Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-06-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2013-07-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2014-02-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2013-07-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

4) 2017-02-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL, t. y. 753,2 eurų bauda. 2017-12-07 teismo nutartimi bauda pakeista 10 parų arešto bausme;

5) 2018-11-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2018-12-11 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio vertę atitinkančios sumos 1541 Eur konfiskavimas,

7) 2019-10-31 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2022 m. rugpjūčio mėn. 25 d., apie 16:10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,07 promilės girtumas), tyčia, vieną kartą šovė iš pramoninės gamybos „M. S.“, 4.5 mm. kalibro pneumatinio nešaunamojo ginklo, priskiriamo „D“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams, I. J. į dešinį skruostą, dėl ko buvo padaryta šautinė dešinio skuosto žaizda, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. L. kaltę pripažino. Paaiškino, jog dvi dienas savo namuose su nukentėjusiąja I. J. vartojo alkoholį, dėl ko abu buvo stipriai neblaivūs. Vėliau prisijungė draugas E. D.. Pamena, jog atsinešė iš namų pneumatinį šautuvą, kuriuo su E. D. šaudė kieme į skardines. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo namų svetainėje, ant fotelio. Jis atsinešė rankose laikydamas šautuvą į svetainę, stovėjo šalia nukentėjusiosios ir tuo metu šautuvas iššovė. Pamatė, jog kruvinas I. J. veidas. Suprato, jog pataikė į veidą. Teigė, kad šovė netyčia. Jis puolė padėti, atsiprašinėjo, tačiau nukentėjusioji išėjo ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos tarnybą. Teigė, jog iki įvykio su nukentėjusiąja nesipyko, jai negrasino. Pripažįsta, jog iš pneumatinio ginklo iššovė ir pataikė sėdinčiai ant fotelio I. į dešinį skruostą. Dėl to nuoširdžiai gailisi, tai įvyko netyčia. Pripažino, kad norėjo pajuokauti, gal ir spaudė nuleistuką, tačiau manė, kad ginklas neužtaisytas. Supranta ir suvokia, jog su ginklu elgėsi neatsargiai. Su ieškiniu sutinka. Pripažino, jog laukiant policijos visi sugalvojo versiją, jog nukentėjusioji pati griebė už ginklo bei persišovė, nes buvo išsigandęs, nenorėjo sėst į kalėjimą.

Nukentėjusioji I. J. patvirtino, kad su kaltinamuoju pastarojo namuose tą vakarą vartojo alkoholį. Ji sėdėjo kambaryje ant fotelio ir žiūrėjo į telefoną, o priešais ją sėdėjo E. D.. Tuo metu iš lauko atėjo kaltinamasis, kuris, stovėdamas jai iš dešinės, kažką pasakė. Ji pasuko veidą į kaltinamąjį ir išgirdo pykštelėjimą bei pajuto smūgį į veidą, iš dešinio skruosto pradėjo bėgti kraujas. Teigė, jog šūvio metu A. L. ginklą laikė rankose ir ginklas ( jo vamzdis ) buvo atsuktas į jos veido pusę, o po šūvio ginklą nuleido ant grindų. Po šūvio kaltinamasis išsigando, atsiprašinėjo, sakė, kad norėjo pajuokauti, jog tai įvyko netyčia, negalvojo, kad ginklas užtaisytas. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ( toliau-BPC ), pranešė, kad ją peršovė, iškvietė medikus bei policiją. Pripažino, jog atvykusiems policijos darbuotojams gal ir sakė, kad pati netyčia persišovė, nes tuo metu buvo šoke, gal taip pasakė iš skausmo, gal dėl to, kad viskas greičiau baigtųsi, gal iš gailesčio kaltinamajam. Antroje apklausoje bei dabar teisme sako tiesą. Pradžioje nenorėjo rašyti pareiškimo policijai, nes manė, jog nieko rimto neatsitiko. Vėliau supratusi, jog reikės operacijos, kuri bus sudėtinga, kils pavojus sveikatai, pateikė pareiškimą. Mano, kad kaltinamasis iššovė netyčia. nes prieš pat šūvį, stovėdamas priešais ją ir rankose laikydamas šautuvą, jis pasakė, -„ nebūtų sunku ją paimt ir užkast už namo“. Tada kaltinamasis sakė, kad norėjo pajuokauti, negalvojo, kad ginklas užtaisytas. Teigė, jog įvykio metu buvo ir pažįstamas E. D.. Aiškino, jog kitą dieną Kauno klinikose gydytojai jai iš žandikaulio ištraukė šovinį.

