Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1654-565/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
2S-1654-565/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08176-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1654-565/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08176-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.1.18.2.10; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja A. T. (toliau – pareiškėja) 2024 m. gegužės 13 d. kreipėsi į antstolę Ireną Beliačic (toliau – antstolė) su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. gegužės 7 d. antstolės patvarkymą Nr. S-24-11-15968 ir įpareigoti antstolę nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845 ir Nr. 0011/18/09846, kadangi vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti.

2. Pareiškėja taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845 ir Nr. 0011/18/09846, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

3. Pareiškėja paaiškino, kad vykdomų vykdomųjų bylų pagrindu bus organizuojamos pareiškėjos areštuoto turto (buto) varžytinės, kadangi antstolė atmetė pareiškėjos prašymą skirti naują jos turto ekspertizę. Nesustabdžius priverstinių išieškojimo veiksmų, paskelbus varžytines, gali atsirasti sąžiningi tretieji asmenys, potencialūs turto pirkėjai, kurių interesų turės būti paisoma ir, galimai priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo vykdymas pasunkės, o, pardavus turtą iš varžytinių, sprendimo vykdymas taps neįmanomu.

4. Antstolė 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. S-24-11-17140 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodomi argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nurodomos tik faktinės aplinkybės, kurių nepakanka spręsti, jog pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat nustatė, kad pareiškėjos prašymas nemotyvuotas, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus.

6. Vilniaus miesto aplinkės teisme 2024 m. gegužės 28 d. gautas naujas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845, Nr. 0011/18/09846, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Šalies argumentai

7. Pareiškėja, be jau paminėtų argumentų, papildomai nurodė, kad jos areštuoto turto kaina paskelbtose varžytynėse yra 20 proc. mažesnė už eksperto nustatytą rinkos kainą, areštuotas turtas yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta, kuri turi jai didelę neturtinę reikšmę, kadangi jame pareiškėja nuo pat vaikystės gyveno su savo tėvais. Faktą apie pradėtus išieškojimo veiksmus, paskelbtas varžytines, pagrindžia antstolės patvarkymas, kuriuo nutarta paskelbti pareiškėjos turto varžytines. Informacija apie paskelbtas varžytynes patalpinta internetiniame tinklalapyje antstoliai.lt. Teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomas, kadangi, butą įgijus sąžiningiems tretiesiems asmenims, grąžinimas į ankstesnę teisinę padėtį, buvusią iki buto pardavimo iš varžytinių, bus negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjos kreditorės UAB „EDS Invest“ naudai. Antstolė 2024 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-11-10799 bei nustatė pareiškėjos turto vertę. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėja nurodė, jog negavo iš antstolės patvarkymo dėl ekspertizės paskyrimo ir negalėjo pasinaudoti teise pareikšti nušalinimą ekspertui; be to, antstolė 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-11-15125 atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę.

10. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu dėl antstolės veiksmų, nustatė, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimų bei neįrodė, kad, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors pareiškėja skunde plačiai dėsto antstolių R. Vižainiškio ir V. Čegliko, jos vertinimu, atliktus neteisėtus vykdymo veiksmus, jų nesusieja su antstolės vykdymo procese atliktais vykdymo veiksmais, o būtent – pirmųjų varžytynių paskelbimu. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad 2024 m. gegužės 13 d. antstolės patvarkymas paskelbti pirmąsias varžytynes yra įrodymas, pagrindžiantis būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėjo, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, vadovaujasi jai įstatymų suteiktais įgaliojimais, todėl vien ta aplinkybė, jog antstolė priėmė atitinkamą patvarkymą, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog patvarkymas buvo priimtas neteisėtai ar pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad, nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, kils grėsmė palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybės, jog egzistuoja reali tikimybė, kad pareiškėjai priklausantis turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka, nes, net ir esant varžytynių laimėtojui, tai savaime nereiškia, kad, pasibaigus varžytynėms, nuosavybės teisė į turtą iš karto pereis jų laimėtojui, kadangi varžytinių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai, kad varžytynės įvyks, kad turtas tikėtinai bus parduotas varžytynių laimėtojams, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845, Nr. 0011/18/09846, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:

