- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-941-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03783-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- D. S.
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio teismui pareiškimo dienos) atsakovui V. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. S. (toliau – ieškovė) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, kuriuo teismo prašė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. S. (toliau – atsakovas, tėvas) gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko J. S. (toliau – vaikas, sūnus) ir uždrausti lankytis jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą per 5 darbo dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos su būtinaisiais asmeniniais daiktais laikinai išsikraustyti iš gyvenamojo namo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovui nevykdant nustatytu terminu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai neišsikraustant iš nurodyto adreso ((duomenys neskelbtini)) atsakovą laikinai (iki teismo sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo dienos) priverstinai iškeldinti su jo būtinaisiais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nutartį dėl laikino iškeldinimo pavedant vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
2. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys susilaukė sūnaus J. S., gimusio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ketina reikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, privalomąja mediacija ieškovė pasinaudojo, tačiau mediacija nėra baigta. Būtina laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, siekiant apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesus augti saugiojoje aplinkoje. Marijampolės apylinkės teisme jau buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-8406-985/2023 dėl šalių santuokos nutraukimo, kurioje taip pat 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas iškeldintas iš šeimos būsto, tačiau šalims susitaikius byla buvo nutraukta. Atsakovas daug kartų yra smurtavęs prieš ieškovę, buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau atsakovas įtikindavo ieškovę, jog jo elgesys pasikeis ir ikiteisminiai tyrimai būdavo nutraukti. 2023 m. kovo 17 d. atsakovas ieškovės atžvilgiu vėl panaudojo fizinį smurtą, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. kovo 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa patvirtina, kad įvykį matė šalių sūnus, jis labai išsigando. Vaikas yra paauglys, todėl ieškovė siekia užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, jo saugumą, savo paties saugumą, siekia, kad šalių sūnus patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų šeimos namuose. Atsakovo elgesys yra netoleruotinas, sudarantis pagrindą ieškovės baimei, kad jos ar nepilnamečio vaiko atžvilgiu gali būti vėl panaudotas fizinis smurtas, kadangi atsakovas ieškovę nuolat terorizuoja, naudoja psichologinį smurtą, kaip matyti iš pateikiamų vaizdo įrašų, atsakovas šalia sūnaus vartoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja ieškovę, įtraukia jį į skyrybų procesą ir elgiasi bei kalba labai agresyviai, pakeltų tonu. Dėl tokio atsakovo elgesio šalių sūnus ir ieškovė jaučiasi nesaugiai, nes naudojamas fizinis smurtas, namuose keliama įtampa, baimė, kad po psichologinio ir fizinio smurto ieškovės ir / ar šalių sūnaus atžvilgiu vėl gali būti panaudotas ir fizinis smurtas. Atsakovas ne tik ieškovei, bet ir šalių nepilnamečiui sūnui sukelia psichologinę įtampą, kenkia vaiko psichologinei būsenai, socialinei raidai, atsakovo konfliktiškas bendravimas žeidžia nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriam šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos. Vaikas yra traumuojamas bei patiria psichologinį smurtą iš atsakovo pusės. Nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams įstatymas reikalauja užtikrinti prioritetinę apsaugą, o toks atsakovo elgesys, ieškovę ir šalių vaiką verčia jaustis nesaugiai, gyventi įtampoje ir nuolatiniame strese. Atsakovas sudaro psichologiškai sudėtingas gyvenimo sąlygas tiek ieškovei, tiek šalių nepilnamečiui sūnui, nes namuose šiukšlina, iš šeimos namų bandydamas padaryti negyvenamą sandėlį su daiktais, sakydamas, kad šeimos namus pavers šiukšlynu. Atsakovas ieškovei daro psichologinį spaudimą dėl santuokos nutraukimo sąlygų, galimai siekdamas, kad ieškovė nereikštų materialinio pobūdžio reikalavimų į jai