- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1613-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22548-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- I. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. Š. dėl teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. Š. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17:00 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20:00 val.; 2) tėvas bendrauja su dukra kiekvieną savaitę dvi darbo dienas po ne mažiau kaip 3 valandas per dieną, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą. Apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ateinančiai savaitei ieškovas informuoja atsakovę ryšio priemonėmis iki einamos savaitės penktadienio 20:00 val.
Šalies argumentai
2. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, jog atsakovė nėra linkusi susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos du savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia tiek ieškovo, tiek nepilnamečio vaiko interesus maksimaliai bendrauti. Ieškovas ne visada turi galimybę vykdyti teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, jog su prašymu sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka su prašoma nustatyti laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nenustatant mažametės mergaitės nakvynių pas ieškovą. Nurodė, kad nepilnametė šalių dukra nėra miegojusi ne savo namuose be mamos. Mergaitei bus stresas, ji gali išsigąsti, o tai neigiamai veiks jos sveikatos būklę. Dukra pakankamai dažnai serga ir vartoja vaistus, todėl jai labai svarbu sukurti saugią aplinką. Mergaitė yra labai maža ir visiškai priklausoma nuo mamos, nepratusi tokį ilgą laiką būti be mamos. Nepilnametei mergaitei yra būtinas pereinamasis laikotarpis, po truputį didinant su ieškovu praleidžiamo laiko kiekį. Atsakovė sutinka, kad ieškovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku, tačiau nakvynės pas ieškovą galimos tik nepilnametei mergaitei paaugus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią 1) tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos penktadienį 17:00 val. ir grąžindamas dukrą iki tos pačios dienos 20:00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą, paimdamas dukrą to paties savaitgalio šeštadienį 10:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas iki tos pačios dienos 20:00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą, paimdamas dukrą to paties savaitgalio sekmadienį 10:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas iki tos pačios dienos 18:00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą; 2) tėvas bendrauja su dukra kiekvieną savaitę dvi darbo dienas po ne mažiau kaip 3 valandas per dieną, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą; 3) apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ateinančiai savaitei ieškovas informuoja atsakovę ryšio priemonėmis iki einamos savaitės penktadienio 20:00 val. Likusioje dalyje prašymo netenkino.
5. Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė teismui prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. J.. Ieškovas nori pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį su nakvyne, tačiau su tokia ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atsakovė nesutinka. Teismas nustatė, jog mergaitei yra treji metai, tokio amžiaus vaikui būdingas ir būtinas tam tikras dienos rėžimas, vaikas niekuomet nėra miegojęs ne savo namuose be mamos. Sprendė, kad yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti laikiną ieškovo prašomą bendravimo su dukra tvarką be nakvynių. Atsižvelgdamas į vaiko amžių bei siekdamas, kad nebūtų sutrikdytas mažamečio vaiko dienos rėžimas, teismas vaiko grąžinimą į jo gyvenamąją vietą nustatė kas antro savaitgalio penktadienį ir šeštadienį iki 20:00 val., o sekmadienį – iki 18:00 val.
6. Tarp šalių nėra ginčo dėl tėvo ir vaiko laikinos bendravimo tvarkos darbo dienomis, vaiko tėvai žino dukters rėžimą, gali geranoriškai parinkti tinkamą tėvo ir dukters susitikimo laiką darbo dienomis. Siekiant užtikrinti nuolatinį vaiko ir tėvo bendravimą, išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei užtikrinti stabilumą, teismas sprendė, kad tikslinga nustatyti laikinąją vaiko bendravimo tvarką su tėvu darbo dienomis tvarką pagal ieškovo prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas A. J. pateiktu atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dalyje ir nustatyti, jog tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimas arba jos gyvenamosios vietos 17:00 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20:00 val., priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nutartyje konstatuota, jog mergaitė nėra miegojusi ne savo namuose ir be mamos, tačiau tokios aplinkybės yra neteisingos. Mergaitė yra miegojusi ieškovo namuose be mamos, kai šalių dukrai atsakovės namuose buvo nustatytas 1 grėsmės lygis. Tuo metu vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas ieškovą.
7.2. Šalys teismo patvirtintą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką geranoriškai keisdavo, pati atsakovė yra prašiusi, jog ieškovas pasiimtų mergaitę bendravimui su nakvyne.
7.3. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, žino jo poreikius, vaikas net pagal galiojančią bendravimo tvarką ne kartą yra miegojęs pas ieškovą dienos metu. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo netinkamo rūpinimosi dukra yra nepagrįstos.
7.4. Ieškovas nesutinka, jog jo ir mergaitės emocinis ryšys nėra suformuotas. Ieškovas nuo vaiko gimimo dalyvauja vaiko auginime ir auklėjime, mergaitė jį pažįsta ir yra prisirišusi prie ieškovo. Byloje nereikalingas pereinamasis laikotarpis.
7.5. Mergaitė dienos metu miega iki 17:00-17:30 val., o pabudusi dar mėgsta pagulėti lovoje, todėl neįmanoma laikytis teismo nustatyto vaiko grąžinimo atsakovei sekmadieniais laiko. Ieškovo teigimu, vaikas ir sekmadieniais atsakovei turi būti grąžintas iki 20:00 val.
Atsiliepimas
8. Atsakovė I. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, o priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, neturi galimybės išsiaiškinti visų bylos aplinkybių bei išsamiai ištirti bylos medžiagą. Nėra išsamiai ištirta, ar prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nakvynėmis nepakenks nepilnametės dukters interesams. Nustatyta bendravimo tvarka išlaiko pusiausvyrą tarp nepilnametės dukters interesų ir tėvo teisės bendrauti su vaiku.
8.2. Apelianto teisė bendrauti su vaiku nėra ribojama, apeliantas su vaiku bendrauja maksimaliai, kiek tai įmanoma įvertinus mergaitės amžių.
8.3. Atsakovės pozicija dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitė po to, kai vaikas iš atsakovo grįžo sužeistas. Vaikui buvo nustatyti galvos sužalojimai ir nubrozdinimai. Mašinoje vaikas buvo nusideginęs ranką į tabako degiklį.
8.4. Mergaitė yra labai mažo amžiaus, todėl beveik nekalba ir negali pati savimi pasirūpinti. Reikalinga, kad vaikas priprastų prie tėvo, būtų didesnio amžiaus, savarankiškesnis ir galėtų išsakyti savo poreikius, todėl būtina byloje nustatyti pereinamąjį laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis).
10. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
12. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamiai išnagrinėjus bylą bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių nepilnametei dukrai yra treji metai, ieškovas su dukra bendrauja pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-13881-897/2018. Ieškovo ryšys su dukra yra suformuotas ir palaikomas bendravimo su dukra metu.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo bendravimo su dukra tvarką nustatė pagal ieškovo prašymą, tačiau nenustatė mergaitės nakvynių pas ieškovą. Apelianto teigimu, tokia tvarka buvo nustatyta tik dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad vaikas nėra miegojęs ne savo namuose be mamos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, jog ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nustatoma be nakvynių dėl šalių dukters mažo amžiaus, jai įprasto dienos rėžimo bei įprastos nakvynės vietos atsakovės gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto bendravimo su dukra tvarka be nakvynių buvo nustatyta įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas bendravimo su dukra tvarką be nakvynių nustatė tik remdamasis atsakovės nurodytomis aplinkybės, kad vaikas nėra miegojęs ne savo namuose, atmetami kaip nepagrįsti.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovo bendravimas su dukra yra užtikrinamas, mergaitė yra mažo amžiaus, skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra platesnė nei buvo patvirtinta 2018-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Šalys nors ir konfliktuoja tarpusavyje, tačiau supranta, jog nepilnametės dukters interesas yra turėti abu tėvus ir vienodai būti auklėjama jų abiejų. Apeliantas jokių duomenų, kodėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netinkamas ar pažeidžia jo interesus, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnametės dukters interesų, o taip pat užtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimą vykdymą byloje.
16. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu mergaitės grąžinimo atsakovei sekmadieniais laiku. Skundžiama nutartimi nustatyta, jog ieškovas privalo grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18:00 val. Apeliantas nurodo, jog toks laikas netinkamas, nes jis nėra suderintas su mergaitės dienos rėžimu, mergaitė iki 17:00-17:30 val. miega, o prabudusi neskuba keltis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ankstesnis mergaitės grąžinimas į gyvenamąją vietą sekmadieniais yra svarbus mergaitės pareigų atlikimui. Mergaitė turi pasiruošti ateinančiai savaitei ugdymo įstaigoje, laiku nueiti miegoti. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo nustatyti, jog ir sekmadieniais mergaitė į gyvenamąją grąžinama 20:00 val.
17. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė ieškovo prašomą bendravimo su dukra tvarką be nakvynių, taip pat tinkamai nustatė mergaitės grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką sekmadieniais. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
18. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikia įrodymus, jog už atskirojo skundo pateikimą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl kol pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, tol dar neegzistuoja visos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018-02-07 civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nesprendžia, nes tokį prašymą apeliantas turės galimybė pareikšti iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.