Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-216-613/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-13
Bylos Nr.: e2A-216-613/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01862-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: R. R.
Ieškovas: V. R.
Trečiasis asmuo: G. S., V. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-216-613/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01862-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.1.7.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4597-377/2024 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys G. S., V. T. dėl žemės sklypo atidalijimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą prašydama atidalyti ieškovei priklausančią 311/796 žemės sklypo dalį (6,22 ha) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendras plotas 15,92 ha, pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – projektas), patvirtintą 2023 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus, kai atidalijamas sklypas plane pažymėtas indeksais „B1“ir „B2“, o kitos turtinės dalys neatidalijamos ir lieka bendroje dalinėje nuosavybėje. Priteisti ieškovei iš atsakovo R. R. bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 110 Eur ir 1 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Ieškovei, atsakovui ir tretiesiems asmenims G. S., V. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Tam, kad būtų atidalyta ieškovei priklausanti 311/796 žemės sklypo dalis (6,22 ha) iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo parengtas projektas pagal Žemės sklypo naudojimosi dalių nustatymo planą. Projekte numatyta, kad žemės sklypas pertvarkomas atidalijant ieškovei priklausančią turtinę dalį ir suformuojant naują 6,22 ha dydžio sklypą, o likusi dalis išlieka bendroje dalinėje nuosavybėje be atidalijimo. Su žemės sklypo atidalijimu nesutiko vienintelis atsakovas. Dėl to, kad atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu atidalinimo būdu iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, ji negali įgyvendinti jai įstatyme numatytų teisių.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškinius nesutiko prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka nei su sklypo atidalijimo planu, nei pripažįsta ieškovės, kaip bendro daikto (žemės sklypo) bendraturčio. Nors su ieškove buvo santuokoje už ginčo žemės sklypą mokėjo iš savo asmeninių lėšų, t. y. iš jo tėvų dovanotų pinigų, todėl ši žemė priklauso tik jam.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmai 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu atidalijo ieškovei priklausančią 311/796 sklypo dalį (6,22 ha) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą 2023 m. balandžio 11 d. NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus (Nr. FPA-2064-(8.30), kai atidalijamas sklypas plane pažymėtas indeksais „B1“ ir „B2“, o kitas turtines dalis paliko bendroje dalinėje nuosavybėje ir jų neatidalijo, priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 311/796 dalis žemės sklypo, t. y. 6,22 ha. Nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui pritarė ir NŽT Tauragės ir (duomenys neskelbtini) skyrius. Pažymėjo, kad pagal projektą, kaip viešpataujančio daikto – bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio – savininkas, šis skyrius išreiškė pritarimą šiuo metu registruoto kelio servituto panaikinimui. Teismas akcentavo, kad sutikimą su projektu išreiškė ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), kadangi planuojamoje teritorijoje yra ESO priklausantys elektros tinklai, kuriems nustatyta apsaugos zona, o jos plote taip pat nustatytas servitutas. Teismas nurodė, kad projektui ir žemės sklypo atidalijimui neprieštarauja ir kiti bendraturčiai – tretieji asmenys byloje.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu atidalyti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismas šią atsakovo poziciją vertino, kaip neargumentuotą ir grindžiamą asmeninių santykių aiškinimusi ir subjektyviu suvokimu, kad tai yra mėginimas atsakovui pakenkti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių alternatyvių žemės sklypo atidalijimo būdų, kurie galėtų būti įgyvendinti natūra pagal projektą, todėl jo nesutikimas iš esmės reiškė nepritarimą pačiam atidalijimo faktui, o ne ginčą dėl atidalijimo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis numato, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Teismas akcentavo, kad ši teisė nėra ribojama kitų bendraturčių sutikimu – būtina susitarti tik dėl atidalijimo būdo. Teismas pažymėjo, kad bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodyti savo ketinimų motyvų ar kitų aplinkybių, nebent ginčas kyla dėl atidalijimo būdo. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip savininkė, turi teisę atskirti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes jai priklausanti dalis yra jos asmeninis turtas, kuriuo ji gali laisvai disponuoti. Ieškovė yra visiškai įgyvendinusi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. (toliau – ir apeliantas) prašo sustabdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą dėl žemės sklypo atidalijimo ir leisti atsakovui per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl civilinės bylos Nr.e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7) atnaujinimo ir turto padalijimo iš naujo arba grąžinti šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, suteikti galimybę šalims ir teismui įvertinti ir kitas galimas teisingas ir protingas šio klausimo išsprendimo galimybes, tarp jų ir suteikti atsakovui galimybę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį mokant vidutinę rinkos kainą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Apeliantas (duomenys neskelbtini) iš savo tėvo gavo dovanų 594/2971 dalis 29,71 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas iš tėvų (duomenys neskelbtini) gavo dovanų 10 000 Eur. (duomenys neskelbtini) apeliantas tėvo dovanotą žemės sklypo 594/2971 dalį pardavė už 23 000 Eur. Apeliantas (duomenys neskelbtini) nusipirko 305/796 dalis 15,92 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl ši žemės sklypo dalis priklauso apeliantui. Apeliantas taip pat (duomenys neskelbtini) nusipirko. 100/199 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl ir ši žemės sklypo dalis priklauso apeliantui. Šiomis žemėmis apeliantas rūpinasi, jas prižiūri. Ieškovė neprisidėjo prie žemių pirkimo, todėl jai negali priklausyti ginčo žemės dalis. Nors su ieškove tuo metu apeliantas buvo santuokoje, jis už ginčo žemės sklypą mokėjo iš savo asmeninių lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo apelianto argumentų, todėl visiškai apie juos nepasisakė, nepasiūlė kitų ginčo išsprendimui galimų alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas tik nustatė, kad ginčo sklypas yra bendras apelianto ir ieškovės turtas ir išsprendė klausimą tik dėl jo atidalijimo, o į apelianto argumentus visiškai nekreipė dėmesio. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais dokumentais, pažymėdamas, kad apeliantas prieštarauja atidalinti žemės sklypą kaip prašo ieškovė, nekreipdamas dėmesio į apelianto argumentus, prieštaravimus.

