Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs užstato davėjo advokato R. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas užstato davėjo R. G. prašymas grąžinti užstatą ir užstatas perduotas į valstybės biudžetą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. 2018 m. spalio 31 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas užstato davėjo advokato R. G. prašymas grąžinti už D. Z. sumokėtą 7 000 Eur užstatą, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė. Teismo nutartyje nurodoma, kad kardomoji priemonė – užstatas nuteistajam palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti, nes nuteistasis nuo bausmės atlikimo pasislėpė. Kadangi nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti ir nuteistojo pasislėpimo metu dar galiojo jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas, nuteistasis laikomas pažeidusiu jam taikytos kardomosios priemonės sąlygas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis apygardos teismas konstatavo, kad grąžinti užstato davėjui jo už nuteistąjį D. Z. sumokėtą 7 000 Eur užstatą nėra pagrindo, todėl perdavė užstatą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Užstato davėjo advokato R. G. skundas atmetamas.

4. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje nurodoma kardomąją priemonę – 7 000 Eur užstatą D. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, D. Z. suimti, užstatą grąžinant užstato davėjui R. G.

5. Užstato davėjas advokatas R. G. skunde teigia, kad aukščiau pacituota nuosprendžio rezoliucinės dalies nuostata turėtų būti suprantama taip, kad užstatas jo davėjui grąžinamas iškart įsiteisėjus nuosprendžiui nelaukiant nuosprendžio vykdymo pradžios ir atitinkamai nuteistojo D. Z. suėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone toks šios nuostatos aiškinimas yra neteisingas ir prieštarauja kardomosios priemonės pratęsimu nuteistajam D. Z. teismo siektam tikslui – užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą.

6. BPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7. Iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio akivaizdu, kad pratęsdamas nuteistajam kardomąją priemonę – užstatą teismas siekė užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei nuteistojo dalyvavimą šiame procese – pažymėtina, jog D. Z. buvo nuteistas ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Siekiant tinkamo šio tikslo užtikrinimo kardomoji priemonė – užstatas nuteistajam turėjo būti taikoma iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kad laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki bausmės vykdymo pradžios nuteistajam nebūtų sudaromos nepagrįstai palankios sąlygos pasislėpti nuo bausmės vykdymo. Tokią išvadą patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. formuluotė „<...> D. Z. suimti, užstatą grąžinant užstato davėjui R. G.“, bei BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Dėl šių priežasčių žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad turi būti laikoma, jog kardomosios priemonės – užstato taikymas nuteistajam turėjo baigtis pradėjus vykdyti nuosprendį.

8. Iš 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – užstatą matyti, kad D. Z. buvo įspėtas, jog pažeidus šią kardomąją priemonę ar be svarbios priežasties neatvykus proceso veiksmams, jam gali būti taikoma griežtesnė kardomoji priemonė, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Užstato davėjas advokatas R. G. taip pat buvo įspėtas, kad tuo atveju jei įtariamasis D. Z. nevykdys pareigos šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, užstatas pereis valstybei. Pacituotame 2015 m. balandžio 28 d. nutarime nenurodyta, kad jame įvardytos D. Z. pareigos galioja tik ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu, jos taip pat galioja ir nuosprendžiui įsiteisėjus bei, pradėjus jo vykdymą. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad užstato davėjas nebuvo supažindintas su įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) pareigomis dalyvauti nuosprendžio vykdymo procese ir jam netrukdyti, kaip nurodyta aukščiau, ši pareiga išplaukia ir iš užstato taikymo pagrindus bei sąlygas įtvirtinančio BPK 133 straipsnio nuostatų. Kadangi nuteistasis D. Z. po aptariamo nuosprendžio įsiteisėjimo pasislėpė, jis laikytinas pažeidusiu jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, todėl užstatas pagrįstai buvo perduotas valstybei.

9. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria nutarta perduoti užstato davėjo advokato A. G. sumokėtą 7 000 Eur užstatą valstybei, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

užstato davėjo advokato R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.