priklausantį santuokinį turtą. Kadangi atsakovas elgiasi nelojaliai ir netgi žiauriai, nuolat trikdo ieškovės bei nepilnamečio vaiko ramybę, naudoja psichologinį smurtą, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini amoraliais, negerbiančiais šeimos vertybių. Teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaiko prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad jo vieno elgesys yra šeimyninių konfliktų priežastis. Ieškovė taip pat yra „karšto būdo žmogus“ ir ne vieną kartą konfliktus inicijavo pati pirma. Konfliktų metu ieškovė atsakovo atžvilgiu taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, kėlė balsą, jį patį vadino necenzūriniais žodžiais, bei prieš jį vartojo fizinį smurtą. Šią aplinkybę patvirtina teismui teikiama specialisto išvada. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, ji patyrė kūno sužalojimus ar jai buvo sutrikusi sveikata, kad tik patvirtina faktą, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. 2022 m. kovo 25 d. Specialisto išvada Nr. G 538/2022 (2) patvirtina, kad ieškovė jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. šios aplinkybės patvirtina faktą, kad šeimyninių konfliktų metu ieškovė taip pat yra agresyvaus būdo ir yra linkusi į smurtinio pobūdžio veiksmus. Šiuo metu ieškovės atžvilgiu yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai – dėl sekimo įrangos paslėptos atsakovo automobilyje ir dėl atsakovo mobilaus telefono vagystės. Ieškovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia iškraustyti atsakovą iš jo paties namų, kad tokiu atveju jo bendravimas ir laiko leidimas su sūnumi būtų apribotas. Sūnus nuo pat gimimo auga tiek su atsakovu, tiek su ieškove, o atsakovas užtikrina vaikui geras gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką. Jis kaip ir ieškovė pilnai išlaiko nepilnametį sūnų, prisideda prie jo priežiūros, ugdymo ir auklėjimo. Jie daug laiko praleidžia kartu, todėl nesutinka su aplinkybėmis, kad jis baugina sūnų, sūnus jo bijo ar jis naudoja psichologinį smurtą sūnaus atžvilgiu. Priešingai, jam galimai išsikrausčius iš gyvenamosios vietos ir sūnų atskyrus nuo tėvo, jis patirs didesnę žalą, nuolatinį stresą, kadangi sūnus yra įpratęs, kad jie gyvena visi kartu, kaip šeima, ir jis kiekvieną dieną iš darbo grįžta namo pas sūnų. Atsakovas visokeriopai prisideda prie sūnaus poreikių patenkinimo, stengiasi su sūnumi praleisti kuo daugiau laiko po darbo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui gyvenant skyrium nuo sūnaus ieškovei sudaroma galimybė kurti palankias aplinkybes ir formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiu sūnumi, ieškovė manipuliuos maksimalia jo ir sūnaus bendravimo tvarka, nuteikinės sūnų prieš jį, todėl nukentės tiek jo, tiek sūnaus interesai. Šiuo metu ieškovė sūnaus neleidžia su atsakovu nei žvejoti, nei į baseiną ar kitaip leisti laiką kartu. Nei ieškovė, nei jos atstovė neturėjo teisės ir negalėjo teismui teikti vaizdo medžiagos, kurioje atsakovas yra nufilmuotas be drabužių ir neuždengus lytinių organų, kadangi tokiais savo veiksmais ieškovė pažemino jo garbę ir orumą, todėl prašo teismo nepriimti ir nevertinti vaizdo įrašų. Ieškovė prašydama teismo nustatyti, kad gyventų skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus siekia patogiau gyventi visame dideliame name viena su sūnumi, tačiau ir jo, kaip tėvo, teisės nėra apribotos, sūnumi jis rūpinasi, išlaiko ir nėra jokio pagrindo riboti jo galimybes gyventi jam priklausančiame name ar jo dalyje. Kiekviena iš šalių turi galimybę naudotis atskira namo dalimi, nes namas yra didelis, turi du atskirus įėjimus, du vonios kambarius, miegamuosius kambarius. Šalims yra visos galimybės gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai, tarpusavyje nesusitinkant. Šiuo metu, jis gyvena atskirame izoliuotame kambaryje, į kurį grįžta po darbo, t. y., tik apie 19 val. Tokiu atveju šalių sūnui yra sudaroma galimybė augti ir bendrauti su abiem tėvais. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi tėvų, brolių, seserų ar kitų giminių K. Atsakovo pajamos per mėnesį siekia apie 1 000 Eur., todėl teismui įpareigojus skyrium gyventi nuo ieškovės ir sūnaus, reikės nuomotis būstą K., mokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti sūnų ir per puse kartu su ieškove mokės kreditinį įsipareigojimą. Tokiu atveju atsakovui bus suvaržyta teisė į nuosavybę ir gyvenamąją vietą, nes iš gaunamų pajamų jis negalės užtikrinti savo paties interesų, todėl nukentės ir jo nepilnamečio sūnaus interesai rūpinantis ir išlaikant sūnų. Ieškovė gaudama 2 250,05 Eur pajamas per mėnesį turi visas galimybes susirasti kitą gyvenamąją vietą, o ne prašyti teismo įpareigoti atsakovą išsikelti iš vienintelės turimos gyvenamosios vietos. Ieškovė turi butą P., kurį nuomoja. Ieškovė turi visas sąlygas išsikelti ir nuomotis butą K.. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, jos pažeistų atsakovo interesų pusiausvyrą, bei teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą V. S. gyventi skyrium nuo ieškovės D. S. ir nepilnamečio vaiko J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir uždraudė lankytis jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą per 5 darbo dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos su būtinaisiais asmeniniais daiktais laikinai išsikraustyti iš gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo dienos. Atsakovui nevykdant nustatytu terminu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai neišsikraustant iš nurodyto adreso ((duomenys neskelbtini)) atsakovą laikinai (iki teismo sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje dienos) priverstinai iškeldinti su jo būtinaisiais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nutartį dėl laikino iškeldinimo pavedant vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
5. Teismas pripažino, jog tarp šalių yra itin konfliktiniai santykiai, kurie daro neigiamą įtaką ir kenkia nepilnamečiui vaikui. Pateikti ieškovės vaizdo įrašai patvirtina nederamą atsakovo elgesį su ieškove, kurį mato nepilnametis vaikas.
6. Teismas nurodė, jog turi būti užtikrinta vaiko teisė augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje. Šalių santykiai yra konfliktiški, įtempti ir jie neabejotinai sukelia šalių vaikui psichologinę įtampą, kenkia vaiko psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriam šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos, t. y. pažeidžiami prioritetiškai svarbūs vaiko interesai. Teismas vertino kaip niekuo nepagrįstą atsakovo argumentą, jog jam išsikrausčius iš gyvenamosios vietos ir sūnų atskyrus nuo tėvo, jis patirs didesnę žalą, nuolatinį stresą.
7. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos nėra esminė aplinkybė vertinant nepilnamečio vaiko interesus augti emociškai saugioje aplinkoje. Nors ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, tačiau jis yra ne K., o P., todėl ji negali išsikelti ten, nes visas vaiko poreikių centras yra Kauno mieste, čia jis lanko mokyklą. Teismo manymu, atsakovas pagal savo pajamos turi galimybes išsinuomoti būstą. Atsakovas yra plataus profilio statybininkas, kiek per mėnesį uždirba priklauso nuo užsakymų, todėl tikėtina, kad gali uždirbti ir daugiau. Atsakovas gali imtis papildomų darbų, keisti darbo vietą, kad užtikrintų tiek vaiko, tiek savo poreikius. Atsakovui nedraudžiama kreiptis į teismą ir prašyti, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
8. Teismas sprendė, jog byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra pažeidžiamos šalių nepilnamečio vaiko teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje ir yra būtinybė apsaugoti ieškovę nuo kito sutuoktinio (atsakovo) netinkamo elgesio, kadangi yra įrodymų dėl tokio netinkamo elgesio. Teismo vertinimu, byloje yra pateikta įrodymų, jog atsakovo elgesys yra pavojingas, gąsdinantis, keliantis baimę ir psichologiškai traumuojantis tiek ieškovę, tiek nepilnametį vaiką, todėl egzistuoja būtinybė nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium. Byloje pateikti duomenys, kad būtent atsakovo elgesys sukelia šalių vaikui psichologinę įtampą, kenkia jo psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jo teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovo buvimas namuose nekelia jokios grėsmės nei nepilnamečiui sūnui, nei ieškovei. Nors santykiai su ieškove ir laikytini konfliktiškais, nes vyksta skyrybų procesas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad vyksta nuolatiniai konfliktai, ginčai ar smurtavimas, keliantys grėsmę ir kenkiantys turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar ieškovės teisėms. Ieškovė neįrodė, kad konfliktai šeimoje vyksta tik dėl jo kaltės. Ieškovė taip pat yra konfliktiška ir provokuoja konfliktus šeimoje. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė taip pat įžeidinėja atsakovą, kelia konfliktus, kalba agresyviai, pakelia toną, smurtauja prieš atsakovą.