8.3. Atsakovas nepateikė alternatyvių atidalijimo būdų ieškovės pasiūlytam planui natūra pagal planą prie parengto projekto, o tai reiškia, kad atsakovas iš esmės prieštarauja atidalijimui. Nekilnojamojo turto (žemės) atidalijimo proceso tarp buvusių sutuoktinių esmė yra suprantama, todėl pats atidalijimo procesas nebuvo ginčijamas. Tačiau nesutikimas kilo dėl to, kad dalis žemės sklypo nepriklauso ieškovei ir šį faktą buvo siekiama įrodyti teismui. Buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimai buvo nagrinėjami ir turėjo būti išspręsti skyrybų byloje. Pažymėtina, kad ir skyrybų byloje nebuvo sutikta su ieškovės ieškiniu ir jos reikalavimais dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismui buvo pateiktas priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, o nesutikimo argumentai buvo išdėstyti dar tuomet. Vėliau, nepasitarus, tinkamai neapgalvojus ir neįsigilinus į detales, apeliantas sutiko su pateiktu pasirašyti sutarties variantu, kurio jis nebuvo perskaitęs, nes pasitikėjo ieškove. Apelianto vertinimu jis liko apgautas, nes jam yra nustatytas 30 procentų neįgalumas, dėl kurio gali kilti sunkumų suvokiant tam tikrus teisinius aspektus.

8.4. Kita svarbi aplinkybė ta, kad apeliantas yra ūkininkas, o tuo tarpu buvusi sutuoktinė – ieškovė – niekada nebuvo ūkininkė ir šiuo metu ja nėra. Ieškovė nuolat trukdo ūkininkavimo veiklai, ne kartą tyčia paleido apeliantui priklausančius galvijus iš aptvarų, juos išardė, siekdama, kad gyvuliai pabėgtų, nors šalia yra svarbiausias magistralinis kelias. Pažymėtina ir tai, kad pasidalijus turtą ieškovė jau pardavė didžiąją jo dalį, todėl akivaizdu, jog parduos ir ginčo žemės sklypo dalį, kai tik turės tokią galimybę. Tuo tarpu ginčo žemės sklypas apeliantui yra labai reikalingas, nes yra netoli jo ūkio, sudaro palankias sąlygas gyvuliams ganyti ir juos prižiūrėti. Akivaizdu, kad būtų ieškoma galimybių ginčo žemės sklypo dalį įsigyti mokant vidutinę rinkos kainą. Šie klausimai pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, nors teismas turėjo kompetenciją ir galimybes juos spręsti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. R. prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Ieškovei Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7) pagrindu nuo 2021 m. spalio 29 d. asmenine nuosavybės teise priklauso 311/796 žemės sklypo dalis , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad atsakovas nesiūlo alternatyvių atidalijimo būdų ieškovės pasiūlytam būdui natūra pagal planą prie parengto projekto. Todėl tai reiškia, kad atsakovas reiškia nesutikimą apskritai su atidalijimu, nors ieškovė turi subjektinę teisę pagal CK 4.80 straipsnį. Be to apelianto prašymas dėl teismo sprendimo sustabdymo (įsiteisėjimo sustabdymo), kol jis kreipsis į teismą dėl skyrybų bylos atnaujinimo – procesiškai neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų.

