- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- e2-7449-618/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05094-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė, Vydmantas Grigoravičius
dalyvaujant ieškovui V. U. (V. U.), jo atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui
atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ atstovams A. E., advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. (V. U.) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Neptūno krepšinio klubas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, panaikinti atsakovės 2017-03-31 įsakymą Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“, negrąžinti ieškovo į darbą, priteisti iš atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 metais tarp šalių sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas dirbti projektų vadovu. Sudarydamos darbo sutartį šalys susitarė, kad jis bus atsakingas už atsakovės klubo veiklos vystymą, rėmėjų paiešką, bendravimą su rėmėjais bei ryšių su jais plėtojimą ir palaikymą, bendravimą su kitais interesantais, bendravimą su klubo socialiniais ir kitais partneriais, už visų atsakovės pagrindinės ir pakaitinės komandų treniruočių, išvykų varžybų ir vietos (namų) rungtynių organizavimą. Jis taip pat buvo atsakingas už komunikaciją su Tarptautine krepšinio federacija, Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos krepšinio lyga, Regionų krepšinio lyga ir kitomis organizacijomis varžybų organizavimo ir žaidėjų registravimo bei kitais klausimais. Jis atlikdavo ir kitas neatidėliotinas užduotis, kad užtikrintų normalią klubo veiklą, pavyzdžiui, vykdavo į susitikimus, konsultacijas, apžiūras su atsakovės klubo žaidėjais sveikatos priežiūros įstaigose ir pan. Atsakovės klubo vadovui delegavus jis atstovaudavo klubą mokymuose, seminaruose, susirinkimuose ir kituose panašiuose renginiuose. Toks jo darbo pobūdis vienareikšmiai sąlygojo, jog tinkamam jam pavestų darbo funkcijų atlikimui jam teko nuolat keliauti. Sudarydamos darbo sutartį šalys suprato ir susitarė, kad dėl darbo pobūdžio ir pareigų ypatumų jis ne visą darbo laiką praleis atsakovės administracijos patalpose. Ieškovas nurodė, kad susitikimai su rėmėjais būdavo organizuojami jiems patogiu laiku ir priimtinose vietose - dažniausiai rėmėjų buveinėse. Šie susitikimai būdavo suorganizuojami prieš kelias savaites, o atsakovės vadovas apie susitikimus būdavo informuojamas kalendorinio mėnesio pradžioje arba iš karto po to, kai pavykdavo suderinti susitikimą. Visu darbo santykių laikotarpiu jis sąžiningai vykdė savo pareigas, jam niekada nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, atsakovė niekada nebuvo išreiškusi nepasitenkinimo jo darbu, priešingai - atsakovės vadovas, treneriai, partneriai dažnai jį gyrė už profesionalumą ir besąlygišką atsidavimą darbui. 2017 m. vasario 27-28 d. bei kovo 1-3 d. jis vykdydamas savo darbo funkcijas buvo suderinęs susitikimus su potencialiais rėmėjais, partneriais, Policijos departamento atstovais bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis ir apie šiuos susitikimus buvo informavęs atsakovės vadovą. 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje įvyko atsakovės vadovų pasikeitimas ir atsakovei pradėjo vadovauti naujas vadovas - A. E.. 2017-02-27 jis iš atsakovės vadovo gavo reikalavimą pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe visą darbo dieną, t. y. 2017-02-27. Jis nedelsdamas, kitą dieną, t.y. 2017-02-28, pateikė išsamų paaiškinimą apie savo pareigų bei darbo funkcijų vykdymą, nurodė aiškias aplinkybes ir priežastis, dėl kurių 2017-02-27 nebuvo atsakovės administracijos patalpose. 2017-02-27 jis dalyvavo susitikime su UAB „Sporto dvasia“ atstovais, vienu iš potencialių klubo rėmėjų bei susitikime su Policijos departamento atstovais, kurio metu buvo aptarti slaptos tarptautinės operacijos rezultatai, o 2017-02-28 anksti ryte vyko į Kauno klinikų universitetinę ligoninę kartu su „Neptūnas - 2“ komandos nariais K. M. ir V. K.. Tačiau nepaisant pateikto pasiaiškinimo 2017-03-01 jam elektroniniu paštu buvo įteiktas Įsakymas Nr. DS-4 Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir už tai jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Ieškovas nurodo, kad jo veiksmai neatitinka šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties, kadangi nepaisant to, jog jis minėtu laiku nebuvo atsakovės administracijos patalpose, tačiau vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas - vyko į susitikimus su potencialiais