Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-153-232/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e2S-153-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26207-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Liuda Uckienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
K. M.
Skolininkas
K. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-153-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26207-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų K. M. ir K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko K. M. turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas K. M., K. M., antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja arba VMI) prašė nustatyti, kad skolininkui K. M. (toliau – ir skolininkas) ir jo sutuoktinei K. M. priklauso po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Nurodė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo išieškojimą iš skolininko pagal Vilniaus apygardos teismo 2017-06-23 ir 2019-06-25 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-41-626/2016; Nr. 1-41-626/2016, dėl 15 593,14 Eur ir 9 339 Eur skolos pareiškėjai išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/01640 ir Nr. 0174/19/01358.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

3. Antstolis Donatas Kisielius nurodė, kad iš K. M. išieškomą sumą sudaro 8 299,64 Eur skola vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/01640, 9 339 Eur skola vykdomojoje byloje Nr. 0174/19/01358, 44,88 Eur būtinųjų ir papildomų vykdymo išlaidų likutis ir 1 160 Eur antstolio atlygis, iš viso – 18 843,52 Eur. Informavo, kad vykdo 15 593,14 Eur turto vertės solidarią konfiskaciją ir solidarių skolininkų atžvilgių: R. K. ir V. O.. Solidarios skolos likutį sudaro 8 299,64 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino. Nustatė, kad skolininkui K. M. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio K. M. ir K. M..

5. Teismas nustatė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017-06-23 ir 2019-06-25 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-41-626/2016; Nr. 1-41-626/2016, dėl 15 593,14 Eur ir 9 339 Eur skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/01640 ir Nr. 0174/19/01358 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. M. trečios eilės išieškotojui VMI. Antstolis 2019-05-07 turto arešto aktu Nr. 2DK-Z-7085 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/01640 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2019-08-28 Patvarkymu pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. 2-DK-Z-7635 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Teismas sprendė, kad antstolis įgyvendino tinkamai CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.

6. Nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkui K. M. ir K. M.. Skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis sudaryta 2019-03-27 d., t. y. po minėto nekilnojamojo turto įgijimo. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis). Pažymėjo, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys K. M. ir K. M. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti.

8. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje tik išskirdamas idealiąją (1/2) dalį ir nenustatydamas realiosios dalies bendrojoje nuosavybėje, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-2010, 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018) ir netinkamai taikė CK 4.89 straipsnį.

9. Teigė, kad teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, privalo nustatyti ne tik idealiąją dalį (kurios nustatymu šioje situacijoje apsiribojo pirmosios instancijos teismas), bet ir realiąją dalį, kuri atitiktų idealiosios teisės dalį daikte. Teismas privalėjo nustatyti, kokia konkreti realioji dalis 1/2 idealiosios daikto dalies priklauso skolininkui.

10. Pažymėjo, kad skolininko turto, nesančio bendrojoje nuosavybėje, pakanka pareiškėjos reikalavimui patenkinti. Iš skolininko gaunamų stabilių pajamų kiekvieną mėnesį yra atliekama išskaita pareiškėjos reikalavimui patenkinti. Pareiškėja yra valstybinė institucija, todėl pareiškėjos finansinei būklei reikalavimo patenkinimas, kuris truktų ilgiau, neturėtų įtakos. Pažymėjo, kad suinteresuotiems asmenims namas yra vienintelis nuosavas gyvenamasis būstas.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius atsiliepimu prašė atmesti atskirąjį skundą.

12. Pažymėjo, jog kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, kas pagal CPK 667 str. normos prasmę reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šiuo atveju kreditorius, prašydamas nustatyti skolininkui priklausančio turto dalį, prašymo nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti nepateikė, todėl teismas pareigos nustatinėti realias turto dalis neturėjo.

13. Nurodė, kad nuo 2019-01-01 iš skolininko gaunamos išmokos kas mėnesį yra atskaitoma ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedama po 45,01 Eur/mėn. Paaiškino, kad iš skolininko išieškomą sudaro 18 413,74 Eur, kuri viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą. Skolininkui tęsiant atsiskaitymą vien iš netekto darbingumo pensijos po 45,01 Eur/mėn., ši suma būtų išieškota per kiek daugiau nei 34 metus. Toks išieškojimo laikotarpis yra nesuderinamas su CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pagal 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Skolininkas tokia teise nepasinaudojo.

18. Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.

19. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog išieškotoja neprašė nustatyti skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, tokio prašymo nebuvo išreiškę nei skolininkas, nei jo sutuoktinė, t. y. gyvenamojo namo bendraturtė. Pažymėtina, jog apeliantams pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį reikalaujant nustatyti nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką, tektų pareiga pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus pateikti šiam klausimui išnagrinėti aktualius duomenis – gyvenamojo namo planą ir pageidaujamus naudojimosi tvarkos variantus. Tačiau, kaip minėta, apeliantai tokios valios neišreiškė, pageidaujamų naudojimosi tvarkos variantų nepateikė.

20. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik idealiąsias turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis, tačiau tai, priešingai nei nurodo apeliantai, nereiškia, kad teismas kiekvienu atveju nustatant skolininko idealią dalį, turi nustatyti tai daliai tenkančią realią dalį daikte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vyksta ne turto padalijimas (padalijimo atveju reikėtų nustatyti kokia konkrečiai reali turto dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių), bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nustačius tik skolininko turto idealią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išieškojimas iš to turto negalimas.

21. Apeliantas teigia, kad skolininko turto, nesančio bendrojoje nuosavybėje, pakanka pareiškėjos reikalavimui patenkinti, o pareiškėjas nori nukreipti išieškojimą į vienintelį gyvenamąjį būstą.

22. CK 4.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skolininko išieškoma 18 413,74 Eur suma, kuri viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą. Remiantis bylos medžiaga, skolininko turtą, išskyrus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, sudaro kiekvieną mėnesi gaunama netekto nedarbingumo pensija. Teismo vertinimu, netektos nedarbingumo pensijos, iš kurio kiekvieną mėnesį išieškoma po 45,01 Eur, neužtenka skolai padengti. Skolininkui tęsiant atsiskaitymą tik iš netekto darbingumo pensijos, skola būtų išieškota per daugiau nei 34 metus, o toks ilgas išieškojimas pažeistų kreditoriaus teises, neatitiktų išieškojimo tikslų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skolininkui pateikus antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis), išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo namo dalies nebūtų vykdomas.

24. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė