- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-1681-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10227-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- A. J., H. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. J. ieškinį atsakovams A. J. ir H. J. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z. J. kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis nėra atsakovo H. J., gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvas (b.l. 13). Nurodė, jog su A. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2650. Pasak ieškovo, 1992-06-17 be jo žinios A. P. pasikeitė savo vardą ir pavardę į A. J.. Taip pat be ieškovo žinios atsakovė savo sūnui H. suteikė ieškovo pavardę „J.“. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu jis gyveno Kaune, o dėl jo ligos jie nebuvo lytiškai suartėję, jokio bendro ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė išsituokė Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas tvirtino, kad apie tai, jog turi sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), jis sužinojo atsitiktinai 2011-04-18 Kauno mokesčių inspekcijoje norėdamas sumokėti žemės mokestį. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, jog visą laiką manė esantis tik vieno sūnaus – Deivido, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu. Ieškovas pabrėžė, kad santuokos metu su atsakove bendro santuokinio gyvenimo negyveno ir santuokinių ryšių nepalaikė. Bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo kartu su atsakove pateikė dar 1983-04-05. Pastarąjį kartą atsakovę jis matė 1983-09-07, ištuokos registracijos dieną. Kadangi tuo metu lauke buvo šaltas oras, atsakovė buvo apsirengusi šiltais viršutiniais drabužiais, todėl jis nepastebėjęs jokių požymių, rodančių, kad atsakovė laukiasi. Pasak ieškovo, jis atsakovės tolimesniu gyvenimu nesidomėjo, jokių ryšių nepalaikė, todėl iki 2011-04-18 jis nežinojo, kad atsakovei gimė sūnus H. , kurio tėvu jis buvo įrašytas vaiko gimimo akte. Dėl išlaikymo sūnui teikimo atsakovė niekada nesikreipė, ieškovas niekada nedalyvavo H. auklėjime, apie jį nieko nežinojo, todėl mano negalintis būti jo tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nes jis paduotas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teigė, jog ieškovas neargumentavo, kodėl 2011-04-18 reikėtų laikyti jo sužinojimo apei tėvystės įrašą data. Santuoka 1983-09-07 buvo nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu. Išsituokiant atsakovė buvo nėščia, tai buvo akivaizdžiai matoma ir ieškovui nebuvo kliūčių domėtis civilinės metrikacijos įstaigoje, kas bus vaiko gimimo akte įrašytas vaiko tėvu, tačiau ieškovas tuo nesidomėjo. Atsakovės teigimu, ieškovas žinojo, kad turi sūnų, tačiau nesidomėjo, nes tai būtų susiję su vaiko išlaikymu. Pažymėjo, kad jai keičiant pavardę, ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas.
Atsakovas H. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovas Z. J. teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad siekia nuginčyti tėvystę atsakovo H. atžvilgiu, nes dėl to pašlijo jo ir sūnus Deivido santykiai. Ieškovas pabrėžė, kad jis santuoką su atsakove sudarė turėdamas vieną tikslą – įsigyti butą. Nurodė negalintis pateikti medicininių duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu negalėjo susilaukti vaikų, kadangi jo asmens medicininė kortelė yra dingusi. Ieškovo nuomone, kadangi ieškovas turi nuosavybės teise jam priklausančios žemės, butą, todėl nenuginčijus tėvystės, atsakovas gali pretenduoti į jo palikimą.