rėmėjais, partneriais, Policijos departamentu. Be to, atsakovė įsakyme nenurodė jokių drausminės nuobaudos skyrimo bei jos parinkimo argumentų, taip pat nenurodė kokiais jo veiksmais buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ar dėl kokių jo veiksmų atsakovė prarado pasitikėjimą juo. Taigi, atsakovė skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, neįvertinusi jo pasiaiškinime nurodytų aplinkybių ir argumentų taip pažeisdama drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ jis dirba nuo 2016-10-03. Anksčiau jis dirbo privačioje įmonėje, kuri teikė marketingo, tarpininkavimo, derybų, viešųjų ryšių ir kt. paslaugas atsakovei, tačiau atsakovės valdyba norėjo, kad jis dirbtų tiesiogiai VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, todėl 2016-09-30 su juo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis priimtas dirbti projektų vadovu. Į jo funkcijas VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ įėjo rėmėjų paieška, jaunimo komandos priežiūra, pagrindinės ir jaunimo komandų kuravimas, t.y. treniruočių salių derinimas, varžybų organizavimas, jis kartu su komanda vykdavo į varžybas. Tiksliai nustatyto darbo laiko jis neturėjo, kadangi dėl darbo pobūdžio tai padaryti būtų pernelyg sunku. Ieškovas nurodė, kad 2017-02-11 pasikeitė atsakovės vadovas, 2017-02-12 jis sutiko su klubo prezidentu A. J., o 2017-02-13 į atsakovės biurą atvyko naujasis VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ vadovas A. E.. Nuo 2017-02-15 jam buvo suteiktas laikinas nedarbingumas ir į darbą jis turėjo grįžti 2017-02-27. Paaiškino, kad 2017-02-27 jis apie 7 val. ryto išvyko į Vilnių, kur 10.30 val. turėjo iš anksto suderintą susitikimą su potencialiu rėmėju, vėliau vyko į susitikimą su UAB „Sporto dvasia“, o po pietų turėjo susitikimą policijos departamente. 2017-02-28 jis vyko į Kauno klinikas su krepšinio komandos „Neptūnas-2“ nariais, kadangi vienam žaidėjui reikėjo konsultacijos dėl traumos gydymo, kitam – reabilitologo konsultacijos. 2017-02-28 vakare elektroniniu paštu jis gavo atsakovės reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas žinojo, jog nuo 2017-02-14 atsakovės direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. E.. Ieškovas 2017-02-14 buvo atvykęs į klubo patalpas, esančias Taikos pr. 61 A, Klaipėda, tačiau neinformavo direktoriaus A. E. apie išvykimus ar sutartus susitikimus. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos. Įsakyme turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, - buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys. Šiuo atveju ieškovo išvykimas iš nuolatinės savo darbo vietos 2017 m. vasario 27-28 d. bei kovo 1-3 d. nebuvo įformintas kaip komandiruotės. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas 2017-02-28 nebuvo komandiruotas vykti į Kauno klinikų universitetinę ligoninę su K. M. ir V. K., nes su šiais asmeninis atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių. Taigi, ieškovas eidamas projektų ir vystymo vadovo pareigas turėjo pareigą informuoti atsakovės vadovą A. E. apie tai, jog yra suderinti susitikimai su rėmėjais, partneriais bei asmeniškai pasidomėti, ar yra priimtas įsakymas dėl komandiruočių, prieš išvykstant. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovas A. E. paaiškino, kad atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ vadovu jis buvo paskirtas 2017-02-14, tačiau apie tai žinojo jau 2017-02-11. 2017-02-14 vyko jo kaip vadovo pristatymas atsakovės darbuotojams. Šiame pristatyme dalyvavo O. K., V. U., L. B.. Po pristatymo vyko individualūs pokalbiai su minėtais darbuotojais bei materialus turto perėmimas, kurio metu būtent ieškovas rodė, kur yra įvairus atsakovės turtas. Nurodė, kad nuo 2017-02-15 V. U. buvo suteiktas laikinas nedarbingumas ir pirmoji jo darbo diena po laikino nedarbingumo buvo 2017-02-27. Kadangi 2017-02-27 ieškovas darbe nepasirodė, jis išsiuntė ieškovui prašymą pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-30 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 47, pagal kurią ieškovas V. U. priimtas dirbti projektų ir vystymo vadovo pareigose. 2017-02-27 atsakovė pateikė ieškovui reikalavimą, kuriuo prašė pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe 2017-02-27. Ieškovas 2017-02-28 pateikė atsakovei pasiaiškinimą. Atsakovės 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“ ieškovui V. U. paskirta drausminė nuobauda ir jis atleistas iš darbo VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu – vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas.
