprendimuose privalo identifikuoti jos užsakymu ekspertinę išvadą pateikusius ekspertus, vertinti jų kvalifikaciją ir (arba) kitas su ekspertiniu vertinimu susijusias detales, smulkiai aptarinėti ekspertinėse konsultacijose išdėstytus argumentus, todėl Agentūros sprendimas, kuriame paminėta informacija nenurodyta, teismo nuomone, savaime nėra ir negali būti vertinamas kaip nemotyvuotas ar neužtikrinantis asmenų, kuriems toks sprendimas skirtas, teisių. Agentūra visą su ekspertiniu vertinimu susijusią medžiagą pateikė VAGK ir teismui, tokiu būdu sudarydama visas galimybes pareiškėjui pateikti argumentus, paneigiančius Agentūros nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Mokėjimo prašyme pateiktu stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų vertinimu.
Teismas vertindamas pareiškėjo abejones, kad Agentūros sprendimas Nr. BR6-2858(12.4) galimai yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ginčo darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėnesį, o ekspertinis kainos vertinimas atliktas 2015 m. vasario mėnesį, pažymėjo, kad kaip matyti iš sprendimo Nr. BR6-2858(12.4) turinio, apskaičiuojant nesuteikiamos paramos sumą stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidoms kompensuoti (8 640,12 Eur), buvo pritaikytas 60 proc. paramos intensyvumo koeficientas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog šiuo konkrečiu atveju pritaikytas 60 proc. paramos intensyvumo koeficientas yra nepagrįstas, teismas nemato pagrindo konstatuoti, kad Agentūra sprendime Nr. BR6-2858(12.4) pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino ar įvertino netinkamai. Tai, jog ginčo darbų pirkimas buvo vykdomas 2013 m. gegužės mėnesį savaime nepaneigė Agentūros teisės šiuo konkrečiu atveju po kelių metų vertinant Mokėjimo prašymą užsakyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę.
Teismo vertinimu, gavęs ir nustatyta tvarka apskundęs šį Agentūros sprendimą, pareiškėjas galėjo įrodinėti, kad šie paskaičiavimai nėra pagrįsti, ypač įvertinus tai, kad Agentūra ginčo nagrinėjimo metu VAGK pateikė visus, su Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ ekspertų atliktu išlaidų skaičiuojamųjų kainų vertinimu susijusius dokumentus, šie dokumentai ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo žinomi. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Agentūra pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į gynybą ir savo argumentų išdėstymą. VAGK netinkamai įvertino faktinę ir teisinę situaciją, todėl jos 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 3R-150(AG-95/01-2014) naikintinas.
III.
Pareiškėjas ŽŪB „Žemelė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą, pareiškėjo skundą patenkinti, įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 8 640,12 Eur, t. y. kompensuoti visą prašomą paramos sumą pagal Mokėjimo prašymą.
Apeliantas nurodo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių 130¹ punkte nustatyti atvejai ir sąlygos, kuomet ir kokia sankcija gali būti taikoma. Šių taisyklių 130¹.1.7. papunktyje numatyta, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Ekspertams nebuvo formuluojama užduotis nustatyti didžiausią rinkos kainą. Ekspertai nustatinėjo vidutinę rinkos kainą. Ekspertinė konsultacija atlikta tik dėl dalies įsigytos investicijos, o ne dėl visų fermos kapitalinio remonto darbų. Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Akte nėra pateikta konkrečių įrodymų, pažeidimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo tinkamumo paramai gauti. Nesuprantamas teismo sprendime nurodytas susietumas tarp dviejų skirtingų institutų, t. y. „60 proc. paramos intensyvumo taikymo“ instituto su „skirtingo laiko įsigyjant darbus ir atliekant ekspertinę konsultaciją“ institutu. Agentūros ginčijame sprendime nėra nurodyta konkreti teisės akto norma, kurią pažeidė pareiškėjas. Ekspertų išvadoje pateikti duomenys yra abejotini, netikslūs, nepatikimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti galioti.
Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 5 punktu, tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, kurios gali būti apmokamos programos projektams finansuoti skirtomis lėšomis, kai yra pagrįstos dokumentų originalais arba (jei tai neįmanoma) oficialiai patvirtintomis jų kopijomis. Minėtų taisyklių 7.7 p. įpareigoja Agentūrą tikrinti paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrinti, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Atitinkami reikalavimai nustatyti ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklių), 17 punkte, kuriame numatyta, kad, „rengdamas projektą, pareiškėjas gali numatyti visas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos projektui įgyvendinti, tačiau paramos lėšomis bus bendrai finansuojamos tik tinkamos finansuoti projekto išlaidos neviršijant nustatyto paramos dydžio ir intensyvumo“, bei 18.1 papunktyje, kuriame numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra „būtinos ir tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d.“ Ginčas turi būti nagrinėjamas ir remiantis 2012 m. vasario 1 d. paramos sutartimi Nr. 2AKV1-2-11-04, kurios nuostatos yra privalomos tiek pareiškėjui, tiek Agentūrai. Paramos sutarties 4.1 p. įtvirtinta, kad „išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. ir projekto įgyvendinimo metu, kaip tai numatyta sutarties 5.1 punkte“. Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Agentūros sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos Paramos sutarties nuostatos. Ataskaitoje Nr. C-45 yra aiškiai nurodyta, kad teikiant ekspertinio vertinimo ataskaitą remiamasi statybų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis 2013 m. kovo mėn. Todėl negalima konstatuoti, kad Agentūra rėmėsi netinkamo laikotarpio kainomis. Agentūros sprendimas motyvuojamas tuo, kad stogo įrengimo bei apšiltinimo ir lauko sienų apšiltinimo bei apdailos darbų įsigijimo išlaidų kaina, pareiškėjui atlikus jos pirkimus, yra nepagrįstai didelė ir viršija didžiausią rinkos kainą tokiems darbams atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Pareiškėjas ŽŪB „Žemelė“ ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 1 d. pasirašytoje paramos sutartyje Nr. 2AKV1-2-11-04 nurodė, kad sutartį sudaro vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299.