Po operacijos liko ir padarinių, nes kelias savaites valgė tik skystą maistą, tirpo ir yra nutirpęs liežuvis, dėl to švepluoja. Liko ir estetinių pasekmių: po operacijos išėmus šovinį dešiniajame skruoste liko randas, tokia kaip duobutė. Dėl to jaučia didelį diskomfortą, nori pašalinti, susitvarkyti, jog jo ant veido neliktų. Tai ketina daryti iš savo lėšų. Šiuo metu kartais dar pajaučia skausmą žandikaulio vietoje, kur buvo pašalintas šovinys, tačiau vaistų nuo skausmo jau nebegeria. Po įvykio pas A. L. vieną kartą parašė per programėlę "Messenger", prašydamas tyrėjos numerio. Daugiau nieko nerašė, neskambino, neatsiprašė dėl to, kad taip padarė. Jokio bendravimo apie įvykį po įvykio nebuvo. Dėl ko jis taip padarė - negali pasakyti. Ar jis norėjo pavaidinti pieš E. D., ar dėl ko - nežino. Yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje. Mano, jog jį reikš, nes buvo padaryta fizinė žala, taip pat ir turtinė (perkami vaistai nuo skausmo, tepalai ir pan). Taip pat likę ir moralinės pasekmės - kompleksuoja dėl likusio randelio veide.

Liudytojas E. D. teigė, jog įvykio aplinkybių nepamena, todėl prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis paaiškinęs, kad „<...> jog tą dieną buvo pas kaltinamąjį namuose. Pasak jo, kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo stipriai apgirtę, jis buvo blaivus. A. su I. tai sėdėjo prie šulinio, gėrė, tai vaikščiojo. Pats tiesiog stovėjo prie jų, tai nueidavo toliau nuo jų. <...> Vienu metu pamatė, kaip I. ir A. buvo atsistoję už šulinio vienas prie kito ir išgirdo panašų į šūvį garsą. Garsas nebuvo didelis, net nesuprato, kad tai šūvio garsas. T. I. ranką buvo prisidėjusi prie savo skruosto, tačiau jis nekraujavo. Po to, pats priėjo arčiau ir toje vietoje kur stovėjo A. ir I., t. y. už šulinio pamatė galimai ginklą. Momento, kaip kaltinamasis šovė į nukentėjusiąją, nematė ( t. 1, b. l. 81–84).

Liudytojas E. D. teigė, kad šie jo parodymai teisingi. Į klausimą, kodėl tada kaltinamasis ir nukentėjusioji teigia, jog šūvio metu visi trise ( įskaitant ir E. D. ) buvo kambaryje, liudytojas atsakė, kad buvo už 10 metrų, šūvis buvo neskardus, kur buvo šūvis- iš kur jam žinoti, tuo metu jis buvo lauke. Šūvio momento nematė.

2022-08-30 I. J. pareiškime parašyta, kad 2022-08-25, apie 16:00 val., būnant pas A. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) A. L. šovė į ją iš orinio šautuvo ir pataikė į veidą, skruostą, taip ją sužalojo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 6–13).

2022-08-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, prie kieme esančio šulinio rastas paremtas pneumatinis ginklas „M. S.“. Ginklas paimtas (dėžė Nr. 1, (1 t., b. l. 20–27).