13.1. pirmosios instancijos teismas apskųstą nutartį grindė 2024 m. gegužės 16 d. skundo dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. antstolės patvarkymą Nr. S-24-11-15125, kuriuo atsisakyta atlikti procesinius veiksmus ir įpareigoti antstolę paskirti naują/pakartotinę pareiškėjos turto ekspertizę, tikėtinu nepagrįstumu. 2024 m. gegužės 16 d. skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-13086-819/2024. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies, 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, remdamasis kitoje civilinėje byloje nagrinėto skundo dėl antstolės veiksmų dalyku.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja skunde išdėstytų aplinkybių niekaip nesusieja su antstolės vykdymo procese atliktais vykdymo proceso veiksmais. Pareiškėja taip pat nenurodė jokių konkrečių antstolės atliktų veiksmų, kuriuos ji vertintų kaip neteisėtus ir pažeidžiančius teisės normų reikalavimus, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja tikėtinai nepagrindė pareikšto skundo;

14.2. pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis kitoje civilinėje byloje nagrinėto skundo dėl antstolės veiksmų dalyku, o ne skundo dalyku, kuris yra ir turi būti išnagrinėtas, nepagrįstas. Pareiškėja pati savo skunde dėl antstolės veiksmų, grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad buvo atmestas jos prašymas paskirti naują jos turto ekspertizę ir pranešta apie jos turto būsimas varžytines;

14.3. pareiškėjos argumentai tik įrodo tikrąjį jos siekį – visais įmanomais būdais stabdyti bei vilkinti išieškojimą iš turto, nepagrįstai skundžiant visus antstolės veiksmus, tikintis tokiu būdu apsunkinti turto realizavimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 2 d. prašymu kreipėsi į antstolę, prašydama nutraukti jos atžvilgiu pradėtas vykdyti vykdomąsias bylas Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845 ir Nr. 0011/18/09846 CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti. Antstolė 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-24-11-15968 netenkino pareiškėjos prašymo.

18. Pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. gegužės 7 d. antstolės patvarkymą Nr. S-24-11-15968 ir įpareigoti antstolę nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0011/18/09844, Nr.0011/18/09845 ir Nr. 0011/18/09846, kadangi vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti.

19. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad antstoliui R. Vižainiškiui 2012 m. liepos 10 d. patvarkymu nutraukus vykdomąsias bylas Nr. 0128/11/01702, Nr. 0128/11/01706 ir Nr. 0128/11/01733 pagal notarės V. Šeškevičienės išduotus vykdomuosius dokumentus ir juos grąžinus notarei, pastaroji neturėjo teisės jų dar kartą perduoti vykdyti pirminei kreditorei UAB „Medicinos bankas“, kadangi pagal CPK 629 straipsnio 3 dalį, nutraukta vykdomoj byla negali būti pradedama iš naujo, todėl gauti vykdomieji dokumentai negalėjo būti pateikti ir priimti vykdyti naujo antstolio V. Čegliko. Antstolis V. Čeglikas taip pat neturėjo teisės pakeisti pirminės kreditorės UAB „Medicinos bankas“ į naują kreditorę UAB „EDS Invest“, kadangi pagal reikalavimo teisių sutartį reikalavimų teisės buvo perleistos tik į buvusio pareiškėjos sutuoktinio G. T. įsiskolinimą. Anot pareiškėjos, antstolė, perimdama vykdomąją bylą iš antstolio V. Čegliko, neatsižvelgdama į tai, kad vykdomieji dokumentai negalėjo būti priimti, toliau tęsia neteisėtus vykdymo veiksmus, nors vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

20. Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845 ir Nr. 0011/18/09846, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

21. Pareiškėja nurodė, kad vykdomų vykdomųjų bylų pagrindu bus organizuojamos jos areštuoto turto varžytinės, kadangi antstolė atmetė pareiškėjos prašymą skirti naują areštuoto turto ekspertizę. Nesustabdžius priverstinių išieškojimo veiksmų, paskelbus varžytines, gali atsirasti sąžiningi tretieji asmenys, potencialūs turto pirkėjai, kurių interesų turės būti paisoma ir, galimai priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo vykdymas pasunkės, o, pardavus turtą iš varžytinių, sprendimo vykdymas taps neįmanomu.

22. Antstolė 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. S-24-11-17140 pareiškėjos skundo netenkino ir jį persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

23. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-12841-1094/2024, atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Konstatavo, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nurodomos tik faktinės aplinkybės, kurių nepakanka spręsti, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Be kita ko, nustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuotas, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus.