1.2. Ieškovės pateikti vaizdo įrašai, kuriuo atsakovas nufilmuotas be drabužių, yra be atsakovo sutikimo ir jie negalėjo būti pateikti teismui. Teismas spręsdamas šį klausimą negalėjo vertinti šių įrodymų, nes jie buvo gauti neleistinais būdais, bei pažeidžiant civilinio procese numatytas įrodymų leistinumo taisykles. Teismas neįvertino ir nesistengė apsaugoti atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesų.
1.3. Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad šalys dideliame gyvenamajame name gali gyventi izoliuotose patalpose nebendraujant ir nekontaktuojant vienas su kitu, tačiau abejoms šalims išsaugoma galimybė neribotai bendrauti su vaiku, tiek vaikui bendrauti su tuo tėvu su kuriuo jis nori ir kada tik nori. Teismas nutartyje akcentuoja, kad dėl visko kaltos abi šalys, tačiau neigiami rezultatai kyla tik atsakovui. Ieškovė siekia patogiau gyventi visame dideliame name viena su sūnumi, tačiau atsakovo, kaip tėvo, teisės, nėra apribotos. Nesutinka su teismo išvadomis, kad „atsakovas specialiai veržiasi į ieškovės privačią erdvę, nesvarbu, kad namas yra bendras, todėl mažai tikėtina, kad ir teismui nustačius naudojimosi tvarką namu, šalis gebės nekonfliktuoti ir vaikas nejaus dar didesnės įtampos“. Jos tik tikėtino, spėjamojo pobūdžio ir buvo padarytos vadovaujantis neleistinais įrodymais, neatsižvelgiant į tai, kad konfliktų iniciatorė yra ieškovė ir filmuodama, išprovokuodama atsakovo pyktį.
1.4. Teismas iš esmės tik atkartojo ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, savarankiškai neatlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimo, nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių – grėsmės nepilnamečio vaiko interesams (ne)egzistavimo atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas ir ar aplinka, kurio gyvens nepilnametis sūnus su ieškove pilnai atitinka nepilnamečio sūnaus interesus.
1.5. Teismas neatsižvelgė, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę yra šiurkščiai pažeidžiami atsakovo turtiniai interesai, nes atsakovo pajamas per mėnesį sudaro tik apie 900 Eur, todėl gaunant tokias nedideles pajamas, atsakovas neturės galimybės ne tik nuomotis kito gyvenamojo būsto, bet ir užtikrinti būtiniausius savo poreikius, bei teikti išlaikymą sūnui. Teismas įpareigoja nuomotis kitą gyvenamąją vietą, keisti darbą neatsižvelgiant į atsakovo specialybę. Teismui nėra svarbu, jog dėl tokios teismo nutarties nukentės atsakovo interesai, nors yra galimybė, kad tiek atsakovo, tiek šalių sūnaus interesai nebūtų pažeisti ieškovei bei jam nusistačius gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir gyvenant atskirai.
Atsiliepimas
1.6. Atsakovas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo bendravimas su vaiku nebus apribotas, nes atsakovas gali bylos eigoje prašyti nustatyti bendravimo tvarką su vaiku. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turėjo įvertinti kiek įmanoma daugiau įpareigojimo gyventi skyrium nustatymo klausimui reikšmingų aplinkybių, viena iš jų, sūnui laikinai gyvenant su ieškove, ieškovei yra sudaroma galimybė kurti palankias aplinkybes ir formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiu sūnumi, toks ieškovės siekis prieštarauja sūnaus interesams. Sūnus jau dabar nenori važiuoti paplaukioti, eiti žvejoti, važinėti dviračiais, aiškindamas, kad mama nenori važiuoti. Kita svarbi aplinkybė įrodanti, kad ieškovė siekia apriboti bendravimą su vaiku yra ta, kad ieškovė neprašė teismo nustatyti laikiną sūnaus ir jo bendravimo tvarką.