2022-10-13 Kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje pažymėta, jog tirti pateiktas 4,5 mm (.177) kalibro „M. S.“ pramoninės gamybos pneumatinis šautuvas ( žr. foto Nr. 2.), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Šautuvas skirtas šaudyti .177 ( 4,5 mm) kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis ir priskiriamas „D“ kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Šautuvas ( žr. foto Nr. 2.) šaudymui tinkamas (1 t., b. l. 44–48).

Specialisto išvadoje Nr. G 503/2022 (09) parašyta, kad nukentėjusiajai I. J. klinikiniais duomenimis konstatuota šautinė dešinio skruosto žaizda su svetimkūniu veido minkštuosiuose audiniuose, padaryta išaunant iš šaunamojo ginklo šaunamuoju užtaisu - kulka, galimai 2022-08-25. I. J. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 75).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip kaltinamasis A. L. įvykio vietoje parodė ir paaiškino nukentėjusiosios I. J. sužalojimo aplinkybes. Parodė vietą, kur fotelyje sėdėjo nukentėjusioji. Vietą, kur jis stovėjo ir rankose laikė šautuvą, kai jis iššovė. Tai yra, I. J. sėdėjo fotelyje nuo jo kairėje pusėje ( 2 t., b. l. 84–85, foto lentelė b. l. 88–92).

2022-09-06 apžiūros protokole užfiksuota, jog perklausytas ir aprašytas pokalbis su „112“ Bendrojo pagalbos centro ( toliau-BPC )darbuotoja, pavadinimu „2022_08_25_16-07-22_37069065205“. Pokalbis vyksta tarp nukentėjusiosios bei BPC darbuotojos. Jo metu nukentėjusioji praneša, kad jai oriniu šautuvu peršauta burna, pasako įvykio vietos adresą. Teigia, jog „šovė draugas“, „norėjo pagąsdinti“ ( 1 t., b. l. 93–96 ).

Apžiūrėti policijos darbuotojų, atvykusių į įvykio vietą, vaizdo ir garso įrašai, padaryti naudojamomis „BodyCam“ kameromis. Įrašuose užfiksuotas įvykio vietoje policijos darbuotojų bei nukentėjusiosios ir įtariamojo A. L. bendravimas. Įtariamasis teigia, jog nukentėjusioji pati susižalojo, -„ nežinojo, kad užtaisytas ir ( keiksmažodis ) spustelėjo tą mygtuką ir įsivarė į veidą“, <...> „svarbiausia, spustelėjo nežinodama, kada, kur“. Nukentėjusioji aiškina, kad,- „ nu jo, pati pasiėmiau tokį ginklą ir... Pareigūnams tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjusioji sako, - „ aš pati“.

Įtariamasis policijos darbuotojams aiškina, kad, - „ pasiėmiau va mergą, persišovė veidą ir dabar gavosi taip, kad dabartės dar ir pasėdėt reikės už ją, kelis metus“, <...> „Ir va, dūra, stvėrė ( keiksmažodis ) už to gaiduko ir tėškėsi į veidą“ ( 1 t., b. l. 98–107 )..