Sutarties pasirašymo metu (2012 m. vasario 1 d.) galiojusiose Administravimo taisyklėse buvo numatyta, kokios institucijos administruoja programą, jų kompetencija, paramos paraiškų priėmimo ir vertinimo taisyklės, paramos skyrimo ir lėšų išmokėjimo tvarka, kontrolės ir priežiūros mechanizmai, apibrėžta kas yra sankcija. Administravimo taisyklių 5 p. buvo nustatyta, kad sankcija yra pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas, jeigu ji pasirašoma, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paramos paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, o 117 p. buvo numatyta, kad sankcijos, taikomos už pažeidimus, susijusius su veiksmų programos įgyvendinimu, nustatomos įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į konkrečios priemonės specifiką.
Įgyvendinimo taisyklėse, galiojusiose sutarties pasirašymo metu buvo nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos taikyti sankcijos – paramos dydžio sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) paramos grąžinimas, kai išmokėta dalis ar visa paramos suma (77 p.); paramos dydžio sumažinimas taikomas: jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančių išlaidų; pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą (terminas nurodomas paramos sutartyje), išskyrus Taisyklių 79.1 punktą, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatyto termino pabaigos, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (ši sankcija netaikoma, kai mokėjimo prašymas pateikiamas pavėluotai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; jeigu projekto išlaidos patiriamos nesilaikant šių Taisyklių 52 punkte nurodytos tvarkos (78 p.).
Iš šių taisyklių akivaizdu, kad Paramos sutarties pasirašymo metu egzistavo kompleksinis reguliavimas viešosios teisės srityse, įskaitant ir sankcijų sistemą ir pagrindus.
Paminėti teisės aktai laikui bėgant buvo keičiami ir Agentūros skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2015 m. kovo 3 d.) galiojusių Administravimo taisyklių 121 p. buvo nustatyta, kad sankcijos, taikomos už pažeidimus, nustatomos įgyvendinimo taisyklėse, atsižvelgiant į konkrečios priemonės specifiką, ir šiose taisyklėse. Administravimo taisyklių VI1 skyriuje, buvo numatyta detali sankcijų sistema - paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas, jų skyrimo pagrindai, tame tarpe ir apelianto nurodytas – 130¹.1.7. punktas – jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai.
Agentūros skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2015 m. kovo 3 d.) galiojusioje Įgyvendinimo taisyklių redakcijoje aukščiau paminėtos nuostatos susijusios su sankcijų taikymu išliko nepakitę.
Iš to seka, kad teisės aktuose ir skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta išsami sankcijų taikymo sistema paramos gavėjui nesilaikant ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, bei tų sankcijų skyrimo pagrindai.
Teismas, įvertinęs Agentūros 2015 m. kovo 3 d. priimtą sprendimą Nr. BR6-(2858) ir jos paaiškinimus duotus teismui, konstatuoja, kad Agentūra vertino, kad paramos sutartis ir teisės aktai pažeisti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad bendrovės skundžiamas sprendimas reiškia tai, kad jai pritaikyta sankcija – paramos sumažinimas, bet Agentūra 2015 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(2858) ir nenurodė kokias konkrečias, aukščiau paminėtas teisės normas susijusias su sankcijų rūšimis ir pagrindais ji taikė. Skundžiamame sprendime paminėtas terminas „nesuteikiama paramos suma“, nors sankcija turėtų būti vadinama „paramos sumažinimu“, be to, nėra nurodyta už kokį pažeidimą iš išvardintų Administravimo taisyklių VI1 skyriuje ar Įgyvendinimo taisyklėse ši sankcija yra skiriama. Toks Agentūros sprendimo turinys yra ydingas. Iš Agentūros paaiškinimų seka, kad ji Paramos sutartį aiškina daugiau iš civilinės teisės pozicijos, nors ši sutartis yra sudaryta viešosios teisės reguliavimo srityje, administracinės teisės normų pagrindu, sutarties vykdymo bei pasibaigimo teisinį režimą nustato administracinės teisės normos, o šalys sutarties sąlygų pasirinkti negali, t. y. ginčo sutartis yra administracinė sutartis ir kartu dvišalis administracinis aktas.