Dėl darbo sutarties nutraukimo
Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį.
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t.y. ieškovui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo apibrėžtis. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Siekiant konstatuoti DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2005; 2011 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2011).
Ieškovas nurodo, kad 2017-02-27 ir 2017-02-28 jis atliko darbo funkcijas, todėl darbo sutartis su juo nutraukta neteisėtai. Atsakovė su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdama, jog ieškovas 2017-02-27 ir 2017-02-28 darbe nepasirodė, o tuo metu jo atliekamos užduotys buvo nesuderintos su atsakove ir atliekamos nesant darbdavio pavedimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-30 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 47, pagal kurią ieškovas V. U. priimtas dirbti projektų ir vystymo vadovo pareigose, darbo pradžia – 2016-10-03. 2016-09-30 darbo sutarties 5 punkte numatyta, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita neviršijant 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, 10 punkte – kad darbuotojas savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra pagal DK 147 straipsnio 7 dalį. Minėta nuostata įtvirtinta ir atsakovės direktoriaus O. K. 2016-09-30 įsakyme dėl priėmimo į darbą Nr. 46. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. K. paaiškino, kad jis buvo atsakovės vadovas, sudarė darbo sutartį su ieškovu. Paaiškino, jog nuostatą, kad ieškovas savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra lėmė pats ieškovo darbo pobūdis, t.y. kad ieškovui tekdavo vykti į įvairius susitikimus, varžybas ir pan. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas neturėjo nustatytų darbo valandų, darbo laiką turėjo planuotis pats, atsižvelgdamas į turimas užduotis, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovas 2017-02-27 ir 2017-02-28 nebuvo atsakovės biure nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis tuo metu neatliko darbo funkcijų. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokias užduotis bei darbo funkcijas 2017-02-27 ir 2017-02-28 vykdė ieškovas.
Ieškovas nurodo, kad 2017-02-27 jis buvo išvykęs į Vilnių, kur turėjo susitikimus su potencialiu rėmėju, UAB „Sporto dvasia“, bei policijos departamento atstovais. Atsakovė nurodo, kad minėti susitikimai neįėjo į ieškovo darbo funkcijas, nebuvo suderinti su naujuoju atsakovės vadovu, pastarasis apie juos nežinojo ir nebuvo davęs sutikimo ieškovui išvykti į Vilnių bei atstovauti atsakovę bendraujant su minėtais asmenimis. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė buvo parengusi projektų vadovo pareiginius nuostatus, kurių II dalyje aptariamos projektų vadovo pareigos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas su šiais pareiginiais nuostatais būtų supažindintas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. K. paaiškino, kad pareiginiai nuostatai buvo parengti likus nedaug laiko iki jo atleidimo, kuris įvyko 2017-02-14, todėl neturėjo galimybės su jais supažindinti ieškovo. Ieškovas paaiškino, kad jo darbo funkcijos apėmė rėmėjų paiešką, jaunimo komandos priežiūrą, pagrindinės komandos kuravimą, treniruočių salių derinimą, varžybų organizavimą, be to, jis kartu su komanda vykdavo į varžybas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas O. K., kuris nurodė, jog ieškovas derino treniruotes ir varžybas, bendravo su tiekėjais ir pan. Nurodė, jog darbai ir užduotys su ieškovu buvo derinami žodžiu, telefonu, taip pat bendrų susirinkimų metu. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovo darbo funkcijos nebuvo aiškiai apibrėžtos, jis atliko įvairias funkcijas, kurias jam pavesdavo atsakovės vadovas. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2017-05-26 rašto matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, atliktos VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ atžvilgiu. Šio ikiteisminio tyrimo metu ieškovas suteikė reikšmingus duomenis bei padėjo išsiaiškinti tarptautinę organizuotą grupę. Lietuvos kriminalinės policijos biuras patvirtino, kad ieškovas 2017-02-27 maždaug nuo 16 val. iki 18 val. buvo Lietuvos kriminalinės policijos biure, susitikimo laikas buvo derinamas iš anksto, o jo būtinumą nulėmė tiek ieškovo noras aptarti ikiteisminio tyrimo detales, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjo noras išsiaiškinti, ar atsakovės atžvilgiu tie patys asmenys ir toliau vykdo neteisėtas veikas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, jog minėto susitikimo data buvo ne kartą keista, darytina išvada, jog ieškovo susitikimas su Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovais buvo suderintas iš anksto, jo dalyvavimas minėtame susitikime buvo svarbus ir būtinas, o jo metu buvo aptariamos aplinkybės, susijusios su atsakove. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas šio susitikimo metu be kita ko atliko ir savo kaip atsakovės darbuotojo funkcijas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo darbo dienos trukmė pagal 2016-09-30 darbo sutartį buvo 8 val., į tai, jog susitikimas Lietuvos kriminalinės policijos biure vyko apie 2 val. bei įvertinus kelionės iš Klaipėdos į Vilnių bei grįžimo atgal trukmę, laikytina, kad ieškovas 2017-02-27 dirbo visą numatytą darbo laiką.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi ir tai, jog ieškovas nurodo, kad 2017-02-27 jis taip pat vyko ir į susitikimą su UAB „Sporto dvasia“. Liudytoju apklaustas O. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Sporto dvasia“ tiekė atsakovei sportinę aprangą. Šį tiekėją į klubą atvedė ieškovas, todėl pagrindinį bendravimą su UAB „Sporto dvasia“ vykdė būtent jis. Iš byloje esančio ieškovo susirašinėjimo su UAB „Sporto dvasia“ matyti, kad ieškovas su minėta įmone derino skolų grąžinimo klausimus, teikė užsakymus. Taigi, jis ir iki 2017-02-27 bendravo su UAB „Sporto dvasia“. 2017-06-06 pranešimu UAB „Sporto dvasia“ nurodė, kad ieškovas 2017-02-27 buvo atvykęs į UAB „Sporto dvasia“, kur papasakojo apie klube susidariusią situaciją. Pažymėjo, jog minėtas susitikimas nebuvo derinamas iš anksto – ieškovas tuo metu buvo Vilniuje ir tiesiog nusprendė užsukti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, jog ieškovo susitikimas su UAB „Sporto dvasia“ nebuvo suderintas iš anksto, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog minėtas susitikimas nebuvo būtinas, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas 2017-02-27 neatliko darbo funkcijų. Visų pirma, ieškovo pagrindinis tikslas vykstant į Vilnių 2017-02-27 buvo susitikimas su Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovais, t.y. ne tik su UAB „Sporto dvasia“. Taigi, labiau tikėtina, kad siekdamas išnaudoti turimą laiką ieškovas taip pat nuvyko ir į susitikimą su vienu iš atsakovės tiekėju - UAB „Sporto dvasia“. Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas iš tiesų anksčiau bendravo su UAB „Sporto dvasia“, todėl labiau tikėtina, kad bendravimas ir derybos su šiuo tiekėju buvo viena iš ieškovo darbo funkcijų.