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: neįgaliojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini). Šiais papildomais įrodymais apeliantas grindžia apeliacinio skundo argumentus, kad jis yra ūkininkas ir yra įregistravęs ūkį, todėl jam reikalingas ginčo žemės sklypas, esantis šalia ūkio. Pateikdamas neįgalumo pažymėjimą, apeliantas taip pat grindžia argumentus, kad dėl savo turimo neįgalumo galėjo nesuprasti esminių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų, kurią jis sudarė su ieškove šalių skyrybų byloje (civilinės bylos Nr. e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7)).

13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus: 2025 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl papildomų įrodymų pateikimo nusprendžia, kad atsakovo teikiami įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų teikęs šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui ir teismas būtų atsisakęs juos priimti. Be to teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pateikti papildomi įrodymai: neįgaliojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) ir ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl atsisakytina juos priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktą 2025 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nusprendžia jo nepriimti ir nepridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos šios civilinės bylos, kadangi šis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, byloje jau yra pateiktas, tačiau kita data. Dėl šios priežasties šis įrodymas neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes juo nesiekiama pagrįsti naujų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

Dėl apelianto prašymo sustabdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo įsiteisėjimą ir leisti atsakovui per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl civilinės bylos Nr. e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7) atnaujinimo ir turto padalijimo iš naujo.

17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacine tvarka, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taigi ir nėra kompetentingas stabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo remiantis bylos šalies galimybe ateityje kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo kitoje civilinėje byloje, kurioje jau yra priimtas procesinis sprendimas ir šiuo metu yra galiojantis (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimą, taip pat ex officio vertina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su proceso atnaujinimu, kitoje civilinėje byloje, turi būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme. CPK 366 straipsnyje numatyta, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis institutas, kurį inicijuoti gali suinteresuotas asmuo, pateikdamas motyvuotą prašymą pirmosios instancijos teismui. Konkrečiu atveju apeliantas gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7) pirmojoje instancijoje ir išdėstyti argumentus, kuriais grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia apelianto prašymo sustabdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo įsiteisėjimą ir leisti atsakovui per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl civilinės bylos Nr. e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7) atnaujinimo ir turto padalijimo iš naujo netenkinti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. R., atsakovui R. R., tretiesiems asmenims G. S. ir V. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 15,92 ha (t 1, b. l. 20).

19. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-979-799/2021 nutraukė sudarytą santuoką, tarp ieškovės V. R. ir atsakovo R. R. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko 311/796 dalys žemės sklypo, susidedančio iš 15,92 ha (6,22 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir v pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, V. R. ir R. R. vardu, esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis yra 7 306 Eur.

Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo pateiktų argumentų, visiškai dėl jų nepasisakė ir nepasiūlė kitų galimų ginčo sprendimo alternatyvų. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik ginčo sklypo atidalijimo klausimo išsprendimu, konstatuodamas, kad žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise apeliantui ir ieškovei, tačiau nevertino apelianto nurodytų prieštaravimų dėl sklypo atidalijimo ieškovės prašomu būdu ir neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus.

21. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo; tik bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Turto bendraturčiui prašant atidalyti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, daiktas gali būti padalijamas natūra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitu atveju vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

23. Aiškindamas CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Be to kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypo atidalijimo, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir teisės aktų nuostatas. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovui ir tretiesiems asmenims. Ieškovė, vadovaudamasi CK 4.80 straipsniu, siekia atidalyti jai priklausančią 311/796 sklypo dalį (6,22 ha) iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šiuo tikslu pateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (t 1, b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą projektą, nustatė, kad jis atitinka teisės aktų reikalavimus, ir iš esmės pritarė, jog ieškovės prašomas atidalijimas yra galimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, žemės sklypas, suformuotas pagal projektą, išlaiko savo pirminę paskirtį ir naudojimo būdą, o jo plotas atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės dalis. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys išvadoje nurodė, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus (t 1, b. l. 9). Taigi ieškovės pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomas atidalijimas yra galimas, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių.