Šioje byloje pareiškėjas gina savo teisę gauti visą paramos sumą. Teismas spręsdamas šios teisės gynybos klausimus, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymuose gausu prieštaravimų – sankcijų sistemos nurodytos Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse (skundžiamo akto priėmimo metu galiojusiose redakcijose) nesutampa ir nėra suderintos; iš Įgyvendinimo taisyklių 17 ir 18.1 punktų ir Administravimo taisyklių 5.22 punkto seka, kad finansuojamos tik būtinos išlaidos, kas akivaizdžiai prieštarauja Administravimo taisyklių 130¹.1.7. punktui nustatančiam paramos sumažinimą tik viršijus didžiausią rinkos kainą ir t.t.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Taigi, teismas šioje byloje privalo priimti teisingą teismo sprendimą.
Teismo vertinimu, esant prieštaringiems teisės aktams ir situacijai, kurioje susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose valstybė yra akivaizdžiai stipresnė už pavienį asmenį, nėra teisinga, kai prieštaringi teisės aktai yra taikomi ir kartu administracinė sutartis yra aiškinama tokiu būdu, kad specialus reglamentavimas dėl sankcijų netenka prasmės ir privačiam asmeniui galutinai tenka visos neigiamos pasekmės.
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise. Šis principas reiškia ir tai, kad jeigu valdžios institucija nustatė savo veiklą ribojančias taisykles ir tuo pačiu asmens teises apsaugančias taisykles – (sankcijų sistemą ir jų pagrindus) – tai ir pati turi jų laikytis. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad Agentūra taikydama sankcijas turi vadovautis specialiomis teisės normomis dėl sankcijų, jas nurodant ir pagrindžiant savo administraciniuose sprendimuose.
Teismas taip pat pažymi, kad paskutinės normos nustatančios sankcijas yra įtvirtintos Administravimo taisyklių VI1 skyriuje, o pareiškėjo veika ir nustatytos aplinkybės labiausiai atitinka šių taisyklių 130¹.1.7. punktą, nustatantį, kad, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Bet skundžiamame sprendime nėra nurodyta ir teismui nėra pateikti įrodymai apie faktines aplinkybes su kurių buvimu galimas šios sankcijos taikymas – t. y. kokia didžiausia rinkos kaina šios byloje ginčijamai investicijai. Todėl byloje ginčijamas 2015 m. kovo 3 d. priimtas sprendimas Nr. BR6-(2858) yra nepagrįstas.
Apeliantas teigia, kad ekspertų išvadoje pateikti duomenys yra abejotini, netikslūs, nepatikimi. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Agentūra atliko išlaidų skaičiuojamąją ekspertizę, Administravimo taisyklių 130¹.1.7. punkte taip pat minima ekspertizės išvada, t. y. visuose juose yra naudojami terminai ekspertas, ekspertizė. Dabartinėje lietuvių kalboje žodis ekspertas suprantamas kaip mokslo, meno ir kt. sričių žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialiųjų žinių, o ekspertizė - klausimo, reikalaujančio specialiųjų žinių, tyrimas ir sprendimas.
ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, gali būti nustatomos ekspertų išvadomis, bet sutinkamai su to paties įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Iš bylos medžiagos seka, kad agentūra savo sprendimą grindė UAB „Civitta“ „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ Nr. C-45, raštu Nr. 2 prie Ataskaitos Nr. C-45 ir „Ekspertinio konsultavimo ataskaita“ Nr. C-79/2. Susipažinus su šiais dokumentais akivaizdu, kad juose nėra jokių duomenų, kad UAB „Civitta“ būtų kokių nors specialiųjų žinių turėtoja. Nurodoma, kad užduotį atliko UAB „Civitta“ ekspertai, bet nėra nurodyta jų nei vardų, nei pavardžių, neaiškus išsilavinimas ir ekspertinė patirtis, nėra ekspertų parašų. UAB „Civitta“ dokumente Nr. C-45 ir rašte Nr. 2 prie Ataskaitos Nr. C-45 nurodoma, kad remiamasi 2013 m. spalio mėnesio statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, kas tai per rekomendacijos ir kiek jomis galima pasitikėti neaišku. Ekspertų galutinių išvadų, kad stogo su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė rinkos kainą viršija 49 320,03 Lt (14 284,07 Eur), o lauko sienų su apšiltinimu įrengimo statybos darbų vertė rinkos kainą viršija 8 215,10 Lt (2 379,25 Eur) patikrinti neįmanoma, kadangi ekspertų dokumentuose nėra aprašyta detali tyrimo eiga ir kaip gautos išvados neaišku. Tokie dokumentai, teismo nuomone, nėra tinkami paneigti rinkos kainai įtvirtintai pareiškėjo sutartyse su darbus atlikusia įmone.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas ir iš dalies klaidingai vertino įrodymus, priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas sprendimas panaikinamas. Teismas pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą išmokėti trūkstamą paramos sumą patenkinti negali, kadangi nėra išaiškintos visos administraciniam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, be to, dėl valdžių padalijimo principo įtvirtinto Konstitucijoje teismas šios bylos atveju viešojo administravimo vykdyti negali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo ŽŪB „Žemelė“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.