24. Vilniaus miesto aplinkės teisme 2024 m. gegužės 28 d. gautas naujas pareiškėjos prašymas, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0011/18/09844, Nr. 0011/18/09845, Nr. 0011/18/09846, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

25. Pareiškėja naujame prašyme papildomai nurodė, kad jos areštuoto turto kaina paskelbtose varžytynėse yra 20 proc. mažesnė už eksperto nustatytą rinkos kainą, areštuotas turtas yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta, kuri turi jai didelę neturtinę reikšmę, kadangi jame pareiškėja nuo pat vaikystė gyveno su savo tėvais. Faktą apie pradėtus išieškojimo veiksmus, paskelbtas varžytines, pagrindžia antstolės patvarkymas, kuriuo nutarta paskelbti pareiškėjos turto varžytines.

26. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu dėl antstolės veiksmų, nustatė, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimų bei neįrodė, kad, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

27. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, nagrinėdamas prašymą, rėmėsi kitoje civilinėje byloje nagrinėto skundo dėl antstolės veiksmų dalyku, t. y. 2024 m. gegužės 16 d. skundo dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2024 m. balandžio 26 d. antstolės patvarkymą Nr. S-24-11-15125, kuriuo atsisakyta atlikti procesinius veiksmus ir įpareigoti antstolę paskirti naują/pakartotinę pareiškėjos turto ekspertizę, dalyku.

28. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu.

29. Iš apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenims, vykdomųjų bylų turinį, nustatė, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjos kreditorės UAB „EDS Invest“ naudai. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, 2024 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-11-10799 bei nustatė pareiškėjos turto vertę. Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėja nurodė, jog negavo iš antstolės patvarkymo dėl ekspertizės paskyrimo ir negalėjo pasinaudoti teise pareikšti nušalinimą ekspertui; be to, antstolė 2024 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. S-24-11-15125 atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino ir kitoje civilinėje byloje nagrinėjamo pareiškėjos 2024 m. gegužės 16 d. skundo turinį.

30. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d. skundo dėl antstolės veiksmų tikėtino pagrįstumo, nustatė, kad „<...> nors pareiškėja skunde plačiai dėsto antstolių R.Vižainiškio ir V. Čegliko, jos vertinimu, atliktus neteisėtus vykdymo veiksmus, taip pat dėsto teismų praktikos nuostatų aiškinimą, tačiau jų nesusieja su antstolės I. Beliačic vykdymo procese atliktais vykdymo veiksmais, o būtent – pirmųjų varžytynių paskelbimu, atsisakymu tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių antstolės atliktų veiksmų, kuriuos ji vertintų kaip neteisėtus ir pažeidžiančius nurodytų teisės normų reikalavimus, taip pat nepateikė argumentų, kuriais grįstų antstolės veiksmų neteisėtumą; teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymas paskelbti pirmąsias varžytynes yra įrodymas, pagrindžiantis būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus. Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, vadovaujasi jai įstatymų suteiktais įgaliojimais, todėl vien tai ta aplinkybė, jog antstolė priėmė atitinkamą patvarkymą, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog patvarkymas buvo priimtas neteisėtai ar pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas“.

31. Pažymėtina, kad pati pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d. skunde dėl antstolės veiksmų, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad „<...> teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas dėl to, jog šiuo metu vykdymo procesas yra toje stadijoje, kad 2024 m. balandžio 26 d. antstolės patvarkymu Nr. S-24-11-15125 buvo atmestas mano prašymas paskirti naują turto ekspertizę ir buvo pranešta, kad pirmosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės bus skelbiamos artimiausiu metu <...>“.

32. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino įvertinęs pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d. skunde dėl antstolės veiksmų, naujo 2024 m. gegužės 28 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų aplinkybių, argumentų visumą, neteikdamas kuriai nors pareiškėjos nurodomai aplinkybei prioriteto. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą vertindamas visiškai kito - pareiškėjos 2024 m. gegužės 16 d. skundo – tikėtiną pagrįstumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja atskiruoju skundu prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, toliau vertina, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma.

34. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

35. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13085-845/2024, atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

36. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, patvirtina pareiškėjos skundo tikėtiną nepagrįstumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja pirmoji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinoji sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.

37. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

38. Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėja grindžia netinkamai nustatyta turto kaina, tęstiniais antstolės veiksmais, įrodinėja, jog areštuotas turtas pareiškėjai turi didelę neturtinę vertę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, o ir apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatė, akivaizdžios grėsmės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjos nesutikimas su antstolės atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020). Vykdymo proceso sustabdymas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019, 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

39. Vadovaujantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį likti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė