- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-865-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00771-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Suinteresuotas asmuo
- G. D.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-12362-797/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Bankroto administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu prašė nutraukti K. I. bankroto bylą pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 2 dalį. Prašymo nemotyvavo, nurodė, jog tokį sprendimą priėmė 2/3 balsavusių kreditorių.
Atsiliepimas
2. K. I. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes nepateikti įrodymai apie tai, kad plane numatytos priemonės neįgyvendinamos. Prašė atmesti prašymą. Prie atsiliepimo jokių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 31 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą dėl K. I. bankroto bylos nutraukimo atmetė.
4. Teismas iš pateiktų byloje įrodymų visumos nustatė bankrutuojančio fizinio asmens K. I. pasyvumą, tačiau nenustatė nesąžiningumo, todėl sprendė, jog nustatyti formalūs pažeidimai pagal savo prigimtį nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylą (CPK 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl fizinio asmens K. I. bankroto bylos nutraukimo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes ir nepagrįstai nelaikė K. I. elgesio nesąžiningu. Nors iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog nustatyti formalūs pažeidimai pagal savo prigimtį nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylą, tačiau FABĮ 16 straipsnyje yra aiškiai nurodytas imperatyvas, ką fizinis asmuo privalo padaryti bankroto proceso metu. Todėl tokių reikalavimų neatlikimas nėra formalūs pažeidimai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą, K. I. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Su apelianto pateiktu vertinimu ir prašymu nesutinka. Mano, kad jis yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
7. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui CPK tiesiogiai numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame specialiajame FABĮ nenumatyta, kad šalies prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo netenkinimas būtų skundžiamas atskiruoju skundu. Nesant tokio procedūrinio klausimo sureguliavimo specialiame FABĮ, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Tačiau ir ĮBĮ 27 straipsnyje nenumatyta, kad šalies prašymo dėl bylos nutraukimo netenkinimas būtų skundžiamas atskiruoju skundu. Be to, tokia teismo nutartimi neužkertama galimybė bylos tolesnei eigai, todėl skundžiama nutartis, taikant jai įstatymo analogiją atitinkamai pagal ĮBĮ nuostatas, nagrinėjamu atveju negali būti apeliacijos objektas (žr., pvz. Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2067/2013; 2014 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-341/2014).
9. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atitinkamai, ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
10. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 31 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, nors pačioje nutartyje ir nurodytas jos apskundimo terminas ir tvarka (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 334 str. 1 d.). Paaiškėjus šiam trūkumui, t. y. kad nutartis negali būti apeliacijos objektu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
11. Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
7 nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-12362-797/2019.