Ieškovas nurodo, kad 2017-02-28 jis vyko į Kauno klinikas su krepšinio komandos „Neptūnas-2“ nariais, kadangi vienam žaidėjui reikėjo konsultacijos dėl traumos gydymo, kitam – reabilitologo konsultacijos. Atsakovė nurodo, kad VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ nėra atsakinga už krepšinio komandos „Neptūnas-2“ narių gydymą, be to, šios funkcijos nėra priskirtos ieškovui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016-03-04 tarp atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ ir BĮ Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 160304. Minėtos sutarties 2.3 numatyta, jog sutarties šalys susitaria suteikti galimybę mokyklos jauniesiems krepšininkams dalyvauti klubo varžybose. BĮ Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla 2016-10-14 raštu išdavė leidimą V. K. ir K. M., o krepšinio klubas „Neptūnas“ sutiko, kad minėti žaidėjai žaistų Regionų krepšinio lygoje laikotarpiu nuo 2016-09-29 iki 2017-06-30. Tarp atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ ir sporto klubo „Palanga“ 2016-08-01 sudarytas susitarimas dėl Regionų krepšinio lygos A diviziono dalyvio licencijos perleidimo, kuriuo sporto klubo „Palanga“ neatlyginamai perleido savo Regionų krepšinio lygos A diviziono dalyvio licenciją atsakovei. Regionų krepšinio lygos Vykdomojo komiteto 2016-09-06 posėdžio protokolo Nr. 22 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos „Neptūnas-2“ patvirtintas 2016/2017 metų RKL čempionato A diviziono komanda vietoj Panevėžio „Lietkabelis-2“. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei priklausė „Neptūnas-2“ komanda, kurioje žaidė ir V. K. bei K. M..
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2015-04-09 tarp atsakovės VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ ir VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė sudaryta sutartis dėl bendradarbiavimo Nr. 07-15-0022 ir 2016-03-23 sutartis dėl bendradarbiavimo Nr. 07-16-0012, pagal kurias atsakovė įsipareigojo nemokamai viešinti ligoninės pavadinimą ir logotipą visose klubo informaciniuose leidiniuose bei renginiuose, o VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė įsipareigojo organizuoti ir teikti kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūras paslaugos klubo nariams ligoninės veiklos licencijoje numatytos veiklos apimtyje, ligoninės nustatyta tvarka. Atsakovės direktoriaus O. K. 2016-08-08 įsakymu Nr. 16-08-08/01 nurodyta klubo sportininkų sveikatos medicininius patikrinimus atlikti sporto medicinos centre, Klaipėdos universitetinė ligoninėje ir Kauno klinikose. Teismo posėdžio metu liudytojas O. K. paaiškino, kad dauguma „Neptūnas-2“ komandos žaidėjų neturėjo sutarčių su krepšinio klubu – jauniems žaidėjams tiesiog suteikiama galimybė treniruotis ir žaisti profesionaliose rungtynėse aprūpinant juos reikiamomis priemonėmis. Pažymėjo, jog nors atsakovė neturėjo sutarčių su žaidėjais, tačiau rūpinosi jų sveikatos priežiūra ir gydymu. O. K. paaiškino, kad būtent ieškovas buvo „Neptūnas-2“ komandos vadovu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J., paaiškino, kad yra atsakovės vienintelio dalininko Klaipėdos miesto krepšinio sporto klubo „Neptūnas“ prezidentas. Nurodė, kad klubo valdyba pritarė „Neptūnas-2“ komandos formavimui, tačiau visi klausimai, susiję su šia komanda buvo palikti spręsti atsakovės vadovo nuožiūra. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad jis yra BĮ Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius, o nuo 2016 metų rugsėjo – rugpjūčio mėnesio dirba VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ treneriu. Nurodė, kad atsakovė turi bendradarbiavimo sutartį su BĮ Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla, kurios tikslas yra sudaryta sąlygas jauniems žaidėjams tobulėti Klaipėdoje. Atsakovė rūpinasi žaidėjais, kurie yra jos krepšinio komandų sudėtyje, o taip pat rūpinasi ir tais žaidėjais, kuriais atsakovė domisi. Paaiškino, kad 2017-02-28 V. K. bei K. M. kartu su ieškovu vyko pas gydytoją į Kauno klinikas, kadangi jiems buvo būtina apžiūra. Minėtas vizitas Kauno klinikose buvo suderintas maždaug prieš mėnesį laiko. A. K. pažymėjo, jog yra įprasta kažkam lydėti žaidėjus, kai jie vyksta pas gydytoją. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, kad jis žaidė Palangos ir „Neptūnas-2“ komandose. Nurodė, kad jam VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Atliekant šį tyrimą jį lydėjo krepšinio komandos treneris. Po tyrimo buvo reikalinga papildoma konsultacija, todėl jis kartu su ieškovu 2017-02-28 vyko į Kauno klinikas. Paaiškino, kad apsilankymo pas gydytoją Kauno klinikose data buvo derinama su jo tėvais, tačiau pastarieji lydėti jo į Kauną negalėjo. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis 2017-02-28 lydėjo „Neptūnas-2“ komandos žaidėjus į Kauno klinikas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, byloje esančių duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog nors ieškovo darbo sutartyje nenumatyta, kad jis rūpinasi „Neptūnas-2“ komanda ir jos žaidėjais, tačiau faktiškai šios funkcijos buvo priskirtos ieškovui. Visų pirma, liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad visi klausimai, susiję su „Neptūnas-2“ komanda buvo palikti spręsti atsakovės vadovo O. K. nuožiūra. Teismo posėdžio metu O. K. paaiškino, kad ieškovas buvo „Neptūnas-2“ komandos vadovu. Antra, nors žaidėjai, kuriuos ieškovas 2017-02-28 lydėjo į Kauno klinikas, neturėjo sutarčių su atsakove, tačiau tiek ieškovas, tiek liudytojai O. K. ir A. K. patvirtino, kad atsakovė rūpinosi visų jos komandų žaidėjų sveikatos priežiūra, t.y. ir žaidėjų, turinčių sutartis su krepšinio klubu, ir tų, kurie tokių sutarčių neturi. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2017-02-21, t.y. atsakovės vadovu esant A. E., VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninėje V. K. buvo atliktas tyrimas, į kurį, kaip nurodė V. K., jį lydėjo krepšinio komandos treneris. Tai reiškia, jog nors atsakovė rašytiniu susitarimu nebuvo įsipareigojusi užtikrinti žaidėjams, neturintiems sutarčių, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką faktiškai rūpinosi jų sveikatos priežiūra. Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad 2017-02-28 į Kauno klinikas žaidėjai galėjo vykti be lydinčio asmens, tačiau kaip nustatyta, vienas iš žaidėjų tuo metu buvo nepilnametis, todėl lydintis asmuo jam buvo reikalingas. Be to, pagal klube susiklosčiusią praktiką buvo įprasta, jog žaidėjai į medicinines apžiūras vyksta su lydinčiu asmeniu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas 2017-02-28 atlikto savo darbo funkcijas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė nurodo, kad ieškovo 2017-02-27 kelionė į Vilnių ir 2017-02-28 kelionė į Kauno klinikas nebuvo suderintos su naujuoju atsakovės vadovu, nebuvo priimti įsakymai dėl ieškovo komandiruočių. Lietuvos Respublikos 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte nustatyta, jog „tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę, išskyrus šio nutarimo 3 punkte nurodytą atvejį, įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas vykdydamas savo darbo funkcijas dažnai nebūdavo atsakovės administracijos patalpose, o vykdavo į įvairius susitikimus. Pagal įmonėje susiklosčiusią praktiką įsakymai dėl komandiruočių minėtu atveju nebuvo priimami. Įsakymus dėl komandiruočių atsakovė priimdavo tik ieškovui vykstant į komandos varžybas. Taigi, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo priimti įsakymai dėl ieškovo komandiruočių 2017-02-27 ir 2017-02-28 nereiškia, kad ieškovas atliko darbo drausmės pažeidimą bei minėtu laikotarpiu nebuvo darbe. Vertindamas kitas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2017-02-14 iki 2017-02-25 ieškovui buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. 2017-02-14 A. E. buvo pristatytas kaip naujasis atsakovės vadovas. Minėtame pristatyme dalyvavo ir ieškovas, tačiau, kaip nustatyta šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu, 2017-02-14 buvo atliekamas materialinių atsakovės vertybių priėmimas ir perdavimas, tačiau ne detalus įmonės darbuotojų užduočių ir planų aptarimas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad šalys 2017-02-14 būtų aptarusios, kokias užduotis, susitikimus ir pan. ieškovas yra suplanavęs 2017 metų vasario mėnesį, ar būtų pristatyta nauja jo darbo tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovas ir A. E. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2017-02-14 iki 2017-02-25 dar kartą buvo susitikę, tačiau susitikimo metu aplinkybių, susijusių su ieškovo darbu ir užduotimis, neaptarė. Ieškovas paaiškino, kad iki 2017-02-27 jis bandė susisiekti su atsakovės vadovu telefonu, tačiau to padaryti nepavyko. A. E. nurodė, kad galėjo būti, jog jis atsiliepdavo ne į visus ieškovo skambučius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pakankamai nebendradarbiavo tarpusavyje, nesiėmė visų priemonių užtikrinti, kad ieškovo planai ir užduotys bei darbo tvarka pasikeitus įmonės vadovui būtų tinkamai aptarti. Tai reiškia, jog aplinkybė, kad atsakovės vadovas nežinojo apie ieškovo 2017-02-27 ir 2017-02-28 išvykimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas atliko darbo drausmės pažeidimą, juolab, įvertinus tai, kad jis 2017-02-27 ir 2017-02-28 atliko darbo funkcijas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo veiksmai nėra laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra vertintina kaip nepagrįsta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą pripažintinas neteisėtu, ir VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“ direktoriaus 2017-03-01 įsakymas Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“ naikintinas.
