Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. R., tretiesiems asmenim G. S., V. T. dėl žemės sklypo atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovės V. R., jo atstovo ir atsakovo R. R. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei V. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R., gim. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. T., gim. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)plotas 15.9200 ha (toliau tekste – Žemės sklypas). Ieškovė prašo atidalyti jai priklausančią 311/796 Žemės sklypo dalį, tai yra 6,22 ha, iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tuo pagrindu buvo parengtas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas pagal Žemės sklypo naudojimosi dalių nustatymo planą. Šiuo projektu žemės sklypas pertvarkomas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijant turtinę dalį, priklausančią ieškovei ir suprojektuojant 6,22 ha dydžio naują žemės sklypą, kai kitos turtinės dalys neatidalijamos ir lieka bendroje dalinėje nuosavybėje. 2023-01-16 Žemės sklypo bendraturčiams Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą rengusi įmonė UAB „Žemės matas“, įm. k. 179910337, pateikė raštus Dėl projekto derinimo. Su Žemės sklypo atidalijimu nesutiko vienintelis atsakovas, buvęs ieškovės sutuoktinis.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-4S2/Dl-S13 (toliau – Taisyklės) 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, Projektas buvo patikrintas ir dėl jo 2023-04-11 yra priimta išvada (Nr. FPA-2064-(8.30) dėl tikslingumo Projektą tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis Projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas. Taigi formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus ir vienintelė priežastis, dėl kurios Ieškovė negali įgyvendinti jei įstatymu, tai yra CK 4.80 str. 1 d. numatytos teisės, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra jos buvusio sutuoktinio, atsakovo, nesutikimas.

Pagal bylos medžiagą matyti, kad Ieškovei priklauso 311/796 Žemės sklypo dalis, arba 6,22 ha. Ieškovė prie žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto turi žemės sklypo naudojimosi dalių nustatymo planą. P. Ž. sklypas pertvarkomas iš esmės vadovaujantis šiuo planu – iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijant turtinę dalį, priklausančią Ieškovei ir nurodytame plane pažymėtą indeksais „B1“ ir „B2“ bei suprojektuojant 6,22 ha dydžio naują žemės sklypą. Kitos turtinės dalys lieka neatidalintos bendroje dalinėje nuosavybėje. Taigi pagal Projektą ir prie jo parengtą planą matyti, kad žemės sklypą galima atidalinti nepakeitus žemės sklypo paskirties bei naudojimo būdo, suformuoti sklypai pagal savo plotą atitiks savininkų įregistruotas nuosavybės dalis nekilnojamojo turto registre.

Su Projektu sutiko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, taip, pagal Projektą, kaip viešpataujančio daikto (bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio) savininkas išreikšdamas pritarimą dabar registruoto kelio servituto panaikinimui; sutikimą su Projektu išreiškė ir ESO, nes planuojamoje teritorijoje yra ESO priklausantys elektros tinklai, kuriems nustatoma apsaugos zona, o jos plote yra nustatytas servitutas. Projektui ir Žemės sklypo atidalijimui neprieštarauja ir kiti bendrasavininkai, Tretieji asmenys byloje.

Atsakovo poziciją dėl nesutikimo ieškovei atidalyti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas laiko ir neargumentuota, buvusio jos sutuoktinio reakcija, paremtą asmeninių santykių aiškinimusi ir, atsakovo suvokimu, kaip mėginimą taip pakenkti ieškovei. Atsakovas nesiūlo alternatyvių atidalijimo būdų ieškovės pasiūlytam būdui natūra pagal planą prie parengto Projekto, o tai savaime reiškia, kad atsakovas reiškia nesutikimą aplamai su atidalijimu, ko absoliučią subjektinę teisę turi Ieškovė pagal CK 4.80 str., o ne dėl atidalijimo būdo, tik kada tarp bendrasavininkų ir galėtų kilti ginčas (Lietuvos A. T. 2019-11-14 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-341-695/2019 ir kt.). Absoliučiai kalbant, CK 4.80 straipsnis nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Visa tai patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.).

Teismas laiko, kad ieškovė turi teisę atskirti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kaip savininkė, nes jos dalis bendrojoje nuosavybėje yra jos asmeninis turtas, todėl ji turi teisę laisvai disponuoti savo dalimi. Ieškovė yra pilnai įgyvendinusi CK 4.80 str. 2 d. numatytas sąlygas savo turto atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl atsakovo nesutikimo tartis dėl sklypu atsidalijimo, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai kurios naudai priimtas teismo sprendimas, yra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl teismui patenkinus ieškinį prašo ieškovė iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y.110,00 Eur žyminio mokesčio ir 1300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas iš atsakovo R. R. priteisia 110,00 Eur žyminio mokesčio ir 1300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

I. V. R. ieškinį patenkinti.

1. Atidalyti ieškovei V. R., gim. (duomenys neskelbtini)priklausančią 311/796 sklypo dalį, tai yra 6,22 ha, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 15.9200 ha pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą 2023-04-11 NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus (Nr. FPA-2064-(8.30), kai atidalijamas sklypas plane pažymėtas indeksais „B1“ ir „B2“, o kitos turtinės dalys neatidalijamos ir lieka bendroje dalinėje nuosavybėje.

2. Priteisti ieškovei V. R., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) ir 1300,00 Eur ( vieną tūkstantį tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.