- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1978-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13893-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lemora“
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., N. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo UAB „Lemora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Lemora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., N. V., antstolė B. P., UAB „Architelio statyba“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); iš A. V. ir N. V. lygiomis dalimis priteisti visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas 7 d. terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodyti turto: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nurodyti šio turto idealią bei realią dalis.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 30 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame prašė nustatyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis (1,4 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri preliminariame šio žemės sklypo plane yra užbrūkšniuota raudonos spalvos linijomis; nustatyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis (1,25 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri preliminariame šio žemės sklypo plane yra užbrūkšniuota mėlynos spalvos linijomis; iš A. V. ir N. V. lygiomis dalimis priteisti visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal bylos eigoje pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Lemora“ pareiškimą, patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos, nedetalizavo, kodėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai turėtų būti atlikti tik teismui priėmus nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nutartyje nurodytų visų pareiškimo trūkumų nepašalino, teismas pareiškimą laikė nepaduotu grąžino jį pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pareiškėjas pasiūlė žemės sklypų naudojimosi tvarką. Naudojimosi tvarkos pagrįstumo klausimas turi būti sprendžiamas ne ieškinio priėmimo, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas neturi teisės atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant tuo, kad, teismo vertinimu, pareiškėjo naudojimosi tvarka yra ydinga, nes ieškinio priėmimo metu naudojimosi tvarkos pagrįstumo klausimas neturi būti sprendžiamas. Pareiškėjo prašyme yra suformuluotas faktinis pareiškimo pagrindas, pareiškimo dalykas, pareiškimo turinys atitinka ieškiniui keliamus bendruosius ir kitus CPK 135 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytus reikalavimus, todėl pareiškimas turi būti priimtas nagrinėti.
7.2. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pagal bylos duomenis matyti, kad žemės sklypai yra suformuoti pagal preliminarius matavimus, o kadastriniai matavimai neatlikti. CPK 667 straipsnis nustato pareigą išieškotojui pasiūlyti naudojimo tvarką, tačiau ne pareigą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių, nesant žemės sklypo savininku, išieškotojas negalėtų objektyviai atlikti. Todėl būtent dėl skolininko nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, neatliekant žemės sklypų kadastrinių matavimų ir nesutinkant be teismo geruoju nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, susiklostė tokia situacija, kad išieškotojas objektyviai negali pasiūlyti žemės sklypų naudojimosi tvarkos su tiksliomis koordinatėmis. Nesant atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų, matininkai negali parengti žemės sklypų naudojimosi tvarkos su tiksliomis koordinatėmis. Jeigu liktų galioti skundžiama nutartis, tai reikštų, kad skolininkas gautų naudą iš savo neteisėtų veiksmų ir tuo būtų pažeistas bendrasis teisės principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Teismas nepagrįstai siekia nesąžiningam skolininkui suteikti pranašumą prieš sąžiningą išieškotoją.
7.3. Teismo išvada, kad nustačius žemės sklypų naudojimosi preliminarią naudojimo tvarką pagal pareiškėjo siūlymą, nebus galimas išieškojimas, yra nepagrįsta. Teisės aktai nedraudžia nustatyti preliminarią naudojimosi tvarką. Nustačius preliminarią naudojimosi tvarką, bus aiški skolininkui tenkančios žemės sklypo dalies vieta, išsidėstymas, plotas. Tikslios koordinatės (detalizuojančios sklypų ribas) vėliau gali būti nustatytos atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Įstatymas to nedraudžia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų ir taikė pareiškimo trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – ieškovo prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).
11. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
12. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų, kadangi nenurodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos, nedetalizavo, kodėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai turėtų būti atlikti tik teismui priėmus nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
14. Iš patikslinto pareiškimo matyti, kad kartu su patikslintu pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjas pateikė aukščiau nurodytų žemės sklypų planus, kuriuose išskirtos dalys, kuriomis turėtų naudotis skolininkas A. V., tačiau nei pirminiame, nei patikslintame pareiškime neprašė nustatyti minėtų žemės sklypų naudojimosi tvarkos.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Taigi, pareiškimą pateikęs asmuo (taip pat skolininkas ar kitas bendraturtis) turi teisę, tačiau ne pareigą, teikdamas pareiškimą dėl skolininko nekilnojamojo turto dalies nustatyti, prašyti nustatyti ir naudojimosi tokiu nekilnojamuoju daiktu tvarką. Tokia taisyklė atitinka ir CPK 667 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pagal kuriuos ieškotojas turi teisę, tačiau ne pareigą, reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
16. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas neprašė nustatyti skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų – naudojimosi tvarkos, tokio prašymo nebuvo išreiškę nei skolininkas, nei jo sutuoktinė, t. y. žemės sklypo bendraturtė. Tokių prašymų byloje šalims neteikus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nepateikimą vertino kaip pareiškimo trūkumą, kuris nebuvo ištaisytas.
17. Pozicijos, kad teismas neturi teisinio pagrindo skolininko turto dalies nustatymo procese reikalauti pareiškėjo pateikti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, pateikti teismui duomenis, kokia konkreti dalis kokiame konkrečiame turte skolininkui turi būti nustatyta, taip pat nurodyti, kokiu būdu tai turi būti atlikta, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-611-431/2019, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-153-232/2020).
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo tokią pareigą, tačiau nenurodė, kodėl žemės sklypų kadastriniai matavimai turėtų būti atlikti tik teismui priėmus nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
19. Kaip minėta, nesant pareiškėjo išreikštos valios dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pareiškėjas teismo negalėjo būti įpareigotas pateikti duomenis, kokia konkreti dalis kokiame konkrečiame turte skolininkui turi būti nustatyta, nurodyti, kokiu būdu tai turi būti atlikta (įskaitant konkrečios turto dalies identifikavimą kadastriniais duomenimis), taigi, nagrinėjamu atveju, tokių duomenų nepateikimas negali būti laikomas pareiškimo trūkumu.
20. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu minėtas nekilnojamasis turtas priklausė sutuoktiniams A. V. bei N. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tik šio turto savininkai, o ne pareiškėjas, turėjo teisę šiuos sklypus valdyti, naudotis ir jais disponuoti (CK 4.37 str. 1-2 d.). Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio pagrindo, suteikiančio teisę pareiškėjui ar jo pasirinktiems asmens atlikti kadastriniais matavimus sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, taigi nenurodė, kaip toks teismo įpareigojimas turėtų būti įgyvendinamas.
21. Pirmosios instancijos teismas aptartų teisės aktų nuostatų neanalizavo, nevertino aplinkybių, ar pareiškėjas turi pareigą ir realią galimybę įvykdyti teismo nurodytus įpareigojimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pareiškimo trūkumų nepašalino.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimui aktualias teisės normas, skundžiama nutartimi nesant tam teisinio pagrindo patikslintą pareiškimą pripažino kaip pateiktą neištaisius jo trūkumų bei laikė jį nepaduotu. Nustačius nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį.
Perduoti pareiškėjo UAB „Lemora“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.