1.7. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo buvimas bei naudojimasis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei jame esančiais buities reikmenimis sukeltų ieškovei kažkokius finansinius nuostolius, kad atsakovo netinkamas elgesys darytų žalą vaiko vystymuisi, mąstymui ir emocinei bei psichologinei būklei. Ieškovė gaudama nuo 2 000 Eur iki 6 388,64 Eur pajamas per mėnesį turi visas galimybes susirasti kitą gyvenamąją vietą, o ne prašyti teismo įpareigoti atsakovą išsikelti iš vienintelės turimos gyvenamosios vietos. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad įpareigojimas gyventi skyrium, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik tada, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium.
10. Ieškovė D. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovė nenaudojo fizinio smurto atsakovo atžvilgiu, tai būtent ieškovė yra priversta gintis nuo atsakovo veiksmų, nekartą buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Nors ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ar nepradėti atsakovo atžvilgiu, jiems susitaikius, tačiau visa surinkta byloje medžiaga neigiamai charakterizuoja atsakovą.
2.2. Atsakovas netinkamai aiškina teisės normas, neva jo garbė ir orumas yra pažeistas, pateikiant byloje vaizdo medžiagą. Byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl medžiagos viešumas yra apribotas. Informacija nebuvo paskleista tretiesiems asmenims ar viešai, ši medžiaga tiesiogiai yra susijusi su ieškinio reikalavimais bei pagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus, todėl laikytini įrodomąja priemone, o ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Vaizdo įrašuose aiškiai matomas netinkamas atsakovo elgesys, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi.
2.3. Atsakovas sudaro psichologiškai sudėtingas gyvenimo sąlygas tiek ieškovei, tiek šalių nepilnamečiui sūnui. Atsakovas namuose šiukšlina, iš šeimos namų bandydamas padaryti negyvenamą sandėlį su daiktais, sakydamas, kad šeimos namus pavers šiukšlynu, dėl ko ieškovė ir nepilnametis vaikas jaučia psichologinį smurtą. Atsakovas elgiasi nelojaliai ir netgi žiauriai, kai nuolat trikdo ieškovės bei vaiko ramybę, naudoja psichologinį smurtą. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovo elgesys yra pavojingas, gąsdinantis, keliantis baimę ir psichologiškai traumuojantis ieškovę ir nepilnametį vaiką, todėl buvo būtinybė nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium.
2.4. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad konfliktinės situacijos kenkia vaikui, nes tėvai negeba konstruktyviai, diskusijos būdu spręsti iškilusių savo konfliktų ir negeba apsaugoti vaiko. Atsakovas savo elgesiu sukuria nesaugumą namuose. Niekuo nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jam išsikrausčius ir sūnų atskyrus nuo tėvo, jis patirs didesnę žalą, nuolatinį stresą. Atsakovo teisės pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra mažiau pažeistos, nei šalių nepilnamečio vaiko, nes vaikui turi būti užtikrintas jo ramus ir netrukdomas gyvenimas jam įprastoje aplinkoje, nematant šalių konflikto ir netinkamo atsakovo elgesio.
2.5. Visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovė siekia viena gyventi dideliame name su sūnumi. Atsakovas savo interesus iškelia aukščiau vaiko interesų, užsimindamas, kad ieškovė su sūnumi neva tai turėtų išsikraustyti iš bendrų namų. Siekdamas gyventi kartu atsakovas galimai ir toliau siekia psichologiškai ir fiziškai smurtauti prieš ieškovę. Ieškovė atsakovo neprovokuoja, priešingai, tai vaizdo įrašai patvirtina, jog atsakovas yra agresyvus ir ieškovė yra priversta saugoti save ir sūnų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas specialiai veržiasi į ieškovės privačią erdvę, nesvarbu, kad namas yra bendras, todėl mažai tikėtina, jog nustačius naudojimosi tvarką namu, atsakovas gebės nekonfliktuoti ir vaikas nepajus dar didesnės įtampos. Nors ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, tačiau jis yra ne K, o P ir ji negali išsikelti su vaiku, nes vaikas Kaune lanko mokyklą. Atsakovas gali imtis papildomų darbų, keisti darbo vietą, kad užtikrintų vaiko ir savo poreikius.
