Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl viešojo intereso gynimo, suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. M. nesutinka su Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus jo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. 2024 m. spalio 7 d. nutarimo Nr.2VI-59, padarytomis išvadomis, kad pagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nesutikimas su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr.13.12.-67 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2024 m. spalio 7 d. nutarimas, reikalaujant jį panaikinti iš esmės grindžiamas vertinimu, kad Generalinės prokuratūros prokurorė atkartojo apygardos prokuroro argumentus, savarankiškai ir visapusiškai nevertindama visų pareiškėjo 2024 m. spalio 31 d. skundo argumentų. Anot pareiškėjo, valstybinės žemės sklypas neatitiko sąlygos, kad žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskirtu žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuri būtina žemės plotą pripažinti įsiterpusiu sklypu, todėl prokurorų išvados nepagrįstos.

9. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, nors yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje taip pat įtvirtinta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši prokuroro funkcija detalizuota Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (toliau – Prokuratūros įstatymas), numatančioje, kad prokuroras gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą, o vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui pateikti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Vienok, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, kuris nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

11. Civilinio proceso esmė yra ta, jog teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšta reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Konkrečiu atveju tai reiškia, kad prokurorui pagal savo kompetenciją nenustačius viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipus į teismą dėl jo gynimo, teismas dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. nuodugniai išanalizavęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. CPK nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas tokią bylą nagrinėja pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia ar yra pažeistas viešasis interesas ir, jeigu jis pažeistas, kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, tokio skundo dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą nagrinėjimo metu, teismas tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, taigi, iš esmės pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę kreiptis į teismą.

12. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės I. Z. 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr.13.12.-67, priimtu įvertinus apskųsto Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. 2024 m. spalio 7 d. nutarimo Nr.2VI-59 išvadas, - nenustatyta teisės aktų pažeidimų, laikytinų viešojo intereso pažeidimais dėl kurių galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nurodytos viešojo intereso gynimo priemonės. Prokuroro nutarime nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėtas klausimas dėl valstybinės žemės ploto, besiribojančio su privačios žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), - pripažinimo įsiterpusiu žemės sklypu ir jo pardavimo besiribojančio privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui be aukciono, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) įtvirtinta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pažymėtina, kad išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo argumentus, buvo padaryta išvada, kad sklypas (0,0387 ha ploto) neviršijo Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyto maksimalaus įsiterpusio žemės sklypo ploto (0,04 ha); sklypo nebuvo įmanoma nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiro žemės sklypo; nesiribojo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Teismas neturi pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su teisiniu pasekmių vertinimu dėl to, kad projektas nederintas su Valstybine geologijos tarnyba, konkrečiu atveju taip pat nesudaro pagrindo abejoti prokurorų padaryta išvada viešojo intereso gynimo kontekste. Juolab, kad sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi pareigą nustatyti bei įvertinti ir kitas būtinas sąlygas, - ar nagrinėjamoje situacijoje pažeistos teisės normos ir, ar nustatytas pažeidimo laipsnis yra pakankamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis buvo nustatyta, kad suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo plotas yra 0, 0387 ha; sklypas ribojasi - šiaurės rytinėje dalyje - žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje dalyje - (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje - gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal (duomenys neskelbtini) bendrąjį planą teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, patenka į RUK-3-3 funkcinę zoną, įvardijamą kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona. Taigi, atskiro žemės sklypo kurį būtų galima racionaliai naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir sklypo naudojimo būdą, suformavimas negalimas. Nesant galimybės įsiterpusio žemės ploto racionaliai naudoti bei suformuoti kaip atskiro, todėl nėra pagrindo abejoti išvados pagrįstumu, kad ginčo valstybinės žemės sklypas priskirtinas įsiterpusių kategorijai. Prokurorų išvados padarytos įvertinus ir tuos dokumentus, kurių tikrumu (dėl jų surašymo, ar pasirašymo) nepagrįstai abejoja pareiškėjas. Juolab, kad teismui pateikti dokumentai paneigia tokius pareiškėjo teiginius.

15. Kaip minėta šioje teismo nutartyje, teismų praktikoje nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

16. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad aukštesniojo prokuroro – Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr.13.12.-67, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. K. 2024 m. spalio 7 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimtas atlikus nuodugnią surinktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių analizę, teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, sprendimą pagrindžiant išsamiais argumentais dėl viešojo intereso gynimo priemonių netaikymo, - teismui pateikto skundo teiginiai, jog pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas netinkamai ar prokuroras (-ai) padarė procedūrinius pažeidimus, - laikytina principiniu nesutikimu su prokurorų padarytomis išvadomis. Todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skunde nesant argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog prokurorų veiksmai atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones pažeidė proceso teisės normas, teismui nenustačius aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, pareiškėjo skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkinamas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 49, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. M. skundo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.