Šalies argumentai
Atsakovų A. J. ir H. J. atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog neaišku, kodėl ieškovas kreipėsi su tokiu reikalavimu, kadangi tėvystės nuginčijimas pilnamečiam asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukeltų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 str. kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t.y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Teismas liudytojų parodymus, kad jie ištuokos registracijos dieną nepastebėję, jog atsakovė likus maždaug mėnesiui iki gimdymo buvusi nėščia, vertino kritiškai, pažymėjo, kad nuo tos dienos yra praėję beveik trisdešimt metų. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Ž. B. parodymais, jog 2009 m. spalio 14 d. pildant ieškovo deklaraciją dėl gyventojų pajamų mokesčio sugrąžinimo buvo reikalingi duomenys apie vaikus ir ji prisimenanti, kaip ieškovas nustebo išgirdęs, jog informacinėje duomenų bazėje nurodoma apie jo turimus du vaikus (b.l. 131). Nors ieškovas su šiais liudytojos parodymais nesutiko, teigdamas, kad apie turimus du vaikus jis išgirdo tik kokį trečią kartą besilankydamas Kauno mokesčių inspekcijoje ir kad tai buvo būtent 2011-04-18, tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas į teismą su ieškinio pareiškimu kreipėsi 2011-06-29, tai yra praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo tada, kai jis sužinojo apie sūnų H. , t.y. nuo 2009-10-14, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimui pripažinti, kad jis nėra atsakovo H. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, atsakovė pagrįstai prašo taikyti vienerių metų terminą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas Z. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas pažymi, kad apie tai, jog turi sūnų H. J., sužinojo 2011-04-18 iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų, kai norėjo sumokėti žemės mokestį. Taip pat apeliantas nurodo, kad nuo 1983-09-07, kai buvo registruota ieškovo ir atsakovės ištuoka, jis su atsakove nebendravo, susitikęs nebuvo, jokių ryšių nepalaikė, todėl iki 2011-04-18 negalėjo žinoti, kad atsakovei gimė sūnus, kurio tėvu gimimo akte buvo įrašytas jis. Pažymi, kad atsakovė niekada nesikreipė į jį dėl sūnaus išlaikymo, niekada nesiūlė bendrauti su vaiku. Apeliantas nurodo, kad nenuginčijus įrašo, kad jis yra atsakovo H. J. tėvas, šis įrašas H. J. gimimo akte gali turėti įtakos jo sūnaus D. J., kaip atsakovo įpėdinio, teisėms ir pareigoms. Apeliantas prašo teismo išreikalauti iš atsakovės duomenis apie visas jos sudarytas santuokas po santuokos su ieškovu išregistravimo, nes, pasak apelianto, tevystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Be to, apeliantas prašo apklausti liudytojus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2011-11-16 nutartimi buvo sustabdęs bylą ir paskelbęs atsakovo H. J. paiešką, o 2011-11-30 nutartimi teismas bylos nagrinėjimą atnaujino, nes paaiškėjo, kad atsakovas yra užsienyje, o atsakovės atstovė pažadėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Apelianto vertinimu, teismas negalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimo, nes pagal CPK 167 str. 1 d., aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, neišnyko. Apeliantas prašo atsakovo H. J. kuratore paskirti jo motiną A. J. ir procesinius dokumentus laikyti įteiktais atsakovui nuo jų įteikimo dienos. Apeliantas pažymi, kad liudytoja Ž. B. nurodė, kad pamena atvejį, kai ieškovą informavo apie sūnaus H. J. egzistavimą, bet konkrečiai tiksliai neatsiminė, kurią dieną pateikė šią informaciją. Liudytoja pateikė išrašą, patvirtinantį, kad ieškovas 2009-10-14 lankėsi Kauno mokesčių inspekcijoje dėl žemės mokesčių, tačiau tai, apelianto nuomone, nepatvirtina, kad būtent tą dieną ieškovas sužinojo apie sūnaus egzistavimą. Ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į Kauno mokesčių inspekciją, kad gautų visus duomenis, kada jis yra kreipęsis į Kauno mokesčių inspekciją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad visa informacija nėra išsaugota, kada buvo persikelta į kitas patalpas, išsisaugojusi paskutinio vizito data yra 2010-11-02.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai įvertino visų liudytojų parodymus ir pritaikė ieškinio senatį. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovo amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, ieškovas turėjo ir galėjo laiku domėtis apie gimusį vaiką. Atsakovė pažymi, kad liudytoja Ž. B., dirbanti Kauno mokesčių inspekcijoje, paliudijo, kad ieškovui jau nuo 2009 m. spalio 14 d. pildant deklaraciją dėl gyventojų pajamų mokesčių susigrąžinimo, kurioje reikėjo pateikti duomenis apie vaikus, tapo žinoma, kad jis turi du vaikus. Ieškinys teisme buvo pareikštas tik 2011 m. birželio 29 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas H. J. gimė (duomenys neskelbtini) (gimimo akto įrašo Nr. 7054, kopija, b.l. 23). Ieškovo Z. J. ir atsakovės A. J. (santuokos sudarymo metu – A. P.) santuoka buvo sudaryta 1982-08-12 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (santuokos sudarymo įrašo Nr. 2650, kopija, b.l. 9). Šalių santuoka nutraukta 1983-09-07 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (ištuokos akto įrašo Nr. 1237, kopija, b.l. 8). Kadangi atsakovas H. J. gimė (duomenys neskelbtini) , tai yra praėjus 1,5 mėn. nuo ištuokos įregistravimo, pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 186 straipsnį vaiko, pradėto santuokoje, bet gimusio santuoką nutraukus ar ją pripažinus negaliojančia, jeigu nuo santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia dienos iki vaiko gimimo praėjo ne daugiau kaip 10 mėnesių, gimimas registruojamas ta pačia tvarka, kaip ir vaiko, kurio tėvai yra santuokoje. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 1992-06-17 pakeitė savo vardą ir pavardę iš A. P. į A. J. (b.l. 24). Ieškovas prašė nuginčyti tėvystę pilnamečiam asmeniui, teigdamas, jog atsakovo jis niekada nematė, jo neaugino, todėl socialinis ryšys tarp jų nėra susiformavęs ir nėra pavojaus jį nutraukti. Jis jaučiasi atsakingas prieš sūnų D., kurį užaugino ir kuris jį paliko, sužinojęs, jog ieškovas galimai turi ir kitą sūnų. Atsakovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Taigi iš esmės ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą (subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu). Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; 2010-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo, ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę – laiko momentą, kada atsakovas sužinojo aplinkybes apie jo antro sūnaus egzistavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis tik 2011 m. balandžio 18 d. sužinojo esąs atsakovo H. J. tėvas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).
Remiantis CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismo posėdyje liudytoja apklaustos Kauno mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Ž. B. parodymus. Liudytoja patvirtino, jog 2009 m. spalio 14 d. pildant ieškovo deklaraciją dėl gyventojų pajamų mokesčio sugrąžinimo buvo reikalingi duomenys apie vaikus ir ji prisimenanti, kaip ieškovas nustebo, išgirdęs, jog informacinėje duomenų bazėje nurodoma apie jo turimus du vaikus (b.l. 131). Liudytoja teismui pateikė jos teiginius patvirtinantį rašytinį įrodymą (b.l. 124). Nors ieškovas su šiais liudytojos parodymais nesutiko, tačiau savo teiginį, kad apie turimus du vaikus jis išgirdo būtent 2011-04-18 lankydamasis Kauno mokesčių inspekcijoje, patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad apie tai, jog jis turi du sūnus, jis sužinojo tik 2011 m. balandžio 18 d., reikalauja įrodinėjimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas apie sūnų H. J. sužinojo 2009 m. spalio 14 d. Kauno mokesčių inspekcijoje, pildydamas deklaraciją dėl gyventojų pajamų mokesčio sugrąžinimo. Pažymėtina, kad apeliantas šios aplinkybės nepaneigia jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Taigi būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga. Į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik 2011 m. birželio 29 d., todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad nors apeliantas ir prašo apklausti liudytojus, tačiau savo apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nepateikė jokių motyvų, kodėl bylą būtų tikslinga nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei savo apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reišminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.
Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.