2.6. Dėl atsakovo elgesio vaikas nenori bendrauti su juo, nes atsakovas prie sūnaus naudoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja ieškovę, traukia sūnų į skyrybų procesą, elgiasi ir kalba agresyviai, dėl ko ieškovė ir sūnus jaučiasi nesaugiai, kas sukelia jiems psichologinę įtampą. Vaikas, apklaustas psichologės nurodė, jog dažnai būna išsigandęs ir jaučiasi saugus, tik kai nebūna konfliktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku, o tokiose bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi būti aktyvus šeimos bylose vertindamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktą įrodymą priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
19. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinai ginčo situacijai sureguliuoti laikinosios apsaugos priemonės parenkamos laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių taikymo būtinumą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog jos reikalingos užtikrinti ieškovės interesus ir vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, nes atsakovo elgesys netoleruotinas, sudarantis ieškovei baimę, kad jos ar nepilnamečio vaiko atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, nes atsakovas ieškovę nuolat terorizuoja, nauja psichologinį smurtą, šalia sūnaus vartoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja ieškovę, įtraukia vaiką į skyrybų procesą.
22. Apeliantas prašo nesiremti byloje ieškovės pateiktais vaizdo įrašai, kuriuo atsakovas nufilmuotas be drabužių, nurodydamas, jog šie įrodymai buvo gauti neleistinais būdais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir be vaizdo įrašų byloje yra pakankamai kitų įrodymų poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo nustatymui. Taigi vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą byloje, teismas remiasi byloje pateiktais rašytiniai įrodymais, t. y. byloje pateikti šalių įrodymai apie pradėtus ir baigtus ikiteisminius tyrimus ieškovės ir atsakovo atžvilgiu patvirtina, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti. Šalių konfliktus dažnai mato ir juose dalyvauja jų nepilnametis vaikas. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta nuolatiniai tarpusavio ginčai, kurie daro neigiamą įtaką ir kenkia nepilnamečiui vaikui. Byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) 2022 m. spalio 11 d., 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos patvirtina, kad vaikas girdi tėvų pykčius, kaip tėtis šaukia ant mamos, jai grasina, dėl to vaikas bijo dėl mamos, kad kas nenutiktų ir tėtis nieko nepadarytų mamai. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, kad tėvų įtempti santykiai galimai įtakoja vaiko emocinę aplinką, vaikas gyvena konfliktiškoje, smurtinėje aplinkoje, vaikas jautriai reaguoja į tėvų konfliktus, verkia, dėl ko vaikas galimai patiria psichologinį smurtą. Buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, moraliniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Iš pateiktos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. išvados dėl nepilnamečio vaiko interesų nustatyta, jog byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes į iškylančius konfliktus tarp bylos šalių yra įtraukiamas ir juose dalyvauja nepilnametis šalių sūnus. Konfliktinės situacijos yra užsitęsusios, kartojasi, šalys negeba ginčų spręsti geruoju, diskusijų būdu, galimai namuose tarp ieškovės ir atsakovo tvyro įtampa, dėl įvardintų aplinkybių nepilnamečio vaiko saugumui ir ramybei kyla grėsmė. Svarbu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus augti emociškai ir fiziškai saugioje, neutralioje namų aplinkoje, saugūs namai vaikui gali būti tik tada, kai gyvenantys asmenys namuose jaučia vienas kitam pagarbą, o jeigu tėvai konfliktuoja (kas yra neišvengiama), tai konfrontuoja kultūringai, debatų forma. Skyriaus nuomone, nepilnametis šalių sūnus ir taip neišvengiamai patiria emocinius išgyvenimus dėl vykstančių tėvų skyrybų, o matomi ir girdimi konfliktai nepilnamečiui sukelia papildomus emocinius išgyvenimus, nuo kurių nepilnametis turėtų būti kaip įmanoma labiau apsaugotas, šalių tarpusavio pastangomis. Siekiant neatidėlioti ir bent laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją, kurios šalys šiuo metu savarankiškai nelinkusios spręsti, teikiant šeimai pagalbą. 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžiu apklaustas nepilnametis vaikas patvirtino, jog vykstant tėvų konfliktams jis jaučiasi nesaugus, išsigandęs ir dėl to patiria baimę.