Dėl išeitinės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką
Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo jo grąžinti į ankstesnį darbą, tačiau prašo laikyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepageidauja grįžti į ankstesnį darbą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, byloje esančius duomenis, ieškovo prašymas tenkintinas, ieškovas negrąžintinas į darbą VšĮ „Neptūno krepšinio klubas“, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).
Konstatavus, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir jis negrąžinamas į darbą, ieškovui priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka (DK 300 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į ieškovo nepertraukiamąjį darbo stažą įmonėje, ieškovo prašymas kaip pagrįstas tenkintinas. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7.2 punkto nuostatas vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus (toliau – mėnesinės algos) ir vienetinius įkainius. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio (Aprašo 4.1., 6.5. punktai). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-12-27 įsakymo Nr. A1-687 dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2017 metais patvirtinimo 1.2.1.1. punktą, 2017 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 21 darbo diena. Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 74,41 Eur (((1 899,80 Eur - 361,80 Eur)) + 1 500,00 Eur + 756,96 Eur)/51), todėl ieškovui priteistina 1 562,61 Eur išeitinė išmoka (74,41 Eur x 21 d.) (Aprašo 4.1, 6.5, 7.1, 7.2).
Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2017-03-01, iki teismo sprendimo įvykdymo. Išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl šio kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2012-07-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).
DK 300 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymas numato galimybę priteisti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne iki sprendimo įvykdymo dienos. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 399,26 Eur (74,41 Eur x 86 d. d.) vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2017-03-01, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-30) ir 74,41 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kita ieškinio dalis atmestina.
Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos PVM sąskaitų – faktūrų nustatyta, kad ieškovui suteikta teisinių paslaugų už 4 486,72 Eur. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra sumokėjęs 1 000,00 Eur už teisines paslaugas, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminas nėra pasibaigęs. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitų ieškovo išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimo klausimas bus sprendžiamas teismo iniciatyva priimant papildomą sprendimą (CPK 98, 277 straipsniai).
Už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 210,00 Eur žyminis mokestis ((41,00 Eur + (1 562,61 Eur + 6 399,26 Eur) x 3 proc.) x 75 proc.). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 210,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 4,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ 2017-03-01 įsakymu Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“ ieškovui V. U. (V. U.) skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje „Neptūno krepšinio klubas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu ir panaikinti viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ direktoriaus 2017-03-01 įsakymą Nr. DS-4 „Dėl nuobaudos skyrimo ir V. U. atleidimo iš darbo“
Negrąžinti ieškovo V. U. (V. U.) į darbą viešojoje įstaigoje „Neptūno krepšinio klubas“ ir nustatyti, kad darbo sutartis su ieškovu V. U. (V. U.) nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ ieškovui V. U. (V. U.) 1 562,61 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 6 399,26 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2017-03-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017-06-30), po 74,41 Eur (neatskaičius mokesčių) dienos vidutinio darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė, bei 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ į valstybės biudžetą 4,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Neptūno krepšinio klubas“ 210,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo ieškovui V. U. (V. U.) (1 562,61 Eur neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.