Alkotesterio parodymų fiksavimo žurnalo kopija, kuriame nurodyta, jog 2022-08-25, 16:27 val. A. L. nustatytas 3,07 promilės girtumas (2 t. b. l. 22–24 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog įrodyta, kad A. L., veikdamas netiesiogine tyčia, paėmęs į rankas 4,5 mm (.177) kalibro „M. S.“ pramoninės gamybos pneumatinį šautuvą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, jog ginklas yra užtaisytas, norėdamas pajuokauti ar pagąsdinti nukentėjusiąją, tyčia, nukreipęs ginklo vamzdį į nukentėjusiosios veidą, paspaudė šautuvo nuleistuką, dėl ko įvyko šūvis ir klinikiniais duomenimis nukentėjusiajai I. J. buvo konstatuota šautinė dešinio skruosto žaizda su svetimkūniu veido minkštuosiuose audiniuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. L. tyčia šovė iš minėto šautuvo nukentėjusiajai į dešinį skruostą ir padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas kaltinamojo veiksmus vertina kaip padarytus, esant netiosioginei tyčiai. Nors tyčia šauti ir jos sužaloti nenorėjo, tačiau tai, kad jis ginklą nukreipė į jos veidą, tyčia paspaudė nuleistuką, neįsitikinęs, kad ginklas užtaisytas ir gali įvykti šūvis, rodo, kad dėl; ko įvyko šūvis, rodo, kad darydamas šią veiką asmuo suvokė savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 81–85 ), tiek teisme ( 2 t., b. l. 83 ) parodymus, kad jis matė, kaip I. ir A. buvo atsistoję už šulinio vienas prie kito ir išgirdo panašų į šūvį garsą ir momento, kaip kaltinamasis šovė į nukentėjusiąją, nematė – teismas vertina kaip galimai žinomai melagingus, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal išankstinį įvykio vietoje visų buvusių asmenų pradinį susitarimą, jos nukentėjusioji pati kalta, kai sugriebė už ginklo. Šiuos pirminius parodymus teisme paneigė pats kaltinamasis ir nukentėjusioji, kurie teigė, kad šūvis įvyko kambaryje, tuo metu nukentėjusioji sėdėjo fotelyje, o priešais ją sėdėjo liudytojas E. D., kuris viską matė. Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir bylos nagrinėjimo metu.

Apie tai teismas informuoja prokurorą BPK 257 straipsnio 1 dalies tvarka.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam A. L. dėl 950, 10 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios I. J. gydymą ir jai suteiktą skubią medicininę pagalbą ( 2 t., b. l. 14–16) – įrodytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas. Įrodyta, jog kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, dėl ko teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, kurią regreso tvarka privalo atlyginti kaltinamasis ( Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu )

Nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys dėl 500 Eur turtinės bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ( 2 t., b. l. 159–164 ).

Iš dalies tenkinama ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, nukentėjusioji pagrįstai prašo jai atlyginti vaistų, skirtų veido sužalojimo gydymui, įsigijimo išlaidas, kurios sudaro 303, 50 Eur ( vaistai : 41, 5 Eur „Nimesil“ granulės, „I. E.“ -194 Eur, „Amoxicillini“-13 Eur, burnos skalavimo skystis „Educirol“ – 15 Eur, specialūs dantų šepetėliai ir maisto trintuvė – 40 Eur. ). Nors nukentėjusioji ir nepateikė vaistų ir specialių priedų gydymui įsigijimo dokumentų, tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos buvo būtinos, nes nurodyti vaistai buvo rekomenduoti medikų po žandikaulio operacijos ir apie tai yra duomenys byloje ( 2 t., b. l. 3, 6–8 ).

Teismas netenkina reikalavimo dalies dėl kelionės išlaidų į gydymo įstaigas atlyginimo, nes nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad jai buvo būtina vykti į jos nurodytas gydymo įstaigas, nepateikė keliones išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Iš dalies tenkinama ieškinio dalis ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, jog nukentėjusiajai tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji buvo nedarbinga, patyrė šoką, skausmą, nepatogumus buityje, nesaugumo jausmą, dvasinį sukrėtimą. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji buvo ilgą laiką nedarbinga ( apie 2 mėnesius ), mėnesį negalėjo valgyti kieto maisto, vis dar tirpsta liežuvis.

Nors nukentėjusioji savo išgyvenimus ir neturtinę žalą vertina 3 000 Eur, tačiau, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra per didelė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala visada atlyginama, jei ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.

Neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis ).

Spręsdamas priteistinos neturtinė žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį ( padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ), kaltinamojo kaltę ( veikė netiesiogine tyčia ), jo turtinę padėtį ( yra darbingas, dirba ), į padarytos žalos dydį ir pasekmes, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suteikta pirminė būtina medicininė pagalba, skirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji apie du mėnesius laiko buvo nedarbinga. Akivaizdu, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, nepatogumus buityje, dvasinius išgyvenimus.