25. Apelianto pirmiau paminėti argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo argumentų ir nepasiūlė alternatyvių ginčo sprendimo būdų yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, vertino pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, analizavo teisės aktų reikalavimus ir nustatė, kad ieškovės siūlomas atidalijimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 straipsnis). Konkrečiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas nepateikė alternatyvių ginčo žemės sklypo atidalijimo būdų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės prašomas sklypo atidalijimo projektas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nėra įpareigotas savarankiškai ieškoti alternatyvių ginčo sprendimo būdų, t. y. savo iniciatyva siūlyti šalims susitarti dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo, nurodant galimus atidalijimo variantus, nes pagal CK 4.80 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti savo dalį, o teismas konkrečiu atveju nagrinėja ir vertina šalių pateiktus argumentus ir įrodymus tuo klausimu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atidalytas sklypas būtų suformuotas taip, kad atitiktų ieškovės turimą nuosavybės dalį jame, ir jo naudojimo būdas bei paskirtis nepasikeistų. Todėl apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju nėra aplinkybių, kurios lemtų sklypo atidalijimo negalimumą ar kitų bendraturčių teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašomas žemės sklypo atidalijimo būdas gali būti įgyvendintas pagal parengtą ir suderintą projektą.

26. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė nėra ūkininkė ir ketina parduoti jai atidalytą sklypo dalį, todėl sklypas turėtų likti jam. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. Vienas įstatymų nustatytų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumų yra aptartas CK 4.79 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Konkrečiu atveju atidalijus ieškovės prašomą žemės sklypo dalį ir ieškovei įgijus nuosavybės teisę į individualiai suformuotą sklypo dalį, jai ketinant savo dalį parduoti, apeliantas turės pirmumo teisę ją įsigyti (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nuogąstavimai, kad ieškovė parduos atidalintą jai nuosavybės teise priklausančią žemės dalį nepagrįsti.

27. Nors apeliantas teigia, kad ieškovei ginčo žemės sklypas nepriklauso, nes jis buvo įsigytas už jam tėvų dovanotas lėšas ir iš gautų tėvų dovanotų žemių pardavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė dalininke bendrame žemės sklype tapo CK 4.47 straipsnio 1 punkto pagrindu, kuriame nurodoma, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Taigi ieškovė Tauragės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-979-799/2021 tapo žemės sklypo dalininkė. Kadangi šioje civilinėje byloje šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą, ir pagal sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ginčo žemės sklypo dalis atiteko ieškovei. Taigi todėl apelianto argumentai, kad ne va tai ieškovei nepriklauso žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra iš esmės nepagrįsti.

28. Be to, apelianto teiginiai, kad jam yra nustatytas 30 procentų neįgalumas, nėra teisiškai reikšmingi šios bylos kontekste, kadangi turto padalijimo klausimas jau buvo išspręstas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-979-799/2021 patvirtinus šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurios galiojimas ar sąlygos šioje byloje nėra ginčo dalykas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo žemės sklypo dalis dėl kurios kilo ginčas nuosavybės teise priklauso apeliantui, ar kitaip kvestionuoti ieškovės nuosavybės teisės į ją. Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovo kaip žemės sklypo dalininko interesai būtų neproporcingai suvaržyti ar pažeisti.

29. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui.

Dėl procesinės bylos baigties.

30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualias materialiosios teisės normas. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

32. Apeliacinės instancijos teismui 2025 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad ji patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir prašo jas priteisti iš atsakovo. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2024 m. gruodžio 12 d. mokėjimo išrašą ir sąskaitą faktūra Serija (duomenys neskelbtini).

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. II ketvirtis – bruto 2 196,40 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 855,32 Eur (1,3 × 2 196,40 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovo ieškovei priteistina 850 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo R. R. prašymo sustabdyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo įsiteisėjimą ir leisti atsakovui R. R. per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl civilinės bylos Nr. e2-979-799/2021 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-00241-2021-7) atnaujinimo ir turto padalijimo iš naujo.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Erinija Kazlauskienė Aušra MaškevičienėGiedrė Seselskytė