- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- 2YT-13085-845/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08176-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje byloje – antstolė I. B., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. T. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) 2024 m. gegužės 2 d. prašymą dėl vykdomųjų bylų, vykdomų jos atžvilgiu, nutraukimo.
Pareiškėja nurodė, kad antstoliui R. V. 2012 m. liepos 10 d. patvarkymu nutraukus vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notarės V. Š. išduotus vykdomuosius įrašus ir juos grąžinus notarei, pastaroji neturėjo teisės jas dar kartą perduoti vykdyti UAB „Medicinos bankas“, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 3 dalį, nutraukta vykdomoj byla negali būti pradedama iš naujo; vykdomieji dokumentai pateikti antstoliui V. Č. negalėjo būti priimti vykdyti. Pažymėjo, kad antstolis V. Č. neturėjo teisės pakeisti išieškotojos iš UAB „Medicinos bankas“ į UAB „EDS INVEST“, kadangi pagal reikalavimo teisių sutartį buvo perleistos tik reikalavimo teisės į G. T. skolinį įsipareigojimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolė I. B., neatsižvelgdama į tai, kad vykdomieji dokumentai negalėjo būti priimti, toliau tęsia vykdymo veiksmus, nors vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti.
A. I. Beliačic 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad antstolis vykdė vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės išduotus vykdomuosius įrašus, išieškotojos UAB „Medicinos bankas“ naudai. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukus A. T. ir G. T. santuoką pagal šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prievolė UAB „Medicinos bankas“ pripažinta asmenine G. T. prievole; tuo pagrindu antstolis R. V. 2012 m. liepos 10 d. vykdomąsias bylas, vykdomas A. T. atžvilgiu nutraukė ir vykdomuosius įrašus grąžino notarei. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu (duomenys neskelbtini)panaikintas 2012 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini)civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir nustatyta, jog įsiskolinimas kreditorei „Medicinos bankas“ yra solidari A. T. ir G. T. prievolė; tuo pagrindu UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į notarę dėl vykdomųjų įrašų grąžinimo, kurie buvo pateikti antstoliui V. Č.. Pažymėjo, jog pareiškėjai A. T. tapus žinoma dėl vykdomųjų bylų užvedimo, ji į antstolį nesikreipė, prieštaravimų neteikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundas dėl antstolio veiksmų turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškėja savo poziciją motyvuoja formaliai nurodydama CPK 629 str. 3 d. numatytas teisines pasekmes, jog nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, jog vykdymo veiksmai gali būti toliau tęsiami susigrąžinus vykdomuosius dokumentus, vėliau paaiškėjus, kad pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas nebuvo, t. y. pasitaiko išimčių, kada nutraukta vykdomoji byla gali būti atnaujinta. Pažymėjo, kad pareiškėjos ieškinį dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės kreditoriui UAB „EDS INVEST“ (duomenys neskelbtini)apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl suinteresuotas asmuo yra tinkamas išieškotojas vykdomosiose bylose. Pareiškėja, skųsdama kiekvieną antstolės veiksmą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina turto realizavimo procesą. Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus, suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 30 d. 10.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2024 m. gegužės 30 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš civilinėje ir vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės A. T. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. Š. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojos UAB „EDS INVEST“ naudai. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas pareiškėjų prašymas ir nutraukta A. T. ir G. T. santuoka bendru sutarimu, patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pripažinta asmenine G. T. prievolė UAB “Medicinos bankui” pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini)išduotą vykdomąjį įrašą dėl 25168 Lt; taip pat pagal (duomenys neskelbtini)notarų biuro 2005-07-05 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 178546,99 Lt bei UAB “Medicinos banko lizingui” pagal (duomenys neskelbtini)įsakymą dėl 239108,62 Lt. Antstolis R. V. 2012 m. liepos 10 d. vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) nutraukė ir vykdomuosius įrašus grąžino juos išdavusiai institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas, atnaujinęs procesą, (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė naują sprendimą dėl G. T. ir A. T. kreditorinių įsiskolinimų padalijimo, prievolė UAB „Medicinos bankui“ pripažinta solidaria G. T. ir A. T. prievole, (duomenys neskelbtini)teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgdama į teismo priimtą procesinį sprendimą, išieškotoja UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų grąžinimų, kurie 2017 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimti vykdyti antstolio V. Č..
Pareiškėja prašė vykdomąją bylą nutraukti 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. vykdomieji dokumentai buvo neteisėtai priimti vykdyti. Pareiškėja savo prašymą dėl bylos nutraukimo motyvavo CPK 629 straipsnio 3 dalimi, jog nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo.
CPK 629 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo bei CPK 629 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.436 straipsnis)); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.
Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąsias bylas nutraukė (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, kuriuo prievolės UAB „Medicinos bankas“ liko asmeninėmis G. T. prievolėmis. (duomenys neskelbtini)apylinkės teismui 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje panaikinus (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nusprendus prievolės UAB „Medicinos bankas“ laikyti solidariomis G. T. ir A. T. prievolėmis, išnyko pagrindas, dėl kurio vykdomosios bylos nutrauktos. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini)s teismas (duomenys neskelbtini)nutartimi, išnagrinėjęs apeliantės A. T. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato atvejo, kurį galima būtų tiesiogiai taikyti nagrinėjamoje byloje. Kitaip tariant, CPK vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta, kaip turi elgtis antstolis tuo atveju, kai išnyko dėl objektyvių priežasčių, nagrinėjamu atveju teismų sprendimų, išnyko pagrindas, kuriuo nutrauktos vykdomosios bylos. Nesant teisės normos, reguliuojančios šį teisinį santykį, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (įstatymo analogija), o nesant tokio įstatymo – bendrieji teisės principai. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu prievolės UAB „Medicinos bankas“ buvo pripažintos solidariomis G. T. ir A. T. prievolėmis, todėl objektyviai išnyko pagrindas, dėl kurio vykdomosios bylos buvo nutrauktos.
Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, teismas vertina, kad antstolė šioje situacijoje tinkamai vykdė įstatymo jai priskirtas pareigas, t. y., antstolė teisėtai priėmė vykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl išsiieškotojo pakeitimo vykdomosiose bylose, jog antstolis V. Č. neturėjo teisės pakeisti pradinės išieškotojos iš vykdomosiose bylose UAB „Medicinos bankas“ į UAB „EDS INVEST“, teigiant, kad iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties išrašo matyti, jog perleistos teisės tik į G. T. skolinį įsipareigojimą, - teismas su nurodytais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Taigi, perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Iš 2017 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „EDS INVEST“, perleidimo sutartyje šalys aptarė tik reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui, t. y. UAB „Medicinos bankas“, skolingus asmenis, nekonkretizuojant jų; taigi minėta sutartimi perleistos reikalavimo teisės į turtines prievoles, o ne kaip nurodė pareiškėja į G. T. skolinį įsipareigojimą.
Teismas daro išvadą, kad nei vienas iš išdėstytų pareiškėjos argumentų negali būti laikomas vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindu, kadangi neatitinka CPK 629 straipsniuose įtvirtintų pagrindų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomųjų bylų ir civilinės bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis priėmęs 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) 2024 m. gegužės 2 d. prašymą dėl vykdomųjų bylų vykdomų jos atžvilgiu nutraukimo, būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Taigi, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti pareiškėjos skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. T. skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.