Po operacijos liko ir padarinių, nes kelias savaites valgė tik skystą maistą, tirpo ir yra nutirpęs liežuvis, dėl to švepluoja. Liko ir estetinių pasekmių: po operacijos išėmus šovinį dešiniajame skruoste liko randas, tokia kaip duobutė. Dėl to jaučia didelį diskomfortą, nori pašalinti, susitvarkyti, jog jo ant veido neliktų. Tai ketina daryti iš savo lėšų. Šiuo metu kartais dar pajaučia skausmą žandikaulio vietoje, kur buvo pašalintas šovinys, tačiau vaistų nuo skausmo jau nebegeria. Po įvykio pas A. L. vieną kartą parašė per programėlę "Messenger", prašydamas tyrėjos numerio. Daugiau nieko nerašė, neskambino, neatsiprašė dėl to, kad taip padarė. Jokio bendravimo apie įvykį po įvykio nebuvo. Dėl ko jis taip padarė - negali pasakyti. Ar jis norėjo pavaidinti pieš E. D., ar dėl ko - nežino. Yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje. Mano, jog jį reikš, nes buvo padaryta fizinė žala, taip pat ir turtinė (perkami vaistai nuo skausmo, tepalai ir pan.). Taip pat likę ir moralinės pasekmės - kompleksuoja dėl likusio randelio veide.

Nustatydamas nukentėjusiajai protingą ir teisingą satisfakciją dėl patirtos žalos, teismas atsižvelgia ir į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Tais atvejais, kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1 700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7 240 Eur, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017 ir kt.).

Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nukentėjusiajai teismas nenustatė, nes jie paremti tik nukentėjusiosios žodžiais. Todėl nukentėjusiosios prašoma priteisti iš kaltinamojo 3 000 Eur sumos, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelė.

Teismo vertinimu, kaltinamasis turi nukentėjusiajai atlyginti 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismo įsitikinimu, ši pinigų suma yra pagrįsta, protinga, sąžininga ir teisinga nukentėjusiosios patirtai žalai atlyginti.

A. L. nusikalto ir teismo teisiamas jau aštuntą kartą. Kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sutiko atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajai, nors iki teismo proceso dalies dar nėra atlyginęs nei trupučio žalos. Nukentėjusiosios atsiprašė ir nukentėjusioji teisme manė, jog tai įvyko netyčia.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas neblaivus, kas teismo vertinimu, turėjo įtakos jo veiksmams, be to, būdamas recidyvistu.

Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Administracine tvarka baustas prieš 3-5 metus. Yra jauno amžiaus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 179–180 ).

Įvertinus veikos pobūdį ir jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, bausmės paskirtį ir jos tikslus, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą turi būti paskirta alternatyvi sankcijoje numatyta, artima vidurkiui, laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, uždrausti nustatytą terminą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo manymu, kaltinamajam intensyvi priežiūra neturi būti skiriama.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų tarnybos prašomos nukentėjusiosios I. J. atstovavimo išlaidos ( teisme buvo skirta atstovė advokatė L. B. ) iš kaltinamojo A. L. nepriteisiamos.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato tik galimybę iš kaltinamojo išieškoti tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau įstatymas nenumato galimybės iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 10 ( dešimties ) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai I. J. padarytą 303, 5 Eur dydžio turtinę žalą bei šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. L. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. L. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 950, 10 Eur ( devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir dešimt centų ) turtinės žalos, pinigus pervedant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo A. L. priteisti 303, 5 Eur ( tris šimtus tris eurus ir penkiasdešimt centų ) turtinės bei 2 000 Eur ( du tūkstančius eurų ) neturtinės žalos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriuje saugomą 4.5 mm (.177) kalibro "M. S." pneumatinį šautuvą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Kompaktinius diskus su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro 112, su įrašytais 3 garso ir vaizdo įrašais iš "B. C." kamerų, esančius byloje, palikti prie bylos.

Antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.