Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. S. M. prašymą dėl sumokėto užstato grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu K. S. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje bei nubaustas 120 MGL dydžio, tai yra 6 000,00 Eur (šešių tūkstančių eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme K. S. M. išbūtas laikas (2 dienos) bei paskirta galutinė bausmė – 116 MGL dydžio, tai yra 5 800,00 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bauda, kurią teismas įpareigojo sumokėti per (vienerių) metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei išaiškino nuteistajam, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškota priverstinai. Dėl kardomosios priemonės – 3 000,00 Eur nuteistojo įmokėto užstato grąžinimo tvarkos ir sąlygų, teismas nuosprendyje nepasisakė.

2. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir K. S. M. veiksmus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1836) perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija Nr. XII-497), 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei paskyrė 120 MGL (6 000,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo metu K. S. M. išbūtas laikas (2 dienos) bei K. S. M. paskirta galutinė 116 MGL (5 800,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, K. S. M. įpareigotas baudą sumokėti per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. K. S. M. išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Dėl K. S. M. įmokėto 3 000,00 Eur užstato grąžinimo nuteistajam tvarkos ir sąlygų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakė.

3. Kauno apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas nuteistojo K. S. M. prašymas išspręsti nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – užstato panaikinimo klausimą ir grąžinti užstatą užstato davėjui, kadangi nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-397/2023 jau įsiteisėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. M. prašymas atmestinas.

4. BK 47 straipsnyje numatyta, kad bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos nuosprendis, kuriuo nuteistasis įpareigotas per vienerių metų laikotarpį sumokėti 5 800,00 Eur baudą įsiteisėjo rugpjūčio 20 d. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnis numato, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Priverstinį baudos išieškojimą reglamentuoja BVK 8 straipsnis, kuriame nurodyta, jog nuteistajam nesumokėjus baudos, teismas išduoda vykdomąjį raštą priverstiniam bausmės vykdymui.

6. 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz., slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

7. Siekiant kiek įmanoma išvengti aukščiau paminėtų situacijų ir užkardyti galimybę asmenims išvengti teisinės atsakomybės, nagrinėjamu atveju, teismo paskirtos baudos sumokėjimo, svarbią reikšmę turi užstato institutas, kadangi tais atvejais, jei asmuo jam paskirtos baudos nesumokėjo, tačiau nustatyta, kad jis nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų bent dalį paskirtos baudos, vengia atlikti jam paskirtą bausmę, net ir suėjus baudos vykdymo senačiai, šie pinigai ir be atskiro asmens sutikimo gali būti nukreipti į valstybės biudžetą, o ne atiduoti užstato davėjui (2024 m. liepos 15 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 1S-175-870/2024 baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024). Šiuo atveju iš byloje pateikto 2022 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad K. S. M. sumokėjo 3 000,00 Eur užstatą, o įmoką atliko jis pats, iš savo asmeninės banko sąskaitos, taigi, užstato praradimo atveju jis patirtų asmenines pasekmes, todėl manytina, kad tai gali veikti kaip apsauginis faktorius, kad nuteistasis būtų suinteresuotas sumokėti jam teismo paskirtą baudą, ir priešingai, nuteistasis gali vengti sumokėti jam paskirtą baudą užstatą grąžinus. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės – užstato paskirtis neapsiriboja tik tuo, kad ji užkardytų įtariamąjį nuo trukdymo teismo procesui ar mažintų pasislėpimo nuo atsakingų pareigūnų ir teismo riziką iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Ši kardomoji priemonė aktuali ir tuo, kad užtikrintų bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju, kad nuteistasis sumokėtų jam teismo paskirtą baudą, kadangi, kaip jau aukščiau paminėta, nustačius, kad asmuo baudą sumokėti vengia, baudos sumai padengti gali būti panaudojamas nuteistojo įmokėtas užstatas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užstatas – piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog užstatas grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kai ši kardomoji priemonė baigiama taikyti.

9. BPK 139 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti laikoma, jog kardomosios priemonės – užstato taikymas nuteistajam turėjo baigtis pradėjus vykdyti nuosprendį (Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-342-387/2018).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kad nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė – užstatas panaikintina, o užstatas grąžintinas jų davėjams. 2018 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje šis klausimas taip pat nebuvo išspręstas. Taigi, užstato grąžinimo klausimą, kaip jau minėta, šiuo atveju reglamentuoja išimtinai BPK 139 straipsnio 3 dalis, kuri nagrinėjamu atveju numato, kad užstatas gali būti grąžinamas nuteistajam tik pradėjus bausmės vykdymą, tai yra, pradėjus mokėti ar sumokėjus jam nuosprendžiu paskirtą baudą. Teismas tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad bausmės vykdymas būtų pradėtas vykdyti neturi: byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, bankinių pavedimų išrašų, taigi, tenkinti nuteistojo prašymą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra jokios objektyvios informacijos, kad nuteistasis jam paskirtą baudą yra sumokėjęs ar pasiruošęs mokėti bei nesieks palengvinti savo teisinio statuso ir nebus padaryta žala valstybei.

11. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus ir galiojantį teisinį reglamentavimą, nuteistojo K. S. M. prašymas dėl užstato grąžinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo K. S. M. prašymą dėl užstato grąžinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.