23. Įvertinus aptartus duomenis, yra pagrindo išvadai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, su šia aplinkybe sutinka tiek apeliantas, tiek ieškovė. Atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, matyti, kad šalių konfliktų intensyvumas ir pobūdis kelia nepilnamečiui vaikui psichologinę įtampą, baimę, o tai gali pakenkti vaiko psichologinei būsenai, gerai savijautai bei turėti įtakos ir socialinei raidai, gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečio vaiko interesams. Šeimos bylose, bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis), todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, jog šalys gyvena dideliame name ir gali gyventi izoliuotose patalpose nebendraujant ir nekontaktuojant vienas su kitu. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovei ir nepilnamečiui vaikui nuo 2022 m. birželio 20 d. yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos, pradėtas atvejo vadybos procesas, siekiant spręsti šeimos problemas, ką patvirtina 2022 m. liepos 4 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažyma dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo atsakovui. Byloje pateiktos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. spalio 11 d., 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos taip pat patvirtina, jog į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, kuris priverstas ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Tai, jog šalių santykiai itin konfliktiški ir įtemti ilgą laiką, patvirtina nutarimai apie pradėtus ir baigtus ikiteisminius tyrimus. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. išvada patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. bylos šalių šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, o laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. kovo 20 d. nepilnamečio vaiko atžvilgiu buvo nustatyti 3 galimo smurto prieš nepilnametį atvejai ir vienas atvejis, kai buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi šie įrodymai patvirtina, kad nors oficialiai kito nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo gyvenamojo būsto apeliantas neturi, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir kylančių naujų konfliktų šalims kartu gyventi vienoje namų valdoje, kurioje šalys galėtų gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai, nėra galimybės, nes vis tiek išliktų visos prielaidos kilti naujiems sutuoktinių konfliktams tiek gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, tiek kieme, o tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečio vaiko teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apelianto nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis.
25. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis būtų bloga, jog jis negalėtų susirasti kitą gyvenamąjį vietą, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo. Apeliantas nurodo, jog jis neturės galimybių nuomotis kito būsto, bet ir užtikrinti būtiniausių savo poreikius, bei teikti išlaikymą sūnui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai pirmenybę teikė vaiko interesų apsaugos principo įgyvendinimo užtikrinimui, o ne atsakovo nuosavybės teisės į ginčo namą įgyvendinimui. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog dirba plataus profilio statybininku ir kiek per mėnesį uždirba priklauso nuo užsakymų. Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Papildomų ar kitokių duomenų apie gaunamas pajamas apeliantas nepateikė. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog laikinoji apsaugos priemonė suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovei, nes ji naudojasi šalims nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, kad šalių gyvenamajame būste gyvena ne tik ieškovė, tačiau ir šalių nepilnametis vaikas. Apelianto argumentai, jog ne jis, o ieškovė turėtų išsikelti iš šalių gyvenamojo namo yra visiškai nepagrįsti. Nors ieškovė ir turi kitą nekilnojamąjį turtą, tačiau jis yra ne K, o P, todėl keisti ieškovei ir nepilnamečiui vaikui gyvenamąją vietą, kai K vaikas lanko mokyklą, būrelius, visiškai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybės laikinai išsinuomoti kitą būstą ar priimti kitus sprendimus dėl laikinai susiklosčiusių aplinkybių iki bus priimtas sprendimas konkrečioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad šalys bet kokiu momentu gali išnaudoti galimybes spręsti tarp šalių iškilusį ginčą taikiai, kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pasikeitus aplinkybėms ir pan.
26. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Šalims geranoriškai nesutarus dėl atsakovo bendravimo laiko su vaiku padidinimo ar bendravimo vietos, šis klausimas gali būti sprendžiamas kreipiantis į teismą dėl skyrium gyvenančio atsakovo laikinos bendravimo nustatymo ir tokį prašymą teismui gali reikšti ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, todėl atskirojo skundo argumentai, dėl galimos neigiamos įtakos atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimui, jo apimčiai / trukmei niekaip nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo.
27. Nors apeliantas įrodinėja, kad konfliktus šeimoje išprovokuoja pati atsakovė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, susiję su santuokos nutraukimu, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių argumentų, kas, ieškovė ar atsakovas, minėtus tarpusavio konfliktus pradeda, pradėjo ir yra dėl jų kaltas, nes tai nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Šie klausimai, esant poreikiui, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
28. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, su kuriomis nesutikti apeliacinės instancijos teismo neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, darytina išvada, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis eliminuojama konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečio vaiko akivaizdoje galimybė ir tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.